Byla 2-791-823/2016

Dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios V. T. individualios įmonės administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo kontora“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-31-198/2016, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, ir

Nustatė

2

1. Ginčo esmė

3Bankrutavusios V. T. IĮ bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo kontora“ kreipėsi į teismą, prašydamas bankrutavusiai V. T. IĮ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Nurodė, kad bankroto byloje yra patenkinti visi kreditoriniai reikalavimai, tačiau liko neatlyginta 4 344,43 EUR (15 000 Lt) administravimo išlaidų. Kadangi įmonė turto ir pajamų neturėjo, Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 28 d. nutartimi leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininko V. T. asmeninės nuosavybės teise turimą turtą – 1/2 ir 5/16 dalis buto, esančio ( - ). Kreditoriai nustatė įmonės savininkui priklausančios buto dalies pardavimo kainą – 30 000 Lt, tačiau tokia kaina yra per didelė ir pirkėjų neatsirado. Kadangi kreditorių reikalavimai bankroto byloje buvo patenkinti, kreditoriai klausimo dėl kitos turto pardavimo kainos nustatymo spręsti nebegali.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi prašymą dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo bankrutavusiai V. T. IĮ atmetė.

6Teismas pažymėjo, kad iš bankroto bylos duomenų matyti, jog įmonė, šiuo atveju – individualios neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas V. T., nuosavybės teise valdo 1/2 ir 5/16 buto, esančio ( - ), dalis, kurių vertė yra didesnė už 15 000 Lt (plius PVM) administravimo išlaidų sumą, todėl neįrodyta supaprastinto bankroto proceso taikymo sąlyga, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Byloje nenustatytos ir kitos sąlygos įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą. Supaprastinto bankroto proceso taikymo šiuo atveju siekiama tik dėl to, kad teismas galėtų išspręsti kreditorių susirinkimo išimtinei kompetencijai priskirtą klausimą dėl bankrutavusio subjekto valdomo turto pardavimo tvarkos ir/ar kainos sumažinimo, tačiau toks pagrindas taikyti supaprastintą bankroto procesą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nenumatytas, o teismas neturi specialių žinių nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti ir lėšų eksperto ar turto vertintojo darbui apmokėti. Teismo nuomone, bankroto administratorius turi teisę pasinaudoti nekilnojamojo turto vertintojų paslaugomis nustatant įmonės savininkui priklausančios buto dalies rinkos vertę ir, ja vadovaudamasis, realizuoti turtą, nes teismo leidimą nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko V. T. asmeninės nuosavybės teise valdomas 1/2 ir 5/16 dalis buto dalis jis turi.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Pareiškėjas V. T. IĮ administratorius UAB „Bankroto administravimo kontora“ atskiruoju skundo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartį; bankrutavusiai V. T. IĮ taikyti supaprastintą bankroto procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

91) Teismas, vertindamas įmonės turtą, privalėjo atsiriboti nuo įmonės savininkui nuosavybės teise priklausančio turto ir vertinti tik įmonei priklausantį turtą. Šiuo atveju ĮBĮ įtvirtinta sąlyga – kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, egzistuoja. Bankroto administratoriui neperėmus jokio V. T. IĮ turto, iš kurio būtų buvę galima tenkinti kreditorių kreditorinius reikalavimus bei padengti administravimo išlaidas, bankroto administratorius kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu leisti nukreipti išieškojimą į bankrutavusios V. T. IĮ savininkui V. T. asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Panevėžio apygardos teismas šį bankroto administratoriaus prašymą tenkino. Taigi, tenkindamas minėtą bankroto administratoriaus prašymą, Panevėžio apygardos teismas nustatė bei pripažino, kad V. T. IĮ neturi jokio turto, iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir padengti administravimo išlaidas.

102) Bankroto administratorius V. T. priklausančios buto dalies negalėtų savo iniciatyva parduoti kita tvarka ir kaina, nei nustatė kreditorių susirinkimas. Šioje bankroto byloje visi kreditorių reikalavimai yra patenkinti, todėl kreditoriai klausimo dėl kitos turto pardavimo kainos nustatymo spręsti nebegali. Taigi, susiklostė situacija, kai vien dėl kreditorių nustatytos per didelės buto dalies kainos tos dalies parduoti neįmanoma ir dėl to yra užkertamas kelias gauti lėšas, iš kurių bankroto administratoriui būtų atlygintos administravimo išlaidos. Vienintelė racionali išeitis yra taikyti V. T. IĮ supaprastintą bankroto procesą, nes tokiu atveju teismas galėtų nustatyti mažesnę dalies buto pardavimo kainą, nei šiuo metu yra nustatyta.

11Suinteresuotas asmuo bankrutavusios V. T. IĮ savininkas V. T., atstovaujamas globėjo R. T., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

121) Įmonės administratorius, prašydamas taikyti jau bankrutavusiai įmonei supaprastintą bankroto procedūrą, siekia pakartoti įmonės likvidavimo procedūrą, o tai pagal ĮBĮ nuostatas nėra leidžiama. Bankrutavusios V. T. IĮ likvidavimo terminas pasibaigė dar 2014 m. lapkričio 26 d., įmonės kreditoriniai reikalavimai patenkinti visiškai, įmonės administratoriui net ir po įmonės likvidavimo termino pasibaigimo buvo pakankamai laiko imtis aktyvių veiksmų dėl išieškojimo iš įmonės savininkui priklausančio turto.

132) ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje yra nustatytas sąlygų, kurioms esant gali būti taikoma supaprastintas bankroto procesas, visetas. V. T. IĮ bankroto byloje šios sąlygos nenustatytos.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis procesas nutrauktinas.

16Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

17Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai. Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Jei ĮBĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos.

18Pagal ĮBĮ 13(1) straipsnio 10 dalį, atskirasis skundas gali būti paduodamas dėl teismo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą. Taigi, ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios supaprastintą bankroto procesą, numato galimybę atskiruoju skundu skųsti tik teismo nutartį, kuria taikomas supaprastintas bankroto procesas, ir nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas supaprastintą bankroto procesą atsisakė taikyti. Atsisakius taikyti supaprastinto bankroto procesą, bankroto procedūros toliau vyksta įprasta tvarka, toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Pozicijos, kad, remiantis ĮBĮ 13(1) straipsnio 10 dalimi, atskirasis skundas dėl teismo nutarties atsisakyti taikyti supaprastintą bankroto procesą negali būti paduodamas, laikomasi ir teismų praktikoje (Žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1371/2011, 2010 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-698/2010).

19Kadangi atskiruoju skundu nagrinėjamoje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria supaprastintą bankroto procesą buvo atsisakyta taikyti, konstatuotina, kad atskirasis skundas yra paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka. Šiai aplinkybei paaiškėjus apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 2 dalies 3 punktas).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Nutarė

21Apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-791-823/2016 pagal pareiškėjo bankrutavusios V. T. IĮ administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-31-198/2016, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl supaprastinto bankroto proceso taikymo, nutraukti.