Byla 1-2305-1034/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorams Romualdui Betingiui, Stanislav Barsul, kaltinamajam V. K. (V. K.), jo gynėjui advokatui Venjaminui Dubrovskiui (Venjamin Dubrovskij), kaltinamajai V. M. (telekonferencijos būdu), jos gynėjai advokatei Annai Grinevič, vertėjai Vandai Žitkauskaitei,

2viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas ( - ) gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ( - ), išsiskyrusi, nedirbanti, teista:

31. Utenos apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį 2 MGL (260 Lt) dydžio bauda;

42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau nei 7 paroms;

53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį areštu 20 parų;

64. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 1981 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – areštu 60 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu paskirta bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose;

7kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

8V. K. (V. K.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, dirbantis ( - ), teistas:

91. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;

102. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda;

113. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 182 straipsnio 1 dalį galutine bausme – laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmę atlikęs;

12kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Nustatė

13V. M. veikdama tiesiogine tyčia kartu su V. K., asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą už atlygį padėti apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už inscenizuotą eismo įvykį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje už 250 eurų atlygį sutikusi su V. K. pasiūlymu prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, 2018 m. gegužės 12 d., vakare, kartu su V. K., jam priklausančiu, A. D. vardu registruotu, automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), nuvyko į iš anksto su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutartą vietą – Senąjį Pilaitės kelią Vilniuje, po ko už minėto automobilio vairo atsisėdus nenustatytam asmeniui apie 21.40 val. buvo inscenizuotas eismo įvykis – automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), užkabintas, nenustatyto asmens vairuotas, priešinga kryptimi važiavęs M. S. vardu Rusijos Federacijoje registruotas automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), po kurio (eismo įvykio) M. S. ir ji, kaip eismo įvykio kaltininkė, pasirašė eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu padėjo pasikėsinti apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS” 48 909,12 Eur draudimo išmoką.

14Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

15V. K. veikdamas tiesiogine tyčia kartu su V. M. (buvusi N.), asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą už atlygį padėti apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – draudimo išmoką už inscenizuotą eismo įvykį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje už 250 eurų atlygį pasiūlė V. M. prisiimti kaltę dėl eismo įvykio, o šiai sutikus, 2018 m. gegužės 12 d. vakare, jam priklausančiu, A. D. vardu registruotu, automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), su ja nuvyko į iš anksto su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sutartą vietą – Senąjį Pilaitės kelią Vilniuje, ir ten, prie metalinių garažų, šią savo transporto priemonę perdavė jiems ir V. M., po ko 2018 m. gegužės 12 d., apie 21.40 val. buvo inscenizuotas eismo įvykis – nenustatyto asmens vairuojamu automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), užkabintas, taipogi nenustatyto asmens vairuotas, iš priekio važiavęs Rusijos Federacijoje M. S. vardu registruotas automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), po kurio (eismo įvykio) V. M. ir M. S. pasirašė eismo įvykio deklaraciją, tokiu būdu jis palenkė V. M. padaryti nusikalstamą veiką, suteikė nusikalstamos veikos darymo priemonę – automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ), ir padėjo pasikėsinti apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą – 48 909,12 Eur draudimo išmoką.

16Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje.

17Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir parodė, kad ji nevairavo, vairavo kitas asmuo, bet nepamena, net kaip jis atrodo. Deklaraciją pasirašė. V. K. yra jos pažįstamas. Jis suvedė su tais žmonėmis, pasakė, kad sumokės už tai, kad apsiimtų padarius tą avariją. Davė jai pinigų ir jie išvažiavo. Nepamena, kas davė pinigus, buvo 3 asmenys. Ji gavo 250 eurų. Nepamena iš ko gavo, buvo apsvaigusi. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius kaltinamosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 179-180), V. M. parodė, kad parodymai yra teisingi. Vartojo narkotines medžiagas, karfentanilį. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti V. K.. Iki įvykio V. K. žinojo gal pora savaičių, kelis kartus buvo susitikę. Blogai pasielgė, reikėjo pinigų. Narkotines medžiagas vartojo apie porą metų.

18Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad viskas parašyta taip, kaip buvo. Jis atvažiavo į parduotuvę, prie jo priėjo žmogus, pasikalbėjo, klausė, kuo užsiima, kaip gyvena. Asmuo paklausė, ar nori užsidirbti pinigų. Paklausė, ką daryti. Pasakė, kad reikia apdraskyti automobilį šiek tiek, nieko kriminalinio. Jis buvo tik išlaikęs teises ir jam nebuvo galima sukelti eismo įvykio, todėl pasiūlė surasti kažką kitą. Pamatęs vaikštančią V., jai pasiūlė, ir ji atsakė, kad gali tą darbelį padaryti, nes jai reikalingi pinigai. Ji pati paprašė avanso – 20 eurų, davė jai. Žmogus jam davė telefoną, sakė paskambinti tuo numeriu, jeigu ras žmogų. Jis paskambino, pasakė, kad atsirado žmogus. Nurodė atvažiuoti į Pilaitę, nueiti už garažų ir tada išmesti telefoną. V. persėdo į vairuotojo vietą, jis atsistojo už garažo. Po pusvalandžio atvažiavo automobilis, pakeitė ratą ir nuvažiavo į Šeškinę. M. reikėjo pinigų, nes ji narkotikus vartoja. Tas asmuo, kurį sutiko prie parduotuvės sakė, kad duos 1000 eurų, bet taip ir nedavė. Sutarė, kad kioske paliks pinigus, pasakys, kad V., bet taip ir nesulaukė. Jis nežino apie eismo įvykio deklaraciją, jos nematė ir nepildė. Teisingai nurodyta, kad pasiūlė užsidirbti V. M. nuo 200 iki 250 eurų. Gailisi dėl nusikaltimo, pasielgė nepagalvojęs, trūko pinigų. Dabar dirba, pinigų užtenka, apie tokius dalykus negalvoja.

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamiesiems ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

20Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės pradžioje sutiko pažįstamą, kuris pokalbio metu paklausė, ar ji norėtų prisiimti eismo įvykį. Jis paaiškino, kad realiai jai nieko daryti nereikės, tačiau reiktų jos asmens duomenų eismo įvykio deklaracijai, ji būtų eismo įvykio kaltininke, o paskui draudimas nukentėjusiajam atlygintų žalą ir viskas. Tas žmogus sakė, kad už tai jai bus atlyginta. Toks pasiūlymas jai pasirodė priimtinas. Tą pačią ar tai kitą dieną jai paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris pasiūlė susitikti. Jis skambino iš numerio ( - ), kurį V. K. nurodė kaip savo. Tą numerį ji užsirašė. V. M. jam pasiūlė atvažiuoti prie jos namų. Kai susitiko, jis pasakė, kad sumokės 250 eurų už tai, kad ji prisiimtų kaltę dėl eismo įvykio. Tas vyras taip pat pasakė, kad jai realiai nieko daryti nereikės, žmonės nenukentės, viską padarys jis pats, o jai atveš pasirašyti eismo įvykio deklaraciją. Ji nežino ar tas eismo įvykis jau buvo įvykęs ar dar ne. Ji sutiko už 250 eurų pasirašyti eismo įvykio deklaracijoje. Tada tas vyras jai sumokėjo pinigus ir paprašė duoti jos vairuotojo pažymėjimą, ji padavė. Kitą dieną tas pats vyras atsivežė jau užpildytą eismo įvykio deklaraciją. Toje deklaracijoje buvo užpildyti ir kaltininko ir nukentėjusiojo duomenys. Dar prieš pasirašydama eismo įvykio deklaraciją ji pastebėjo, kad joje buvo įrašyti automobiliai Toyota Yaris ir Porsche. Deklaracijos neskaitė ir pasirašiusi ją atidavė tam pačiam vyrui, kuris buvo atvažiavęs automobiliu Toyota Yaris. Ar tai tas pats automobilis, kuris buvo nurodytas eismo įvykio deklaracijoje, ji nežino. Automobilis Toyota Yaris buvo nesudaužytas, važiuojantis. Į tą deklaraciją ji nei vieno žodžio savo ranka neįrašė, tik pasirašė. Apie patį eismo įvykį ji nieko papasakoti negali. Jis jai pasakė nebendrauti su draudimo bendrovės darbuotojais, jeigu jie kartais paskambintų. Minėtas vyras yra apie 180-185 ūgio, už ją aukštesnis visa galva, stamboko sportiško kūno sudėjimo, jo plaukai buvo visai trumpi. Su ja jis kalbėjo rusiškai. Prieš keletą dienų tas vyras jai vėl paskambino ir ji su juo buvo susitikusi Naujininkuose prie Maxima parduotuvės. Kartu su ja buvo sugyventinis V.. Šį kartą tas vyras jai pasakė, kad reiks nuvažiuoti į draudimą ir patvirtinti, kad ji vairavo. Pasakė tik tiek, kad artimiausiu metu jis pas ją atvažiuos ir viską smulkiai papasakos, tačiau daugiau su juo susitikti nespėjo, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Ji suprato, kad pasirašydama toje eismo įvykio deklaracijoje, kurią atvežė V., ją suklastos, tačiau tuo metu apie pasekmes negalvojo. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Iš viso to nusikaltimo jos gauta nauda buvo tik 250 eurų. (1 t., b. l. 175-177). Papildomai apklausta kaip įtariamoji V. M. parodė, kad ji pati buvo eismo įvykio vietoje, gali ją parodyti, tačiau V. automobilio Toyota Yaris ji nevairavo, jį vairavo jai nepažįstamas vyras ir juo tyčia užkliudė kitą automobilį Porsche. Viskas prasidėjo nuo to, kad kaip buvo minėjusi. V. K. pasiūlė užsidirbti prisiimant eismo įvykio dalyvio kaltę ir ji sutiko, todėl sutartu laiku pas ją atvažiavo V. ir jie abu nuvažiavo prie metalinių garažų prie senojo Pilaitės kelio. Prie tų garažų V. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo. Į vairuotojo vietą atsisėdo jai nepažįstamas vyras, kuris kaip suprato yra iš Rusijos. Jis neprisistatė. Atsisėdęs jis įvažiavo į senąjį Pilaitės kelią. Vyras važiavo negreitai, iki 40 km/h greičiu. Iš priekio ji pamatė atvažiuojantį automobilį. Toyota Yaris vairavęs vyras per raciją paklausė: „Ar čia tu?“. Ką atsakė žmogus kalbėjęs kita racija, ji nesuprato. Automobilis iš priekio taip pat važiavo negreitai. Tuo metu, kai automobiliai vienas prie kito priartėjo visai nedideliu atstumu, automobilio Toyota Yaris vairuotojas tyčia pasuko vairą į kairę ir užkabino iš priekio važiavusį visureigį. Tuomet Toyota Yaris vairuotojas sustojo. Porsche vairuotojas taip pat sustojo, tačiau paskui pajudėjo į priekį ir nedideliu greičiu atsirėmė į pakelės medį. Tuomet abu automobilių vairuotojai su savo transporto priemonėmis nuvažiavo į miške esantį keliuką ir išlipę apie kažką pasikalbėjo. Eismo įvykio vietoje jokie dokumentai nebuvo forminami. Miško keliuke dokumentai taip pat nebuvo forminami. Sėdėdama automobilyje ji pastebėjo, kad į tą vietą prisirinko ir daugiau žmonių, tame tarpe ir V.. Visi jie apžiūrėjo automobilius. Ji V. paprašė ją nuvežti į Šeškinę. Jis ją ten ir nuvežė. Ji V. padavė savo vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad jis pats suformintų ką reikia. Už šią paslaugą iš V. gavo 250 eurų. Automobilį Porsche po eismo įvykio matė, jis visai nestipriai buvo apgadintas. Visi jo žibintai švietė, tik buvo nubrozdinta vairuotojo pusė ir šiek tiek įlenktas priekis (1 t., b. l. 179-180). Papildomai apklausta kaip įtariamoji V. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus ir įvykio aplinkybes iš esmės nurodė analogiškai (2 t., b. l. 7-8).

21Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino V. K., kaip tą asmenį, apie kurį yra davusi parodymus (1 t., b. l. 182-184).

22Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. parodė vietą prie garažų, kurioje iš automobilio Toyota Yaris išlipo V. K.. Tada parodė važiuoti Pilaitės kryptimi ir parodė vietą, kurioje susidūrė automobiliai, medį, į kurį atsitrenkė automobilis Porsche Cayenne, bei aikštelę miške, kurioje automobilis Porsche Cayenne buvo apžiūrėtas po eismo įvykio (1 t., b. l. 185-191).

23Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad maždaug prieš 2-3 mėnesius jis buvo Šeškinėje, prie poliklinikos. Prie jo priėjo nepažįstamas vyras Jis pasisveikino ir mandagiai pasiteiravo kaip gyvena, o paskui paklausė ar norėtų užsidirbti pinigų. V. K. pas jį pasiteiravo, ką reiktų daryti. Tas jam pasakė, kad su kitu automobiliu reikia apgadinti jo automobilį. Jo automobilis buvo Porsche visureigis, juodos spalvos su rusiškais valstybiniais numeriais. Jo automobilyje ant priekinės sėdynės sėdėjo mergina juodais plaukais. Pats vyras buvo neaukštas, stambaus kūno sudėjimo, plaukai rusvi, be barzdos ir be ūsų. Jis laisvai kalbėjo rusiškai. V. K. nežino iš kur tas vyras buvo, koks jo vardas. Tam vyrui pasakė, kad pats to padaryti negalės, kadangi dar neseniai gavo vairuotojo pažymėjimą ir nenori jo prarasti. Tada tas paklausė, ar žino kas galėtų sutikti sudaužyti automobilį. Vyras pasitikslino, kad nieko baisaus nebus, tik bus apgadinti automobiliai, užpildyta deklaracija ir viskas. Už tokią paslaugą jis pažadėjo sumokėti 1000 eurų. Automobiliu Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ) realiai yra jo, tačiau registruotas draugo A. D. vardu. Tas vyras jam davė telefono aparatą Samsung, kuriame buvo įvestas tik vienas numeris, kuris pavadintas raide „A“. Jo draugas V. paskambino V. ir paklausė kur ji yra. Ji atsakė, kad tabore. Tada V. K. vienas nuvažiavo į taborą ir ten surado V.. Jai pasiūlė užsidirbti nuo 200 iki 250 eurų. Jai paaiškino, kad ji turės sėstis už automobilio Toyota Yaris vairo ir pravažiuodama tyčia užkabinti kitą automobilį. Dar jai sakė, kad po šio įvykio reiks užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir apie įvykį pranešti draudimo bendrovei. V. su šiuo pasiūlymu sutiko iš karto. Susiskambinus V. K. vyras pasakė, kad po 4 dienų apie 21.00 val. turės susitikti prie garažų, kurie yra prie Pilaitės-Karoliniškių seno kelio. Sutartu laiku, jis su V. ten ir nuvažiavo. Maždaug tuo pačiu metu atvažiavo ir tas pats automobilis Porsche, rusiškais numeriais, kurį jis matė Šeškinėje. Kas sėdėjo prie automobilio vairo nežino, kadangi jau buvo tamsu. Jis išlipo iš savo automobilio Toyota Yaris, o V. persėdo prie jo automobilio vairo. V. pasakė, kad ji važiuotų paskui tą juodą „Džipą“ ir ji nuvažiavo. Kas vyko vėliau jis nematė, tačiau girdėjo, kaip atsitrenkė automobilis į automobilį. Gal po 40 minučių, o gal ir po valandos V. vėl sugrįžo prie garažo. Kai ji sugrįžo jis pastebėjo, kad jo automobilio Toyota priekinė kairės pusės lempa sudaužyta, kairys priekinis sparnas sulankstytas, priekinis bamperis sulaužytas, kabojo, priekinis kairys ratas buvo nuleistas. Tada jis pasikeitė ratą, V. nuvežė iki Šeškinės mikrorajono, o pats nuvažiavo namo. Maždaug po savaitės pas V. pasakė, kad paskambino iš draudimo, tačiau dar nebuvo nuvykusi į draudimo bendrovę. V. K. V. pinigų nemokėjo. Jai tik kelis kartus davė po 10 ar 20 eurų ir viskas. Jis pats iš to ruso pinigų už automobilio sudaužymą negavo. Jis eismo įvykio deklaracijos nepildė, kas ją užpildė nežino. Eismo įvykio deklaracijos neklastojo, todėl ir savo kaltę pripažįsta tik iš dalies (2 t., b. l. 55-57). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jau buvo davęs parodymus, jie buvo teisingi, nieko keisti nenori. Ar V. pati vairavo jo automobilį Toyota Yaris nežino, nes to nematė. Kaip buvo apgadintas automobilis Porsche Cayenne jis nežino, nes jo daugiau nematė. Pinigus turėjo palikti Gelvonų gatvėje esančiame kioske, pas jo pažįstamus. To ruso duotą telefono aparatą jis išmetė tą pačią dieną, kai buvo padarytas eismo įvykis. Apie eismo įvykio deklaracijos užpildymą nieko nežino, kada ir kur ji buvo užpildyta nematė. V. į namus deklaracijos nevežė. Pas V. po kelių dienų paėmė tik jos deklaracijos kopiją, kad galėtų naudotis automobiliu. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, jis pats į jokią draudimo išmoką nepretenduoja. Kokio dydžio draudimo išmoka turėtų būti išmokėta Porsche Caeynne savininkui nežino, kadangi daugiau su tais rusais nebendravo, jų nematė (2 t., b. l. 64).

24Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė tą patį garažų masyvą kaip ir V. M., bei vietą, kurioje jis išlipo iš savo automobilio Toyota Yaris (2 t., b. l. 76-80).

25Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. K. automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. ( - ). Apžiūros metu automobilis buvo tvarkingas, važiuojantis, jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (2 t., b. l. 71-75).

26Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba draudiminių įvykių tyrėju IF P&C Insurance AS Lietuvos filiale. 2018 m. gegužės 14 d. į bendrovę kreipėsi Rusijos pilietė M. S. dėl eismo įvykio, kuris įvyko Vilniaus mieste Salotės kelyje, tačiau tikslios įvykio vietos nenurodė. Dėl šio įvykio jis bandė susisiekti su įvykio kaltininke V. N., tačiau ji į draudimo bendrovę nepageidavo atvykti, vengė bendrauti telefonu. Iš kaltininkės elgesio G. V. susidarė įspūdis, kad ji tyčia vengia atvykti, kadangi minėtas eismo įvykis galėjo būti suklastotas. Tarp draudimo bendrovių pasidalinta informacija apie tai, kad Rusijos piliečiai atvyksta į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis su prabangiais automobiliais ir inscenizuodami eismo įvykius bando pasipelnyti iš draudimo kompanijų. Dėl organizuotos grupės veikimo G. V. paaiškino, kad jos buvimą grindžia viešojoje erdvėje (internete) esančia informacija bei informacija gaunama iš kitų draudimo bendrovių. Be to, jo teigimu pabendravęs su ERGO Rusijos filialu jis gavo informaciją apie tai, kad Ivanovo mieste veikia nusikalstamo susivienijimo grupės, kurios Baltijos šalyse inscenizuoja eismo įvykius, iš kurių bando gauti pelną apgaulės būdu. Liudytojas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal eismo įvykio deklaracijoje nupieštą eismo įvykio schemą jam aiškiai matosi, kad eismo įvykio kaltininkė yra Rusijos pilietė, o nukentėjusioji Lietuvos pilietė. Kadangi įvykio schema nubraižyta su netikslumais, G. V. daro prielaidą, kad ji braižyta ne įvykio vietoje, o kaltininkė eismo įvykyje nedalyvavo, o tik pasirašė deklaracijoje, už ką galėjo gauti atlygį. Anot G. V. jam įtarimą kelia ir tai, kad Rusijos pilietė M. S. nurodė, jog buvo atvykusi atostogauti ir apžiūrėti Vilniaus apylinkių, nurodė, kad gyveno viešbutyje, tačiau jokių kontaktų ar jos žodžius patvirtinančių dokumentų nepateikė, nurodė, kad jaučiasi tardoma draudimo bendrovės ir vengė atsakyti į klausimus, motyvuodama tuo, kad to daryti nepataria advokatas. G. V. įtarimą kelia ir tai, kad M. S. pretenziją draudimo bendrovei atsiuntė lietuvių kalba, todėl jis mano, kad pretenzija rašyta ne M. S., o galimų jos bendrininkų. Šiuo metu pateikta pretenzija yra 48909,12 eurų (1 t., b. l. 126).

27Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad apie 10 metų teikia paslaugas draudimo bendrovėms, o būtent vykdo pirminę automobilių apžiūrą po eismo įvykio. 2018 m. gegužės 14 d., į UAB „Autovisatos servisas“ kreipėsi automobilio Porsche vairuotojas, kuris pristatė automobilį po eismo įvykio. Negali tiksliai nurodyti, kas konkrečiai automobilį pristatė apžiūrai. Jis pristatytą automobilį nufotografavo ir surašė jo apžiūros aktą. Akte nurodė visus išoriškai matomus pažeidimus. Jis tą automobilį prisimena gerai, nes kiek pamena netgi pati klientė sakė, kad jis visiškai naujas. Ir iš pažiūros tas automobilis Porsche Cayenne buvo visiškai naujas, visiškai nenudėvėtas. Visi pažeidimai sužymėti programoje Audatex, ten jie ir sugeneruoti kaip dokumentas. Tą sugeneruotą dokumentą tiesiogiai ir išsiunčia draudimo bendrovei. Apžiūrint automobilį Porsche Cayenne nekilo įtarimų, kad jis gali būti sudaužytas tyčia. Automobilio apgadinimų buvo padaryta palyginus daug: buvo daužtas jo priekis ir šonas. Aprašant automobilių apgadinimus nurodoma tik tai, kas matosi išoriškai, jokie automobilių ardymo darbai neatliekami. Dėl šios priežasties automobilio remonto kaina būna gerokai didesnė nei įvertinus jų nustatytus pažeidimus (1 t., b. l. 132-133).

28Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad V. K. pažįsta daugiau kaip 10 metų. Šiuo metu turi 3 automobilius TOYOTA. Vienas iš jų, automobilis Toyota YARIS, valst. ( - ), yra registruotas jo vardu, tačiau jau prieš 2 metus buvo parduotas V. K.. Iš pradžių automobilio V. vardu neperregistravo, nes to prašė jis. Tuo metu dar galiojo jo nupirktas draudimas, be to nelabai turėjo laiko. Vitalijumi jis pasitikėjo, todėl nematė didelio poreikio to automobilio perregistruoti. Iki šiol automobilį Toyota YARIS, valst. ( - ), draudžia savo vardu, kaip formalus savininkas nuvairuoja jį į techninę apžiūrą, tačiau kaip į nuosavybę į šią transporto priemonę nepretenduoja, nes jis parduotas V.. Netgi eismo įvykio atveju žalos atlyginimą turėtų perduoti V., kadangi realiai automobilis priklauso jam. Per tuos 2 metus, jis nėra gavęs pranešimų iš policijos apie padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apie tai, kad jo vardu registruotas automobilis dalyvavo kažkokiame eismo įvykyje, nieko nežino. Automobilio eksploatavimo ir remonto išlaidas dengia pats V. (1 t., b. l. 128-129).

29Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. C. (V. C.) parodė, kad gyvena kartu su sugyventine V. N., jos vaikai gyvena pas jos mamą. Kadangi V. yra jo sugyventinė, tai jis pasinaudojo teise neatsakyti į kai kuriuos klausimus. Su V. K. susipažino pas kažkokį draugą Šeškinėje. Pažinties pradžioje V. jį buvo pavežęs į namus, todėl žinojo, kur jis gyvena. Ar V. prie namų buvo susitikęs su V., V. C. nežino, nes neprisimena. Jis yra narkomanas, todėl greitai daug ką užmiršta. Apie tai, kad V. būtų dalyvavusi kokiame nors eismo įvykyje, nieko paaiškinti negali, kadangi apie tai nieko nežino. Gerai prisimena tik tai, kad praėjusį savaitgalį jis kartu su V. N. prie parduotuvės MAXIMA buvo susitikę su Vitalijumi. Tuo metu buvo apsvaigęs, todėl nelabai prisimena apie ką jie kalbėjo. Atsimena tiek, kad pokalbio pradžia buvo apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis Porshe ir dar kažkoks automobilis. Kaip V. susijusi su tuo eismo įvykiu, jis nežino (1 t., b. l. 157-158).

30Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroninio pašto laiškais su M. S., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, matyti, jog ji į Lietuvą važiuoti neketina. Draudimo bendrovei ji pateikė paaiškinimą apie eismo įvykio aplinkybes. Ji paaiškino, kad į Lietuvą atvažiavo su draugu atostogauti, keliauti. Važinėjosi po miestą ir jo apylinkes. Viešbučio pavadinimo neprisimena. Ji važiavo leistinu greičiu. Eismo įvykis įvyko staiga, netikėtai, po jo automobilis atsitrenkė į medį. Apie įvykį ji pranešė kaltininko bendrovei. Vėliau Lietuvoje automobilis buvo apžiūrėtas UAB „Autovisatos servisas“ eksperto, kuris automobilį nufotografavo. Paskui dar kartą automobilis apžiūrėtas Rusijoje. Kokie kaltininko automobiliui padaryti pažeidimai jai nesvarbu. M. S. pabrėžia, kad jos automobilis buvo visiškai naujas, salone pirktas 2018 m. vasario 28 d. (Iš apžiūros metu darytų nuotraukų matyti, kad automobilio rida 6653 km). Anksčiau transporto priemonė eismo įvykiuose nedalyvavo. M. S. teigia, kad draudimo bendrovei yra pateikusi visą medžiagą, kuri yra aktuali, siekiant gauti draudimo išmoką (1 t., b. l. 102-113).

31Iš G. V. pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad joje automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), pažymėtas raide „B“. Automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. ( - ), pažymėtas raide „A“. Iš deklaracijoje esančios eismo įvykio schemos matyti, kad automobilis „A“ (sprendžiant iš eismo įvykio deklaracijos turėtų būti Toyota Yaris) yra nuvažiavęs nuo kelio, pažymėta, kad apgadinta, tikėtina, jo priekinė dešinės pusės dalis ir kairės pusės šonas (iš schemos neaišku kur yra transporto priemonės priekis ir galas). Ties vienu šio automobilio apgadinimu nupieštas, tikėtina, medis. Tame pačiame langelyje parašyta „Toyota sprogo ratas“. Automobilis „B“ (sprendžiant iš eismo įvykio deklaracijos turėtų būti Porsche Cayenne) pažymėtas kaip stovintis viduryje kelio, ant skiriamosios brūkšninės linijos, jam apgadinta, tikėtina, kairės pusės priekinė dalis (iš schemos neaišku kur yra transporto priemonės priekis ir galas). Tame pačiame langelyje lietuviškai parašyta, kad „Porsche nuo smūgio į šoną atsitrenkė į medį“. Kaip matomi „A“ transporto priemonės sugadinimai 11 grafoje įrašytas kairės pusės priekinis kampas, o kitoje deklaracijos pusėje toje pačioje grafoje kaip matomi sugadinimai nurodyti kairė pusė ir priekis. Lapo kairėje pusėje po 14 grafa „Mano pastabos“ įrašytas žodis „Kalta“, žemiau yra parašas, vizualiai panašus į V. N.. Lapo viduryje 15 grafoje, ties raide „A“ yra toks pats parašas, o ties raide „B“ kito asmens parašas. Dešinėje lapo pusėje esančioje 14 grafoje parašo nėra. Kairėje lapo pusėje, kaip „A“ transporto priemonės vairuotoja 9 grafoje nurodyta V. N., o dešinėje lapo pusėje esančioje 9 grafoje, kaip „B“ transporto priemonės vairuotoja nurodyta M. S.. Eismo įvykio deklaracijoje nurodytas automobilių išsidėstymas eismo įvykio kaltininko nustatymui yra visiškai neinformatyvus, nes „A“ automobilis beveik visiškai nuvažiavęs nuo kelio, didžioji dalis „B“ automobilio pavaizduota kaip stovinti toje pačioje kelio pusėje, kaip ir „A“ automobilis, o tarp abiejų transporto priemonių yra nemažas tarpas. Iš eismo įvykio deklaracijoje esančio automobilių išdėstymo negalima vienareikšmiškai teigti, kuris vairuotojas yra eismo įvykio kaltininkas (1 t., b. l. 17).

32Iš automobilio Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), nuotraukų matyti, kad jam padaryti sugadinimai atitinka „A“ transporto priemonei padarytus sugadinimus. (1 t., b. l. 96-101, 140-155).

33Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos UAB „Autovisatos servisas“ klientų aptarnavimo vadovo R. M. pateiktos automobilio Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), nuotraukos, darytos po eismo įvykio, iš kurių matyti, kad jos darytos Lietuvoje, kadangi šalia aptariamo automobilio Porsche Cayenne stovi kiti automobiliai su lietuviškais valstybinio numerio ženklais. Vienoje iš nuotraukų matyti, kad apžiūros metu automobilio radijo imtuve yra nustatyti Lietuvoje veikiančių radijo stočių dažniai: „Pūkas“, „Žinių radijas“, „European hit radio“. Automobilyje esantis laikrodis (su rodyklėmis) rodo be 2 min. pirmą valandą. Iš nuotraukų matyti, kad daužtas automobilio Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), priekis ir kairės pusės šonas. Priekis daužtas dešinėje pusėje, ties žibintu, nuo smūgio apgadintas priekinis buferis ir galimai po juo esančios kai kurios detalės, plastikinės apdailos detalės, variklio dangtis. Variklio dangtis deformuotas tiek automobilio priekyje, tiek ties priekiniu stiklu, todėl galima daryti prielaidą, kad smūgis galėjo būti pakankamai stiprus. Nuo šoninio smūgio apgadintos abejos kairės pusės durys, ypač priekinės, kurios įlenktos pakankamai giliai. Nuo abejų durų nukritę plastikinės apdailos detalės. Be to, matosi, kad nežymiai apgadintas ir vienas automobilio ratas, priekinis kairės pusės sparnas, šiek tiek galinis kairės pusės sparnas. Iššovusi vairuotojo saugos pagalvė automobilio vaire, o keleivio saugos pagalvė – priekinėje panelėje. Iš kitų nuotraukų matyti, kad suveikę (iššovę) ir vairuotojo sėdynėje sumontuotos oro pagalvės – viena sėdynės sėdimojoje dalyje, kita sėdynės atloše. Sėdynėse įrengtos saugos pagalvės suveikdamos suplėšė ir pačią sėdynę, tiek sėdimąją dalį tiek atlošą. Dalis nuotraukų daryta neužvedus automobilio variklio, kadangi prietaisų skydelis nešviečia, nerodomi variklio sūkiai, kita informacija. Vienoje nuotraukoje matyti, kad automobilio variklis buvo užvestas, kadangi prietaisų skydelis apšviestas, rodomi variklio sūkiai, automobilio greitis (0 km/h), tepalo spaudimas, variklio temperatūra, odometro duomenys. Apžiūros metu automobilio, rida buvo 6653 km. Pagal prietaisų skydelio parodymus, automobilyje identifikuotos saugos pagalvių klaidos (dega 2 saugos pagalvių simboliai). Automobilio skydelyje rodoma, kad atidarytos priekinės vairuotojo durys. Taip pat automobilio skydelyje nurodyta, kad kuro bake likę kuro, kurio užtektų nuvažiuoti 914 kilometrų. Kartu su nuotraukomis pridėtas ir 2018 m. gegužės 14 d. pildytas automobilio apžiūros aktas, pasirašytas R. M., kuriame nurodyti tie patys transporto priemonės apgadinimai, kurie matosi nuotraukose. Be to, šiame akte nurodyta, jog remontuojami tik abu kairės pusės ratlankiai ir priekinių kairės pusės durų apdaila, o visos kitos apgadintos detalės nurodytos kaip keičiamos. Vienoje iš nuotraukų nufotografuotas automobilio identifikavimo numeris ( - ) po jo priekiniu stiklu, kuris sutampa su kitoje nuotraukoje esančiu transporto priemonės identifikavimo numeriu, nurodytu transporto priemonės registracijos liudijime. Iš skaitmeninėse nuotraukose esančios informacijos matyti, kad jos darytos 2018 m. gegužės 13 d. nuo 11.58 val. iki 12.05 val. (1 t., b. l. 137-155). Analogiški automobilio apgadinimai nurodyti ir Rusijos Federacijoje darytose nuotraukose, kurios pateiktos su 2018 m. gegužės 18 d. eksperto išvada. Šioje išvadoje nufotografuota daugiau apgadinimų, kadangi nuotraukos darytos ardant transporto priemonę. Sprendžiant pagal išorinius apgadinimus, Rusijos Federacijoje apžiūrėta ta pati transporto priemonė, kaip ir Lietuvoje. Vienoje iš nuotraukų nufotografuotas ir jos identifikavimo numeris (1 t., b. l. 39-59).

34Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), VIN ( - ), į Lietuvos Respubliką atvyko 2018-05-12 14:21 val. per Medininkų tarptautinį pasienio kontrolės postą. 2018-05-14 16:42 val. ta pati transporto priemonė, kurioje važiavo M. S. ir I. K. (I. K.) iš Lietuvos išvyko. Abu kartus automobilį vairavo I. K. (1 t., b. l. 160-161).

35Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), į Lietuvos Respubliką atvyksta ir iš jos išvyksta sava eiga. Nuotraukos darytos tik iš priekio ir galo, dėl prastos nuotraukų kokybės akivaizdžių transporto priemonės pažeidimų nesimato (1 t., b. l. 121-122).

36Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

37Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamoji V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje.

38Teismas mano, kad kaltinamųjų V. M., V. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jų nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jų kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: parodymų patikrinimo vietoje protokolais, liudytojų G. V., A. D., R. M., V. C. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, eismo įvykio deklaracija, kitais rašytiniais bylos duomenimis, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą yra įrodyta, o jų padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuojant V. M. veiksmus papildomai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, o V. K. – pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalis.

39BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimai nuosavybei, tarp jų ir nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnyje, gali būti padaromi esant tiesioginei apibrėžtai ar neapibrėžtai tyčiai padarinių atžvilgiu. Tiesiogine neapibrėžta tyčia pasireiškia tuomet, kai asmuo suvokia pavojingą savo veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikos atsiras baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, šių padarinių nori ir jam priimtini bet kokio masto jo veikos padariniai. Tais atvejais, kai daromo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, veika kvalifikuojami pagal nustatytus padarinius ir jų mastą. Pirmiau aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. M. ir V. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jiems buvo priimtini bet kokio masto jų veikos padariniai.

40Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje V. M. ir V. K. nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti kartu su M. S.. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas M. S. ir I. K. atžvilgiu atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 3-7), kitaip tariant, ikiteisminis tyrimas šių asmenų atžvilgiu yra vis dar tęsiamas. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.3. punktas), aprašomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog V. M. ir V. K. veikė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas.

41Dėl V. M. ir V. K. skirtinų bausmių

42BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

43Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44Skirdamas bausmę kaltinamajai V. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją (pasikėsinta padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą), jos vaidmenį – padėjėja, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamosios asmenybę, kuri anksčiau teista, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat į tai, kad kaltinamoji iki bausmės atlikimo niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, išsiskyrusi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (2 t., b. l. 32-34). Teismas, įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajai V. M. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes nustatant žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamoji prisipažino kalta, šiuo teismo nuosprendžiu jai skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 t., b. l. 165, 168). Kaltinamajai V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, nes ji šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.

45Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją (pasikėsinta padaryti sunkų tyčinį nusikaltimą), jo vaidmenį – padėjėjas ir kurstytojas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, šiuo metu dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, gyvena su tėvais, kuriems reikalinga priežiūra, augina mažametį vaiką, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (2 t., b. l. 92-94). Teismas nenustatė pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir skirti V. K. laisvės atėmimą bei šios bausmės vykdymą atidėti, kaip baigiamųjų kalbų metu prašė prokuroras. V. K. padarė nusikalstamą veiką 2018 m. gegužės 12 d. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis BK 75 straipsnio redakcija, galiojusia nusikalstamos veikos padarymo metu, šio straipsnio nuostatos V. K. negali būti taikytinos, nes nėra numatytas bausmės vykdymo atidėjimas sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui.

46Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, bet ir kaltininko asmenybės įvertinimas.

47Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nėra duomenų, jog V. K. po 2018 m. gegužės 12 d. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, jis yra iš esmės dar pakankamai jauno amžiaus, dirba, charakterizuojamas teigiamai, teigia, jog augina mažametį vaiką, kritiškai vertina savo elgesį, yra pagrindo manyti, jog bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam ir visuomenei galima pasiekti paskyrus švelnesnę nei BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir kaltinamasis savo veiksmais galėtų įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika buvo atsitiktinė jo gyvenime. Teismas, įvertinęs minėtų skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju net ir minimalios realios laisvės atėmimo bausmės skyrimas būtų aiškiai neteisingas. BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse yra numatytos sąlygos, kurioms esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė, tačiau šiuo atveju pagrindo taikyti šią normą nėra. Tuo pačiu pažymėtina, jog aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytos veikos pavojingumą, jos pobūdį, kaltininko asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad V. K. pasikėsintos padaryti nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis, negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo ir BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, ši nusikalstama veika buvo labiau atsitiktinė, kaip jau aptarta aukščiau, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas V. K. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, o būtent – laisvės apribojimą maksimaliam terminui su atitinkamais įpareigojimais. Šios rūšies ir dydžio bausmė būtų teisinga ir atitiktų BK 41 straipsnyje reglamentuotą bausmės paskirtį.

48Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302-308 straipsniais,

Nutarė

50V. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

51Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

52Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams 15 (penkiolikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 31 d. 14.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. 14.16 val., taip pat įskaityti atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį, laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje – suėmime pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį, taip pat laiką, išbūtą laikiname sulaikyme pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį.

54Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

55V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

56V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5, 6 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, skirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

57Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 13.30 val. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. 15.42 val.

59Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

60V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

61Išaiškinti V. K., kad:

621. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

632. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

643. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

65Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas... 2. viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų... 3. 1. Utenos apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal... 4. 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pagal BK... 5. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžiu... 6. 4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal... 7. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 8. V. K. (V. K.), asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 9. 1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju... 10. 2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 27 d. baudžiamuoju... 11. 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK... 12. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 24... 13. V. M. veikdama tiesiogine tyčia kartu su V. K., asmeniu, kurio atžvilgiu... 14. Šiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22... 15. V. K. veikdamas tiesiogine tyčia kartu su V. M. (buvusi N.), asmeniu, kurio... 16. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22... 17. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. M. visiškai prisipažino padariusi... 18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 20. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. M. savo kaltę... 21. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu V. M. atpažino V. K., kaip... 22. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. M. parodė vietą prie garažų, kurioje... 23. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. savo kaltę... 24. Parodymų patikrinimo vietoje metu V. K. parodė tą patį garažų masyvą... 25. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. K. automobilis Toyota Yaris,... 26. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad jis dirba draudiminių... 27. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad apie 10 metų teikia... 28. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad V. K. pažįsta daugiau... 29. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. C. (V. C.) parodė, kad gyvena kartu su... 30. Iš byloje esančio susirašinėjimo elektroninio pašto laiškais su M. S.,... 31. Iš G. V. pateiktos eismo įvykio deklaracijos matyti, kad joje automobilis... 32. Iš automobilio Porsche Cayenne, valst. Nr. ( - ), nuotraukų matyti, kad jam... 33. Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtos UAB „Autovisatos servisas“ klientų... 34. Iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad... 35. Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos... 36. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai... 37. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 38. Teismas mano, kad kaltinamųjų V. M., V. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos... 39. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma... 40. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje V. M. ir V. K.... 41. Dėl V. M. ir V. K. skirtinų bausmių... 42. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.... 43. Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę... 44. Skirdamas bausmę kaltinamajai V. M., teismas atsižvelgia į padarytos... 45. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę... 46. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu,... 47. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad nėra duomenų, jog V. K.... 48. Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 50. V. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo... 52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4... 53. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 54. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.... 55. V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 56. V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 57. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo... 58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 59. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo... 60. V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 61. Išaiškinti V. K., kad:... 62. 1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios... 63. 2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų... 64. 3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam... 65. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...