Byla A-248-803-06

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Nijolės Piškinaitės,

2sekretoriaujant Gitanai Alejūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjai D. V.,

4pareiškėjos atstovui adv. Stasiui Šedbarui,

5atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Kvainauskui,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovui Kultūros ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2005 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr.P3-56 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorei D. V. paskyrimo“, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas. Pareiškėja nurodė, kad, skiriant nuobaudą, buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Atsakovas apie pažeidimą, t. y. tai, kad pareiškėja neužtikrino, jog būtų laiku paruošti Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo poįstatyminiai teisės aktai, turėjo sužinoti 2005 m. balandžio 1 d. ir per mėnesį nuo šios datos galėjo skirti tarnybinę nuobaudą, tačiau nuobauda skirta tik 2005 m. gegužės 26 d.. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistas ir Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte nustatytas trijų darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai sudaryti. Pareiškėja nurodė, kad buvo pažeistos nuobaudos kvalifikavimo ir skyrimo taisyklės, nes nusižengimą tyrusi komisija savo išvadoje nenustatė kaltės formos, nenustatė pasekmių, nenurodė nuobaudos skyrimo motyvų. Atsakovas, neatsižvelgdamas į komisijos siūlymą skirti tarnybinę nuobaudą -papeikimą, skyrė griežtą papeikimą. Pareiškėja nurodė, kad ji atliko viską, kad būtų laiku parengti reikiami poįstatyminiai aktai, tačiau darbo laiku nebuvo galima atlikti dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į rengiamų poįstatyminių aktų sudėtingumą bei jų rengimo ir derinimo procedūrų sudėtingumą, tarnautojų trūkumą pareiškėjos vadovaujamoje įstaigoje, nustatytas terminas poįstatyminiams aktams parengti buvo per trumpas.

9Atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tarnybinį nusižengimą tyrusios komisijos išvados surašymo dienos ir jis šiuo atveju nebuvo praleistas. Skiriant nuobaudą, nebuvo privaloma tiksliai vadovautis komisijos išvada ir buvo galima, atsižvelgiant į visas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja jau buvo bausta tarnybine nuobauda, parinkti kitą tarnybinės nuobaudos rūšį. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog ji poįstatyminių aktų rengimo metu padarė viską, kas nuo jos priklausė. Ji neinformavo, kad bus vėluojama pateikti poįstatyminių teisės aktų projektus.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11Teismas nurodė, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio įstatymo nustatyti norminiai teisės aktai turi būti parengti ir patvirtinti per 6 mėnesius nuo įstatymo paskelbimo „Valstybės žiniose“. Įstatymas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2004 m. spalio 19 d.. Atsakovo 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymu buvo patvirtintos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo įgyvendinimo priemonės. Iš Įgyvendinimo priemonėse numatytų parengti 43 teisės aktų 39 teisės aktus buvo pavesta parengti Kultūros paveldo departamentui, kurio vadovės pareigas tuo laiku ėjo pareiškėja. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigė, jog buvo pažeisti nuobaudos skyrimo terminai. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis vieno mėnesio terminą sieja su tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena. Faktas, ar konkretus valstybės tarnautojas dėl savo kaltės neatliko pareigų ar jas atliko netinkamai, paaiškėja tik atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. surašius motyvuotą išvadą (tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A(8)-793/2003). Nagrinėjamu atveju išvada buvo surašyta 2005 m. gegužės 17 d., o nuobauda pareiškėjai buvo paskirta 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, kad atsakovas iš specialiai sudarytos komisijos, kuri aiškinosi, kodėl vėluojama parengti poįstatyminius teisės aktus, teikimą atlikti pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą gavo 2005 m. balandžio 29 d.. Nepažeidžiant Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte nustatyto trijų darbo dienų termino, 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu buvo sudaryta komisija ištirti, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, ir pateikti motyvuotą išvadą. Be to, net ir laikant, kad atsakovas oficialią informaciją apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą gavo 2005 m. balandžio 20 d. ir kad jis tokiu būdu pažeidė minėtą trijų darbo dienų terminą, per kurį turi būti sudaryta komisija nusižengimui tirti, toks pažeidimas nelaikytinas pakankamu konstatuoti skundžiamo įsakymo nepagrįstumą ar neteisėtumą. Teismas nurodė, kad pareiškėja neginčija tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuoto fakto, jog iš pavestų parengti 39 teisės aktų projektų 26 teisės aktų projektai atsakovui buvo pateikti pavėluotai. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pareiškėja teigė, kad dėl pavėluoto teisės aktų pateikimo nėra jos kaltės, nes ji atliko viską, kad būtų laiku parengti poįstatyminiai teisės aktai, tačiau tokie pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai. Teismas nurodė, kad tiesiogiai pareiškėjos vadovaujamos įstaigos specialistams teko rengti ne 39 projektus, o mažesnį jų kiekį. Dalį projektų rengė kiti specialistai. Rengiant projektus, dalyvavo 36 specialistai iš pareiškėjos vadovaujamos įstaigos ir jos teritorinių padalinių. Tai sudaro pagrindą kritiškai vertinti pareiškėjos teiginius, kad jos vadovaujamai įstaigai buvo pavesta per didelė užduotis ir kad įstaiga neturėjo pajėgumų pavestam darbui atlikti. Teismas nurodė, kad rengti projektus nebuvo ir kitų kliūčių. Be to, byloje nėra įrodymų, kad iki teisės aktų projektų parengimo termino pabaigos pareiškėja būtų kreipusis į atsakovą ir nurodžiusi kokias nors priežastis, dėl kurių teisės aktų projektai nebus laiku parengti. Teismas nurodė, kad atsakovas tarnybinę nuobaudą paskyrė pareiškėjai už aplaidų ir nerūpestingą savo tiesioginių pareigų atlikimą. Tokiu būdu skundžiamo įsakymo formuluotėje aiškiai nurodyta, kaip pasireiškė pareiškėjos kaltė. Teismas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada nėra privaloma, o yra tik rekomendacinio pobūdžio. Tai pabrėžė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. gegužės 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A(2)-634-05. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tarnybinio tyrimo išvadoje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad pareiškėja turi galiojančią tarnybinę nuobaudą - papeikimą, turėjo teisę skirti griežtesnę tarnybine nuobaudą nei pasiūlė komisija.

12Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą patenkinti.

13Pareiškėja nurodo, kad atsakovas visiškai nesilaikė Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse numatytų procedūrinių reikalavimų. 2005 m. balandžio 1 d. gavęs tarnybinį pranešimą, jog laiku nebus pateikti teisės aktų projektai, už kurių rengimą atsakinga pareiškėja, atsakovas per tris darbo dienas privalėjo įpareigoti atsakingą asmenį pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaryti komisiją šiam nusižengimui tirti, kaip tai numato minėtų Taisyklių 4-6 punktai. Tačiau atsakovas to nepadarė ir sudarė specialią komisiją, kurios sudarymo tokiais atvejais joks teisės aktas nenumato. Tuo atsakovas pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja nurodo, kad Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse numatyti trumpi terminai tiek tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymui, tiek nuobaudos skyrimui. Šie terminai būtent ir skirti tam, kad užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyto termino laikymąsi. Teisės aktai nenumato jokių papildomų tarpinių procedūrų (atskirų specialių komisijų sudarymo), kurių pagalba būtų galima užtęsti išvados surašymą ir nuobaudos skyrimo laiką. Nagrinėjamu atveju 2005 m. balandžio 1 d. gautas tarnybinis pranešimas buvo pakankamai išsami informacija, kurios pagrindu atsakovas galėjo ir privalėjo sudaryti komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, o po to spręsti dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tuo tarpu atsakovas tik 2005 m. balandžio 29 d. išleido įsakymą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo, o komisija galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo paskirta tik 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu, o įsakymas dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjai buvo priimtas tik 2005 m. gegužės 26 d., t. y. dar beveik po mėnesio. Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja ne tik galiojantiems norminiams teisės aktams, bet ir nuobaudos skyrimo tikslams. Prasikaltęs darbuotojas turi būti nubaustas greitai, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų. Pareiškėja nurodo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ji, nors ir turėdama labai mažai laiko bei ribotą darbuotojų skaičių, visais įmanomais būdais stengėsi, jog teisės aktų projektai būtų pateikti atsakovui laiku. Ji sudarė darbo grupes, paskirstė darbus, visą laiką akcentavo darbuotojams terminus, per kuriuos reikėjo paruošti ir pateikti atsakovui teisės aktų projektus. Tuo tarpu atsakovo darbuotojai ne tik kad nesistengė, jog bendradarbiavimas vyktų sklandžiai, tačiau vangiai atsakinėjo į pareiškėjos įstaigos darbuotojų užklausimus, po keletą mėnesių delsė ir neperžiūrinėjo teisės aktų projektų. Todėl darytina išvada, jog ne pareiškėja aplaidžiai ir nerūpestingai dirbo, o atsakovas nesugebėjo tinkamai organizuoti darbo, kad teisės aktų projektai būtų laiku peržiūrimi ir tvirtinami. Pareiškėja nurodo, kad 2005 m. kovo 24 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.315, kuriuo naujai patvirtino kai kurių priemonių, kurias rengė pareiškėjos vadovaujamas departamentas, vykdytojus ir pateikimo terminus. Kadangi Vyriausybės nutarimas yra aukštesnės juridinės galios nei ministro įsakymas, o, be to, jis išleistas vėliau nei ministro 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymas, todėl darytina išvada, jog pareiškėja privalėjo vadovautis aukštesnės juridinės galios teisės aktu. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pareiškėjos bei kitų jos vadovaujamo departamento darbuotojų pateiktų paaiškinimų dėl vėlavimo pateikti dokumentų projektus atsakovui bei nepagrįstai vadovavosi tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos išvada, kuri yra neišsami. Pareiškėja nurodo, kad galiojančios tarnybinės nuobaudos turėjimas nėra pakankamas pagrindas skirti griežtesnę tarnybinę nuobaudą. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje yra išvardinta daug kriterijų, į kuriuos būtina atsižvelgti, skiriant tarnybinę nuobaudą: pažeidėjo kaltė, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai, valstybės tarnautojo veikla iki tarnybinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė nei dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių, nei dėl padarinių, neišsamiai ir neargumentuotai pasisakė dėl pareiškėjos kaltės, nevertino pareiškėjos nurodytų objektyvių priežasčių, lėmusių pavėluotą teisės aktų projektų pateikimą atsakovui, nevertino atsakovo veiksmų teisėtumo.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

15Atsakovas nurodo, kad jis, 2005 m. balandžio 1 d. gavęs tarnybinį pranešimą dėl teisės aktų projektų parengimo vėlavimo, tyrė pranešime pateiktą informaciją. Dėl to Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka buvo pradėta administracinė procedūra ir sudaryta komisija, kuri ir ištyrė visas aplinkybes, susijusias su netinkamu kultūros ministro 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymo vykdymu ir teisės aktų parengimo vėlavimu. Informacija apie valstybės tarnautojo galimą tarnybinį nusižengimą buvo gauta, administracinei procedūrai atlikti sudarytai komisijai 2005 m. balandžio 20 d. pateikus teikimą administraciniam sprendimui priimti. Būtent šiuo teikimu ir buvo pasiūlyta atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėja tinkamai atliko jai pavestas pareigas. Ši informacija buvo gauta 2005 m. balandžio 29 d., todėl nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte nustatyto trijų darbo dienų termino, 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu buvo sudaryta komisija ištirti, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Atsakovas nurodo, kad, skiriant nuobaudą, buvo laikomasi visų pagrindinių procedūrų, buvo visiškai užtikrintas objektyvus visų aplinkybių vertinimas, pareiškėjai buvo suteikta teisė pateikti savo paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir, visa tai įvertinus, buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas pareiškėjos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir dėl jų pasisakė. Skiriant nuobaudą pareiškėjai, buvo atsižvelgta į visus Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus: tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis ir padarinius, pareiškėjos kaltę, jos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Atsakovas nurodo, kad dėl to, jog pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigas, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatyme nustatytu laiku neįsigaliojo 26 teisės aktai. Todėl nebuvo užtikrintas naujai priimto Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimas ir realus vykdymas.

16Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.

17Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodamas argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos

20

21Pareiškėja pradiniame skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo praleistas terminas sudaryti komisiją nusižengimui tirti ir terminas nuobaudai skirti. Pagrindinės nuobaudų skyrimo tvarkos nuostatos numatytos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje, o šio straipsnio 7 dalis nustato, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką nustato Vyriausybė. Tokia tvarka nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau -Taisyklės), patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977.

22Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, kada buvo gauta oficiali informacija apie pareiškėjos galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. 2005 m. balandžio 1 d. Teisės ir personalo skyriaus vedėjos ir Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėjos tarnybiniu pranešimu ministras buvo informuotas apie tai, kad ministerijai nėra pateikti visi iki šios datos turėję būti parengti teisės aktų projektai, o pateiktieji yra parengti nekvalifikuotai, todėl jų patvirtinimas įstatymų nustatytu laiku negalimas. Tokiu būdu šiuo dokumentu pranešama, kad ministerija nespės laiku pateikti tvirtinimui peržiūrėtų ir pataisytų teisės aktų, o ne informuojama apie pareiškėjos padarytą tarnybinį nusižengimą. Norėdamas išsiaiškinti teisės aktų projektų rengimo vėlavimo priežastis, kultūros ministras nurodė pradėti viešojo administravimo procedūrą ir 2005 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.ĮV-121 sudarė komisiją jai atlikti. Nurodytoms priežastims išsiaiškinti administracinė procedūra nėra privaloma, tačiau yra vienas iš leistinų būdų tai padaryti. Komisija teikimą administraciniam sprendimui priimti pateikė 2005 m. gegužės 20 d.. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teikimo gavimo datą. Iš registracijos spaudo matyti, kad jis gautas 2005 m. balandžio 20 d. Komisija nurodė, kad pareiškėja, būdama departamento direktore, neužtikrino teisės aktų projektų parengimo laiku, todėl galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Šio pranešimo pateikimas ir laikytinas oficialios informacijos apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą gavimu.

23Taisyklių 5 punktas nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo, gavęs oficialią informaciją, kad valstybės tarnautojas įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją ir kad komisija sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Komisija tarnybiniam nusižengimui tirti sudaryta 2005 m. gegužės 4 d. kultūros ministro įsakymu Nr.ĮV-195, tai yra, praleidus įstatymo nustatytą terminą. Tačiau šis pažeidimas neturėjo esminės įtakos galimai padaryto nusižengimo tyrimo objektyvumui, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams, todėl dėl šio pažeidimo naikinti ginčijamą įsakymą nėra pagrindo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens (Taisyklių 4 punktas) arba komisijos (Taisyklių 5 punktas) motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus pateikimo diena. Komisijos išvada dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo pateikta 2005 m. gegužės 17 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr.P3-56, nepažeidžiant vieno mėnesio termino.

25Dėl pareiškėjos kaltės ir nuobaudos skyrimo pagrįstumo

26

27Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

28Byloje nustatyta, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas (šiuo metu- Kultūros paveldo departamentas; toliau- Departamentas) kultūros ministro 2004 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr.ĮV-395 nustatytais terminais nepateikė ministerijai 26 teisės aktų projektų. Šias aplinkybes pripažįsta ir pareiškėja. Kadangi minėtu ministro įsakymu teisės aktų projektus parengti buvo įpareigotas Kultūros vertybių apsaugos departamentas, šio įpareigojimo įvykdymą turėjo užtikrinti departamento direktorė- pareiškėja šioje byloje. Todėl būtina nustatyti, ar buvo objektyvios galimybės teisės aktų projektus parengti laiku ir ar yra pareiškėjos kaltė dėl įpareigojimo pavėluoto įvykdymo. Sprendžiant dėl pareiškėjos kaltės turi būti įvertinti visi faktoriai, turėję įtakos pavėluotam teisės aktų projektų parengimui.

29Pareiškėja paaiškinime, duotame tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nurodė priežastis, dėl kurių laiku nebuvo įvykdytas įpareigojimas: ilgai užtruko parengiamieji darbai, kuriuos atlikti turėjo Kultūros ministerija, ir dėl to sutrumpėjo laikas, skirtas projektams rengti, savo funkcijų neatliko koordinacinė komisija, sudaryta specialiai teisės aktų projektų rengimui koordinuoti, didelė darbų apimtis ir mažas darbuotojų skaičius ir kt.. Kai kurios iš pareiškėjos nurodytų priežasčių aptartos komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti išvadoje, nurodant, kad pareiškėja neinformavo koordinacinės komisijos apie tai, kad teisės aktų projektai nebus parengti laiku, dalį poįstatyminių aktų projektų (6) rengė ne Departamentas, o Kultūros paveldo centras, todėl darbuotojų buvo pakankamai, ir kad komisija įvertino laiko stoką. Teismo sprendime šios priežastys aptartos detaliau: išanalizuota, kiek teisės aktų projektų rengė Departamentas, kiek darbuotojų buvo pasitelkta šiam darbui atlikti ir prieita išvados, kad specialistų skaičius buvo pakankamas. Teismas taip pat nurodė, kad faktas, jog tik Vyriausybės 2005 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo apsispręsta dėl kai kurių teisės aktų formos, nėra reikšmingas, kadangi teisės akto esmę sudaro jo turinys. Be to teismas pripažino, kad pareiškėja neinformavo atsakovo apie tai, kad nėra galimybės užduotį įvykdyti laiku, kas rodo aplaidų ir nerūpestingą tiesioginių pareigų atlikimą.

30Sprendžiant, ar buvusiomis darbuotojų pajėgomis galėjo būti laiku parengti teisės aktų projektai, būtina įvertinti ne tik reikalingų parengti teisės aktų skaičių, bet ir jų apimtį bei sudėtingumą, atsižvelgiant į tai, ar esami teisės aktai turėjo būti tik koreguojami ryšium su nauja Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija (pakeičiant pavadinimus, terminologiją ir kt.), ar juose turėjo būti daromi esminiai pakeitimai, ar turėjo būti rengiami nauji aktai, reguliuojantys santykius, kurie iki tol nebuvo sureguliuoti arba buvo sureguliuoti iš esmės kitaip. Būtina įvertinti ir tai, kad nors į teisės aktų rengimo procesą, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, buvo įtraukti 36 specialistai, tačiau daugelis jų įrašyti į keletą darbo grupių, rengusių skirtingų teisės aktų projektus, sudėtį, dalis jų aptariamuoju laikotarpiu sirgo. Būtina įvertinti realų kitų institucijų (Aplinkos ministerijos ir kt.) specialistų, dalyvavusių rengiant teisės aktų projektus, indėlį (dalyvavo rengiant, ar vertino parengtus projektus ir pan.). Taip pat reikia nustatyti, ar Kultūros paveldo centro parengti teisės aktų projektai buvo teikiami tiesiogiai ministerijai, ar juos peržiūrėti ir įvertinti turėjo Departamentas, jei taip- kokia šio darbo apimtis.

31Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, ar buvo reali galimybė teisės aktų projektus parengti per tris mėnesius, jei tokia galimybė buvo- ar yra pareiškėjos kaltė dėl pavedimo neįvykdymo laiku, kuo pasireiškė jos aplaidus ar nerūpestingas pareigų vykdymas: netinkamu darbų paskirstymu, kontrolės stoka, ministro ir koordinacinės komisijos neinformavimu apie susidariusią padėtį ar kt..

32Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Todėl pripažinus, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, svarstytina, ar paskirtoji tarnybinė nuobauda proporcinga padarytam nusižengimui. Sprendžiant šį klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėja ne dėl savo kaltės užduotį galėjo pradėti vykdyti tik po 2004 m. gruodžio 16 d. (ministerijos įsakymas, kuriuo nustatytos užduotys Departamentui, priimtas tik 2004 m. gruodžio 3 d., iki gruodžio 16 d. pareiškėja sirgo), įvertinti, ar efektyviai dirbo koordinacinė komisija, sudaryta kultūros ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.ĮV-419, taip pat ar neturėjo įtakos ministerijos pasirinkta strategija, kad vertinami jau galutinai parengti teisės aktų projektai, nedeleguojant specialistų į darbo grupes. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėja apie susiklosčiusią situaciją raštu neinformavo ministro. Pareiškėja šio fakto nepaneigė, tačiau jį vertinat būtina atsižvelgti į tai, kad apie teisės aktų projektų rengimo vėlavimą ministerijos darbuotojams, kuriems turėjo būti pateikti parengti projektai, buvo žinoma.

33Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė, todėl teismo sprendimas naikintinas, o kadangi šioms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti naujus įrodymus, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

35apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

36Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Alejūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjai D. V.,... 4. pareiškėjos atstovui adv. Stasiui Šedbarui,... 5. atsakovo atstovui adv. Kęstučiui Kvainauskui,... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. pareiškėja skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti atsakovo 2005 m.... 9. Atsakovas prašė pareiškėjos skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo... 12. Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 13. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas visiškai nesilaikė Vyriausybės 2002 m.... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą... 15. Atsakovas nurodo, kad jis, 2005 m. balandžio 1 d. gavęs tarnybinį... 16. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė ir jos atstovas prašė... 17. Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodamas argumentus,... 18. Teisėjų kolegija... 19. Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos... 20. ... 21. Pareiškėja pradiniame skunde teismui ir apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo... 22. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad... 23. Taisyklių 5 punktas nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs... 24. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė... 25. Dėl pareiškėjos kaltės ir nuobaudos skyrimo pagrįstumo... 26. ... 27. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalis tarnybinį nusižengimą... 28. Byloje nustatyta, kad Kultūros vertybių apsaugos departamentas (šiuo metu-... 29. Pareiškėja paaiškinime, duotame tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nurodė... 30. Sprendžiant, ar buvusiomis darbuotojų pajėgomis galėjo būti laiku parengti... 31. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, ar buvo reali galimybė... 32. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė... 33. Pirmosios instancijos teismas šių bylai reikšmingų aplinkybių nenustatė,... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 35. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 36. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą... 37. Nutartis neskundžiama....