Byla I-3741-189/2007
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija)

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovams Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija).

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 3950,09 Lt darbo užmokesčio nepriemoką ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 (Žin. 2006, Nr.87-3400) atitinka Konstituciją. Paaiškino, kad dirba Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Asmenų apsaugos valdybos išankstinės apsaugos skyriaus išminavimo poskyrio inspektoriaus pareigose. LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ buvo patvirtinti minimaliosios mėnesinės algos dydžiai: darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka,– 450 litų; žemės ūkio veiklos subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio produkcijos per praėjusius kalendorinius metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, ūkininkų samdomiems darbuotojams, taip pat ūkininkams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 430 litų. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose minimaliosios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimaliosios mėnesinės algos dydis nekito. Minimaliajai mėnesinei algai siekiant 600 Lt, valstybės tarnautojams, nepaisant spartaus valstybės ekonomikos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo, ir toliau taikomas 430 Lt minimaliosios algos dydis. Taip valstybė nevykdo savo pačios duotų įsipareigojimų, ignoruoja ir diskriminuoja valstybės pareigūnus bei tarnautojus, pamina esminius teisinės valstybės principus.

4Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atiliepimu (b.l. 11-13) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų pareiginės algos dydžio apskaičiavimas buvo tiesiogiai susijęs su minimaliosios mėnesinės algos dydžiu bei siekiant didinti tik mažiausiai apmokamų darbuotojų (dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių minimaliosios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį), Vyriausybė, Trišalės tarybos teikimu, didindama minimaliosios mėnesinės algos dydį, nuo 2003-09-01 patvirtino kitą valstybės tarnautojų minimaliosios mėnesinės algos dydį. Vyriausybė nustatydama kitą minimaliosios mėnesinės algos dydį valstybės tarnautojams, atsižvelgdavo į Finansų ministerijos siūlymus dėl valstybės biudžeto finansinių galimybių.

5Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu (b.l. 14) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybės tarnautojams Vadovybės apsaugos departamente darbo užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis galiojančiais teisės aktai, o pareiškėjas nepateikė jokių faktų ir aplinkybių, įrodančių, kad Vyriausybės nutarimai 2003-07-18 Nr. 937, 2004-03-24 Nr. 316, 2005-04-04 Nr. 361, 2006-03-27 Nr. 298, kuriais nustatytas minimaliosios mėnesinės algos dydis yra negaliojantys ir, kad Vadovybės apsaugos departamentas, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, netinkamai apskaičiavo valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį.

6Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b.l. 15-16) paaiškino, kad Vadovybės apsaugos departamentas yra viešasis juridinis asmuo finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, turi atskirą išlaidų sąmatą bei yra savarankiškas asignavimų valdytojas. Vidaus reikalų ministerija vykdo Vadovybės apsaugos departamentui pavestų uždavinių ir funkcijų teisėsaugos srityje įgyvendinimo kontrolę ir neatsako už Vadovybės apsaugos departamento veiksmus įgyvendinant teisės aktus vidaus administravimo sityje. Teismo sprendimas neturės įtakos Vidaus reikalų ministerijos teisėms ir pareigoms, todėl Vidaus reikalų ministerija neturėtų būti įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

7Skundas atmestinas.

8Pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr.73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr.46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr.35-1251), apskaičiuojant jo darbo užmokestį buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reguliuoja LR valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinio dydžio).

10Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pripažino, kad LR darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalies nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė <....> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“ bei Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1, 2 punktai, Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1, 2 punktai ir Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1, 2 punktai ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Konstitucijai. Teismas konstatavo, jog valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas. Nustatytu teisiniu reguliavimu nepaneigiamas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, karių ir valstybės tarnautojų lūkestis, kad jų mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už tą didžiausią MMA, kurią kitiems dirbantiems asmenims atitinkamu laikotarpiu buvo (arba bus) nustačiusi Vyriausybė.

11Pagal Konstitucijos 102 straipsnį ir LR Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnį Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Kol nėra oficialiai paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai, valstybės valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti taikyti tą teisės aktą, motyvuodamos jo nekonstitucingumu.

12Konstitucinis Teismas pripažino, jog nurodytos Darbo kodekso bei minėtų Vyriausybės nutarimų normos neprieštarauja Konstitucijai, šie teisės aktai turėjo ir turi būti taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Atsakovas yra valstybės valdžios institucija, kurios pareiga vykdyti įstatymus ir poįstatyminius aktus, tarp jų ir tuos, kurie reglamentuoja valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo mokamas ne toks atlyginimas, kokį jis privalėtų gauti pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei Vyriausybės nutarimus. Pareiškėjo skundžiamu teisiniu reguliavimu nebuvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai, jog jo mėnesinis darbo užmokestis nebus mažesnis už kitiems dirbantiems asmenims nustatytą MMA.

13Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą mokėti pareiškėjui kitokio dydžio darbo užmokestį ir išmokėti pareiškėjo nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką, todėl skundas atmestinas.

14Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tačiau teismui nekyla abejonių dėl 2006-07-19 priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-789 (Žin. 2006, Nr.87-3400) atitikties Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą spręsti ar 2006-07-19 priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-789 (Žin. 2006, Nr.87-3400) atitinka Konstituciją, atmestinas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

16atmesti skundą kaip nepagrįstą.

17Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai