Byla 2A-1572-413/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Gintautas Koriaginas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų M. K. J. įstatyminės atstovės V. J. ir K. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-37-475/2016 pagal ieškovų M. K. J., atstovaujamo įstatyminės atstovės V. J., ir K. Z. ieškinį atsakovams G. M. įstatyminiams atstovams I. M. ir G. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. I. K. Z. ir nepilnametis M. K. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės V. J., kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydami priteisti iš nepilnamečio G. M. įstatyminių atstovų I. M. ir G. M. solidariai 129 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės K. Z. naudai ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovo M. K. J. naudai.

62. Ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2015 m. sausio 17 d., apie 9.15 val., ieškovės K. Z. mažamečiui broliui ir bedraieškiui M. K. J., gim. ( - ), išvedus pavedžioti ieškovės Toy terjero veislės šunį, atsakovei I. M. priklausantis šuo, kurį vedžiojo jos mažametis sūnus G. M., gim. ( - ), sunkiai sužalojo ieškovės šunį, dėl ko pastarasis apako viena akimi ir neteko vieno iltinio danties. Ieškovei šuns gydymas, įskaitant 13 Eur transporto išlaidas, kainavo 179 Eur, iš kurių 50 Eur atlygino įstatyminė G. M. atstovė. Dėl šuns sužalojimo patirtus išgyvenimus ieškovė įvertino 300 Eur, o ieškovas M. K. J. – 700 Eur, kadangi po šio įvykio sutriko ieškovės psichologinė būklė, o ieškovui M. K. J. atsinaujino ir paūmėjo liga (tikas), sutriko miegas, berniukas tapo dirglus, atsirado galvos skausmai, dėl ko jis nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. buvo gydytas ir stebėtas VŠĮ Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

83. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš

9nepilnamečio G. M. įstatyminės atstovės atsakovės I. M. ieškovės K. Z. naudai 116,00 Eur (šimtą šešiolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės K. Z. ir ieškovo nepilnamečio M. K. J. įstatyminės atstovės V. J. nepilnamečio G. M. įstatyminės atstovės atsakovės I. M. naudai po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

104. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį, naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas) visais atvejais, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusios asmens tyčios ar didelio neatsargumo), t. y. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsakomybės už naminių gyvūnų padarytą žalą be kaltės principas. R. K. apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, priimtu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-171-982/2015, ir jame konstatuota aplinkybe, kad žala dėl K. Z. sužaloto šuns atsirado ne todėl, kad I. M. šuo nebuvo registruotas teisės aktų nustatyta tvarka ir jos leidimu buvo vedžiojamas 16 metų neturinčio jos sūnaus, tačiau dėl paties G. M. neveikimo, teismas sprendė, kad žala ieškovės šuniui atsirado dėl nepilnamečio G. M. neveikimo, kadangi pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę ir iš naujo jų įrodinėti šioje byloje nereikia. Teismas nustatė, kad po įvykio ieškovės šuo buvo gydomas, ieškovė pateikė 166 Eur dydžio gydymo išlaidas patvirtinančius įrodymus ir patvirtino, kad dalį žalos (50 Eur) atsakovė atlygino, todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 116 Eur žalos atlyginimo yra įrodytas ir gali būti tenkinamas. Tačiau teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės reikalavimą dėl 13 Eur kuro išlaidų, susijusių su šuns vežiojimu po gydymo įstaigas, atlyginimo, pažymėdamas, kad į bylą pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas nepatvirtina kuro išlaidų.

115. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir remdamasis teismų praktika, teismas pažymėjo, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir ieškovės prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-901-340/2013). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neprarado galimybės bendrauti su augintiniu, nes šuo po įvykio išgyveno, nors ir buvo sužalotas, dėl ko neturtinių vertybių hierarchijoje neturtinė žala negali būti tapatinama su augintinio praradimu ir yra mažesnės svarbos nei augintinio praradimo atveju. Teismas pažymėjo, kad turtinės ir neturinės žalos priteisimo pagrindai skiriasi. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas nustatė, kad nepilnamečiui ieškovui M. K. J. po įvykio nustatytas lunatizmas ir tikas (b. l. 19), medicininių duomenų, patvirtinančių ieškovės sveikatos sutrikimus, nepateikta. Iš bylos medžiagos teismas sprendė, kad abu ieškovai buvo prisirišę prie savo augintinio, šunį prižiūrėjo tiek ieškovė, tiek jos brolis, todėl konstatavo, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą. Tačiau teismas pažymėjo, kad būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad įvykio metu šunis vedžiojo du nepilnamečiai vaikai, kuriems tokią teisę suteikė šunų savininkės; kad susitikimas tarp vaikų įvyko ieškovo M. K. J. iniciatyva, šiam priėjus prie G. M., teismas sprendė, kad tokia M. K. J. iniciatyva vertintina kaip paties nukentėjusiojo neatsargumas, kadangi jis pats priėjo prie draugo, vedžiojančio didesnį šunį, tinkamai neįvertino situacijos pavojingumo. Įvertinęs tai, kad neturtinė žala ieškovams nėra itin didelė, t. y. jiems nubuvo padaryta didelių sveikatos sutrikdymų, o neturtinės žalos atsiradimą iš dalies lėmė paties nepilnamečio ieškovo didelis neatsargumas ir į tai, kad dėl šuns sužalojimo atsakovė atsiprašė ir gera valia atlygino dalį turtinės žalos, teismas sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atmesti remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalimi.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

136. Apeliaciniu skundu ieškovai K. Z. ir M. K. J. įstatyminė atstovė V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

146.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendime nurodytais motyvais iškraipė prejudicinę galią turintį Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. II-0171-982/2015, kuriame buvo konstatuota, kad nepilnametis atsakovas G. M. neužtikrino, jog vedžiojamas šuo nekeltų grėsmės kitiems gyvūnams ir dėl tokio neveikimo atsirado žala, dėl ko buvo nustatyta, kad atsakovas pažeidė Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 17 punkto reikalavimus. Kartu teismas administracinėje byloje nenustatė nei ieškovo didelio neatsargumo, nei abipusės kaltės. Todėl teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažeidė įrodymų vertinimą bei prejudicinius faktus reglamentuojančias teisės normas.

156.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl turtinės ir neturinės žalos priteisimo iš atsakovo G. M.. Apeliantų nuomone, įvertinus tai, kad už vaiko auklėjimą ir priežiūrą vaiko tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaiko tėvai yra sudarę santuoką, gyvena kartu ar atskirai, jiems tenkanti atsakomybė dėl vaiko veiksmų negali būti dalijama. Todėl teismas dėl vaiko katės kilusiai žalai atlyginti turėjo taikyti solidariąją tėvų atsakomybę. Be to, apeliantai pažymi, kad nuosavybės teisės į šunį, jo įsigijimą teismo nebuvo nagrinėtos, o tai daro teismo sprendimą neteisėtu.

166.3. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino įrodymų visumos, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kuriomis atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo, ir nepagrįstai nepriteisė ieškovės K. Z. turėtų išlaidų transportui. Apeliantai pažymi, kad ieškovė teismui pateikė ne tik transporto priemonės registracijos liudijimą, bet ir apskaičiavo automobilio ridą, atstumus nuo namų iki klinikų, į kurias šuo buvo vežamas gydyti 6 kartus, tačiau teismas minėtų įrodymų nevertino. Nurodo, kad kuro kvitų neteikė, kadangi kuras buvo pilamas ne tik šuns vežimui į gydymo įstaigas. Įvertinus susidariusį atstumą nuo namų iki klinikų, į kurias šuo buvo vežamas, gautųsi 124 km, kas sudarytų 13 Eur kuro išlaidas. Toks skaičiavimas, apeliantų nuomone, yra tiksliausias.

176.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti neturinę žalą, konstatavęs, kad ieškovams padaryta neturtinė žala nėra itin didelė, t. y. jiems nebuvo padaryta didelių sveikatos sutrikimų, o neturtinės žalos atsiradimą iš dalies lėmė paties nepilnamečio ieškovo didelis neatsargumas neįvertinus situacijos pavojingumo ir pačiam privedus savo šunį prie atsakovei priklausančio šuns. Apeliantai pažymi, kad dėl patirto šoko įvykio metu suprastėjo ieškovo M. K. J. sveikatos būklė. Medikai nustatė, kad būtent po šio įvykio vaikui atsirado dirglumas, padidėjo jautrumas, kad vaikas 2015-04-29 – 2015-04-30 laikotarpiu buvo gydytas ir stebėtas VšĮ Kauno klinikų vaikų neurologijos skyriuje, ką patvirtina į bylą pateikta medicininė pažyma. Vėliau jis buvo gydytas ir stebimas ambulatoriškai. Byloje nustačius, kad atsakovas žalą padarė netyčia, o patirtos traumos padarinius ieškovai jaučia iki šiol, teismas nepagrįstai atsisakė priteisti neturtinę žalą.

187. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo įstatyminė atsakovė I. M. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

197.1. Atsakovo atstovės nuomone, atsižvelgiant į šunų svorio kategoriją ~ 4kg ir 30 kg, pats ieškovas išprovokavo incidentą laiku nepatraukęs šuns, taip pažeisdamas Gyvūnų laikymo taisyklių punktą, kuriame nurodyta griežtai prisitraukti šunį esant grėsmei. Pažymėjo, kad ne atsakovo, o ieškovo šuo elgėsi agresyviai, kas turėjo tiesioginės reikšmės atsiradusioms pasekmėms.

207.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio l dalies 2 punktą, kuris atleido ieškovus nuo įrodinėjimo pareigos, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarime administracinėje byloje nustatytos aplinkybės nagrinėjamu atveju turi res judicata galią. Atsakovės nuomone, įvertinus tai, kad žala kilo dėl paties ieškovo didelio neatsargumo bei šuns agresyvumo, kitoje byloje nustatytos aplinkybės negali atleisti ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos.

217.3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovų solidariosios atsakomybės. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad žala atsirado dėl didelio ieškovo M. K. J. neatsargumo, todėl žalos priteisimas iš nepilnamečio vaiko atstovų būtų nepagrįstas ir neteisingas.

227.4. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Pažymi, kad apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas kuro išlaidas. Dėl neturinės žalos atlyginimo, atstovės nuomone, ieškovo motina pati prisidėjo prie sūnaus patirtų neigiamų išgyvenimų, leisdama jam stebėti šuns gydymo eigą.

23Teismas konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

258. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

269. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Įstatymo leistinos įrodinėjimo priemonės numatytos CPK 177 straipsnio 2 dalyje. Žala (žalos atsiradimo pagrindas ir jos dydis) yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kurią pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę turi įrodyti ieškovas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 13 Eur nuostolių atlyginimo, patirtų dėl sužaloto šuns vežiojimo po gydymo įstaigas. Minėtą reikalavimą ieškovė grindė rašytiniais ieškinio paaiškinimais ir savo automobilio registracijos pažymėjimu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, automobilio registracijos pažymėjimas, kaip toks, nei žalos atsiradimo, nei jo dydžio nepatvirtina. Atsakovai su ieškovės rašytinais paaiškinimais dėl turtinės žalos atlyginimo, taigi ir dėl 13 Eur patirtų nuostolių, nesutiko. Kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, numatytomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje, ieškovė šio reikalavimo neįrodinėjo ir tinkamai jo nepagrindė, todėl spręstina, kad minėtoje reikalavimų dalyje ieškinys buvo atmestas pagrįstai.

2710. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė solidarios atsakovų atsakomybės ir atmetė ieškovų reikalavimus atsakovo G. M. atžvilgiu. Visų pirma, naminių gyvūnų padarytą žalą reguliuoja speciali teisės norma, kurioje nustatyta, kad naminių gyvūnų žalą <...> privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės (žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo) (CK 6.267 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovės Toy terjero veislės šunį sužalojusio kito šuns savininkė yra atsakovė I. M., priešingos aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, todėl ieškovų solidarus reikalavimas bendraatsakovui G. M. neturi teisinio pagrindo. Antra, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, atsakovas dirba užsienyje, todėl reikalavimas priteisti iš jo žalą prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

2811. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti prašomas 300 Eur ir 700 Eur dydžio neturtines žalas vadovaudamasis civilinę atsakomybę šalinančia sąlygą, numatyta CPK 6.270 straipsnio 1 dalyje, t. y. konstatavęs, kad neturtinė žala ieškovams buvo padaryta dėl paties nukentėjusiojo M. K. J. didelio neatsargumo. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies.

2912. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes dėl atsakovės I. M. ir jos nepilnamečio sūnaus G. M. vaidmens ginčo įvykyje sutapatino su jų vaidmeniu ir civiline atsakomybe nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi, visų pirma, teismas darė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinio teisės pažeidimo byloje, nereikia įrodinėti šioje byloje. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nepatenka į CPK 182 straipsnio 2 punkto reguliavimo sritį, o administracinio teisės pažeidimo byla ir administracinė byla nėra tapačios bylos. Nagrinėjamu atveju galėjo būti taikoma CPK 182 straipsnio 5 punkto nuostata, kadangi, kaip matyti iš šalių procesinių dokumentų, šalių vertinimas dėl įvykio aplinkybių, konstatuotų minėtu Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarimu, iš esmės sutapo. Antra, minėta, kad naminių gyvūnų žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas dėl keturių neturtinės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai), teismas turėjo nustatinėti ne G. M., bet jo motinos atsakovės I. M., kaip šuns, sužalojusio ieškovės šunį, savininkės civilinės atsakomybės sąlygas. Trečia, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, kadangi nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, kur ieškinys buvo atmestas ir atsakovė atleista nuo civilinės atsakomybės remiantis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostata dėl paties nukentėjusiojo (ieškovo M. K. J.) didelio neatsargumo, tačiau nenurodė, kodėl paminėta įstatymo nuostata nebuvo taikoma nagrinėjant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

3013. Remdamasis šios nutarties 9 punkte nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tikslingu pasisakyti dėl neturtinės atsakomybės ir jos taikymo sąlygų. Minėta, kad taikant neturtinę civilinę atsakomybę būtina nustatyti šias jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltę.

3114. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; kt.). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

3215. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei K. Z. ir atsakovei I. M. priklausančius šunis vedžiojo nepilnamečiai asmenys, t. y. 14 metų neturintys M. K. J. ir G. M., kurie, šunims susikibus, neturėjo nei fizinių jėgų, nei praktinių įgūdžių kaip tokioje situacijoje elgtis ir kaip šunis išskirti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovė yra vienodai atsakingos už tai, kad neužtikrino tinkamos savo gyvūnų priežiūros ir nenumatė galimybės, kad kilus konfliktinei situacijai tarp vedžiojamų šunų, nepilnamečiai vaikai nebus pajėgūs savo jėgomis tokį konfliktą išspręsti. Byloje nėra ginčo, kad konflikto metu nukentėjo būtent ieškovės šuo, kuris dėl sužalojimų apako ir neteko iltinio danties (b. l. 12). Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad neužilgo po įvykio sutriko ieškovo M. K. J. sveikata, berniukas pradėjo blogai miegoti, tapo dirglus, atsirado galvos skausmai, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. jis buvo gydytas ir stebėtas VŠĮ Kauno klinikų Vaikų neurologijos skyriuje (b. l. 19). Duomenų apie ieškovės sveikatos sutrikimus nepateikta. Aptartų aplinkybių pagrindu galima teigti, kad dėl ieškovės šuns sužalojimo nepilnametis M. K. J. patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir fizinius sveikatos sutrikdymus. Todėl yra pagrindas išvadai, kad tarp atsakovės neteisėto neveikimo (pareigos užtikrinti tinkamą savo šuns priežiūrą) ir ieškovo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nustačius, kad atsakovė buvo nepakankamai rūpestinga patikėdama didelio šuns vedžiojimą nepilnamečiui savo sūnui, kuris dėl fizinių bei praktinių savybių stokos nesugebėjo užtikrinti tinkamos šuns priežiūros, galima teigti, jog atsakovė dėl kilusios žalos yra kalta. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei M. K. J. žalai atlyginti.

3316. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į šios žalos prigimtį ir objektą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad neturtinė žala, patirta dėl prarasto augintinio, kuris tenkino bendravimo ir kitus socialinius poreikius, neturtinių vertybių hierarchijoje nėra esminė, todėl kad ji, nepaisant individualių augintinio savybių ir ieškovės prisirišimo prie gyvūno, gali būti iš dalies atkurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neprarado galimybės bendrauti su augintiniu, nes gyvūnas po įvykio išgyveno, nors ir buvo sužalotas, todėl neturtinių vertybių hierarchijoje neturtinė žala negali būti tapatinama su augintinio praradimu ir yra mažesnės svarbos nei augintinio praradimo atveju. Kitas svarbus neturtinės žalos dydį lemiantis kriterijus yra neigiami padariniai, kurie atsirado ieškovui dėl neturtinės vertybės pažeidimo, ir kurie nurodyti šios nutarties 15 punkte. Įvertindamas teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius ne už fundamentalias, tokias kaip sveikata ar gyvybė, neturtines vertybes, teismas sprendžia, kad šioje byloje ieškovui priteistinas neturtinės žalos dydis yra 100 Eur.

3417. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo ieškovei K. Z.. Byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo išvadai, kad dėl savo augintino sužalojimo ieškovei būtų sutrikusi sveikata, sumažėjo jos bendravimo galimybės, be to, kaip jau minėta, už šuns priežiūros patikėjimą savo nepilnamečiui broliui ieškovė yra vienodai atsakinga kaip ir atsakovė, todėl yra pagrindas teigti, kad pačios nukentėjusios ieškovės K. Z. neatsargumas lėmė žalos atsiradimą, dėl ko teismas pagrįstai jos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

3618. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

3719. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 420 Eur bylinėjimosi išlaidų (400 Eur atstovavimo išlaidų ir 20 Eur žyminio mokesčio), o atsakovė 440 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procentine išraiška ieškovų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys atitinkamai sudarytų 19,13 proc. ir 80,87 proc. Remiantis aukščiau paminėtomis šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, ieškovai įgijo teisę į 33,74 Eur, o atsakovė – į 355,82 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisė atsakovei iš ieškovų 100 Eur (po 50 Eur iš kiekvieno ieškovo) patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovė šios teismo sprendimo dalies neskundė, todėl atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme paliktinos nepakeistos. Atlikus šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovų priteistina po 33,13 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nenurodė nei prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos, nei pateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl išlaidos nepriteistinos. Tuo tarpu atsakovė I. M. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Vadovaujantis minėta išlaidų paskirstymo proporcija, iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, atmestų reikalavimų dalis procentine išraiška sudaro 90,13 proc., todėl atsakovei iš ieškovų priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudarytų 135,20 Eur, t. y. po 67,60 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sumažina atsakovei tenkančią 135,20 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iki 70 Eur, ir priteisia iš ieškovų po 35 Eur atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

39pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

40ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nepilnamečio G. M. įstatyminės atstovės atsakovės I. M., a. k. ( - ) ieškovės K. Z., a. k. ( - ) naudai 116,00 Eur (vieną šimtą šešiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo, o ieškovo nepilnamečio M. K. J. įstatyminės atstovės V. J., a. k. ( - ) naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

41Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

42Priteisti I. M., a. k. ( - ) iš K. Z., a. k. ( - ) ir V. J., a. k. ( - ) po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir po 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) – apeliacinės instancijos teisme, iš viso: po 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, Gintautas... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. I. K. Z. ir nepilnametis M. K. J., atstovaujamas įstatyminės atstovės V.... 6. 2. Ieškovų reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad 2015 m. sausio 17 d., apie... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. nepilnamečio G. M. įstatyminės atstovės atsakovės I. M. ieškovės K. Z.... 10. 4. Pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, teismas nurodė, kad pagal... 11. 5. Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir remdamasis teismų... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 13. 6. Apeliaciniu skundu ieškovai K. Z. ir M. K. J. įstatyminė atstovė V. J.... 14. 6.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl... 15. 6.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą... 16. 6.3. Teismas, priimdamas sprendimą, neįvertino įrodymų visumos, nenustatė... 17. 6.4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priteisti neturinę... 18. 7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo įstatyminė atsakovė I. M.... 19. 7.1. Atsakovo atstovės nuomone, atsižvelgiant į šunų svorio kategoriją ~... 20. 7.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos... 21. 7.3. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl atsakovų... 22. 7.4. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su... 23. Teismas konstatuoja:... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 25. 8. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 26. 9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, įrodinėti turinčias reikšmės... 27. 10. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio... 28. 11. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovų reikalavimą atlyginti... 29. 12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Kauno... 30. 13. Remdamasis šios nutarties 9 punkte nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės... 31. 14. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti... 32. 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovei K. Z. ir atsakovei I. M.... 33. 16. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina atsižvelgti į... 34. 17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. 18. Remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, jeigu apeliacinės instancijos... 37. 19. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 420 Eur... 38. Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 39. pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir jo... 40. ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nepilnamečio G. M. įstatyminės... 41. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 42. Priteisti I. M., a. k. ( - ) iš K. Z., a. k. ( - ) ir V. J., a. k. ( - ) po...