Byla 2S-1326-259/2018
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12103-1070/2018 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; teismo sprendimu pripažinti atsakovo 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) paskleistus apie ieškovą duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi ieškovo V. J. ieškinį atsakovui S. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo priėmė; be kitų įpareigojimų teismas taip pat nutarė nelaikyti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, byloje Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, J. M., VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės, V. M., A. E., Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės N. G., Policijos departamento, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Ž. J., V. V., Kauno apygardos teismo pirmininko N. M., Europos Parlamento, Europos parlamento informacijos biuro Lietuvoje, Europos Komisijos.
  2. Teismas nurodė, kad ieškovas, grįsdamas šių asmenų įtraukimą į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nenurodė nei materialiojo teisinio santykio, nei materialinės teisės normos, dėl kurių šioje byloje galėtų būti konstatuotas nurodytų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi. Ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas S. L. baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje Panevėžio apylinkės teisme, ieškovo teigimu, davė melagingus parodymus, paskleidė apie ieškovą melagingus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, pažeidė ieškovo asmens duomenų tvarkymo principus. Ieškovo ieškinyje nurodyti motyvai dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į šią bylą yra susiję su dokumentų išreikalavimu iš nurodytų subjektų, šių subjektų įpareigojimu paneigti atsakovo parodymus, jų vykdomų funkcijų atlikimu ir kt.
  3. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovo S. L. veiksmų vertinimu, byloje nespręstini klausimai dėl nurodytų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, todėl teismas padarė išvadą, kad byloje priimtas sprendimas neturės įtakos nurodytų asmenų teisėms ir pareigoms. Jų įtraukimas į bylą prieštarautų proceso ekonomiškumo, protingumo ir operatyvumo principams, todėl teismas nutarė nelaikyti ieškinyje įvardytų trečiaisiais asmenimis subjektų trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atskirajame skunde ieškovas V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria nutarta nelaikyti byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ieškovo ieškinyje nurodytų asmenų ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai vertino, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovo S. N. L. veiksmų vertinimu. Byloje spręstini klausimai dėl trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, nes jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su ieškovu – viena iš šalių, taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai, todėl jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo.
    2. Teismas netinkamai taikė CPK 37 straipsnio 1 dalies, 47 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iš pateiktų byloje įrodymų akivaizdu, jog ieškovo į bylą įtraukti tretieji asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Apelianto nuomone, patenkinus jo ieškinį, pasikeistų Kauno apygardos prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros pareigos, nes teismo sprendimas gali būti pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovo atžvilgiu. Be to, bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir Kauno apygardos teismo pirmininko teisėms bei pareigoms – apginti ieškovą nuo teisme dirbančių teisėjų diskriminacijos, pranešti apie neteisėtus atsakovo ir su juo susijusių asmenų veiksmus prieš ieškovą ir kt.
  2. Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
  2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas nutarė pašalinti iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų.
  3. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 5 dalį, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos.
  4. Bylos duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu, teismo priimtu 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi, prašo priteisti iš atsakovo S. L. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat teismo sprendimu pripažinti atsakovo 2015 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu Panevėžio apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) paskleistus apie ieškovą duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.
  5. Ieškovas ieškinyje kaip trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, nurodė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administraciją, Kauno apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą, J. M., VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę, V. M., A. E., Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiąjį prokurorą, Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiąją prokurorę N. G., Policijos departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Ž. J., V. V., Kauno apygardos teismo pirmininką N. M., Europos Parlamentą, Europos parlamento informacijos biurą Lietuvoje, Europos Komisiją.
  6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šios civilinės bylos iškėlimo klausimą, 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pašalino iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenims, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, konstatavęs, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra susijęs tik su atsakovo veiksmų vertinimu, dėl ko byloje priimtas sprendimas neturės įtakos ieškovo nurodytų trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms.
  7. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai pašalino iš bylos ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenis, neįvertinęs to, kad byloje spręstini klausimai dėl šių trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, jie yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su ieškovu, todėl jie turi dalyvauti byloje ieškovo pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo.
  8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, pašalinimo iš bylos klausimą, pagrįstai identifikavo byloje esantį materialųjį teisinį santykį bei vertino, ar apelianto ieškinyje įvardinti tretieji asmenys susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas byloje teismo sprendimas galėtų daryti įtaką jų teisių ir pareigų apimčiai.
  9. Pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę ieškovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobūdžio reikalavimus reikšti (CPK 13 straipsnis). Tačiau ieškovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bei trečiuosius asmenis bet kuriuos procesinį teisnumą ir veiksnumą turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieš šiuos asmenis visais atvejais bus pradėtas. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).
  10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas - padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011, 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014 ir kt.).
  11. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino jo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenis iš bylos. Ieškovas ieškinį pagal pareikštus reikalavimus dėl paskleistų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, kad atsakovas S. L. baudžiamojoje byloje, nagrinėtoje Panevėžio apylinkės teisme, ieškovo teigimu, davė melagingus parodymus, paskleidė apie ieškovą melagingus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą, pažeidė asmens duomenų tvarkymo principus. Ieškovas, įtraukdamas į bylą teisėjus, teismus, prokurorus, prokuratūras, kitas valstybės institucijas, įstaigas bei tarnybas trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš esmės nepagrindė, kokius materialinius teisinius padarinius šiems asmenims sukels bylos išnagrinėjimas, kaip nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu gali būti paveikta jų teisinė padėtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto atskirajame skunde nurodytas šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi vertinimas neatitinka CPK 47 straipsnio paskirties, kurio esmė yra suteikti trečiajam asmeniui galimybę apsiginti nuo galimo regresinio ieškinio ar kitokio savo teisinės padėties pablogėjimo.
  12. Įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius, pripažintina, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto ieškinyje įvardintų trečiųjų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nėra pakankamas (artimas) byloje nagrinėjamam teisiniam santykiui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinės bylos iškėlimo stadijoje priėmė procesinį sprendimą pašalinti šiuos trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, tarp jų ir imunitetą nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis, iš bylos proceso.
  13. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
  14. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į teisminį procesą, todėl naikinti šią pirmosios instancijos teismo nutarties dalį nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutarties dalis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

12Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė pašalinti iš bylos ieškovo ieškinyje įvardintus trečiuosius asmenimis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų, palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai