Byla 2A-2470-464/2013
Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „NIF Lietuva“, AS „Reverta“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Č. ieškinį atsakovui AB „Citadele“ bankui dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys UAB „NIF Lietuva“, AS „Reverta“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas E. Č. 2012-05-21 su ieškiniu (t.1, b.l.2-20) kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą ir prašė: 1) pripažinti 2004-06-30 būsto kreditavimo sutarties Nr.BKS/312 (pakeistos ir papildytos 2007-05-04 sutartimi) nutraukimą neteisėtu ir pripažinti šią sutartį galiojančia nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-06-30 su AB Parex banku sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/312, kurios sąlygos 2007-05-04 susitarimu buvo pakeistos. Taip pat 2007-02-27 ieškovas ir AB Parex bankas sudarė mokėjimo kortelės Eurocard/MasterCard Gold sutartį Nr.EGLD/0064 su galimybe ieškovui naudotis 20 000 Lt kreditu. Ieškovas pagal sudarytas sutartis atsakovui kas mėnesį mokėjo apie 3000 Lt kredito ir palūkanų. Ieškovui vėluojant vykdyti prievoles pagal būsto kreditavimo sutartį, atsakovas sutartį 2009-09-18 vienašališkai nutraukė. Su tuo ieškovas nesutinka, nes, įvertinus ilgą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, atsakovo nustatytas galimas prievolės vykdymo vėlavimo 30 dienų terminas, po kurio jis gali vienašališkai nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir užtikrinantis tik vienos šalies (atsakovo) interesus. Atsakovo vienašališkas sutarties nutraukimas esąs neteisėtas, kadangi nebuvo esminių sutarties pažeidimo sąlygų.

4Atsakovas AB „Citadele“ bankas 2012-07-03 atsiliepimu (t.2, b.l.1-2) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad AB „Citadele“ bankas šioje byloje nėra tinkamas atsakovas. Atsakovas ir AS Parex banka 2010-07-31 sudarė kreditų portfelio perleidimo sutartį, kuria AB „Citadele“ bankas savo, kaip kreditoriaus, reikalavimo teises į ieškovą yra perleidęs naujajam kreditoriui AS Parex banka.

5Trečiasis asmuo AS Reverta (buvęs pavadinimas – AS Parex banka) 2012-07-04 atsiliepimu (t.2, b.l.19-22) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas kreditavimo sutartimi nustatytais terminais neįvykdė savo įsipareigojimų, t.y. laiku nemokėjo sutartyje nustatytų įmokų. Bankas pagal 2004-06-30 būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/312 turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi ieškovas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nemokėjo kreditavimo sutartyje numatytais terminais nustatytų mokėjimų. Ieškovas yra finansiškai nepajėgus tinkamai vykdyti įsipareigojimus pagal būsto kreditavimo sutartį, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad būsto kreditavimo sutartis nutraukta nepagrįstai. Ieškovo įsipareigojimų nevykdymas pagal kreditavimo sutartį laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiantis teisę kreditavimo sutartį nutraukti.

6Trečiasis asmuo UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-12 sprendimu (t.2, b.l.79-82) ieškinį atmetė, priteisė valstybei iš ieškovo E. Č. 37,02 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. BKS/312 nėra atsakovo sandoris su vartotoju. Ieškovas nuosavybės teise valdė kitą butą - ( - ), ( - ), panaudodamas kredito lėšas įsigijo dar du nekilnojamojo turto objektus Vilniaus m. - butus ( - ), ir ( - ). Taigi už skolintas lėšas nekilnojamas turtas įgytas ne ieškovo asmeninių būsto poreikių tenkinimui, o verslui, pats ieškovas pripažino turėjęs ketinimų turtą nuomoti. Taigi prieš sudarydamas kreditavimo sandorį ieškovas, kaip verslininkas, privalėjo tinkamai įvertinti savo galimybes ilgą laiką vykdyti iš šio sandorio kilsiančias prievoles. Įmokų pagal kreditavimo sutartį mokėjimo terminų praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, kadangi kredito davėjas, kitai šaliai laiku nemokant visų sutartyje numatytų įmokų, iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Be to, ilgalaikis – nuo 2008-10-06 iki 2009-10-17 - ieškovo sutartinių prievolių nevykdymas neleido atsakovui tikėtis, kad sutartis bus vykdoma ateityje. Todėl ieškovui nevykdant prievolių, kilusių iš kreditavimo sutarties, ir nereaguojant į atsakovo raginimus vykdyti sutartį bei 2009-09-04 įspėjimą apie galimą sutarties nutraukimą, jeigu sutarties sąlygų nebus laikomasi, vienašališkas atsakovo kreditavimo sutarties nutraukimas yra teisėtas veiksmas, atitinkantis sutarties 8.2.1. p., 8.2.1.1. p., CK 6.874 str. 2 d. nuostatas. Įspėjimas buvo išsiųstas tinkamu, sutartyje nurodytu ieškovo adresu korespondencijai – ( - ), kito adreso ieškovas nenurodė, taigi taip pat laikytinas įteiktu tinkamai - pagal kreditavimo sutarties 12.2. p. ir 12.3. p. nuostatas. Ieškovo argumentų, jog šis mokėjo įmokas, numatytas kreditavimo sutartyje, tačiau jos buvusios įskaitytos kaip netesybos arba įmokos pagal 2007-02-27 AB Parex banko mokėjimo kortelės sutartį, teismas taip pat nelaikė svariais ieškiniui patenkinti. Įmokų paskirstymas aptartas kreditavimo sutarties 5.12. p. ir mokėjimo kortelės sutarties 9.5. p. Tokiu atveju šalys susitarė ir dėl įmokų paskirstymo tvarkos, jeigu ieškovas prisiimtas prievoles vykdytų tik iš dalies, ir dėl banko teisės nevykdyti jokių mokėjimų pagal ieškovo (sąskaitos savininko) ar kitų asmenų pateiktus mokėjimo nurodymus iš savininko sąskaitų, esančių banke, pirmiausia patenkinant banko reikalavimus pagal mokėjimo kortelės sutartį, iki sąskaitos savininko įsiskolinimas pagal šią sutartį nebus padengtas. Tokia sąlyga logiška ir suprantama, nes ieškovui pagal AB Parex banko mokėjimo kortelės sutartį suteiktas 20 000 Lt kredito limitas be jokio šios prievolės užtikrinimo (turto įkeitimo, laidavimo, garantijos ar pan.). Pagal šią banko mokėjimo kortelės sutartį prievolės buvo vykdomos nereguliariai ir vėluojant, todėl atsakovas pagrįstai ieškovo įmokas, nepaisant įmokos paskirties nurodymo, įskaitė kaip įmokas pagal mokėjimo kortelės sutartį. Konstatavęs, kad atsakovo įmokų nemokėjimas laiku pagal abi sutartis buvo esminis kreditavimo sutarties ir mokėjimo kortelės sutarties pažeidimas, pagrindo ieškovo reikalavimų patenkinimui teismas nenustatė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11Ieškovas E. Č. 2013-03-18 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 84-93, b.l.102-111) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais esminiais argumentais:

  1. Ieškovas dėjo dideles pastangas tam, kad būtų įvykdyti atsakovo reikalavimai. Ieškovas turėjo įsipareigojimų ir kitam, AB DNB bankui, tačiau ekonominės krizės laikotarpiu sumažėjus ieškovo galimybėms vykdyti įsipareigojimus, būtent su atsakovu sudarytoms sutartims, ir konkrečiai – būsto kredito sutarčiai, ieškovas teikė prioritetą, siekdamas išsaugoti šiuos sutartinius santykius. Dėl to kitas kreditorius (AB DNB bankas) pradėjo išieškojimą iš įkeisto turto – dviejų nekilnojamojo turto objektų ( - ) ir ( - ). Teismas turėjo įvertinti ieškovo pastangas išsaugoti sutartinius santykius su atsakovu ir prievolės pažeidimo pobūdį.
  2. Nesutiko su teismo argumentu, jog ieškovas ir atsakovas yra verslininkai, kurių veiklos mastas ir pobūdis yra toks pats. Neneigia, kad iš įsigyto turto siekė gauti pajamų, jį išnuomojant, bei planavo mokėti įmokas atsakovui iš nuomos pajamų. Tačiau atsakovas, kaip finansinė įstaiga, buvo stipresnioji sutarties šalis, todėl nepagrįsta teismo išvada abiems šalims keliamus tokius pačius atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Teismas neįvertino ieškovo elgesio, kad jis turėjo įsipareigojimus pagal dvi sutartis bankui, kad šalys derėjosi dėl kreditavimo santykių tęsimo, neįvertino banko nesąžiningumo, vienašališkai nusistatyta tvarka 2009-10-09 ieškovo sumokėtą 10 00 Lt sumą su nurodyta mokėjimo paskirtimi panaudojant įsipareigojimams pagal mokėjimo kortelės sutartį, nors abi jos buvo jau nutrauktos.
  3. Kredito sutarties nutraukimas ir paskolos bei priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių išieškojimas, perimant įkeistą nekilnojamąjį turtą, yra priešingas kredito sutarties tikslams. Bankas nėra nekilnojamojo turto valdymo bendrovė, todėl galimybė vykdyti kredito sutartį žymiai labiau atitinka kredito sutarties tikslus, negu nekilnojamojo turto perėmimas. Teismas neįvertino atsakovo elgesio – aplinkybės, jog jau po kredito sutarties nutraukimo bankas ir toliau ieškovui leido suprasti, jog kredito santykiai tarp šalių gali tęstis. Tai rodo, jog kredito sutarties tolesnis vykdymas tikrai neprieštarauja atsakovo interesams.
  4. Teismas formaliai vertino kredito sutarties 8.2.1.1. p. nuostatas. Bankas vienašališkai sutartyje nustatė jos nutraukimo pagrindus, kurie yra palankūs tik pačiam atsakovui ir neatitinka proporcingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijų. Įvertinus ilgą kredito sutarties galiojimo laikotarpį, banko nustatytas 30 dienų terminas, po kurio jis gali vienašališkai nesikreipdamas į teismą nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir užtikrinantis tik vienos sutarties šalies (banko) interesus. Teismas nevertino kokio pobūdžio ir dydžio yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto jos vykdymo, taip pat neatsižvelgė į aplinkybę, kad kredito sutarties galiojimo laikotarpis yra daug kartų ilgesnis už laikotarpį, kurį bankas įvardijo kaip prievolės neįvykdymo laikotarpį.
  5. Turintį esminės įtakos ieškovo interesams pranešimą apie galimą kredito sutarties nutraukimą bankas išsiuntė adresu, kuriuo ieškovas tuo metu korespondencijos jau negaudavo. Pats bankas iki tol ieškovui jokių pranešimų adresais ( - ), ar ( - ), nesiuntė, juos siųsdavo adresu ( - ), arba elektroniniu paštu. 2009-09-01 pranešimas apie būsimą kredito sutarties nutraukimą jam neįteiktas ir tą liudija ieškovo 2009-09-15 prašymas bankui leisti sumokėti kitokio dydžio, nei šiame pranešime apie sutarties nutraukimą nurodytą skolą. Kadangi sutarties nutraukimas siejamas su tokio įspėjimo apie būsimą nutraukimą įteikimo momentu, o 2009-10-28 banko pranešime nurodyta sutarties nutraukimo data yra 2009-10-27, atsakovas turėtų įrodyti 2009-09-01 įspėjimo jam įteikimą vėliausiai 2009-10-11. Tokių duomenų nesant, vien ši aplinkybė leidžia sutarties nutraukimą vertinti kaip neteisėtą.

12Atsakovas AB „Citadele“ bankas 2013-04-29 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 114-118) prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-12 sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

  1. Bankas kreditavimo sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad ieškovas netinkamai vykdė kreditavimo sutarties sąlygas, nesilaikė mokėjimo terminų, juos nuo pat sutarties sudarymo sistemingai pažeidinėjo, nereagavo į banko įspėjimus, o nuo 2009 m. pradžios visiškai nustojo vykdyti savo prievoles pagal kreditavimo sutartį. Šias priežastis bankas laikė esminiais sutarties pažeidimais, leidžiančias vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį. Ieškovas pats pripažįsta tinkamai nevykdęs pareigos kas mėnesį pagal šalių suderintą grafiką mokėti nustatyto dydžio įmokas, pats sutiko su sutarties sąlygomis, numatančiomis, kad net ir vienos įmokos nesavalaikis sumokėjimas ar nemokėjimas yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovas neginčijo šių sąlygų, nesikreipė į banką dėl jų pakeitimo, todėl turėjo jas vykdyti. Bankas, negaudamas to ko tikėjosi iš kredito gavėjo, turėjo pagrindą tikėti, kad sutartis bus neįvykdyta ir ateityje. Pats ieškovas nedėjo maksimalių pastangų kreditavimo sutarčiai įvykdyti nei iki, nei po kreditavimo sutarties nutraukimo, tuo pažeisdamas šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi, vykdant sutartį, principus, ir tokiu atveju negali būti suteiktas prioritetas sutartinių santykių išsaugojimui.
  2. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad bankas pranešimą apie sutarties nutraukimą išsiuntė ne tuo adresu ir jis nebuvo įteiktas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka nepateikė bankui informacijos apie savo adreso pasikeitimą. Be to, faktą, jog ieškovas gavo banko pranešimą, patvirtina vien tai, jog jis 2009-09-15 atvyko į banką ir parašė įsipareigojimą, kuriuo prašė banko nenutraukti kreditavimo sutarties ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo.

13Tretieji asmenys AS Reverta ir UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Byloje ginčas kilo teisės normų, reglamentuojančių būsto kredito sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties, aiškinimo bei taikymo, dėl faktinių aplinkybių, susijusių su sutarties vykdymu, vertinimo kaip esminio sutarties pažeidimo, leidusio ją nutraukti, dėl sutarties nutraukimo tvarkos. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija ir pasisako.

17Byloje nustatyta, kad apeliantas su AB Parex banku 2004-06-30 sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BKS/312 dėl 86 886 EUR sumos kredito suteikimo buto ( - ), Vilniuje, pirkimui ir jo rekonstrukcijai (t.1, b.l. 29-36). Šios sutarties sąlygos buvo pakeistos sandorio šalių 2004-08-02, 2006-07-19, 2007-05-04 susitarimais (t.1, b.l. 40, 46, 63). Pastaruoju pakeitimu apeliantui buvo padidinta kredito suma, papildomai suteikiant 78 060,70 EUR kreditą buto ( - ), ( - ), įsigijimui, pakeistas kredito grąžinimo metodas iš linijinio į anuitetą, pratęstas viso kredito grąžinimo terminas iki 2039-06-05 (buvęs terminas - 2029-06-05, t.1, b.l. 31), o sutartis išdėstyta nauja redakcija (t.1, b.l. 64-78).

18Apeliantas 2007-02-27 su AB Parex banku sudarė dar vieną - banko mokėjimo kortelės su 20 000 Lt kredito limitu - sutartį Nr. EGLD/0064( t.1, b.l. 49-52). Šios mokėjimo kortelės sutarties 9.3. p., 9.4. p. buvo nustatyta, kad jeigu suėjus kredito grąžinimo įmokų, palūkanų ar kitų mokėjimų terminui kortelės savininko sąskaitoje nesama pakankamai lėšų mokėjimams pagal šia sutartį atlikti, bankas turi teisę nusirašyti mokėtinas sumas nuo visų sąskaitos savininko sąskaitų šiame banke ir/ar kitose kredito įstaigose, o iki nebus padengtas sąskaitos savininko įsiskolinimas pagal šią sutartį, bankas nevykdys jokių mokėjimų pagal sąskaitos savininko pateiktus mokėjimo nurodymus iš sąskaitos savininko sąskaitų, esančių banke, pirmiausia patenkindamas reikalavimus pagal šią banko kortelės sutartį.

19Apeliantas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas, pradedant 2007-10-25, siuntė įspėjimus ir raginimus susimokėti, informuodamas apie susidarančius įsiskolinimus, įskaitytinai ir mokėjimo kortelės sąskaitoje (t.1, b.l. 87-109, 111-112). 2009-09-01 pranešimu (t.1, b.l. 110) bankas nurodė ketinantis sutartį vienašališkai nutraukti remdamasis kreditavimo sutarties 8.2.1. p., jeigu įsiskolinimas - 1729,94 EUR pradelstų kredito įmokų, 3161,93 EUR nesumokėtų palūkanų, 551,63 EUR nesumokėtų delspinigių – nebus padengtas per papildomai nustatomą 15 dienų terminą. 2009-09-15 apeliantas įsipareigojo sumokėti kreditoriui skolą iki 2009-10-16 tokiomis dalimis: 15 000 Lt, 10 000 Lt ir patikslintą likusią skolos sumą (t.1. b.l. 113), taip pat prašė kreditavimo sutarties nenutraukti ir nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.

20Kreditinės kortelės mokėjimo sutartis buvo nutraukta 2009-09-18 pranešimu esant joje 25 896,55 Lt įsiskolinimui (t.1, b.l. 116), o kreditavimo sutartis – nuo 2009-10-27 (t.1, b.l. 117). Šalių derybos dėl sutartinių santykių atnaujinimo nebuvo rezultatyvios (t.1, b.l. 118, 122-125), taigi kreditorius pradėjo skolos išieškojimą iš skolininko (apelianto) įkeisto turto (t.2, b.l. 23) bei jo laiduotojos (t.2, b.l. 24-30).

21Dėl būsto kreditavimo sutarties kvalifikavimo

22Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas grindžiamas aplinkybe, kad šis teismas netinkamai kvalifikavo apelianto teisinius santykius su banku ir nepagrįstai netaikė vartotojams nustatytų papildomų apsaugos garantijų, nutraukiant ilgam terminui sudarytą gyvenamojo būsto kreditavimo sutartį dėl santykinai nedidelio vėlavimo susimokėti. Pasisakant dėl tokių skundo argumentų, susijusių su skolininko teisinės padėties, lyginat su kreditoriumi, nelygiavertiškumu, sutiktina su apeliantu, kad, esant vartojimo teisiniams santykiams, vartotojams yra taikomos papildomos įstatyminės garantijos, prieš nutraukiant su jais tokio pobūdžio vartojimo kredito sutartį. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau kolegija nesutinka su skundo argumentais tuo aspektu, kad apeliantas taip pat priskirtas vartotojų kategorijai ir laikytinas silpnesniąja šio sandorio šalimi, kurios teisių apsaugai taikomas specialus vartotojo teisių gynimo mechanizmas. Pažymėtina, kad sutarties dalykas ar objektas pats savaime nėra kvalifikuojamasis vartojimo sutarties požymis. Taigi vien tai, kad kreditavimo sutartis sudaryta dėl gyvenamosios paskirties patalpų įgijimo, nelemia jos kvalifikavimo kaip vartojimo sutarties. Pagal teisinį reglamentavimą aplinkybė, ar konkreti sutartis yra vartojimo sutartis, nustatoma pagal kredito gavėjo statusą ir tikslus, kuriems įgyvendinti naudojamas kreditas.

23Vartojimo kredito sutarties samprata pateikta CK 6.886 str. Iki 2011-04-11 galiojusios CK redakcijos 6.886 str. 2 d. buvo nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius. Tačiau bet kuri sutartis gali būti kvalifikuojama vartojimo kredito sutartimi ne vien jai esant tokios rūšies sutartimi, bet ir tada, kai ji atitinka bendruosius vartojimo sutartims keliamus reikalavimus. Antai CK 1.39 str. 1 d. įtvirtinta, kad visose Civilinio kodekso normose naudojama sąvoka „vartojimo sutartis“ reiškia sutartį dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t.y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Iš esmės analogiška vartojimo sutarties samprata pateikta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008). Taigi teismui kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją), sutarties dalyką (objektą), bei nustatyti kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekė viena iš sutarties šalių – fizinis asmuo.

24Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas, įgydamas kelis gyvenamosios paskirties objektus, siekė ne asmeninio naudojimosi šiuo turtu, bet ekonominės naudos, t.y. juos nuomoti ir gautomis nuomos pajamomis mokėti kredito įmokas. Tokius savo tikslus bei siekius įvardija pats apeliantas. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad jis turėjęs ilgalaikių tikslų, susijusių su nekilnojamojo turto vertės padidinimu ir atitinkamų pajamų iš to gavimu. Be to, panašių sandorių dėl gyvenamosios paskirties objektų nuomai įgijimo, tik finansuojamų iš kito banko pasiskolintomis lėšomis, apeliantas jau buvo sudaręs ir iki šioje byloje vertinamo sandorio sudarymo. Vadinasi, viena iš privalomų sąlygų vartojimo santykiams konstatuoti - būstas įgyjamas asmeniniam vartotojo ar jo šeimos naudojimuisi, byloje nenustatyta. Todėl sutarties sudarymas standartinėmis, o ne individualiai suderėtomis tokių sutarčių sąlygomis, įskaitytinai ir esant sąlygai, kuria remdamasis atsakovas sutartinius santykius su apeliantu vienašališkai nutraukė, šiuo atveju nesuponuoja padidintos apelianto interesų gynimo apsaugos, juo labiau, tokių sąlygų nė neginčijant. Skundo argumentas, kad sandorio šalies nelygiavertiškumą patvirtina skirtingas apelianto ir banko veiklos mastas bei pobūdis, nėra teisiškai reikšmingas ir neįtakoja kitokio vertinimo dėl sutarties sąlygų sąžiningumo. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatymais įtvirtinta papildoma vartotojų teisių bei interesų apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38 str., 6.59 str.), todėl didesnė jų interesų apsauga dar nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti prievolių kreditoriams ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

25Dėl prievolės pažeidimo kaip pagrindo nutraukti sutartį

26Sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimas sutarčių teisėje pripažįstamas prievolės pažeidimu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205 str.). Tokiu atveju kyla įstatyminės ar sutartinės pasekmės. CK 6.217 str. 1 d. leidžia šaliai nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu kita sutarties šalis visiškai nevykdo arba netinkamai ją vykdo ir nevykdymas arba netinkamas vykdymas gali būti pripažįstamas esminiu pažeidimu, kurio kriterijai yra išvardinti šio straipsnio 2 d. Taip pat sutartis gali būti nutraukta joje tiesiogiai numatytais atvejais (5 d.). Nutraukti sutartį dėl jos įvykdymo termino praleidimo galima tuomet, kai kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą terminą ( 3 d.). Taip pat sutarties nutraukimas galimas dėl iš anksto numanomo jos nevykdymo, t.y. kai iš konkrečių aplinkybių galima numanyti, kad kita šalis pažeis sutartį iš esmės (CK 6.219 str.). Panašus teisinis reglamentavimas įtvirtintas ir paskolos teisiniuose santykiuose. Pagal CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

27Taigi konkretaus sandorio nutraukimas gali būti šalių susitarimo dalykas, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymo nuostatoms. Byloje vertinamoje kreditavimo sutartyje jos šalys susitarė dėl nutraukimo prieš terminą sąlygų ir jų įgyvendinimo procedūrų (nutraukimo tvarkos), aptardamos priežastis, dėl kurių ši sutartis gali pasibaigti kredito davėjo iniciatyva. Kaip matyti, atsakovas sutartį nutraukė remdamasis kreditavimo sutarties 8.2.1. p. (t.1, b.l. 74), kuriame esminiu sutarties pažeidimu įvardijama tai, kad kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ar kitų mokėjimų pagal sutartį. Pradelstos apelianto skolos sandara nurodyta 2009-09-01 įspėjime dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (t.1, b.l. 110). Be to, sutarties 8.3.1. p. kaip sutarties nutraukimo pagrindą taip pat nurodo ir iš anksto numanomą sutarties nevykdymą. Pažymėtina, kad nors ši nauja sutarties redakcija šalių buvo pasirašyta 2007-05-04 (t.1, b.l. 63), ir anksčiau galiojusios sutarties sąlygos leido kreditoriui sutartį vienašališkai nutraukti dėl vėlavimo mokėti įmokas arba dėl iš anksto numanomo sutarties nevykdymo (t.1, b.l. 34, 10.1. p – 10.4.p.). Darytina išvada, kad apeliantas, siekdamas verslo tikslais dar vienos – 78 060,70 EUR paskolos gavimo, dėl buvusių sąlygų, susjusių su vėlavimo terminu kaip pagrindu sutarčiai nutraukti, pakeitimo nesiderėjo, nors objektyviai tokia galimybė egzistavo – sutaris buvo įforminama nauja redakcija.

28Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad nežymus uždelsimas sumokėti įmokas, lyginant su kreditavimo sutarties galutiniu terminu, nebuvo reikšmingas bankui, nes kreditoriaus interesus labiau atitinka kredito sutarties vykdymas, o ne nekilnojamojo turto perėmimas. Sutarties bei įstatymo nuostatos diskrecijos teisę apsispręsti dėl sutartinių santykių tęstinumo tokioje situacijoje suteikia pačiam kreditoriui. Būtent jis sprendžia dėl sutarties pažeidimo reikšmingumo bei priemonių, kurias konkrečiu atveju taiko. Kadangi apeliantas ir anksčiau buvo ne kartą raštu buvo įspėtas dėl sutarties nevykdymo bei raginamas laiku vykdyti savo prievoles bankui, kreditoriaus iniciatyva priimtas sprendimas nutraukti santykius sutartyje numatytu ir įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu negali būti vertinamas kaip skolininko (t.y. apelianto) teisių suvaržymas ar pažeidimas. Nesutikdamas su apelianto prašymu atnaujinti nutrauktus sutartinius santykius arba sudaryti naują sutartį, kreditorius, be kita ko, infromavo, kad tokį jo sprendimą lėmė apelianto finansinės galimybės, turimi finansiniai įsipareigojimai bei skolinimosi istorija šiame banke bei kitose finansinėse institucijose (t.1, b.l. 125). Todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tokią aplinkybę, kaip buvusias šalių derybas dėl galimo kreditavimo santykių atnaujinimo interpretuoti kaip banko nesąžiningumą, teisinių prielaidų nėra.

29Taip pat nėra pagrįsti ir skundo argumentai, susiję su įskaitymo tvarkos pažeidimu, apelianto 2009-10-09 sumokėtą 10 00 Lt sumą su nurodyta mokėjimo paskirtimi panaudojant įsipareigojimams pagal mokėjimo kortelės sutartį padengti. Jau buvo nurodyta, kad apeliantas turėjo įsiskolinimų bankui pagal abi – kreditavimo ir mokėjimo korelės – sutartis, o sutartimi šalys sulygo dėl apelianto sumokėtų įmokų paskirstymo tvarkos: pirmiausia apmokamas kortelės su kredito limitu įsiskolinimas, sąskaitos turėtojui besąlygiškai ir neatšaukiamai sutinkant su banko teise nusirašyti skolos sumas iš bet kokių sąskaitos savininko sąskaitų banke ir nevykdyti jokių kitų mokėjimo nurodymų, iki įsiskolinimas kortelės sąskaitoje bus padengtas (t.1., b.l. 51). Ši sutartinė sąlyga dėl lėšų nurašymo nenuginčyta, todėl šalims privaloma (CK 6.922 str. 2 d.). Mokėjimo kortelės sutartis nutraukta 2009-09-18 (t.1, b.l. 116), iš apelianto gautos lėšos buvo nukreiptos 25 896,55 Lt skolos pagal šią sutartį dengimui remiantis šalių susitarimu dėl įmokų paskirstymo tvarkos (t.1, b.l. 124, t.2, b.l. 48-57), o aplinkybė, kad mokėjimo kortelės sutartis tuo metu jau buvo nutraukta, nepanaikina kreditoriaus teisės į nuostolių dėl sutarties nevykdymo atlyginimą (CK 6.221 str. 2 d.).

30Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui per papildomai nustatytą terminą nesumokėjus pradelstų įmokų (t.1, b.l. 110) bei susiklosčius prielaidoms manyti, kad ir ateityje sutartis nebus tinkamai vykdoma, kreditorius pagrįstai pasinaudojo teise ją vienašališkai nutraukti.

31Dėl sutarties nutraukimo tvarkos

32CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą. Kreditorius šią informavimo pareigą atliko tinkamai. Pagal sutarties 8.2.1. p. nuostatas, kreditorius turi teisę prieš 15 dienų raštu įspėjęs kredito gavėją sutartį vienašališkai nutraukti nesikreipiant į teismą, bei pareikalauti viso negrąžinto kredito. Šiuo atveju kreditorius 2009-09-01 pranešimu (t.1, b.l. 110) nurodė, kad apeliantas turi sumokėti pradelstus mokėjimus per 15 dienų nuo rašto gavimo, priešingu atveju sekančią dieną po termino pasibaigimo sutartis būtų nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Pranešimas išsiųstas sutartyje nurodytu kredito gavėjo adresu (t.1, b.l. 64), taip pat hipotekos lakšte nurodytu kitu jo adresu (t.1, b.l. 79, 82), taigi būtent ta tvarka, kuri buvo numatyta pačioje sutartyje (sutarties 12,2. p., 12.3. p.). Nors apeliantas tvirtina, kad ankstesni banko pranešimai jam buvo adresuojami kitu adresu – ( - ) arba siunčiami elektroniniu paštu, todėl informavimo apie sutarties būsimą nutraukimą tvarka pažeista, kolegija į tokius skundo argumentus, vertindama sutarties nutraukimo procedūros teisėtumą, neatsižvelgia. 2009-09-15 apelianto įsipareigojimas kreditoriui (t.1. b.l. 113) aiškiai patvirtina, kad minėto 2009-09-01 pranešimo dėl sutarties būsimo pasibaigimo turinys ir susiformavusi kreditoriaus valia galiausiai sutartį nutraukti, jam buvo neabejotinai žinoma. Be to, šiame įsipareigojime jis pats įvardija kitą savo adresą - ( - ), ( - ). Aplinkybę, kad apeliantas žinojo apie nutrauktą sutartį ir apie 2009-10-28 pranešimą (t.1, b.l. 117), taip pat patvirtina jo inicijuojami procesai dėl nutrauktų kreditavimo santykių atkūrimo arba naujos sutarties su šiuo banku sudarymo(t.1, b.l. 118, 123-125).

33Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad sutarties nutraukimas yra teisėtas, pagrįstas ir galiojantis, o apeliacinio skundo argumentai pagrindo paneigti tokias pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas nesudaro.

34Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų

35Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) 31,95 Lt išlaidos (t.2, b.l.125) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

36Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

37Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Priteisti iš E. Č. 31 (trisdešimt vieną) litą 95 centus procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas E. Č. 2012-05-21 su ieškiniu (t.1, b.l.2-20) kreipėsi į Vilniaus... 4. Atsakovas AB „Citadele“ bankas 2012-07-03 atsiliepimu (t.2, b.l.1-2)... 5. Trečiasis asmuo AS Reverta (buvęs pavadinimas – AS Parex banka) 2012-07-04... 6. Trečiasis asmuo UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-12 sprendimu (t.2, b.l.79-82) ieškinį... 9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sudaryta būsto kreditavimo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 11. Ieškovas E. Č. 2013-03-18 apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 84-93, b.l.102-111)... 12. Atsakovas AB „Citadele“ bankas 2013-04-29 atsiliepimu į apeliacinį... 13. Tretieji asmenys AS Reverta ir UAB „NIF Lietuva“ atsiliepimų į... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Byloje ginčas kilo teisės normų, reglamentuojančių būsto kredito... 17. Byloje nustatyta, kad apeliantas su AB Parex banku 2004-06-30 sudarė būsto... 18. Apeliantas 2007-02-27 su AB Parex banku sudarė dar vieną - banko mokėjimo... 19. Apeliantas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl bankas,... 20. Kreditinės kortelės mokėjimo sutartis buvo nutraukta 2009-09-18 pranešimu... 21. Dėl būsto kreditavimo sutarties kvalifikavimo ... 22. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas... 23. Vartojimo kredito sutarties samprata pateikta CK 6.886 str. Iki 2011-04-11... 24. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad... 25. Dėl prievolės pažeidimo kaip pagrindo nutraukti sutartį ... 26. Sutartinės prievolės įvykdymo termino praleidimas sutarčių teisėje... 27. Taigi konkretaus sandorio nutraukimas gali būti šalių susitarimo dalykas,... 28. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais,... 29. Taip pat nėra pagrįsti ir skundo argumentai, susiję su įskaitymo tvarkos... 30. Apibendrinant teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantui per papildomai... 31. Dėl sutarties nutraukimo tvarkos ... 32. CK 6.218 str. 1 d. nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš... 33. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad sutarties nutraukimas yra... 34. Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų... 35. Atmetant apeliacinį skundą, iš apelianto valstybės naudai priteistinos... 36. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 37. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimą palikti... 38. Priteisti iš E. Č. 31 (trisdešimt vieną) litą 95 centus procesinių...