Byla 2A-92/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja), kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Kazio Kailiūno, sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui V. Jakimčikui, adv. Š. Vilčinskui, atsakovo atstovams R. Klovai, J. Žilinskienei, adv. R. Lideikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vyja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-352-378/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vyja“ ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, Vilkaviškio rajono savivaldybei, T. S. dėl turto pagerinimų vertės kompensacijos dydžio nustatymo ir priteisimo (tretysis asmuo byloje – Marijampolės apskrities viršininko administracija).

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB ,,Vyja” ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, Vilkaviškio rajono savivaldybei, T. S. prašė priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 34 946, 16 Lt turto pagerinimo būtinųjų išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2000 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir T. S. 722 309, 82 Lt ežero pagerinimų vertės bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2000 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 12 d. su atsakovu Vilkaviškio rajono savivaldybe sudarė sutartį dėl Alvito ežero nuomos verslinei žūklei (t. 1, b. l. 11-13). Vykdydamas sutarties 2.3 ir 2.4 punktų sąlygas, ieškovas per penkerius metus privalėjo įleisti į ežerą 2 500 vnt. sidabrinio karoso ir 2 000 vnt. karpio dvivasarių individų. Įrašai metinėse veiklos ataskaitose įrodo, kad sutarties galiojimo metu ieškovas vykdė žuvivaisos ir žuvisaugos reikalavimus (t. 1, b. l. 126-137).

4Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė 2001 m. sausio 15 d. raštu Nr. 004-07-10/52 informavo ieškovą, jog nuomos sutartis nutraukiama, nes Marijampolės apskrities viršininko 2000 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 474 ŽV (t. 1, b. l. 57-58) į nuomojamą vandens telkinį atkurtos nuosavybės teisės atsakovui T. S. (t. 1, b. l. 28). Ieškovas nurodė, kad toks sutarties nutraukimo pagrindas buvo numatytas sutartyje, tačiau joje nebuvo numatyta, kad ežere esantys žuvų ištekliai, nuosavybės teise priklausantys nuomininkui, atiteks nuomotojui. Ieškovas teigė, jog dėl atlikto įžuvinimo Alvito ežero vertė 1995-1998 metais išaugo iki 795 209, 35 Lt (t. 1, b. l. 42). Be to, ieškovas nurodė, kad ežero įžuvinimui turėjo 34 946, 16 Lt būtinųjų išlaidų (t. 1, b. l. 40), kurias prašė priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės. Atėmus šias būtinąsias išlaidas iš visos ieškovo apskaičiuotos ežero pagerinimų vertės, ieškovo nuomone atsakovai T. S. ir Lietuvos valstybė solidariai privalo atlyginti ieškovui 722 309, 82 Lt. Ieškovo teigimu, jo teisė reikalauti padarytų pagerinimų vertės atlyginimo yra nustatyta įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-96-03/2002 (t. 1, b. l. 51, 52).

5Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės 34 946, 16 Lt turto pagerinimo būtinųjų išlaidų. Nurodė, kad 1995 m. rugsėjo 12 d. tarp ieškovo ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės sudarytos terminuotos vandens telkinio – Alvito ežero nuomos sutarties terminas buvo apibrėžtas kalendorine data – 2005 m. rugsėjo 1 d., arba konkrečiu įvykiu – sprendimo atstatyti nuosavybės teises į šį vandens telkinį priėmimu (1964 m. CK 77 str., sutarties preambulė). Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. 39-9587-10281 atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į Alvito ežerą, todėl teismas sprendė, kad nuo šio sprendimo priėmimo dienos nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės nutrūko.

7Teismas nurodė, kad nuomos sutartimi buvo nustatytas konkreti nuomos sąlyga – verslinė žūklė, o sutarties sudarymo metu verslinės žūklės santykius reglamentavusiu Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 patvirtintų ,,Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų” 10 punkto ketvirtoji dalis nustatė, jog grąžintini privatinėn nuosavybėn valstybinio fondo vandens telkiniai išnuomojami iki bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į juos atstatymo, apie ką ir buvo įrašyta nuomos sutartyje. Alvito ežero žuvų išteklių atkūrimas ir apsaugos priemonių, įgalinančių padidinti vandens telkinio produktyvumą, įgyvendinimas buvo esminė nuomos sutarties sąlyga, atitikusi minėto Vyriausybės nutarimo nuostatas (sutarties 2 dalis). Šia sutartimi atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė neprisiėmė įsipareigojimo atlyginti ieškovui jo turėtas žuvų išteklių palaikymo išlaidas, kurias ieškovas įvardino būtinosiomis išlaidomis.

8Teismas sprendė, jog Alvito ežero žuvų ištekliai nuosavybės teise niekada nepriklausė ieškovui, nes pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio trečiąją dalį bei Laukinės gyvūnijos įstatymo 1 straipsnį žuvys priskiriamos prie gamtos išteklių, kurie tiek pagal sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 98 straipsnio 1 punktą, 981 straipsnį, tiek pagal galiojančio CK 4.59 straipsnį yra valstybės nuosavybė, o ieškovo nuosavybe gali tapti tik jas sugavus. Todėl teismas konstatavo, jog nuomos sutarties ir minėtų teisės aktų pagrindu ieškovas buvo žuvų išteklių naudotojas, turėjęs prievolę savo lėšomis vykdyti visas sutartimi prisiimtas prievoles, tarp jų ir palaikyti normalią žuvų išteklių būklę (Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 105 patvirtintų ,,Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių“ 13 punktas).

9Taip pat teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir T. S. 722 309, 82 Lt kompensaciją už Alvito ežero pagerinimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog minėta pinigų suma pagerinęs atsakovo Lietuvos valstybės turtą – Alvito ežerą, ieškovas tapo šio ežero bendrasavininkiu. Teismas nurodė, kad ieškovo teisinį statusą nustatė nuomos sutartis, o nuosavybės teisių į Alvito ežerą ir jame esančius žuvų išteklius ieškovas niekada nebuvo įgijęs.

10Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Kauno apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kaip įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieškovui pripažinta teisė į Alvito ežero pagerinimų vertės kompensaciją, vertinimo. Nurodė, kad ši nutartis nagrinėjamoje byloje prejudicinės galios neturi, o nutarties motyvuose ieškovui buvo nurodyta bendro pobūdžio teisė kreiptis į teismą, kurią ieškovas ir realizavo. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, jog jo pretenzijos atitinka žalos atlyginimo taisykles. Motyvavo tuo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų - atsakovo Lietuvos valstybės institucijų veiksmų ar neveikimo neteisėtumo. Nurodė, kad klausimas dėl nuosavybės teisių į Alvito ežerą atkūrimo atsakovui T. S. teisėtumo yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 18 d. sprendimu, todėl nekvestionuotinas. Taip pat nepagrįstais teismas laikė ieškovo argumentus dėl atsakovo T. S. nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita, motyvuodamas tuo, kad atsakovui T. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinį – Alvito ežerą, o ne į jame esančius žuvų išteklius, kurių savininku ieškovas taip pat niekada nebuvo.

11Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos motyvus:

121) atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė ir tretysis asmuo Marijampolės apskrities viršininko administracijos Valstybinė žemėtvarkos tarnyba neįvykdė nuomos sutarties 1 ir 7 punktuose ir Žemės nuomos įstatymo 28 straipsnyje nustatytos pareigos, nes iki 2001 m. sausio 15 d. ieškovui nepranešus apie 2000 m. spalio 16 d. priimtą sprendimą dėl nuosavybės teisių į ežerą atkūrimo, ieškovas neteko galimybės atgauti 71 380 vnt. žuvų ir jų prieaugio, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala;

132) byloje esantys įžuvinimo aktai patvirtina, kad apeliantas nuo 1995 m. spalio 12 d. iki 1998 m. gegužės 27 d. vykdė įžuvinimo darbus, šie aktai taip pat patvirtina atliktų darbų apimtis, juose nurodyta įžuvinimo medžiaga bei jos įsigijimo aplinkybės. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Alvito ežero žuvų ištekliai niekada nuosavybės teise nepriklausė ieškovui, nes 71 380 vnt. žuvų jauniklių 1995-1998 metais ieškovas įsigijo laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

143) teismas be pagrindo nesivadovavo 1964 m. CK 314 straipsnio, reglamentuojančio turto grąžinimą nuomotojui, nuostatomis, pagal kurias numatyta, jog sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui turtą tokios būklės, kokios jį gavo, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą. Nustatyta Alvito ežero vertė – 19 931 Lt, kai tuo tarpu ieškovo padarytų ežero pagerinimų vertė – 34 946, 16 Lt;

154) įsiteisėjusia ir vykdytina Kauno apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatyta pareiga atsakovo valstybės ir savivaldos institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams teisingai ir savalaikiai nustatyti ir išmokėti ieškovui Alvito ežero pagerinimų kompensaciją, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši teismo nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje;

165) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad jo pretenzijos neatitinka žalos atlyginimo nuostatų.

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Ieškovas 1995 m. rugsėjo 12 d. su Vilkaviškio rajono valdyba sudarė tipinę (patvirtinta 1995 05 23 Vyriausybės nutarimu Nr. 731) vandens telkinių (Alvito ežeras – 26,5 ha ir Podvarko ežeras – 15 ha) nuomos verslinei žūklei sutartį (b.l. 11-12 t.1). Šios sutarties galiojimo terminas buvo numatytas iki 2005 m. rugsėjo 1 d., o tuo atveju, jeigu vandens telkinys bus grąžintinas privatinėn nuosavybėn – iki sprendimo atstatyti nuosavybės teisę priėmimo dienos. Taigi, ieškovas minėtus vandens telkinius išsinuomavo verslo tikslais – verstis žūkle ir pagal nuomos sutarties 4 punkte numatytas sąlygas įgijo teisę verslinės žūklės įrankiais žvejoti žuvis. Tačiau ieškovas nuomos sutarties pagrindu įgijęs teises tuo pačiu įgijo ir sutartyje numatytas pareigas: atkurti žuvų išteklius, imtis apsaugos priemonių, įgalinančių padidinti vandens telkinių žuvų produktyvumą, organizuoti Žuvų išteklių mokslinius tyrimus, pagal suderintus planus su nuomotoju ir Žuvų išteklių departamentu įveisti vertingų žuvų, įrengti dirbtines naršavistes, laikytis žvejybos taisyklių ir kitų normatyvinių aktų žuvivaisos klausimais ir kitų pareigų, išvardintų nuomos sutarties antrame punkte.

19Vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutarties sudarymo metu vandens telkinių naudojimą žūklei, žvejybos ir žuvų išteklių apsaugą Lietuvos vandenyse reglamentavo Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR Seimo 1995 m. sausio 12 d. rezoliucija ,,Dėl vandens telkinių nuomos verslinei ir mėgėjiškai žūklei“, 1995 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 12 patvirtinti ,,Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatai“, 1995 m. birželio 20 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 105 patvirtintos Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės).

20Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų 12 punkte pasakyta, kad verslinei žūklei išnuomotuose vandens telkiniuose žvejoti galima pradėti tik po to, kai yra suderintos konkrečios žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos priemones, parengtos pagal vandens telkinių tyrimą bei kitus dokumentus ir mokslines rekomendacijas. Taisyklės taip pat reglamentavo žuvų išteklių naudotojų, nuomojančių vandens telkinius verslinei žūklei, žvejybos tvarką bei sąlygas. Šie žuvų išteklių naudotojai galėjo žvejoti verslinės žūklės įrankiais tiktai suderinę žuvų išteklių atkūrimo ir apsaugos planus su nuomotoju ir Žuvų išteklių departamentu, gavę žvejybos limitus ir užregistravę planus bei limitus aplinkos apsaugos agentūroje (Taisyklių 6 p.). Taisyklių 12 punktas žuvų išteklių naudotojus įpareigojo vykdyti vandens telkinių nuomos sutartyse, limituose nurodytas sąlygas, sutartyse nustatytais terminais parengti ir suderinti su Žuvų išteklių departamentu tyrimais pagrįstus žuvų išteklių naudojimo, žuvivaisos, biologinės melioracijos bei kitų priemonių planus bei juos vykdyti. Taisyklės buvo taikomos tiek valstybinio fondo, tiek privatiems vandens telkiniams. Jų tikslas – ne tik apsaugoti žuvų bei kitų gyvūnų išteklius, bet ir gausinti bei racionaliai juos naudoti.

21Vykdant 1995 m. rugsėjo 12 d. vandens telkinio nuomos sutarties 2.3 punkto sąlygas, buvo patvirtintas Alvito ežero tvarkymo planas, kuriuo buvo nustatyti įžuvinimo atitinkamomis žuvų rūšimis kiekiai, terminai. Kad ieškovas žuvino Alvito ežerą patvirtina 1995 m. spalio 12 d., 1996 m. spalio 23 d. ir 1998 m. gegužės 27 d. įžuvinimo aktai (b.l. 31-33 t.1), tą faktą pripažįsta ir atsakovai. Pagal patvirtintą planą ieškovas 1995 m. neižuvino lydekų nustatyto kiekio, 1996 m. visiškai neatliko lydekų ižuvinimo (nuo 1997 m. buvo nereikalaujama atlikti lydekų ižuvinimą), 1998 m. ižuvino 3000 vnt. karpių daugiau, nei buvo numatyta plane. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, pagal vandens telkinio nuomos sutartimi nustatytas sąlygas, Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų bei Taisyklių reikalavimus, ieškovas, kaip žuvų išteklių naudotojas, ne tik įgijo teisę žvejoti verslinės žvejybos įrankiais išsinuomotame vandens telkinyje, bet taip pat įgijo pareigą šiame vandens telkinyje savo lėšomis atkurti žuvų išteklius, ižuvinant atitinkamais žuvų kiekiais ir rūšimis išsinuomotą vandens telkinį.

22Žuvys yra laukinė gyvūnija ir kaip natūralios gamtinės aplinkos dalis priklauso valstybei (Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str., iki šio įstatymo galiojusio Gyvūnijos apsaugos ir naudojimo įstatymo 3 str. 1 d.). Konstitucijos 54 str. įtvirtinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač vertingų vietovių apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas. Valstybė, turėdama konstitucinę priedermę, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali nustatyti teisinį reguliavimą, ribojantį gamtinių išteklių naudojimą ir tam tikrų teisinių santykių subjektams įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, valstybė (jos institucijos) gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų gyvūnijos apsaugą, jos atkūrimą, gausinimą bei racionalų naudojimą. 1995 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 172 ,,Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“ bei 1995 m. birželio 20 d. Aplinkos apsaugos ministerijos įsakymu Nr. 105 ,,Dėl žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių patvirtinimo“, priimtu vykdant minėtą Vyriausybės nutarimą, 1995 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 731, patvirtinus tipinę vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartį, ir buvo nustatytas žuvų išteklių teisinis reguliavimas, užtikrinęs žuvų atkūrimą bei gausinimą, pagal kurį žuvų išteklių naudotojai buvo įpareigoti atkurti žuvų išteklius. Todėl ieškovas, ižuvindamas Alvito ežerą, kaip žuvų išteklių naudotojas, įvykdė prievolę, kuri jam atsirado nuomos sutarties pagrindu ir kurią numatė išvardinti teisės aktai. Ieškovo prievolės, kilusios iš sutartinių santykių, įvykdymą atkurti žuvų išteklius, nėra pagrindo laikyti nei nuomos objekto vertės pagerinimu, nei atsakovų nepagrįstu praturtėjimu, nei žala, atsiradusia dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų.

23Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir naikinti jo nėra pagrindo.

24Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.), atsakovo T. S. naudai 5 664 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.). 20 Lt valstybės naudai, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

26Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB ,,Vyja“ (įmonės kodas 8517723) 3 000 Lt valstybės naudai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Priteisti iš UAB ,,Vyja“ (įmonės kodas 8517723) atsakovui T. S. 5 664 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti bei 20 Lt valstybės naudai, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas UAB ,,Vyja” ieškiniu atsakovams Lietuvos valstybei, Vilkaviškio... 4. Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė 2001 m. sausio 15 d. raštu Nr.... 5. Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo... 7. Teismas nurodė, kad nuomos sutartimi buvo nustatytas konkreti nuomos sąlyga... 8. Teismas sprendė, jog Alvito ežero žuvų ištekliai nuosavybės teise niekada... 9. Taip pat teismas netenkino ieškinio reikalavimo priteisti solidariai iš... 10. Taip pat teismas atmetė ieškovo argumentus dėl Kauno apygardos teismo 2001... 11. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti... 12. 1) atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybė ir tretysis asmuo Marijampolės... 13. 2) byloje esantys įžuvinimo aktai patvirtina, kad apeliantas nuo 1995 m.... 14. 3) teismas be pagrindo nesivadovavo 1964 m. CK 314 straipsnio,... 15. 4) įsiteisėjusia ir vykdytina Kauno apygardos teismo 2001 m. rugsėjo 26 d.... 16. 5) teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad jo pretenzijos... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Ieškovas 1995 m. rugsėjo 12 d. su Vilkaviškio rajono valdyba sudarė tipinę... 19. Vandens telkinių nuomos verslinei žūklei sutarties sudarymo metu vandens... 20. Vandens telkinių naudojimo verslinei ir mėgėjiškai žūklei nuostatų 12... 21. Vykdant 1995 m. rugsėjo 12 d. vandens telkinio nuomos sutarties 2.3 punkto... 22. Žuvys yra laukinė gyvūnija ir kaip natūralios gamtinės aplinkos dalis... 23. Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 24. Iš ieškovo valstybės naudai priteisiamas žyminis mokestis už apeliacinį... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio... 26. Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą....