Byla 2A-368-302/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Č. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams A. Č. bei V. P. dėl įsiskolinimo už šilumos energiją, karštą vandenį priteisimo, trečiasis asmuo 166-oji DNSB, išvadą teikiančios institucijos byloje- Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas proporcingai turimai turto daliai priteisti iš atsakovo V. P. 1 213,28 Lt skolos už šilumos energiją, 36,60 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; iš atsakovės A. Č. priteisti 1 213,28 Lt skolos už šilumos energiją, 36,56 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį daugiabučiam gyvenamajam namui adresu ( - ). Šiame name esantis butas Nr. ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams. Minėto buto plotas viešame registre registruotas kaip 91,56 kv.m. Be kita ko, atsakovams dalinės nuosavybės teisė priklauso ir negyvenamoji, nešildoma patalpa – neįrengta pastogė, kurios plotas sudaro 23,62 kv.m. bei kuri yra prijungta prie atsakovams priklausančio buto. Buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, jog ieškovas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad iki 2012 m. vasario mėn. atsakovams mokesčius skaičiavo vertindama tik 51,96 kv.m. buto plotą (kaip šildomą plotą) ir dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39,6 kv.m. ir 23,62 kv.m. (kaip už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpų šildymui/namo bendroms reikmėms), tačiau gavęs trečiojo asmens raštą, ginčo laikotarpiu mokesčiai buvo perskaičiuoti vertinant 91,56 kv.m. ploto butą (kaip šildomą plotą) bei 23,62 kv.m. ploto palėpę (kaip nešildomas plotas). Atsakovai savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra skolingi ieškovui ieškiniu reikalaujamas sumas.

4Atsakovai A. Č. ir V. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jų nuomone, ieškovas neteisėtai skaičiavo mokesčius už šildymą už rekonstruojamos palėpės plotą 2011-2012 m. bei 2012-2013 m. šildymo sezonais, kadangi palėpės rekonstrukcijos darbai nebaigti ir radiatoriai nebuvo ir iki šiol nėra pajungti. Jei 2012 m. kovo 20 d. apžiūros metu iš tiesų būtų nustatyta, kad radiatoriai yra prijungti prie centralizuotos šildymo sistemos, dėl kokių priežasčių ieškovas nesiėmė priemonių, susijusių su nelegaliu šilumos tinklų prijungimu. Ieškovės surašytą 2012 m. kovo 20 d. aktą paneigia 2013 m. balandžio 13 d. antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad nors radiatoriai fiziškai yra įstatyti jiems skirtose vietose, tačiau prie centralizuotos šildymo sistemos iki šiol nėra prijungti. Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovų bute rekonstruojamoje patalpoje radiatoriai prijungti prie centrinio šildymo.

5Trečiasis asmuo 116-oji DNSB atsiliepime į ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai nešildomą negyvenamąją patalpą - 23,62 kv.m palėpę – funkciniu ryšiu prijungė prie šildomos buto dalies, iškirtę angą laikančioje pertvarinėje sienoje. Trečiojo asmens 2012 m. kovo 20 d. prašymu ieškovo atstovas patikrino atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą ir surašė aktą, kuriame užfiksavo, kad buto šildomas plotas yra 91,56 kv.m., buto nešildomas plotas – palėpė – 23,62 kv.m, kuri prijungta prie buto ir turi funkcinį ryšį su likusiomis patalpomis. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovai ieškovui pateikė Nekilnojamo daikto kadastrinių matavimų bylą, sudarytą 2011 m. rugpjūčio 2 d., kurioje užfiksuota, kad nešildoma 23,62 kv.m. palėpė yra integrali buto dalis, todėl sudaro bendrąjį buto plotą. Atsakovai turėjo pareigą informuoti statinio bendraturčius apie palėpės 23,62 kv.m. patalpų paskirties keitimą bei gauti tam naują statybos leidimą, tačiau to nepadarė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį tenkino. Priimdamas sprendimą, teismas nustatė, jog tarp šalių kilo ginčas dėl to, kad ieškovas netinkamai įvertinęs atsakovų faktiškai iš centrinių sistemų šildomo bei nešildomo buto plotus, dėl ko netinkamai skaičiuoja atsakovų ieškovui mokėtinas sumas. Atsakovų teigimu, ieškovas mokesčius už šilumos energiją skaičiavo remdamasis netinkamais buto naudingo ploto duomenimis, neįvertinęs faktiškai buto ploto šildomo iš centralizuotos sistemos. Teismas įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatavo, jog atsakovai neįrodė aplinkybės, kad dalis jiems priklausančio buto yra šildoma elektros prietaisais, dėl ko jų teiginį, kad dalis buto, t.y. 31,3 kv.m. šildoma yra elektros prietaisais, laikė nepagrįstu. Teismas konstatavo, jog atsakovai nepagrįstai teigia ieškovui buvus pareigai skaičiuojant mokesčius atsižvelgti į naujai atliktus kadastrinius matavimus ir užfiksuotus kitokius buto plotus 2011 m. rugpjūčio 2 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, kadangi jos pagrindu nauji buto duomenys VĮ „Registrų centre“ įregistruoti nebuvo. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ieškovas apskaičiuodamas atsakovams mokesčius, pagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centre“ esančiais duomenimis apie jiems priklausančio buto plotą.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

9Apeliantai A. Č. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimo ir prašo skundžiamą sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas pripažindamas, jog atsakovai neva neįrodė, jog buto dalis (39,60 kv. m. palėpė) yra šildoma elektra, o ne iš centralizuotų šildymo prietaisų, iš esmės rėmėsi dviem aplinkybėmis, t.y. tuo, kad nebuvo pateikta duomenų, jog AB LESTO atsakovams pagal jų užklausimą išduotos techninės sąlygos dėl elektros galios padidinimo atsakovų buvo įgyvendintos; nekilnojamojo turto registro duomenimis apie naudingą buto plotą. Pažymi, jog teismas visiškai neįvertino pateiktų duomenų apie atsakovų buto sąskaitas už elektros energiją, o tai, kad atsakovai neįgyvendino AB LESTO išduotų techninių sąlygų dėl elektros galios padidinimo, savaime nepaneigia galimybės naudotis elektriniais šildytuvais, kadangi juos galima naudoti ir esant standartiniai elektros galiai bute. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kadangi ne atsakovai privalėjo įrodyti, kad dalis buto patalpų yra nešildoma iš centralizuoto šildymo, bet būtent ieškovas, reikalaudamas mokesčių už pateiktą šilumos energiją, privalėjo įrodyti, kad visos atsakovų patalpos, už kurių šildymą reikalaujama sumokėti, yra prijungtos prie centralizuoto šildymo. Pažymi, jog ginčo palėpė iki jos formalaus prijungimo prie atsakovų įsigyto buto, nebuvo šildoma iš centralizuotų šildymo sistemų. Šią aplinkybę patvirtina pats faktas, jog ieškovas iki rašto iš trečiojo asmens gavimo, laikė teisingais duomenis ir iki 2012 m. vasario mėn. atsakovams mokesčius skaičiavo vertindamas tik 51,96 kv. m. buto plotą kaip šildomą plotą ir dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39,6 kv. m. ir 23,62 kv.m., kaip nešildomą plotą. Tai, kad šildymo prietaisai nors fiziškai ir įrengti ginčo patalpose, tačiau nebuvo prijungti prie prisijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos, kadangi nebuvo baigta buto rekonstrukcija ir nebuvo atlikti visi prisijungimo prie centralizuotos šildymo sistemos formalumai, neabejotinai patvirtina ir atsakovų teismui pateiktas antstolio parengtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais. Apeliantų manymu, ieškovas neįrodė, kad ginčo patalpa yra šildoma iš centralizuotos šildymo sistemos, nes šį faktą paneigia teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sąskaitos už suvartotą elektros energiją ir kt. Teismas pripažindamas ieškovo ieškinį pagrįstu, taip pat rėmėsi ir tuo, jog byloje esančiais Nekilnojamojo turto registro išrašais butui, turinčiam 91,56 kv.m. naudingo ploto, yra taikomas centrinis šildymas. Pažymi, jog šie duomenys VĮ „Registrų centras“ įrašyti 2008 m., tačiau ieškovas apie juos žinodamas vis tiek ilgą laiką nesirėmė ir iki pat 2012 m. vasario mėnesio skaičiavo mokesčius už šildymą laikydamas, jog šildomas yra tik 51,96 kv.m. buto plotas, o dvi atsakovams priklausančios pastogės, atitinkamai 39,60 kv.m. ir 23,62 kv.m. nešildomos. Apeliantų manymu, apskaičiuojant butui pateiktą šilumos kiekį, būtina nustatyti ne tik buto naudingą plotą, tačiau faktiškai šildomų ir nešildomų patalpų plotus, kadangi nuo to priklauso kokį šilumos apskaičiavimo metodą konkrečiai patalpai galima taikyti.

10Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog šilumos kiekio skirstymui ir mokesčių skaičiavimui ieškovo vertinamą apeliantų buto naudingąjį plotą bei jo šildymo būdą patvirtina valstybės registro duomenys, įrašyti pagal 2008-10-08 kadastrinių matavimų bylą, trečiojo asmens pateikta dokumentacija bei 2012-03-20 ieškovo atstovo ir atsakovės A. Č. pasirašytas patalpų patikrinimo aktas. Pareiga pateikti šilumos tiekėjui duomenis apie buto ploto pasikeitimus nustatyta vartotojui. Nors nagrinėjamu atveju atsakovai prašė ieškovą vadovautis vėlesne 2011-08-02 kadastrinių matavimų byla, kuomet buto plotas 100,8 kv.m. į šį plotą įeina ir nešildoma pastogė (23,62 kv.m.), o pagal atsakovės A. Č. šildoma 79,86 kv.m. Pažymi, jog byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo dėl buto 11 p. įrašyta, kad atsakovės A. Č. nurodyta ir prašoma vadovautis 2011-08-02 kadastro duomenų byla neįrašyta į kadastrą. Apeliantų dėstoma, kad dalis buto šildoma elektra, paneigia ne tik Nekilnojamojo turto registro duomenys, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus 2013-09-10 atsakymas, kuriuo vėlgi patvirtinamas šildymo būdas- centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir jog tokių statybą leidžiančių dokumentų keisti buto šildymą bei plotą ši institucija apeliantams nėra davusi. 2012-03-20 aktu taip pat fiksuotas buto centralizuotas šildymas. Pažymi, jog apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad jų butas nešildomas iš centralizuotų šildymo sistemų, kad jie būtų teisėtai atjungę buto šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos.

11Trečiasis asmuo 166-oji DNSB atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

15Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai 2009 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teise po ½ dalį buto, adresu ( - ) (toliau – butas) (t.1, b.l. 11-13). 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, atsakovai taip pat nuosavybės teise įgijo po 917/20000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (toliau – palėpė) (t. 1, b.l.14-24). Iki 2012 m. vasario mėn. ieškovas atsakovams mokesčius už šilumos energiją skaičiavo pagal 51,96 kv.m buto plotą (kaip šildomas plotas) bei dvi atsakovams priklausančias pastoges, atitinkamai 39.60 kv.m ir 23,62 kv.m (kaip už šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui/ namo bendroms reikmėms) (t. 1, b.l. 50-58). 2012-06-20 ieškovas gavo trečiojo asmens 166-osios DNSB raštą „Dėl informacijos patikslinimo ir perskaičiavimo už šilumos energiją“, kuriame pateikiama informacija apie atsakovams priklausantį butą bei palėpę bei prašymas perskaičiuoti mokesčius nuo 2011/2012 m. šildymo sezono pradžios. Atsižvelgiant į prašyme išdėstytas aplinkybes, nuo 2012 m. vasario mėn. mokesčiai už šildymą buvo skaičiuojami pagal 91,56 kv.m buto plotą (51,96 kv.m. + 39.60 kv.m., kaip šildomas plotas) bei 23,62 kv.m. (kaip už šilumos energiją namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui/ namo bendroms reikmėms) (t. 1, b.l. 59-94).

16Apeliantai pateikę skundą nurodo, jog ieškovas byloje neįrodė, kad ginčo patalpa (39,6 kv.m.) yra šildoma iš centralizuotos šildymo sistemos, nes šį faktą paneigia pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, sąskaitos už suvartotą elektros energiją. Pažymi, kad tai, jog atsakovai neįgyvendino AB LESTO išduotų techninių sąlygų dėl elektros galios padidinimo, savaime nepaneigia galimybės naudotis elektriniais šildytuvais, kadangi juos galima naudoti ir esant standartiniai elektros galiai bute, o tuo atveju, jei viena iš nešildomomis paties ieškovo laikytų patalpų ( 39,6 kv.m.) faktiškai iš tiesų būtų šildoma iš centralizuotų šildymo sistemų, ieškovas būtų pastebėjęs, jog jis realiai patiekia namui daugiau šilumos energijos, nei gyventojai už ją sumoka. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, kadangi būtent ieškovas reikalaudamas mokesčių už pateiktą šilumos energiją, privalėjo įrodyti, kad visos atsakovų patalpos, už kurių šildymą reikalaujama sumokėti, yra prijungtos prie centralizuoto šildymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų argumentais nesutinka.

17Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe nustatytos CK 4.83 straipsnyje. Bendraturčių tarpusavio santykiuose jų teisės ir pareigos yra konkrečiai apibrėžtos įstatymo, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių. Dėl to šių santykių tarp bendraturčių įgyvendinimui taikytinos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos bei principai. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo sumokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Daugiabučio gyvenamojo namo buto (patalpų) savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto ir kitų patalpų savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 5 d.).

18Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl taikytinų metodų nėra. Tarp šalių vyksta ginčas dėl to, jog trečiajam asmeniui 166-osios DNSB pateikus ieškovui informaciją apie tai, jog apeliantai prijungė prie buto palėpę- 39,6 kv.m., buto plotas padidėjo ir turėtų būti vertintas 91,56 kv.m., o ne 51,96 kv.m. Apeliantai įrodinėja, jog prie buto prijungta palėpė (39,6 kv.m.) nėra prijungta prie centralizuotų šildymo sistemų, o yra šildoma elektra ir šią aplinkybę, apeliantų manymu, patvirtina antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas, liudytojo O. S. surašytas 2012-03-20 aktas bei sąskaitos už patiektą elektros energiją.

19Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantai neįrodė, kad dalis buto šildoma elektra. Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantams 2010-01-18 buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 30110-10-00163, 2010-01-22 buvo išduotos techninės sąlygos Nr. TS-41030-12-D279 (t. 2 b. l. 57-60), tačiau apeliantai šių jiems išduotų ir privalomų techninių sąlygų dėl šildymo elektra, neįgyvendino. Apeliantai siekdami pagrįsti teiginius dėl patalpų šildymo elektra, pateikė sąskaitas už sunaudotą elektrą, tačiau apeliacinės instancijos teismo manymu, sąskaitose nurodytos sumos, neginčijamai nepatvirtina to fakto, jog elektra buvo naudojama būtent patalpoms šildyti, taip pat neleidžia vienareikšmiškai teigti kokioms reikmėms ji apskritai buvo vartojama. Nesant duomenų, jog apeliantai teisėtai buvo atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, teismas neturi pagrindo vadovautis šiais įrodymais, kaip pagrindžiančiais minėtas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina ir į bylą pateiktą antstolio D. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, vien dėl to, jog fakto konstatavimą jis pradėjo vykdyti pagal vieno iš apelianto V. P. prašymą, ir jam už atliktą darbą buvo sumokėta. Be to, apeliacinės instancijos teismo manymu, antstolis apskritai neturėjo teisės konstatuoti ar apeliantų atlikti veiksmai atitinka techninius teisės aktų reikalavimus, taip pat, jog apeliantai nesinaudojo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisinio pagrindo remtis šiuo įrodymu, kaip pagrindu keisti atsakovų patalpų plotą ir perskaičiuoti mokesčius. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo atstovas O. S. surašęs 2012-03-20 aktą dėl buto, esančio ( - ) šildomo ploto, konstatavo faktą, jog rekonstruoto buto viršutinis aukštas, kuris užima 39,6 kv.m. šildomas nuo centrinio šildymo, yra 2 radiatoriai, ko pasėkoje nurodė, jog šildomas plotas yra 91,56 kv.m., o viena iš buto savininkų A. Č. su tokiais faktais sutiko ir juos patvirtino savo parašu. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms bei nesant byloje duomenų, jog apeliantai būtų atjungę savo buto įrenginius nuo namo šilumos ir karšto vandens perdavimo tinklų, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

20Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pagal pateiktus įrodymus galima daryti išvadą, jog apeliantai galimai savavališkai numatė elektrinį prijungtos prie buto palėpės (39,6 kv.m.) šildymą, kadangi kaip jau minėta, techninės sąlygos, kurios buvo jiems išduotos įgyvendintos nebuvo. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris yra taikomas apeliantams, netaikomas mišriam šildymo būdui, t.y. kai dalis patalpų šildomi iš centralizuotų tiekimo sistemų, o kita dalis-kitokiu būdu. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog apeliantai pakeitę dalies buto šildymą, turi teisę pasirinkti kitą šilumos paskirstymo metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų, arba suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija taikyti savo siūlomą metodą, kuris maksimaliai atitiktų suvartoto šilumos kiekio padalinimą tarp bendrasavininkų pagal šildomus plotus. O iki tol, kol šilumos vartotojai pasirenka metodą, turi būti taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius prietaisus atitinkantis metodas. Todėl atmestini apeliantų argumentai, kad po atliktos rekonstrukcijos įrengtos 39,6 kv.m. patalpos plotas neturėtų būti įtrauktas į naudingą plotą.

21Tais pačiais pagrindais vertintinos ir apeliantų nurodomos aplinkybės dėl VĮ „Registrų centras“ įregistruotų duomenų, susijusių su patalpų plotu ir nurodomu jų šildymo būdu, kurios nesudaro pagrindo nesilaikyti Šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 numatytos mokesčio už šildymą apskaičiavimo tvarkos. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apskaičiuojant pateiktą šilumos energijos kiekį, ieškovas neprivalo realiai nustatyti faktiškai šildomų ir nešildomų plotų ir gali remtis vien tik Nekilnojamojo turto registre nurodytu patalpų naudingu plotu. Apeliantų manymu, ieškovas privalo ginčo patalpas (39,6 kv.m.) laikyti nešildomomis bei įvertinti jų plotą apskaičiuodamas šilumos energijos kiekį namo bendrojo naudojimo patalpų šildymui (taikant Metodą Nr. 5).

22Name suvartota šiluma butų savininkams paskirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Ši nuostata atitinka ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 14.4 punktą, pagal kurį tais atvejais, kai tiekimo–vartojimo riboje pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19. Organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarkos 13 p. nurodyta, kad buto naudingasis plotas yra visų kambarių, verslo patalpų bute ir šiltų pagalbinių patalpų (pagalbinio naudingojo ploto) plotų suma. Apeliantams atlikus buto rekonstrukciją, prie anksčiau buvusio buto naudingojo ploto buvo prijungtas rekonstruotos palėpės plotas- 39,6 kv. m. Nuo buto rekonstrukcijos pabaigos buto kadastriniai duomenys, t.y. naudingasis plotas VĮ „Registrų centras“ patikslintas nebuvo. Rekonstravus ir prijungus palėpės patalpas prie buto, palėpė nustojo būti izoliuota nuo buto, todėl jos plotas pagal pirmiau minėtų norminių aktų reikalavimus ir nurodymus turi būti priskiriamas butų ar patalpų naudingam plotui, o namui šildyti suvartotas šilumos kiekis butų savininkams turi paskirstomas pagal butų ar patalpų naudingą plotą. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pastato butų savininkams skirstant užmokestį už pastate suvartotą šilumos kiekį, šį užmokestį skaičiuoti pagal visų butus sudarančių patalpų naudinguosius plotus, įskaitant apeliantams priklausančio rekonstruotos palėpės naudingą plotą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovo argumentams, jog apeliantai siekdami kitokio šilumos kiekio skirstymo, kartu su kitais Tramvajų g. 2, Vilniuje namo bendraturčiais galėjo ir gali įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. įtvirtintą teisę ir pateikti Komisijai suderinimui jiems priimtiną savo metodiką, o Komisijai šią patvirtinus ir dėl jos taikymo CK 4.85 str. tvarka namo bendraturčiams priėmus sprendimą, apie tai informuoti šilumos tiekėją.

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti priimtą teismo sprendimą. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

24Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nors nagrinėjamu atveju apeliantai pareiškė prašymą priteisti iš ieškovo visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus jų apeliacinį skundą, pagrindo tenkinti šį prašymą nebeliko. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ tokio prašymo nepareiškė.

25Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 4. Atsakovai A. Č. ir V. P. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jų... 5. Trečiasis asmuo 116-oji DNSB atsiliepime į ieškinį, prašė jį tenkinti.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 31 d. sprendimu ieškovo UAB... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 9. Apeliantai A. Č. ir V. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto... 10. Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 11. Trečiasis asmuo 166-oji DNSB atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai 2009 m. lapkričio 13 d.... 16. Apeliantai pateikę skundą nurodo, jog ieškovas byloje neįrodė, kad ginčo... 17. Pažymėtina, jog butų ir kitų patalpų savininkų teisės ir pareigos... 18. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pastate yra... 19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių... 20. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į... 21. Tais pačiais pagrindais vertintinos ir apeliantų nurodomos aplinkybės dėl... 22. Name suvartota šiluma butų savininkams paskirstoma pagal Valstybinės kainų... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi,... 24. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 25. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,...