Byla 2A-46-524/2008

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Žydrūnas Bertašius, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės atstovams S. Šidlauskaitei, adv. A.Marapolskui, atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovams L. Rudžiui, adv. A. Ivanciui, atsakovės LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ atstovams D. Jasadavičiūtei, adv. P. Makauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovams laivų krovos akcinei bendrovei „Klaipėdos Smeltė“, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, ir

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydama uždrausti atsakovei LKAB „Klaipėdos Smeltė“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinėse ir žemės sklype šalia jų vykdyti krovos bei sandėliavimo ūkinę komercinę veiklą naudojantis ieškovo nuosavybe, iki kol VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašys su ieškovu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės sklypo nuomos bei 101-104 krantinių naudojimo sutartį, bei uždrausti atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai suteikti leidimą naudoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 101-104 krantinių infrastruktūros įrenginius be ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ rašytinio sutikimo, priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. I, b. l. 3-10, 87-93).

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (t. V, b. l. 34-39) ieškovės UAB „Birių krovinių terminalas“ prevencinį ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai 3500 Lt advokato išlaidų. Nurodė, jog tai, kad tarp šalių vyksta ginčas vykdymo procese dėl ieškovės teisių išsinuomoti žemės sklypo dalį, neįrodo atsakovės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ veiklos neteisėtumo. Konstatavo, jog ieškovės reikalavimas uždrausti atsakovei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai suteikti leidimą švartuoti laivus be ieškovės sutikimo pažeistų viešąją tvarką. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovės LKAB „Klaipėdos Smeltė“ veiksmų jai padaryta žala, o be to, ieškovės patirtų nuostolių atlyginimas nėra pareikšto prevencinio ieškinio dalykas.

4Apeliaciniu skundu (t. V, b. l. 43-57) ieškovė UAB „Birių krovinių terminalas“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-09-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo sprendimo argumentai neatitinka bylos aplinkybių, prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms, pažeidžia ieškovo interesus. Pažymėjo, kad ieškovės nuosavybės teisė į inžinerinius statinius-įrenginius 101-104 krantinėse yra pripažinta ir juridiškai neapribota trečiųjų asmenų teisėmis, o atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neveikimas, leidžiant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ naudotis 101-102 krantinėmis neturint teisinio pagrindo, pagrįstai laikytinas neteisėtais veiksmais. Teigia, kad kreipimasis į teismą dėl nuostolių priteisimo nėra prevencinio ieškinio patenkinimo sąlyga. Mano, jog neteisėti atsakovų veiksmai buvo įrodyti dar iki šios bylos nagrinėjimo pradžios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose, aplinkybes, kad neteisėti veiksmai tęsiami ir ieškovei daroma žala, patvirtina ieškovės pateikti įrodymai, todėl prevencinio ieškinio sąlygų įrodinėjimo pareiga buvo tinkamai įvykdyta.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b.l. 106-117) atsakovė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir apeliacinį procesą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimo nutraukti. Nurodo, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas, nes apeliacinis skundas paduotas neįgalioto vesti bylą asmens. Teigia, kad krantinės Nr. 101-104 ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, taigi atsakovė turi teisę naudoti šiose krantinėse esančius inžinerinius statinius.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. V, b. l. 125-126) atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovui suteikus išskirtines teises disponuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto 101-104 krantinių infrastruktūros įrenginiais, ieškovas įgytų daugiau teisių negu krantinių savininkas, todėl patenkinus prevencinio ieškinio reikalavimus būtų pažeista viešoji tvarka.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Prevencinis ieškinys yra vienas iš teisminių civilinių teisių gynimo būdų, numatytas CK 1.138 str. 3 d.,ir šios normos detalizuojamos CK 6.255 str. Pagal CK 1.138 str. prasmę subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovės turimos subjektinės teisės įgyvendinimo ribas tam, kad būtų nustatyta ar ši subjektinė teisė gali būti ginama ieškovės pasirinktu būdu.

9Ginčas šioje byloje vyksta dėl naudojimosi ieškovės įrenginiais, įmontuotais 101-104 krantinėse ir šalia jų, todėl sprendžiant klausimą, ar ieškovė pasirinko tinkamą savo teisių gynimo būdą, esminę reikšmę turi ieškovės nuosavybės teise valdomų daiktų teisinis įvertinimas bei šių daiktų santykis su atsakovų teisine padėtimi Klaipėdos uoste, t. y. pačios ieškovės turimos subjektinės teisės turinys. CK 1.137 str. nustato turimos subjektinės civilinės teisės įgyvendinimo ribas, todėl ieškovė, reikšdama prevencinį ieškinį, privalėjo įrodyti, jog jos nuosavybės teisė į savo lėšomis sukurtus ir įmontuotus įrenginius krantinėse ir šalia jų šiame teisiniame santykyje yra teisine prasme aukščiau negu Uosto žemė. Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre įrodo, kad ieškovė yra savininkė inžinerinių tinklų-ryšių vamzdyno su šuliniais, telekomunikacijų tinklų, vandentiekio tinklų, lietaus nuotekų tinklų ir kt. inžinerinių tinklų ( t.1, b. l. 43-44, t.2, b. l. 152-154). Iš atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovų paaiškinimo nustatyta, kad paminėtų inžinerinių tinklų įrengimas 101-104 krantinėse ir šalia jų nėra ginčijamas. Tačiau sistemiškai aiškinant CK normas-4.40 str. 1d., 6.394 str, 6.395 str., reglamentuojančius žemės sklypo ir jame esančių statinių, įrenginių nuosavybės teisę, darytina išvada, kad visais atvejais teisine prasme pirmenybę turi žemės sklypo nuosavybės teisė. Pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą Uosto žemė yra valstybės nuosavybė ir ją patikėjimo teise valdo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir teismai yra konstatavę, jog ieškovė, būdama paminėtų įrengimų savininkė, turi teisę ne konkurso tvarka išsinuomoti žemės sklypą. Šios nuostatos įrodo, jog ieškovės nuosavybės teise turimų įrenginių įmontuotų 101-104 krantinėse ir esančių šalia jų, naudojimo, valdymo ir disponavimo ribas nustato LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas ir jo įgyvendinimą užtikrinantys įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai bei sutartis su atsakove VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, jeigu tokia būtų sudaryta. Pagal uosto įstatymo nuostatas krantinė yra nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. Kadangi pagal šį įstatymą uosto žemė yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra, o uostas-tai teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti ir kt., todėl ieškovės teisė naudotis 101-104 krantinėmis nėra absoliuti ir tai yra išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-17 nutartyje , kurioje nurodyta, kad ieškovė turi teisę naudotis 101-104 krantinėmis kartu su LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ tokia apimtimi, kuri užtikrina abiejų bendrovių normalią ūkinę veiklą. Nuosavybės teisė į paminėtus įrenginius yra išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2006, kur nurodyta, kad uosto žemė, kurioje subjektas įrengė inžinerinius tinklus, gali būti tik išnuomota šiam subjektui. Atsižvelgiant į konstatuotą teisę atsakovei LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ naudotis 101-104 krantinėmis bei į Klaipėdos uosto žemės naudojimo ypatumus darytina išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas yra ne prevencinio pobūdžio, o sutartinio ar ikisutartinio. Reikšdamas prevencinį ieškinį ieškovas turi įrodyti, kad atsakovo veikla kelia realų pavojų atsirasti realiai žalai, tačiau šiuo atveju atsakovės VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos veikla negali būti suprantama šia prasme, nes ji pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą patikėjimo teise valdo uosto žemę ir vykdo LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 str. numatytą veiklą, kurios viena iš sričių yra statyti, naudoti ir plėtoti uosto infrastruktūrą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-12 nutartyje suformuotą nuostatą, jog inžinerinius tinklus įvertinus pagal LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo ir LR statybos įstatymo normas, būtų galima laikyti uosto infrastruktūros dalimi. Uosto infrastruktūros pagerinimo ar jos sukūrimo teisinės pasekmės yra reglamentuotos LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 str., todėl uždrausti šiai atsakovei vykdyti paminėtą veiklą akivaizdžiai reikštų viešojo intereso pažeidimą CK 6.255 str. 2 d. prasme, nes būtų apribota subjekto, kuriam valstybė patikėjo valstybinę žemę, įstatymo suteikta kompetencija. Kitos atsakovės LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ teisinė padėtis Klaipėdos uoste yra tokia pat kaip ir ieškovės, nes jos abi yra uosto žemės nuomininkės, todėl ši atsakovė naudojasi 101-104 krantinėmis tik tiek, kiek atsakovė VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija leidžia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir byloje nėra įrodymų, jog ji savarankiškai eksploatuotų ieškovės įrenginius, todėl jai reikšti prevencinį ieškinį nėra pagrindo. Paminėtų teisės aktų bei LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 26 str. analizė leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės įrodinėjamas atsakovių naudojimasis ieškovės įrengimais nelaikytinas pavojinga veikla, sukeliančia realią žalą CK 6.255 str. prasme, nes ši atsakovė ieškovės įrenginių savarankiškai neeksploatuoja. Tai, kad šis ginčas yra sutartinio ar ikisutartinio pobūdžio, įrodo ir ieškovės reikalavimas- uždrausti atsakovėms vykdyti veiklą iki bus pasirašyta žemės sklypo nuomos ir krantinių naudojimosi sutartis.

10Įvertinus paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.). Ieškovė savo teises gali ginti per žalos atlyginimo institutą, nes CK 6.255 str.3 d. yra nustatyta, kad teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima teisės reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. Iš ieškovės atsakovei LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ priteistini 1200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, nes pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą(paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo‘‘ už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduotinas užmokesčio dydis yra 1,5 MMA, todėl atsakovės prašoma priteisti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimo 3681,60 Lt suma mažintina (CPK 93 str. 1 d., 3 d., 98 str.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

13Priteisti LKAB,,Klaipėdos Smeltė‘‘ iš UAB,,Birių krovinių terminalas‘‘ 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai