Byla e2S-2504-221/2017
Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sirupio vaistinė“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-177.
  2. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Nustatęs, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.

5III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6

  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir netvirtinti taikos sutarties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. T-473 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-177 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų ( - ) nuomos“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo negaliojančiu ir pritarimo taikos sutarties projektui“, kuris pažeidė trečiojo asmens teises, suvaržydamas jo teisę į išsinuomotą turtą. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-473, apie jį sužinojo tik Kauno apylinkės teismui įteikus trečiajam asmeniui nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.
    2. Ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ procesinę padėtį, nes D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ šioje byloje turėjo būti ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu. Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, nes neįpareigojo ieškovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 198 straipsnyje nustatyta tvarka pašalinti ieškinio trūkumus, taip pat neišaiškino ieškovei jos teisės įtraukti į bylą atsakovą D. V. R. vaistinę „Ekmedina“, tokiu būdu pažeisdamas CPK 45 straipsnį ir nepakeisdamas D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ procesinės padėties byloje, neišaiškindamas ieškovei CPK 45 straipsnio pasekmių. Šie procesiniai pažeidimai lėmė, kad šalys sudarė neteisėtą taikos sutartį. Pirmosios instancijos teismas neišklausė trečiojo asmens nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo, nepateikė jam taikos sutarties susipažinti, neinformavo trečiojo asmens apie rašytinio proceso tvarka vyksiantį teismo posėdį, taip padarydamas CPK 133 straipsnio pažeidimą, pažeisdamas trečiojo asmens teises ir pareigas, numatytas CPK 42 straipsnyje.
    3. Pirmosios instancijos teismas, neišklausęs trečiojo asmens nuomonės dėl taikos sutarties tvirtinimo, padarė ne tik procesinius pažeidimus, bet ir pažeidė materialinės teisės normas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983, 6.984 straipsnius. Šalių sudaryta taikos sutartis iš esmės neišsprendė teisminio ginčo, kilusio dėl negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), nuomos. Priešingai, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis sąlygojo, kad trečiasis asmuo vėl kreipėsi į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-473 pripažinimo negaliojančiu. Savo esme šalių sudaryta taikos sutartis yra ne sutartis, o ieškovės atsisakymas nuo ieškinio, atsakovei administracine tvarka (2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-473) patenkinus ieškovės reikalavimą. Trečiasis asmuo nebuvo informuotas apie administracinį aktą, todėl jam buvo užkirstas kelias pareikšti savarankišką reikalavimą šioje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-473 panaikinimo. Trečiajam asmeniui pareiškus savarankišką reikalavimą šioje byloje, ieškovė nebūtų atsisakiusi visų ieškinio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui, tvirtinusiam šalių pasirašytą taikos sutartį, turėjo būti žinoma, kad administraciniais aktais negalima vienašališkai nutraukti sutarčių, jei tokia nutraukimo tvarka nenumatyta sutartyse, todėl jis turėjo atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį, nes jos sudarymo pagrindas buvo neteisėtas atsakovės 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-473. Dėl to skundžiama nutartis pažeidžia imperatyvias civilinės teisės normas, numatančias sutarties šalių lygybę, sutarčių nutraukimo tvarką ir terminus.
  2. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017, 24 punktu nustatė, kad trečiasis asmuo savo iniciatyva siekė nutraukti patalpų nuomos sutartį nepasibaigus jos terminui ir sutiko su Kauno miesto savivaldybės siūlomomis sutarties nutraukimo sąlygomis. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. T-177 buvo neteisėtas ir pažeidė teisėtus ieškovės, kaip 2014 m. rugpjūčio 12 d. patalpų nuomos konkurso laimėtojos, lūkesčius. Dėl to trečiojo asmens aiškinimai apie 2017 m. liepos 11 d. sprendimu suvaržytas teises į patalpų nuomą neturi pagrindo. Ši civilinė byla tęsėsi daugiau nei 2 metus, įvyko 5 teismo posėdžiai. Trečiąjį asmenį atstovavo advokatai, kurie galėjo kelti klausimą dėl D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ procesinės padėties. Nebuvo jokių ieškinio trūkumų, kuriuos reikėjo šalinti, nes ieškinys dėl 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo buvo pareikštas tinkamam atsakovui – atitinkamą sprendimą priėmusiam asmeniui. Į 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens atstovas. Jeigu jis būtų atvykęs, trečiasis asmuo būtų sužinojęs, jog šalims nustatytas terminas deryboms dėl taikos sutarties. Šalių sudaryta taikos sutartis ir su ja susiję dokumentai Kauno apylinkės teismui buvo pateikti per elektroninę teismų sistemą 2017 m. rugpjūčio 25 d. Taikos sutartis Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta 2017 m. rugpjūčio 28 d. Jeigu trečiasis asmuo būtų veikęs kaip atidus ir rūpestingas proceso dalyvis, jis būtų galėjęs susipažinti su taikos sutartimi ir pareikšti savo nuomonę dėl taikos sutarties patvirtinimo prieš nutarties priėmimą. Be to, trečiasis asmuo atskirajame skunde išdėstė savo nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas ne patalpų nuomos klausimas apskritai, o 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo teisėtumo klausimas. Pastarasis klausimas buvo išspręstas ir šalių teisminis ginčas buvo užbaigtas taikos sutartimi. Atsakovei priėmus 2017 m. liepos 11 d. sprendimą, ieškovės reikalavimas buvo patenkintas ir ji prarado interesą civilinės bylos tęsimu. Jeigu trečiasis asmuo nesutinka su 2017 m. liepos 11 d. sprendimu, jis turi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka pareikšti ieškinį ir inicijuoti naują civilinę bylą. 2017 m. liepos 11 d. sprendimas, kaip ir bet koks kitas Kauno miesto savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, yra viešai skelbiamas. Nurodyto sprendimo teisėtumas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. 2017 m. liepos 11 d. sprendimas galioja ir turi būti vykdomas.
  3. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. T-177 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistine „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų ( - ) nuomos“ nebeturi teisinės įtakos įvykusio konkurso teisėtumui, apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017. Taikos sutartis sudaryta dėl to, kad siekta baigti visus ginčus teisme. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-473 yra priimtas ir galiojantis. Atsakovas šioje byloje nurodytas teisingai. Trečiasis asmuo ne kartą dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau niekada iki pateikiant atskirąjį skundą nereiškė nuomonės, kad turėtų būti ne trečiuoju asmeniu, o atsakovu šioje byloje. Ši byla yra elektroninė, su visais joje pateiktais dokumentais gali susipažinti ne tik šalys, bet ir trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo nesidomėjo bylos eiga, o atskirajame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teises, neteikdamas informacijos apie bylos eigą ir neinformavęs apie taikos sutarties tvirtinimą rašytinio proceso tvarka. Šioje byloje nebuvo sprendžiamas ginčas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ) nuomos, o tik dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-177 panaikinimo. Tarp bylos šalių nėra jokio ginčo.

7Teismas

konstatuoja:

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę.
  3. Šalių galimybė pasinaudoti taikos sutarties institutu kaip instrumentu užbaigti kilusį jų teisminį ginčą įtvirtinta civilinio proceso normose. CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje bylos stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Įstatyme nustatyta ir teismo pareiga nagrinėjant bylą išsiaiškinti, ar šalys yra išnaudojusios visas galimybes sudaryti taikos sutartį (CPK 249, 302 straipsniai, 340 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, pažymėtina, kad dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), nėra absoliutus. Įstatyme nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).
  4. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-177 pripažinimo negaliojančiu. 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje šalys pareiškė norinčios bylą baigti taikiai. Nustatęs, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų, šalims išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi patvirtino 2017 m. rugpjūčio 22 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir nutraukė civilinę bylą.
  5. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta dėl procesinės ir materialiosios teisės normų pažeidimų.
  6. Atskirajame skunde teigiama, jog ieškovė nurodė neteisingą D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ procesinę padėtį, o pirmosios instancijos teismas neįpareigojo ieškovės pašalinti nurodyto ieškinio trūkumo. Pasisakydamas dėl šio atskirojo skundo argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-177, todėl atsakove nurodė Kauno miesto savivaldybę. Priešingai, nei teigia apeliantė, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, pasirinkdama būtent tokį pažeistų teisių gynimo būdą, būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis. Kadangi jokie reikalavimai D. V. R. vaistinei „Ekmedina“ nebuvo reiškiami, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ šioje byloje turėjo būti atsakove. Be to, pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Visgi sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 3 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės normų pažeidimus, nes nepakeitė D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ procesinės padėties byloje.
  7. Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas (CPK 47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014). Nagrinėjamoje byloje D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ buvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos teisių pažeidimo. Be to, D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ nenurodė konkrečių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu ji kėlė klausimą dėl jos procesinės padėties byloje netinkamo nustatymo, tačiau į jos pretenzijas nebuvo reaguota arba klausimas dėl procesinės padėties pakeitimo buvo išspręstas netinkamai.
  8. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies pagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą dėl D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ neinformavimo apie klausimo dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimą. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį, gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, tretiesiems asmenims turi būti užtikrintos vienodos teisės dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Asmens teisė į tinkamą procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Teismų įstatymo 5 straipsnis), procesinis lygiateisiškumas (CPK 17 straipsnis) lemia dalyvaujančių byloje asmenų teisę žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama byla, nepriklausomai nuo to, ar ji nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. CPK 153 straipsnio 2 dalimi teismas yra įpareigojamas apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. pirma, šioje teisės normoje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio datą, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiajame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio, išskyrus CPK atvejus, kai yra pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims kita tvarka; antra, ši proceso teisės norma nustato taisyklę, kad kai nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK nustatytais atvejais. Kiti procesiniai klausimai CPK 133 straipsnio 3 dalies kontekste apima tarpinius teismo procesinius sprendimus, nelemiančius bylos nagrinėjimo esmės ir jos baigties. Taikos sutartimi yra baigiamas bylos nagrinėjimas teisme, todėl apie taikos sutarties sudarymą visi byloje dalyvaujantys asmenys turėtų būti informuojami įstatymų nustatyta tvarka prieš ją patvirtinant. Teismas turi teisę taikos sutartį tvirtinti rašytinio proceso metu, todėl tokiu atveju apie bylos nagrinėjimą turi būti skelbiama specialiame interneto tinklalapyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad apie taikos sutarties tvirtinimą būtų buvę pranešta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti priimto procesinio sprendimo, nes trečiasis asmuo, būdamas įtrauktas į šį procesą, turėjo galimybę 2017 m. birželio 27 d. teismo posėdyje sužinoti apie šalių ketinimus sudaryti taikos sutartį, taip pat pasinaudoti teise paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir nutraukta civilinė byla. Tuo vadovaujantis, darytina išvada, kad trečiasis asmuo pasinaudojo CPK jam suteiktomis teisėmis ir jo teisė būti išklausytam, pareikšti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu nebuvo pažeista. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) matyti, kad tam tikromis aplinkybėmis, netgi konstatavus asmens informavimo apie procesą defektus, 6 straipsnio reikalavimų atžvilgiu gali būti vertinama proceso visuma, asmens galimybė realiai, veiksmingai pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija atskleidžia, kad tam tikri procesiniai informavimo trūkumai gali būti ištaisyti dėl asmens dalyvavimo vėlesnėse proceso stadijose (Zagorodnikov v. Russia, no. 66941/01, 7 June 2007).
  9. Procesinės teisės normos nenumato galimybės kitam asmeniui prisijungti prie byloje jau pareikšto ieškinio ir tuo pagrindu reikalauti jį pripažinti byloje bendraieškiu. Kadangi ieškinį pareiškęs asmuo laisvai disponuoja, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, ieškinio dalyku, jis turi teisę atsisakyti ieškinio ar sudaryti su atsakovu taikos sutartį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. T-473 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-177 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų ( - ) nuomos“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo negaliojančiu ir pritarimo taikos sutarties projektui“. Atsakovei pačiai pripažinus negaliojančiu sprendimą, kurį pripažinti negaliojančiu prašė ieškovė, byloje tarp šalių nebeliko ginčo, todėl šalys pabaigė bylą, pasirašydamos taikos sutartį. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo nesutinka su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. T-473, nesudaro pagrindo tęsti bylos nagrinėjimą, kadangi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. priimto sprendimo Nr. T-473 teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai, susiję su Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-473 neteisėtumu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, nutraukus šią bylą, trečiojo asmens teisė ginčyti nurodytą atsakovės sprendimą nėra apribojama. Tą patvirtina ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad civilinėje byloje Nr. e2-2483-324/2017 D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T-473 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. T-177 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų ( - ) nuomos“ pripažinimo netekusiu galios“ pripažinimo negaliojančiu ir pritarimo taikos sutarties projektui“.
  10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, trečiasis asmuo atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
  11. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš trečiojo asmens 533,56 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, prie prašymo pridėjo 2017 m. rugsėjo 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija ASAU Nr. 0003385, 2017 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymą, suteiktų teisinių paslaugų detalizaciją. Ieškovės ją atstovaujančiam advokatui sumokėta 533,56 Eur suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 8.16 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalų dydį (0,4 x 817,6 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš trečiojo asmens priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 327 Eur sumos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

10Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

12Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sirupio vaistinė“, įmonės kodas 147764059, iš trečiojo asmens D. V. R. vaistinės „Ekmedina“, įmonės kodas 134580276, 327 Eur (tris šimtus dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

13Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai