Byla 2A-458-755/2015
Dėl mokesčio už paslaugas, delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo V. J., byloje teikianti išvadą institucija – valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-49-911/2015 išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ ieškinį atsakovei A. J. dėl mokesčio už paslaugas, delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo V. J., byloje teikianti išvadą institucija – valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 868,86 Eur (3000 Lt) mokestį už paslaugas, 33,02 Eur (114 Lt) delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą.

3Ieškovė nurodė, kad pagal 2013-11-30 tarp ieškovės ir trečiojo asmens V. J. sudarytą pavedimo paslaugų sutartį Nr. 20131130 ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant nekilnojamąjį turtą – 0,1502 ha kitos paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. ( - )), esantį ( - ), ( - ) k., Panevėžio sen., Panevėžio r. sav. Pagal sutarties 2.2. p. klientas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuoti įmonę apie atsiradusį pirkėją turtui (yra pasirašoma preliminarioji ar kita sutartis), jei pakeitė parduodamo turto kainą ar pakeitė sprendimą (apsigalvojo) dėl pardavimo. Atsakovė pagal pavedimo paslaugų sutarties 2.2 p. 5 d. įsipareigojo sumokėti netesybas įmonei, prilygstančias 2.4. p. nurodytam mokesčiui už paslaugas, jei klientas pažeidžia sutartį pagal 2.7 p. Atsakovė privalo sumokėti ieškovui UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ 868,86 Eur (3000 Lt) mokestį už paslaugas, nes įgyvendinant pavedimo paslaugų sutartį ieškovė ėmėsi visų priemonių, kad būtų rasti 0,15 ha namų valdos sklypo (kadastro Nr. ( - )) pirkėjai. Ieškovė į įvairiausius interneto portalus talpino skelbimus su nekilnojamojo turto nuotraukomis, siekdama, kad turtas kuo greičiau būtų parduotas, dėjo visas pastangas, kad būtų surastas pirkėjas. Skelbimai buvo patalpinti ir vietinėje spaudoje. Buvo bent keletas pirkėjų, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių, atsakovė savo nekilnojamąjį turtą atsisakė parduoti ieškovės surastiems pirkėjams. Atsakovei 2014-02-21 buvo siųstas įspėjimas, 2014-02-28 buvo gautas trečiojo asmens V. J. raštas, kuriame siūlė ginčą išspręsti abiejų šalių geranorišku bendradarbiavimu. 2014-03-17 išsiuntė pasiūlymą ginčą spręsti taikiai ir atsižvelgiant į galimai trečiojo asmens situaciją šeimoje, tačiau nei atsakovė, nei trečiasis asmuo iki nurodytos datos pinigų nepervedė. Nuo 2014-02-28 buvo skaičiuoti 0,1% delspinigiai nuo neapmokėtos dalies už kiekvieną pradelstą dieną iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-04-07, kas sudaro 33,02 Eur (114 Lt). Taip pat ieškiniu ieškovė prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies - ieškovei UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ priteista iš atsakovės A. J. 400 Eur mokestis už paslaugas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 400 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-04-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 197,88 Eur bylinėjimosi išlaidos. Iš ieškovės UAB ,,Nauji vėjai Lietuvoje“, priteistos 129,75 Eur bylinėjimosi išlaidos trečiajam asmeniui V. J.. Iš atsakovės A. J. priteistos 18,30 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Priteista iš ieškovo UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ 23,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

5Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka atlygintinų paslaugų teisinius santykius. Tačiau, ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog žemės sklypas, esantis ( - ), ( - ) k., Panevėžio r. sav., buvo parduotas jos surastam klientui. Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausiusio minėto žemės sklypo pirkėjas A. S. yra jos kaimynas, o vien tik aplinkybė, kad į ieškovės įmonės mobiliojo aparato atmintį yra įvestas A. S. telefono numeris negali būti laikoma kaip įrodanti, jog A. S. buvo ieškovės surastas pirkėjas,todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad A. S. yra jos surastas klientas.

6Teismas konstatavo, kad atsakovė yra tinkama šalis byloje, atsižvelgęs į A. J. paaiškinimus dėl sklypo faktinio padovanojimo sūnui, į tai, kad ji pritarė V. J. veiksmams dėl sklypo pardavimo, į tai, kad atsakovė savo veiksmais pritarė sutarčių sudarymui, ji besąlygiškai pasitikėjo trečiuoju asmeniu ir jos valią atitiko sklypo pardavimas bei gautų pinigų atidavimas trečiajam asmeniui. Be to, nurodė, kad atsakovė nei teismo posėdžio metu, nei procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo, ar ji byloje yra tinkama atsakovė, šį klausimą iškėlė trečiojo asmens atstovė, kuri atsakovės neatstovauja.

7Teismas konstatavo, kad šalių 2013-10-23 sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis. Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad 2013-11-30 sutarties 2.2. punktas, kuriame numatyta, kad vartotojas įpareigojamas sumokėti netesybas ieškovui už paslaugas, jei sutartį pažeidžia 2.7. punkto pagrindu, yra nesąžiningas, taip pat konstatavo, kad sutarties 2.7. punkto nuostatos yra nesąžiningos. Teismas pripažino, kad sutarties nuostatos, kad klientas turi sumokėti ieškovui net ir tuo atveju, jeigu žemės sklypas bus parduotas ne ieškovo pasiūlytam asmeniui ir ne ieškovo teikiamų paslaugų pagrindu arba jau po sutarties pasibaigimo yra nesąžiningos, nes numatoma galimybė ieškovui gauti pajamas ne už jo suteiktą paslaugą, o atsakovui numatoma neproporcingai didelė civilinė atsakomybė. Teismas pripažino, kad nuostata, jog vartotojas turi mokėti ieškovei netesybas nutraukęs sutartį savo iniciatyva anksčiau laiko taip pat nesąžininga, nes CK 6.271 straipsnis reglamentuoja galimybę nutraukti paslaugų sutartį vienašališkai. Teismas, nurodė, kad pagal sutartį 868,86 Eur (3000 Lt) suma, kuri ieškovui turi būti atsakovės sumokama, nustato neproporcingai didelę vartotojo sutartinę civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sutarties 2.7. punkto nuostata, numatanti atsakovės civilinę atsakomybę tuo atveju, kai atsakovė nuspręstų pakeisti esmines ir/ar papildomas turto pardavimo sąlygas, teismo vertinimu apriboja vartotojo teisę keisti sutarties sąlygas ir taip iš esmės pažeidžia vartotojo – atsakovės, teises ir teisėtus interesus. Be to, teismas pripažino, kad 2013-11-30 sutarties 4.2. punkto nuostata numatanti, jog tarp sutarties šalių kilęs ginčas, šalims nepavykus jo išspręsti derybų keliu, bus nagrinėjimas Panevėžio apylinkės teisme, riboja vartotojo (atsakovės) galimybę įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą bei pažeidžiančia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (atsakovės) nenaudai. Vartotojo, kaip silpnesnės vartojimo sutarties šalies, padėtis negali būti apsunkinta taip, kad būdamas atsakovu jis turėtų vykti ne į savo gyvenamosios vietos teismą, o, būdamas ieškovu, negalėtų pasinaudoti CPK 30 str. 11 d. vartotojui suteikta teise ieškinį pareikšti pagal savo gyvenamąją vietą. Teismas, vadovaudamaisis CK 6.228 (4) str. 8 d. laikė, kad 2013-11-30 sutarties 2.2. punktas numatantis klientui pareigą sumokėti ieškovui netesybas, prilygstančias 2.4. punkte nurodytam mokesčiui už paslaugas (3000 Lt), kai klientas pažeidžia sutarties 2.7. punktą; sutarties 2.6, 2.7. punktai bei 4.2. punktas yra negaliojantys nuo sutarties sudarymo.

8Teismas, atsižvelgęs, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis savo esme yra atlygintinė, konstatavo, kad ieškovei pagal tarpininkavimo sutartį suteikus tarpininkavimo paslaugas atsakovės turtą parduodant, t.y. ieškant turto pirkėjų, pripažino, kad tokias paslaugas kita sutarties šalis – atsakovė turi apmokėti, netgi tuo atveju, jeigu turto pirkėjas buvo surastas kito asmens iniciatyva. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs ir į tai, kad sutarties 2.1. p. ieškovė įsipareigojo įmonės lėšomis ir savo nuožiūra vykdyti maksimaliai efektyvią žemės sklypo reklaminę kampaniją, teisingai ir patraukliai pateikiant informaciją apie parduodamą nekilnojamą turtą, organizuoti žemės sklypo parodymą bei pristatymą potencialiems klientams, taip pat į tai, kad sutartyje buvo sutarta dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo, ieškovas neįsitvirtino sutartyje pareigos surasti konkretų pirkėją atsakovės parduodamam nekilnojamajam turtui. Teismas, atsižvelgęs, kad ieškovė vykdė sutartį - tarpininkavo parduodant atsakovės turtą, dėl šių veiksmų patyrė išlaidas, kurių konkretaus dydžio dėl atsakovės parduodamo sklypo negalėjo nurodyti, tačiau, atsižvelgadamas į tai, kad įmonė kas mėnesį patiria įvairias išlaidas bei į suteiktų tarpininkavimo paslaugų atsakovės naudai laiką, ieškovei priteisė iš atsakovės 400 Eur mokestį už paslaugas. Delspinigių teismas nepriteisė įvertinęs šalių sudarytos 2013-11-30 sutarties 2.6. punkto nuostatas CK 6.228 (4) str. 9 d. pagrindu kaip nesąžiningas ir negaliojančias nuo sutarties sudarymo momento, nes ieškovė atsakomybę už prievolių nevykdymą ar natinkamą vykdymą nustatė tik vartotojo atžvilgiu. Taip pat teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-04-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą, prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė nurodo, kad teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė neįrodė, kad žemės sklypas buvo parduotas jos surastam pirkėjui bei kad 2013-10-30 sutarties 2.2. p., numatantis klientui pareigą sumokėti ieškovui netesybas, prilygstančias 2.4. p. nurodytam mokesčiui už paslaugas (3000 Lt), kai klientas pažeidžia, sutarties 2.7. p., sutarities 2.6. ir 2.7. p. bei 4.2. p., yra nesąžiningi ir negaliojantys nuo sutarties sudarymo momento, tačiau teigia, kad teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes,aiškino sutarties sąlygas bei nepagrįstai priteisė 400 Eur ieškovei, vadovaujantis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str. 1 d., 6.716 str. Nurodo, kad pavedimo paslaugų sutartimi šalys buvo sutarusios, kad 3000 Lt mokestis už paslaugas bus sumokėtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai potencialus pirkėjas pasirašo turto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir sumoka avansinį mokėjimą arba pasirašoma galutinė pirkimo-pardavimo sutartis. Pasirašant sutartį, ieškovė patikino V. J., kad nesuradus kliento ir su ieškovės surastu klientu per sutarties galiojimo laikotarpį nepasirašius turto pirkimo pardavimo preliminarios ar galutinės pirkimo-pardavimo sutarties, mokesčio už paslaugas mokėti ieškovui nereikės. Taigi, pasirašydamos sutartį šalys sutarė, kad mokestis už paslaugas bus sumokėtas tik ieškovui suradus klientą ir pasirašius su juo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, kad šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad pavedimo paslaugų sutarties 2.7. p. numato, kad klientas sumoka įmonei netesybas tuo atveju, jei atsiradęs potencialus pirkėjas nupirks turtą arba tiesiogiai iš reklamos, t.y. pagal nuotraukas internete, laikraščių skelbimus ar pagal kitą informaciją apie parduodamą turtą, kreipsis į klientą ir tokiu būdu nupirks turtą. Sutartimi šalys susitarė, kad mokestis už paslaugas bus mokamas tik turto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašius su ieškovo surastu klientu, o kitu atveju, t. y. sutartį pasirašius ne su ieškovo surastu klientu, tai bus laikoma sutarties pažeidimu, dėl ko sutartyje buvo numatytos netesybos. Pažymi, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3000 Lt, vadovaudamasi CK 6.2 str., 6.37 str., 6.38 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.210 str., 6.258 str. ir 6.261 str. nuostatomis, t.y. vadovaudamasis įstatymo nuostatomis dėl netinkamo prievolės įvykdymo, dėl netesybų ir nuostolių priteisimo. Ieškovė teismui įrodinėjo, kad atsakovė pažeidė sutartį parduodama žemės sklypą ne ieškovo atsiųstam klientui ir privalo sumokėti 3000 Lt dydžio netesybas, vėliau ėmė įrodinėti, kad žemės sklypas yra parduotas jos surastam klientui, todėl turėjo būti sumokėtas visas mokestis už atliktą paslaugą.

10Teigia, kad teismo išvada, jog nepriklausomai nuo to, ar pirkėją surado IĮ „Modelis“, su kuria dar 2012-02-20 trečiasis asmuo atsakovės vardu pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį, ar pirkėjas buvo surastas atsakovės ar trečiojo asmens iniciatyva, mokestis už ieškovo suteiktas paslaugas turėtų būti sumokėtas, yra nepagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad tokia teismo sprendimo išvada prieštarauja šalių pasirašytos sutarties nuostatoms, šalių ir byloje apklaustų liudytojų parodymams. Nurodo, kad teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti 868,86 Eur mokestį už paslaugas, nors paslauga pagal sutartį nebuvo atlikta, o susitarimas dėl netesybų pripažintas negaliojančiu. Šalys sutartyje nebuvo sutarusios, kad 3000 Lt mokestis už paslaugas bus sumokėtas bet kuriuo atveju, net ir nepasirašius turto pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovo surastu potencialiu pirkėju. Todėl teismas, nepaisydamas šalių susitarimo, nepagrįstai priteisė mokesčio už paslaugą dalį ieškovui neatlikus sutartos paslaugos.

11Apeliantė teigia, kad priteisdamas mokestį už paslaugas ieškovei, teismas šalis siejantiems materialiesiems teisiniams santykiams netinkamai taikė teisės normas. Teismas sprendime nurodį, kad priteisia 400 Eur vadovaudamasis CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 6.158 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.249 str. 1 d., 6.716 str., tačiau šios teisės normos reglamentuoja prievolių bei sutarčių vykdymo principus, draudimą vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, atvejus, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, sutarties neįvykdymą ir netinkamą įvykdymą, žalą bei nuostolius. Teismas nenurodė, kaip atsakovė pažeidė sutartyje numatytą prievolę, kokią prievolę netinkamai įvykdė ar kokiais savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovui žalą (teismo nurodytas CK 6.249 str. 1 d.), todėl teismas netinkamai pritaikė įstatymo normas, kurių pagrindu priteisė mokestį už paslaugas.2014-02-17 elektroniniu laišku ieškovė buvo informuota, jog V. J. nutraukia 2013-11-30 paslaugų sutartį, tačiau tai nevertintina, kaip sutarties netinkamas ar nesąžiningas įvykdymas, kaip sutarties nevykdymas, sutarties pažeidimas ar žalos ir nuostolių atsiradimo pagrindas. Pažymi, kad CK 6.721 str. 1 d. nuostatos numato, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2013 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/201, yra nurodęs, kad paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų - teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą. Nutraukus sutartį, visos šalių prievolės pagal sutartį baigiasi.

12Tvirtina, kad iš teismo išvados apie ieškovės patirtas išlaidas, lieka neaišku, ar teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 400 Eur užmokestį už atliktas paslaugas, ar dalį ieškovės išlaidų, patirtų dėl sutarties vykdymo. Teigia, kad abiem atvejais, teismo sprendimas yra nepagrįstas. Jeigu priteista suma yra laikoma kaip patirtų ieškovės išlaidų kompensavimas, tai teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neaišku kaip nustatė, kad ieškovė patyrė būtent 400 Eur dydžio išlaidas, šios sprendimo dalies teismas nepagrindė. Darant prielaidą, kad atsakovė privalėjo sumokėti sutartyje sutartą kainą ieškovei neradus potecialaus pirkėjo ir nesudarius turto pardavimo sutarties, skaičiuojant pilnus tris mėnesius (nors sutartis nutraukta vasario 17 d.) paslaugų kaina teigia būtų 750 Lt (217,22 Eur).

13Nurodo, kad apie 2013-11-30 pavedimo paslaugų sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens, bet ne su ja per jos atstovą. Apie sutartį atsakovė sužinojo jau po žemės sklypo pardavimo, ieškovei pateikus ieškinį teisme. Tvirtina, kad iki tol sutarties teksto nematė, sutarties pasirašymas su ja, apeliante, nebuvo derintas, raštu įgaliojimo sūnui ji nerašė. Sprendimą pasirašyti tarpininkavimo sutartį priėmė trečiasis asmuo, ji tokio pavedimo V. J. nedavė, nes laikė, kad sklypą sūnui jau padovanojo. Sutarties šalimi 2013-11-30 pavedimo sutartyje, skirtingai negu 2012-02-20 tarpininkavimo sutartyje, nurodytas V. J., o ne ji, apeliantė, todėl ir visos teisės bei pareigos pagal sutartį kyla V. J.. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, kad sutarties 2.8 punkte patvirtino, kad V. J. atstovauja savo motiną A. J., nes to paprašė ieškovas, kadangi žemės sklypas buvo registruotas atsakovės vardu. Apeliantė teigia, kad toks patvirtinimas nėra tinkamas atstovavimo santykių įrodymas, nes CK 2.137 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.

14Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė vėliau pritarė sutarčių sudarymui. 2013-11-30 pavedimo paslaugų sutarties ji nematė, apie jos egzistavimą iki civilinės bylos iškėlimo nežinojo, prievolių pagal šią sutartį neprisiėmė, jokie jos veiksmai nepatvirtino, jog ji pritaria minėtai sutarčiai. Galima daryti išvadą, kad ji pritarė tik 2012-02- 20 sutarčiai, apie kurią sužinojo žemės sklypo pardavimo metu.

15Atsiliepimu ieškovė UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą ir atsakovės A. J. apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nurodė, kad 2013-11-30 pavedimo paslaugų sutartis Nr. 20131130 yra atlygintinų paslaugų sutartis ir tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai savo esme atitinka atlygintinų paslaugų teisinius santykius. Sutartis iš esmės neturi atstovavimo teisinių santykių požymių. Pagal tarpininkavimo sutartį suteikus tarpininkavimo paslaugas parduodant turtą, t.y. ieškant turto pirkėjų, tokias paslaugas kita sutarties šalis - atsakovė turi apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar pirkėją surado ĮI „Modelis“, ar pirkėjas buvo surastas trečiojo asmens iniciatyva. Atsakovė tinkamai neatsiskaitė, todėl darytina išvada, kad ji prievolės neįvykdė.

16Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas ( CPK 326 str.1 d. 2 p.)..

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.).

18Neskundžiama teismo sprendimo dalis dėl sutarties kvalifikavimo, jo dalių pripažinimo negaliojančiomis, sutarties nutraukimo faktų, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir analizuojami teisiškai reikšmingi apeliacinio skundo argumentais.

19Dėl sutarties šalies

20Pagal CPK 5 str.1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

21Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė mokestį už paslaugas ir delspinigius priteisti iš A. J. kaip sutarties šalies, veikusios per atstovą sūnų V. J.( t.2, b.l.2-4). Tokiu būdu,buvo pakeista šalių procesinė padėtis buvusi teikiant pirminį ieškinį kai atsakovu buvo nurodytas V. J., o A. J. trečiuoju asmeniu.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl atsakovės atsakomybės pagal ginčo sutartį ir vertindamas ją kaip sutarties šalį, prisiėmusį įsipareigojimus pagal atlygintinę paslaugų teikimo sutartį. Pateikti į bylą įrodymai pagrindo pakankamo pagrindo tokiai teismo išvadai nesudarė. Iš pavedimo paslaugų sutarties matosi, jog ji sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens. Sutarties 2.8 „Kiti susitarimai“ pažymėta, jog V. J., a.k( - ) atstovauja savo mamą A. J. parduodant sklypą Panevėžio rajone, ( - )“. Šiuo nurodymu nėra pažymėta, jog A. J. būtų įgaliojusi V. J. atstovauti sudarant, vykdant ir paslaugų sutartį. Nuoroda į atstovavimą parduodant žemės sklypą savaime nereiškia, jog atstovaujama ir šios savarankiškos sutarties atžvilgiu. Įgaliojimui , kad sudaryti aptariamą sutartį, nustatyta rašytinė forma( CK 2.137 str.). Atsakovė neigia įgaliojusi sūnų atstovauti ją sudarant tokio pobūdžio sutartį ar davusi sūnui leidimą, neprieštaravusi ginčo sutarčiai sudaryti.Patikimų įrodymų paneigiančių tokius atsakovės paaiškinimus į bylą nepateikta Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsta teismo išvada,jog atsakovė šį sandorį patvirtino, nes tą patvirtinančių įrodymų nesurinkta.

232012-02-20 Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta tarp atsakovės ir IĮ Modelis. Tai, kad joje, pinigų kvite yra sūnaus V. J. parašai nereiškia , jog atsakovė patvirtino ieškovo ir V. J. susitarimą. Tai, kad atsakovė pasitikėjo sūnumi, sklypą pardavus negavo iš jo pinigų, leido sūnui su sklypu elgtis kaip su savu irgi nereiškia, jog ji įgaliojo sūnų susitarti su ieškovu dėl paslaugų teikimo.Priešingai, teismo posėdyje ji teigė prašiusi sūnaus nesudaryti sutarčių su agentūra sklypui parduoti ( paaiškinimai 2015-02-05 teismo posėdyje). Pastebima,jog pranešimą apie ginčo sutarties nutarukimą ieškovei pateikė V. J., jame nėra nuorodos į atstovavimą. Pačios paslaugos pobūdis nėra toks,kad dėl jos sudarymo ir vykdymo turi kreiptis tik pats turto savininkas. Teismo išvada, jog pati atsakovė procese nekėlė klausimo dėl to, jog ji netinkama atsakovė, o tą nurodė trečiojo asmens atstovė, sprendžiant dėl tinkamo atsakovo teisiškai nereikšminga. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį ( t.1,b.l.24-25) matosi, jog ji nurodė pasirašyto sutarties teksto nemačiusi, kad būtų įgaliojusi sūnų sudaryti tokią sutartį neteigė.

24Pagal CPK 45 str. teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Taigi, teisė įvertinti ar ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui yra teismo procesinė padėtis ir nepriklauso nuo to ar tokia problema byloje iškeliama ar kas nors procese šią aplinkybę iškelia. Teismas negali pakeisti atsakovo ar įtraukti kitą asmenį juo nesant šalies motyvuoto prašymo.

25Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

26Taigi, ieškovui teigiant, jog A. J. veikė kaip sutarties šalis per atstovą nesant rašytinių atstovavimo įrodymų, pareiga tai jį įrodyti priklauso būtent ieškovui. Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

27Pagal CK 6.245 str. 3 d.sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Taigi, ji taikytina sutarties šaliai. Kadangi neįrodyta, kad atsakovė yra ginčo sandorio šalimi , civilinė atsakomybė jai negalima.

28Kadangi ieškinys atmestinas dėl to, kad jis pareikštas asmeniui, kuris dėl sutartinių įsipareigojimo galimai netinkamo vykdymo, sutarties nutraukimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatsakingas, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl teismo taikytų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ( CK 1.5 str.), patirtų išlaidų dydžio įrodytumo ir pan. kaip šiame konrečiame ginče teisiškai nebereikšmingi neanalizuojami.

29Bylinėjimosi išlaidos

30Priimant naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymas. Atsakovė ir tretysis asmuo veikęs atsakovės pusėje patyrė 1100 Lt atsovavimo išlaidų, teikiant apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 20 € žyminio mokesčio.Ieškinį atmetus, atsakovės ir trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos kaip neviršijančios į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m.kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių pripažįstamos pagrįstomis ir atlygintinomis jas priteisiant ir iš ieškovės( CPK 93,98 str.). Iš jos taip pat priteistinos valstybės patirtos proceso išlaidos ( CPK 96 str.).

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

32Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą civilinėje byloje Nr.2-49-911/2015 panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

33Priteisti iš UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, A. J., a.k. ( - ) atstovavimo išlaidų 86,88 € ir 20 € sumokėto žyminio mokesčio atlyginimui.

34Priteisti iš UAB ,,Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, V. J., a.k. atstovavimo išlaidų atlyginimui 231,69 €.

35Priteisti iš UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, -41,59 €, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 3. Ieškovė nurodė, kad pagal 2013-11-30 tarp ieškovės ir trečiojo asmens V.... 4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015-02-23 sprendimu ieškovės ieškinys... 5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė civiliniai... 6. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra tinkama šalis byloje, atsižvelgęs į... 7. Teismas konstatavo, kad šalių 2013-10-23 sudaryta sutartis yra vartojimo... 8. Teismas, atsižvelgęs, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis savo esme yra... 9. Apeliaciniu skundu atsakovė A. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės... 10. Teigia, kad teismo išvada, jog nepriklausomai nuo to, ar pirkėją surado IĮ... 11. Apeliantė teigia, kad priteisdamas mokestį už paslaugas ieškovei, teismas... 12. Tvirtina, kad iš teismo išvados apie ieškovės patirtas išlaidas, lieka... 13. Nurodo, kad apie 2013-11-30 pavedimo paslaugų sutartis buvo sudaryta tarp... 14. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė vėliau pritarė... 15. Atsiliepimu ieškovė UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“ prašo Panevėžio... 16. Apeliacinis skundas tenkinamas, teismo sprendimas naikinamas ir priimamas... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Neskundžiama teismo sprendimo dalis dėl sutarties kvalifikavimo, jo dalių... 19. Dėl sutarties šalies ... 20. Pagal CPK 5 str.1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų... 21. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė mokestį už paslaugas ir delspinigius... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas padarė... 23. 2012-02-20 Tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta tarp atsakovės ir IĮ... 24. Pagal CPK 45 str. teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys... 25. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo... 26. Taigi, ieškovui teigiant, jog A. J. veikė kaip sutarties šalis per atstovą... 27. Pagal CK 6.245 str. 3 d.sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė... 28. Kadangi ieškinys atmestinas dėl to, kad jis pareikštas asmeniui, kuris dėl... 29. Bylinėjimosi išlaidos ... 30. Priimant naują sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų tarp šalių... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 32. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-02-23 sprendimą civilinėje byloje... 33. Priteisti iš UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, A. J., a.k. (... 34. Priteisti iš UAB ,,Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, V. J., a.k.... 35. Priteisti iš UAB „Nauji vėjai Lietuvoje“, į.k. 302598268, valstybei...