Byla e2-2612-793/2019
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant A. B., dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano B. B.“ atstovui advokatui A. J.,

2viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano B. B.“, tretieji asmenys ADB „Gjensidige“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“, dėl turtinės žalos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama, iš atsakovės UAB „M. B. B.“ priteisti 2 102,47 Eur turtinės žalos atlyginimo, 159,33 Eur kompensacinių palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. spalio 28 d. draudiminio įvykio metu buvo sulieta pastato, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėda, pirmojo aukšto patalpose buvusi įranga ir atsargos. Įvykio metu prieš tai minėta įranga ir atsargos buvo apdraustos verslo turto draudimu. Ieškovė pagal draudėjos UAB „Nagavita“ pateiktus dokumentus išmokėjo draudėjai 2 102,47 Eur draudimo išmoką. Ieškovės teigimu, atsakinga už paminėtą draudiminį įvykį yra atsakovė, kadangi apdraustas turtas buvo užlietas dėl netinkamos pastato šildymo sistemos priežiūros, atsakovės rangovei UAB „Lamberta“ rekonstruojant bendrojo naudojimo šildymo sistemą. Pastato, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėda, administratore paskirta atsakovė, todėl būtent atsakovė turėjo pareigą prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo inžinerinę įrangą, organizuoti šios įrangos remonto darbus ir prižiūrėti remonto darbų atlikimą.

62.

7Atsakovė UAB „M. B. B.“, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodomaisiais dokumentais. Nurodė, kad atsakovė organizavo namo, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėda, šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus, šiems darbams atlikti parinko rangovę UAB „Lamberta“. Rangovė UAB „Lamberta“, remdamasi 2015 m. gruodžio 1 d. sudaryta rangos sutartimi Nr. DB-GEN-150002, įsipareigojo atlikti paminėto namo vidaus šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus. Sudarytos sutarties pagrindu rangovė įsipareigojo už netinkamai atliktus darbus atsakyti užsakovei, o taip pat ir tretiesiems asmenims. Ieškovė nepagrįstai tapatina bendrojo naudojimo objektų administratorės pareigą užtikrinti tinkamą namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą su asmeninės nuosavybės priežiūra, pašalinant rangos darbų metu asmeninėje nuosavybėje kilusią žalą. Nei rangos sutartyje, nei įstatymuose nenustatyta bei nepreziumuojama bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybė dėl rangovo veiksmais padarytų nuostolių butų/patalpų savininkams atlyginimo. Pagrįstai darytina išvada, kad tarp atsakovės veiksmų ir turtinės žalos nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė nevykdė rangovės, vykdžiusios darbus, kontrolės ir juo labiau neaišku, kaip vykdomų darbų kontroliavimas galėjo turėti įtakos atsiradusiai žalai.

83.

9Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. ieškovės pateiktas ieškinys pateiktas teismui praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 7 dalyje yra nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Ieškinio senatis yra pasibaigusi 2018 m. sausio 20 d., todėl ieškovė neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės, o ši savo ruožtu nebeturėtų kelti nepagrįstų reikalavimų UAB „Lamberta“. Prielaidą, kad žalą ieškovė patyrė dėl UAB „Lamberta“ veiksmų, kelia tik pati atsakovė, tačiau jos deklaratyvūs teiginiai prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir yra tik atsakovės gynybinė pozicija. Ieškovė ieškinyje išdėstytų reikalavimų negrindžia aplinkybėmis, susijusiomis su trečiojo asmens UAB „Lamberta“ veikla, nereiškia bendrovei jokių pretenzijų ir nenurodo jokių aplinkybių, sąlygojusių UAB „Lamberta“ atsakomybę už atsiradusią žalą. Pažymėtina, kad bendrovės atstovai nebuvo kviesti nei ieškovei apžiūrint patalpas po įvykio, nei užfiksuojant turto sugadinimo faktą ar surašant patalpų užliejimo aplinkybes. Niekas nenustatė ir jokie rašytiniai įrodymai byloje nepatvirtina, kad vandens nuotėkį galėjo sąlygoti neteisėti UAB „Lamberta“ veiksmai. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, nes žinodama faktines administruojamų patalpų užliejimo priežastis ir turėdama visą trečiojo asmens atsakovei suteiktą informaciją, nepagrįstai dėl įvykio laiko atsakinga UAB „Lamberta“.

104.

11Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškovės ieškiniu nesutinka, pažymėjo, kad ginčo įvykis nėra draudžiamasis bendrosios civilinės atsakomybės taisyklių pagrindu, prašo nagrinėti bylą trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant teismo posėdyje.

125.

13Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinį ir ieškinyje suformuluotus reikalavimus palaiko, pridūrė, kad ieškovė neturi teisės reikšti tiesioginių reikalavimų kylančių iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ sudarytos 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties, kadangi ši galimybė suteikta tik šios sutarties šalims. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė, būdama užsakove, galimai nedėjo pakankamai pastangų siekiu sukontroliuoti paminėtos rangos sutarties tinkamą įvykdymą. Būtent atsakovės pasyvūs veiksmai ir sąlygojo 2016 m. spalio 28 d. draudiminį įvykį.

146.

15Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 1 d. rangos sutarties pagrindu, bendrojo naudojimo inžinerinio objekto - šildymo sistemos, esančios Tiltų g. 15, Klaipėda, sugedimo rizika, iki atliktų darbų priėmimo ir perdavimo teko būtent rangovei – UAB „Lamberta“. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai atsakovei perduoti jau po draudiminio įvykio, vadinasi trečiasis asmuo yra atsakingas už 2016 m. spalio 28 d. atsiradusią žalą. Atsakovės civilinei atsakomybei kilti nėra visų civiliniame kodekse apibrėžtų privalomųjų civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko atsakovė už deklaruojamą įvyki negali prisiimti atsakomybės.

167.

17Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovas nurodė, kad trečiasis asmuo nėra atsakingas už minimą draudiminį įvykį, o taip pat ieškovė su ieškiniu ir ieškinyje suformuluotais turtiniais reikalavimais kreipėsi būtent į atsakovę, daugiabučio namo, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėda bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorę.

18Teismas

konstatuoja:

19ieškinys tenkintinas visiškai.

208.

21Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos patalpos, esančios adresu Tiltų g. 15, Klaipėdoje (toliau – Įvykis). Įvykio metu buvo sugadinti draudėjai uždarajai akcinei bendrovei „Nagavita“ nuosavybės teise priklausantys įrengimai ir atsargos (t. 1, e. b. l. 116-119). Įvykis ieškovės buvo pripažintas draudžiamuoju, ko pagrindu draudėjai 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. sausio 19 d. išmokėtos draudimo išmokos, kurių bendra suma yra 2 102,47 Eur (t. 1, e. b. l. 112, 114). Ieškovės pateiktuose dokumentuose – turto sugadinimo, sunaikinimo akte ir pranešime – apskaičiavime yra nurodyta, kad Įvykis įvyko dėl Tiltų g. 15, Klaipėdoje esančio bendrojo naudojimo inžinerinio objekto – šildymo sistemos, netinkamo eksploatavimo. Ginčo dėl draudžiamą įvykį sukėlusio šaltinio – bendro naudojimo šildymo sistemos (toliau – Šildymo sistema) trūkumų, byloje nėra. Namo, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore yra paskirta atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „M. B. B.“.

22Dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų įgyvendinimo

239.

24Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudarius jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. To paties straipsnio 8 dalis nurodo, jog bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai) 3 punktas numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administravimo nuostatų 4.6. punkte yra apibrėžta administratoriaus pareiga organizuoti ir vykdyti namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas administratorius privalo atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Administravimo nuostatų 7.1. punktas).

2510.

26Pagal Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau – Reglamentas) 9 punktą gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) – namo būklės nuolatinis stebėjimas, kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, atliekamas pasibaigus žiemos sezonui, neeilines apžiūras, kurios atliekamos po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir pan.), gyvenamojo namo ar jo dalių griūties ir kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas konstrukcijų deformacijas, taip pat keičiantis gyvenamojo namo techniniam prižiūrėtojui, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti, gyvenamojo namo ar jo dalių ekspertizę, gyvenamojo namo energetinio naudingumo sertifikavimą. Reglamento 5 punkte numatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (5.1. papunktis) – mechaninio atsparumo ir pastovumo (5.1.1. papunktis), gaisrinės saugos (5.1.2. papunktis), higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos (5.1.3. papunktis), saugaus naudojimo (5.1.4. papunktis), apsaugos nuo triukšmo (5.1.5. papunktis), energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (5.1.6. papunktis); reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad (5.2. papunktis) – patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre (5.2.1. papunktis), būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (5.2.2. papunktis). Reglamento 7 punkte numatyta, kaip turi būti užtikrinamas privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas: nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais) (7.1. papunktis); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu (7.2. papunktis); gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 papunktis); gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.4. papunktis). Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas (8.1. papunktis); privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas (8.2. papunktis); privalomųjų darbų įvykdymas (8.3. papunktis).

2711.

28Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio adresu Tiltų g. 15, Klaipėdoje, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratore, vadovaudamasi jai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Administravimo nuostatų ir Reglamento apibrėžtomis pareigomis, turi pareigą prižiūrėti Šildymo sistemą ir jos rekonstrukcijos darbų atlikimą. Rangos sutarties pagrindu trečiasis asmuo UAB „Lamberta“ įsipareigojo atlikti ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu iki 2016 m. balandžio 30 d. perduoti atsakovei. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad darbus trečiasis asmuo atsakovei perdavė tik 2017 m., atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje yra pateiktas 2016 m. rugsėjo 22 d. trečiojo asmens UAB „Lamberta“ raštas Nr. 1-142 (t. 1, e. b. l. 149), kuriuo atsakovė buvo informuota, kad trečiasis asmuo neturi galimybės užbaigti Šildymo sistemos rekonstrukcijos darbų, kadangi pastarajam nepavyksta patekti į rašte paminėtas patalpas. Atsakovė 2016 m. spalio 31 d. raštu Nr. DB-RS-16-0608 (t. 1, e. b. l. 151), t. y. jau po Įvykio, informavo UAB „Lamberta“, kad patekti į patalpas ir užbaigti Šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus bus galima 2016 m. lapkričio 2 d., paminėti dokumentai patvirtina, kad Įvykio metu, t. y. 2016 m. spalio mėn., Šildymo sistemos rekonstrukcijos darbai trečiojo asmens nebuvo vykdomi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad būtent trečiojo asmens UAB „Lamberta“ iš Rangos sutarties kylančių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas būtų sąlygojęs minimą Įvykį ir tuo ieškovei sukėlęs turtinę žalą. Negana nurodyto, pažymėtina, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimą (CK 6.689 straipsnio 1 dalis). Teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog, būtent, atsakovė turėjo pareigą kontroliuoti Rangos sutarties vykdymą bei nuolatos, nepertraukiamai prižiūrėti Šildymo sistemą.

2912.

30Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtam teisiniam reglamentavimui, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovė turi pareigą tiesiogiai ir nepertraukiamai vykdyti administruojamo pastato bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, o vien tai, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Lamberta“ buvo sudaryta Rangos sutartis, nepanaikina atsakovės pareigos tinkamai prižiūrėti Šildymo sistemą, tuo labiau nesuponuoja šios pareigos trečiajam asmeniui UAB „Lamberta“, kuris nė nesispecializuoja daugiabučių namų administravimo srityje. Pažymėtina ir tai, kad, būtent, atsakovė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies ir Administravimo nuostatų 8 punkto pagrindu priskaičiuoja daugiabučio namo bendrasavininkams įmokas už suteiktas paslaugas, kurias apima ir Šildymo sistemos priežiūra, kuri Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovės privalėjo būti vykdoma.

31Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

3213.

33Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą), atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

3414.

35CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybes taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybes taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių tenka ieškovei. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Statinių savininkai (valdytojai) žalą, atsiradusią dėl statinių trūkumų, turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar yra jų kaltė (CK 6.266 straipsnis).

3615.

37Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2010 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Kaip minėta, Administravimo nuostatai ir Reglamento 5 punkto, 7 punkto, 8 punkto, 9 punkto nuostatos įpareigojo atsakovę vykdyti tinkamą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų ir objektų priežiūrą, šiuo konkrečiu atveju, nepertraukiamai, nuolatos techniškai prižiūrėti namo Šildymo sistemą, siekiu užtikrinti inžinerinio objekto stabilumą, esant Šildymo sistemos nesandarumams, trūkumams ar kitiems nustatytiems defektams, juos kuo skubiau pašalinant. Įvykio metu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Reglamente, pagal kurio priedo 1.1.1. punkto nuostatas namo būklės nuolatinis stebėjimas – atliekamas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, o gyvenamuosiuose namuose, kurie priskirti ypatingo statinio kategorijai, – ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir pagal poreikį, vizualiai apžiūrint namo pagrindines konstrukcijas, fiksuojant (įskaitant fotografavimą) pastebėtus defektus, numatant priemones jiems šalinti, tikrinant gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklę, bendrojo naudojimo patalpų fizinę ir sanitarinę būklę, fiksuojant ir vertinant gyventojų pranešimus apie pastebėtus konstrukcijų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus, kas priskiriama daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindiniams darbams. Nagrinėjamu atveju, daugiabučiame name vykdant Šildymo sistemos rekonstrukcijos darbus, šio objekto nuolatinė priežiūra yra būtina, siekiant išvengti galimų nesklandumų, tuolab, kai rekonstrukcijos darbai atliekami objekte, kuriuo disponuoja tretieji asmenys, kurių naudai veikti ir yra įpareigota, būtent, atsakovė. Apdrausti įrenginiai ir atsargos buvo užlieti dėl Šildymo sistemos trūkumų, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai. Vien aplinkybė, jog atsakovė suorganizavo Šildymo sistemos rekonstravimo darbų atlikimą, nepanaikina jos pareigos vykdyti tolimesnę, nepertraukiamą objekto techninę priežiūrą, šiuo pagrindu atsakovė savo neveikimu – pasyviu objekto priežiūros vykdymu, sąlygojo ieškovei atsiradusią žalą. Pakartotina, kad šiuo atveju, atsakovės kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, todėl ieškovei nekyla pareiga šios civilinės atsakomybės sąlygos įrodinėti.

3816.

39Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl žalos fakto ir dydžio. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Ieškovė žalą įrodinėja į bylą pateiktais žalos išmokėjimą patvirtinančiais dokumentais. Atsakovė žalos dydžio neginčijo. Esant byloje nustatytoms aplinkybės ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 2 102,47 Eur turinė žala.

4017.

41Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad pastaroji neįgyvendino jai teisės aktų nustatytų pareigų - tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio namo Šildymo sistemos, dėl šių atsakovės pareigų nevykdymo, ieškovei kilo 2 102,47 Eur žala. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes, būtent, dėl atsakovės neveikimo, susidarė sąlygos draudiminiam įvykiui kilti ir žalai atsirasti.

4218.

43Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė būtinas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nustačius visas būtinąsias civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas ieškinys kaip įrodytas pagrįstas tenkintinas visiškai.

44Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų

4519.

46Kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; taip pat žr. 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė privalo sumokėti ieškovei 159,33 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos.

4720.

48Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2018 m. gegužės 18 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

49Dėl ieškinio senaties termino

5021.

51Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. ieškovės pateiktas ieškinys pateiktas teismui praleidus sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris suėjo dar 2018 m. sausio 20 d. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje prašomos priteisti piniginės lėšos buvo sumokėtos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ sugadintos įrangos ir atsargų savininkei UAB „Nagavita, pagal sudarytą verslo turto draudimą. Taigi ieškovės reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos padarymo fakto, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, todėl ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytina CK 1.125 straipsnio 8 dalis, numatanti trejų metų ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti. Pažymėtina, jog ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovės UAB „M. B. B.“ draudimo teisiniai santykiai nesieja. Tarp draudėjos (naudos gavėjos) ir už žalą atsakingo asmens taip pat nėra draudimo teisinių santykių, bet ieškovei, kaip draudikei pereina teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už šią žalą asmens (subrogacija). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad subrogacija, nustatyta CK 6.1015 straipsnyje yra ne regresas, bet CK 6.101 straipsnio 4 dalyje nustatyta įstatyminė cesija (lot. cessio – „kreditoriaus teisė perleisti reikalavimą“), t. y. CK 6.1015 straipsnis yra vienintelis, kai įstatymo tai laikoma įstatymine cesija draudimo teisiniuose santykiuose. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pati subrogacijos formuluotė (lot. subrogare – „pakeisti, išrinkti vietoje kito“) parodo kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007). Toks aiškinimas atitinka ir taisykles suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, atskleidžiant subrogacijos taikymo civilinės atsakomybės draudimo atveju esmę. Kadangi tarp ginčo šalių yra susiklostę ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, darytina išvada, kad turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė, pasikreipusi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo 2018 m. gegužės 16 d., CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino, kuris nagrinėjamoje byloje prasidėjo 2017 m. sausio 18 d., dėl 1 537,40 Eur draudimo išmokos ir 2017 m. sausio 19 d., dėl 565,07 Eur draudimo išmokos, t. y. kuomet buvo išmokėtos draudimo išmokos draudėjai, nepraleido, todėl konstatuojama, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi nepraleidusi ieškinio senaties termino.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

5322.

54Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu patyrė 200,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 50,00 Eur žyminis mokestis ir 150,82 Eur už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas ir atstovės patirtas kelionės išlaidas, vykstant į 2018 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo posėdžius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 200,82 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

55Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

56ieškinį tenkinti visiškai.

57Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. B. B.“, juridinio asmens kodas 140514359, 2 102,47 Eur (du tūkstančius vieną šimtą du Eur 47 ct) turtinės žalos atlyginimo, 159,33 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis Eur 33 ct) kompensacinių palūkanų, 6 (šešis) procentus metinių procesinių palūkanų skaičiuojamų už priteistą sumą – 2 261,80 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 200,82 Eur (du šimtus Eur 82 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Petras... 2. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. 1.... 5. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu kreipėsi į teismą... 6. 2.... 7. Atsakovė UAB „M. B. B.“, pareiškime dėl sprendimo už akių... 8. 3.... 9. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ rašytiniuose... 10. 4.... 11. Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ su ieškovės ieškiniu nesutinka,... 12. 5.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškinį ir ieškinyje... 14. 6.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad 2015 m. gruodžio 1... 16. 7.... 17. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Lamberta“ atstovas nurodė,... 18. Teismas... 19. ieškinys tenkintinas visiškai.... 20. 8.... 21. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 28 d. įvyko įvykis, kurio metu... 22. Dėl bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratoriaus pareigų... 23. 9.... 24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalyje... 25. 10.... 26. Pagal Įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m.... 27. 11.... 28. Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio adresu Tiltų g. 15,... 29. 12.... 30. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei paminėtam teisiniam... 31. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų ... 32. 13.... 33. Civilinė atsakomybė kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę... 34. 14.... 35. CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 36. 15.... 37. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl... 38. 16.... 39. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Pagal CK 6.249 straipsnio 1... 40. 17.... 41. Ieškinys dėl žalos (nuostolių) atlyginimo gali būti tenkinamas tik... 42. 18.... 43. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui,... 44. Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų... 45. 19.... 46. Kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl... 47. 20.... 48. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 6... 49. Dėl ieškinio senaties termino... 50. 21.... 51. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lamberta“ nurodė, kad 2018... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 53. 22.... 54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 55. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 56. ieškinį tenkinti visiškai.... 57. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M. B. B.“,... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...