Byla 2-355/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Palangos kredito unijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-760-538/2009 pagal ieškovės I.B. ieškinį atsakovams Palangos kredito unijai, J. K., G. K. dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Palangos kredito unijai, J J. K., G. K. ir prašė pripažinti, kad 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutartis sudaryta dėl Palangos kredito unijos apgaulės, pakeisti jos sąlygas bei pripažinti, kad 2007 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl I. B. suklydimo ir taikyti abipusę restituciją pardavėjų J. K., G. K. bei pirkėjos I. B. atžvilgiu. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – buto, esančio ( - ), areštą.

3Klaipėdos apygardos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, apie tai nepranešęs atsakovams areštavo butą, esantį ( - ), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Nurodė, kad susiklosčiusi teisminė praktika rodo, jog esant turtiniam ginčui gali būti areštuojamas daiktas, kuris yra ginčo objektas. Pažymėjo, kad iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys pareikštas dėl sandorių, susijusių su nekilnojamuoju turtu, t. y. butu, esančiu ( - ), pripažinimo negaliojančiais, ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, todėl teismas turi pagrindą manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims (CPK 144 str. 1 d.).

4Atskiruoju skundu atsakovas Palangos kredito unija prašo šią teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Skundui pagrįsti atsakovas nurodo šiuos argumentus:

  1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Teismas skundžiama nutartimi neužtikrino šalių lygiateisiškumo bei proporcingumo siekiamiems tikslams ir tokiu būdu pažeidė atsakovų teises.
  2. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą preliminariai atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su būsimo teismo sprendimo grėsmės tikimybe. Taigi nagrinėjamu atveju teismas negalėjo vadovautis vien tuo argumentu, jog ginčo objektas yra susijęs su nekilnojamuoju turtu. Be to, ieškovė nepateikė jokių minėtą grėsmę patvirtinančių įrodymų.
  3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog areštuotas butas yra sąžiningai įgyta atsakovo nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sąžiningo įgijėjo teisių apsaugos, yra konstatavęs, kiekvienas įgijėjas laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Taigi laikinosios apsaugos priemonės sąžiningam turto įgijėjui neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, pažeidžia turtinius interesus.
  4. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą patvirtina CPK 145 straipsnio 2 dalis, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu.

5Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. B. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tėra tik prevencinė priemonė, negarantuojanti ieškinio patenkinimo, todėl atsakovo sąžiningumo prezumpcija skundžiama teismo nutartimi nėra paneigiama. Pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai susijusios su ieškovės reikalavimu, nes ieškinyje prašoma taikyti abipusę restituciją pardavėjų J. K., G. K. bei pirkėjo I. B.

6Atskirasis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

8Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti teismo sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo ir teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Bet kuris teismo veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

9Nagrinėjamoje byloje ieškovė I. B. prašo pripažinti, kad 2007 m. liepos 3 d. paskolos sutartis sudaryta dėl Palangos kredito unijos apgaulės, pakeisti šios sutarties sąlygas bei pripažinti, kad 2007 m. liepos 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta dėl I. B. suklydimo ir taikyti abipusę restituciją pardavėjų J. K., G. K. bei pirkėjos I. B. atžvilgiu.

10Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui priklausiantis butas negali būti taikomos, nes atsakovas yra sąžiningas šio turto įgijėjas, be to, ieškinio reikalavimai nesusiję su pritaikytomis laikinosiosmis apsaugos priemonėmis. Teisėjų kolegijos nuomone, su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.

11Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, kuris taikomas asmenims, susietiems prievoliniais teisiniais santykiais. Pripažinus pardavimo aktą negaliojančiu atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 str. 2 d.) ir sandorio šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį vykdomas pagal prievolinės teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 str. 3 d.). Pripažinus pardavimo aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.). Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso (CK 6.145 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčydama pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovė prašo taikyti restituciją – įpareigoti apeliantą ieškovei grąžinti ginčo butą, o ieškovę įpareigoti grąžinti apeliantui 217 500 Lt paskolą, taip pat įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovams J. K. ir G. K. ginčo butą, o pastaruosius asmenis įpareigoti grąžinti už butą sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad apelianto sąžiningumas, restitucijos taikymo pagrindų buvimas ar kitas ieškovės pažeistos teisės gynimo būdas paaiškės tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismas turės spręsti dėl restitucijos taikymo galimumo, remdamasis CK 6 knygos I dalies X skyriuje nustatyta tvarka. Kadangi ginčo butas tiesiogiai susijęs su galima restitucija, negalima pripažinti pagrįstais apelianto argumentų, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neatitinka ieškiniu siekiamų tikslų.

12Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo bei proporcingumo principai. Naudojimasis įstatymo numatytomis priemonėmis, kuriomis siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, savaime neleidžia teigti, jog yra piktnaudžiaujama įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar elgiamasi nesąžiningai. Taigi, svarstant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kilęs teisminis ginčas iš esmės nesprendžiamas, todėl teisėjų kolegija dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su apelianto sąžiningumu, nepasisako.

13Bylos aplinkybės patvirtina taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir teisėtumą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, daro išvadą, jog skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti (CPK 337 str. 1 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

15Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai