Byla I-278-162/2012
Dėl 2011-12-13 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, susipažinusi su pareiškėjo H.P. skundu atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui dėl 2011-12-13 įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir, spręsdama skundo priėmimo klausimą,

Nustatė

2pareiškėjas H.P. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus vėdėjo 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 dalyje dėl 2 punkto, kuriuo jis išbrauktas iš Šilutės žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. Ž17-711 patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašo; 2) pripažinti valstybinės žemės sklypą Nr. 28, esantį ( - ), įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų ir įpareigoti atsakovą netrukdyti privatizuoti šį žemės sklypą.

3Nurodo, kad 2012 m. sausio 4 d. gavo atsakovo pranešimą, kuriuo pranešta, jog vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 96.2.5 punkto nuostatomis, patvirtinus Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą Šilutės rajone, jis yra išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemės sąrašų ir atsisakoma jam parduoti norimą žemės sklypą. Nesutinka su skundžiamu įsakymu, nes jis nerašė jokio atsisakymo pirkti žemės sklypą. Pabrėžia, jog 2005 metais rašė prašymą pirkti valstybinės žemės sklypą Nr. 28 ir atliko visas privalomas procedūras bei buvo pateikęs reikalaujamus dokumentus. Teigia nesant daugiau pretendentų į šį žemės sklypą, todėl nėra kliūčių jam išpirkti valstybinės žemės sklypą. Mano, jog žemės sklypas Nr. 28 negali būti laikomas neįsiterpusiu tarp privačių žemės valdų, nes per jo turimą žemės sklypą galima patekti į ginčo sklypą. Prašo panaikinti skundžiamą įsakymą dalyje dėl išbraukimo iš pretendentų gauti žemę sąrašo.

4Skundą atsisakytina priimti, nes pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

5Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje, reglamentuojančiame apygardos administracinio teismo kompetenciją, nustatytas sąrašas bylų, kurios apygardos administraciniame teisme, kaip pirmosios instancijos teisme, nagrinėjamos netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros.

6ABTĮ 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

7Pagal nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 ir 4 dalys).

8Keliamas pareiškėjo ginčas patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies veikimo sritį, t.y. klausimą dėl įsakymo dalies panaikinimo turi nagrinėti ikiteisminė ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ginčas dėl administracinio akto, kuriuo pakeičiamas žemėtvarkos projektas, siekiant vėliau atitinkamus žemės sklypus privatizuoti, patenka į Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl toks aktas turi būti skundžiamas išankstine ginčo ne per teismą tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimo (II dalis) 2 skyrius, publikuota: ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010 m., p. 545). Pareiškėjo pareikštas reikalavimas analogiškas aukščiau nurodytai situacijai, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl jo teisių pažeidimo patvirtinus Pagrynių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas ginčijo sprendimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

9Teismas sprendžia, jog antrasis skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą netrukdyti privatizuoti žemės sklypą ir pripažinti valstybinės žemės sklypą Nr. 28, esantį ( - ), įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų, yra išvestinis iš aukščiau nurodyto reikalavimo. Iš skundo motyvų ir 2012 m. sausio 4 d. atsakovo rašto Nr. 17SD-(14.17.31)-76 matyti, kad pareiškėjas išbrauktas iš patvirtintų pretendentų gauti žemę sąrašų, nes prašomas privatizuoti žemės sklypas nelaikytinas įsiterpusiu į žemės ūkio naudmenas sklypu. Akivaizdu, jog šis motyvas įtakojo pareiškėjo išbraukimą iš pretendentų gauti žemę sąrašų, todėl laikytina, jog jis yra neatsiejamai susijęs su pirmuoju reikalavimu ir turi būti nagrinėtinas kartu. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsisakytina priimti ir antrąjį skundo reikalavimą, kaip išvestinį iš pirmojo, nes jiems yra privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

10Konstatuojama, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali ta tvarka pasinaudoti. Pareiškėjui išaiškintina teisė kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su skundu dėl 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2)-1474 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kartu paduodant motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį skundas turi būti paduodamas per 20 darbo dienų nuo teritorinio padalinio sprendimo priėmimo dienos).

11Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

12Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 42 straipsnio 1 dalie 3 punktu, 105-106 straipsniais,

Nutarė

13atsisakyti priimti pareiškėjo H.P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriui dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 17VĮ-(14.17.2.)-1474 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

14Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

15Pareiškėjui H.P. (a.k. ( - ) grąžinti 2012 m. sausio 16 d. įmokos mokėjimo kvitu AB „Swedbank“ sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminį mokestį.

16Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant jį per Klaipėdos apygardos administracinį teismą. .

Proceso dalyviai