Byla e2A-230-585/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2137-852/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Plinkšių Vilistra“ ieškinį atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl valstybinės valdžios institucijų sprendimais padarytos žalos atlyginimo ir kompensacijos dėl veiklos ribojimo, įsteigus saugomą teritoriją, priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Plinkšių Vilistra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) 259 955,22 Eur tiesioginių nuostolių kompensaciją, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad 2002 m. pabaigoje išskirtinai Plinkšių durpių telkinio išteklių žvalgybos bei naudojimo veiklos vykdymui buvo įsteigta UAB ,,Plinkšių Vilistra“, kuri investavo lėšas, siekdama pasirengti eksploatuoti Plinkšių durpių telkinio išteklius. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – LGT) 2004 m. kovo 9 d. išdavė ieškovei leidimą Nr. 13p-04 (toliau – Leidimas) nuo 2004 m. kovo 16 d. naudoti Plinkšių telkinio durpių išteklius pagal šių išteklių naudojimo sutartį. Ieškovė, įgijusi Leidimą, įgijo teisę ir į žemės gelmių išteklių naudojimą, ir į valstybinės žemės nuomą bei turi teisėtą lūkestį faktiškai realizuoti šias teises. Tačiau po Leidimo išdavimo ir teisės į valstybinės žemės nuomą įgijimo pagal VSTT bei jos užsakymu parengus dokumentus buvo įsteigtas Plinkšių miško biosferos poligonas. Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 18 d. patvirtino Plinkšių durpių telkinio sklypo detalųjį planą (toliau – Detalus planas). 2005 m. spalio 28 d. tarp ieškovės ir Telšių apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta žemės nuomos sutartis dėl sklypo, kuriame yra ginčo durpių telkinys. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tad ieškovė negalėjo realizuoti teisės į išteklių gavybą dėl valdžios institucijų netinkamai atliktų pareigų, nerūpestingumo. VSTT klaidino ieškovę dėl durpių gavybos veiklos galimumo Plinkšių miško biosferos poligone, todėl ieškovė, tikėdama, jog galės pradėti faktiškai vykdyti gavybos veiklą, investavo į pasirengimą tam, kas laikytina ieškovės patirtais ir iš atsakovių priteistinais nuostoliais.

103.

11Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

124.

13Nurodė, kad nesutinka, jog Leidimas suteikia ieškovei teisę į valstybinės žemės nuomą ir į žemės gelmių išteklių naudojimą. Siekiant pradėti durpių gavybą, reikėjo įvykdyti išteklių naudojimo sutarties 14 punktą, kuriame buvo nurodytos papildomos išteklių naudojimo sąlygos: naudotojas gali vykdyti gavybos darbus tik sudaręs žemės nuomos sutartį ir turėdamas patvirtintą telkinio naudojimo projektą. Ieškovė šių abiejų sąlygų neįgyvendino dėl draudžiančių imperatyvių teisės normų. Ieškovė jau 2006 m. žinojo, kad Plinkšių durpyno eksploatavimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir viešajam interesui, todėl turėjo tinkamai įvertinti prisiimamas rizikas, rengiant tolimesnius teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos valstybė, kurią byloje atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovei galėjo atsirasti žala, todėl ji iš atsakovės negali būti priteista.

145.

15Atsakovė VSTT prašė ieškovės ieškinį atmesti.

166.

17Nurodė, kad nors buvo parengtas Detalusis planas, tačiau jis buvo panaikintas teismo sprendimu. O už neteisėtai parengtus, tuo labiau panaikintus dokumentus kompensacijos negali būti mokamos. Ieškovės lūkesčiai nebuvo teisėti. Ieškovė neturi teisės į nuostolių, kuriuos sąlygojo neatidūs ir nerūpestingi valstybės institucijų veiksniai, atlyginimą, nes ieškovė patyrė žalą ne dėl VSTT. VSTT veikė atidžiai ir rūpestingai, nuosekliai laikėsi savo pozicijos Plinkšių durpyno klausimu visuose savo raštuose. Veiksmams, iš kurių ieškovė kildina nuostolius, atlikti ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

228.

23Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti nuostoliai labiau susiję su nepasiteisinusia verslo sėkme, nei su būtinais tiesioginiais nuostoliais. Tai, kad įmonė tokį ilgą laiką tikėjosi teigiamų atsakovių sprendimų ir sutikimų ir dėl to neužsiėmė kita veikla, yra pačios ieškovės neūkiškumas. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nevykdė jokios veiklos, visiškai nepateisinamas ir jokių protingumo kriterijų neatitinkančiu laikytinas darbuotojams mokėtas darbo užmokesčio dydis, kuris 2008 m. siekė net 18 746,53 Eur metinį darbo užmokesčio fondą atskaičius mokesčius. Ieškovė įrenginius įsigijo savo rizika, kai dar nebuvo priimti sprendimai, leidžiantys ieškovei eksploatuoti durpių telkinį. Teismas sprendė, kad iš ieškovės paaiškinimų ir kitų aplinkybių teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad ieškovės nurodomas nuostolis dėl turto pardavimo atsirado iš sąžiningo ir rūpestingo turto realizavimo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytas 56 888,98 Eur kitas įvairias išlaidas taip pat nėra pagrindo laikyti nei susijusiomis su atsakovių sprendimais, nei objektyviai pagrįstomis ir būtinomis.

249.

25Teismo vertinimu, ieškovė niekada nebuvo įgijusi teisės eksploatuoti durpių telkinį, o tik pretendavo įgyti tokią teisę. Ieškovės teisė eksploatuoti durpių telkinį, susijusi ne tik su LGT 2004 m. kovo 9 d. išduotu Leidimu naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, bet ir su Leidimo sudėtine dalimi esančia Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių telkinio durpių išteklių naudojimo sutartimi, kurios 14 punkte nustatyta, kad naudotojas gali vykdyti gavybos darbus tik sudaręs žemės nuomos sutartį ir turėdamas patvirtintą telkinio naudojimo projektą.

2610.

27Administracinių teismų išvados, sprendžiant klausimą dėl Detaliojo plano panaikinimo, reiškia, jog tiek nuo 2002 m., sprendžiant Plinkšių durpyno naudojimo atnaujinimo klausimą, tiek ir rengiant Detalųjį planą, buvo netinkamai įvertinta ūkinės veiklos galimybė esamoje miško paskirties teritorijoje. VSTT dar 2005 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. V3-8.5-1572 yra nurodžiusi, jog jei yra aiški aplinkybė, kad Plinkšių durpių telkinio teritorijai yra nustatyta miškų ūkio žemės paskirtis, tai pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 31 straipsnio 8 dalį saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Teismas atkreipė dėmesį, kad ūkinės veiklos apribojimus nustatė ne atsakovės, bet įstatymai. Įstatymų imperatyvus ieškovė turėjo žinoti, o būdama rūpestinga verslininkė, taip pat turėjo juos suprasti ir atitinkamai įvertinti.

2811.

29Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimui dėl Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos atnaujinimo poveikio aplinkai darė įtaką pačios ieškovės užsakymu atliktas poveikio palinkai vertinimas, kuris buvo neišsamus, ir apie tai ieškovei buvo žinoma, nes dėl atlikto poveikio vertinimo neišsamumo pastabas buvo pareiškusi Mažeikių rajono savivaldybė 2002 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr.03-16-01-59-925.

3012.

31Teismas konstatavo, kad ieškovės pasirengimas ūkinės veiklos vykdymui ir jos patirtos administracinės sąnaudos nebuvo pagrįstos. Ieškovė pasirengimą, įskaitant žvalgymo darbus ir teritorijos planavimo dokumentų rengimo finansavimą, vykdė savo rizika, neturėdama galutinio teigiamo sprendimo dėl galimybės eksploatuoti durpių telkinį, todėl ieškovės nurodoma žala nėra susijusi su konkrečiais atsakovų veiksmais.

3213.

33Ieškovei nepriklauso kompensacija pagal STĮ 321 straipsnį ir Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Plinkšių miško biosferos poligono nuostatų 21 punkto nuostatas, nes saugomos teritorijos įsteigimo metu ieškovė nebuvo nei žemės sklypo savininkė, nei nuomininkė. Nors 2005 m. spalio 28 d. su ieškove buvo sudaryta žemės nuomos sutartis, tačiau ši sutartis buvo sudaryta po saugomos teritorijos įsteigimo, ir šiai teritorijai visuomet, t. y. dar iki pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, galiojo įstatymu nustatytas teisinis režimas, draudžiantis ūkinę veiklą.

34III.

35Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

3614.

37Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3814.1.

39Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimui dėl ūkinės veiklos atnaujinimo Plinkšių durpyne įtaką darė ieškovės užsakymu atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kuris buvo neišsamus, o apie tai buvo žinoma. Poveikio aplinkai vertinimo procesas nebuvo bylos nagrinėjimo objektas, todėl teismas negalėjo vertinti šio proceso (ne)tinkamumo. Poveikio aplinkai vertinimo neišsamumas, net jeigu ir būtų nustatytas, vienareikšmiškai patvirtintų ne ieškovės netinkamus veiksmus, o tik tai, kad valstybės atsakingos institucijos nuo pat ūkinės veiklos planavimo ir šios veiklos poveikio aplinkai vertinimo pradžios netinkamai vykdė savo pareigas, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalos atsiradimą.

4014.2.

41Ieškovė teisę eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį įgijo, ieškovei išdavus Leidimą. Ieškovė pagal Leidimą ir žemės gelmių išteklių naudojimo sutartį įgijo teisę ne tik naudoti Plinkšių durpių išteklius, bet ir teisę į žemės sklypo, kuriame yra durpių telkinys, nuomą, kurią ji realizavo, patvirtinus Detalųjį planą ir sudarius 2005 m. spalio 28 d. žemės nuomos sutartį.

4214.3.

43Teismas nepagrįstai nurodė, kad Detalusis planas prieštaravo įstatymo imperatyvams, todėl į šį dokumentą negalima atsižvelgti, vertinant kompensacijos ieškovei priteisimo galimybę.

4414.3.1.

45Detalusis planas buvo panaikintas ne dėl ieškovės kaltės ar veiksmų, o dėl valdžios institucijų nerūpestingumo ir neatidumo.

4614.3.2.

47Detaliojo plano panaikinimas dėl valstybės institucijų veiksmų, jokia apimtimi nepaneigia, jog Detalusis planas nuo 2005 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. sausio 22 d. galiojo, o tai neabejotinai patvirtina, jog ieškovės lūkesčiai eksploatuoti Plinkšių durpyną buvo pagrįsti, o ieškovė buvo atlikusi visus veiksmus, kad teisė eksploatuoti Plinkšių durpyną būtų realizuota.

4814.4.

49Teismas nepagrįstai nurodė, kad ūkinės veiklos apribojimus Plinkšių durpių telkiniui nustatė įstatymai, kuriuos ieškovė turėjo žinoti bei suprasti ir atitinkamai įvertinti.

5014.4.1.

51Atsižvelgiant į tai, kad nuo biosferos poligono steigimo procedūrų pradžios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija bei VSTT laikėsi nuomonės, kad poligono steigimas netrukdo durpių gavybai Plinkšių telkinyje bei ši veikla nedarys nepageidaujamo poveikio aplinkai, ir šią nuomonę viešai deklaravo, ieškovė neturėjo pagrindo abejoti galimybe eksploatuoti šį telkinį, kadangi imperatyvus draudimas eksploatuoti Plinkšių durpyną teisės aktuose įtvirtintas nebuvo.

5214.4.2.

53Valstybės institucijos, taikydamos galiojančius teisės aktus, nenustatė pagrindo, dėl kurio veikla Plinkšių durpyne būtų negalima. Tad to nustatyti negalėjo ir ieškovė, nes tiesioginio ir absoliutaus draudimo vykdyti veiklą Plinkšių durpyne teisės aktai nenustatė, o valstybės institucijos palaikė ieškovės teisėtą lūkestį, jog veikla Plinkšių durpyne bus galima.

5414.5.

55Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pasirengimą ūkinės veiklos vykdymui atliko savo rizika, todėl ieškovės nuostoliai labiau susiję su nepasiteisinusia verslo sėkme, nei su būtinais tiesioginiais nuostoliais ir atsakovių veiksmais.

5614.5.1.

57Visos ieškovės išlaidos, rengiantis eksploatuoti Plinkšių durpyną, buvo pagrįstos ir būtinos. VSTT buvo ne kartą pripažinusi ieškovės teisę į kompensaciją, kurios VSTT neišmokėjo iš esmės tik dėl lėšų stygiaus.

5814.5.2.

59Ieškovė turi teisę į kompensaciją pagal STĮ ir teisėtų lūkesčių principą. Net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta priešingai, ieškovei nuostoliai turėtų būti kompensuoti remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu.

6014.5.3.

61Teismas selektyviai ir nepagrįstai aptarė tik ieškovės darbuotojams mokėtą darbo užmokestį 2008 m. ir visiškai nevertino jo kitais metais, kai ieškovės mokėtas bendras darbo užmokestis visoms pareigybėms, atsižvelgiant į bendrą šalies ekonomiką, tuometinę darbo rinką ir darbuotojams tenkantį darbo krūvį, buvo net kelis kartus mažesnis. Be to, darbo užmokestis neviršijo vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

6214.5.4.

63Paaiškėjus, kad ieškovė negalės vykdyti veiklos Plinkšių durpyne, ieškovė įsigytą ilgalaikį turtą pardavė. Turtas, tiek dėl pasikeitusių rinkos sąlygų, tiek dėl įrenginiams įprasto nuvertėjimo, buvo parduotas ekonomiškai pagrįstai, tačiau nuostolingai.

6414.5.5.

65Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė pateikė turto įsigijimą ir pardavimą patvirtinančius duomenis, įrodydama, kokią žalą ji patyrė. Tad atsakovės turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius turto pardavimo ekonominį pagrįstumą.

6615.

67Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

6815.1.

69Šiaulių apygardos administraciniam teismui panaikinus Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, ieškovė jau 2006 m. žinojo, kad Plinkšių durpyno eksploatavimas prieštarauja imperatyvioms STĮ normoms bei viešajam interesui, todėl turėjo tinkamai įvertinti visas prisiimamas rizikas dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su Plinkšių durpyno eksploatacija, ir suprasti, kad durpyno eksploatavimas yra teisiškai negalimas, todėl ir ieškovės lūkesčiai dėl to buvo nepagrįsti.

7015.2.

71Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2007 m. balandžio 26 d., 2007 m. gegužės 25 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. raštuose pabrėžė, kad pagal esamą miško žemės paskirtį durpių eksploatacija Plinkšių durpyne negalima ir, norint keisti miško žemės paskirtį į kitas naudmenas, reikia vadovautis Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašo reikalavimais, nurodė viešojo administravimo subjektus, kurie pagal savo kompetenciją turėtų įvertinti galimybes tą daryti ir turintys įgaliojimus teikti prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo bei nurodė kokias procedūras reikėtų atlikti, jei tokiai procedūrai pritartų tam įgaliojimus turintys viešojo administravimo subjektai.

7215.3.

73Teisinis reguliavimas numatė ūkinės veiklos apribojimus bei draudimą keisti miško žemės paskirtį į kitas naudmenas, todėl apeliantė, būdama rūpestinga verslininkė, turėjo juos suprasti ir įvertinti, o ne tikėtis, jog egzistuoja išimtis, dėl kurios būtų galima pakeisti miško žemės paskirtį saugomoje teritorijoje ir vykdyti durpių telkinio eksploatavimą.

7415.4.

75Ieškovė neatitinka STĮ 321 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų. Kompensacijos išmokamos privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, o ieškovė nėra nei žemės savininkas, nei valstybinės žemės nuomininkas ir teritorijų planavimo dokumentai buvo pradėti rengti po saugomos teritorijos įsteigimo ir šiai teritorijai visuomet, t. y. dar iki pradedant rengti teritorijų planavimo dokumentus, galiojo įstatymu nustatytas teisinis režimas, draudžiantis ūkinę veiklą.

7615.5.

77Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar kitos institucijos būtų pažeidusios teisės aktus ieškovės nurodytu būdu.

7816.

79Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VSTT prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

8016.1.

81Teismas pagrįstai konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo neišsamus, nes pastabas buvo pareiškusi Mažeikių rajono savivaldybė, ir apie tai apeliantei buvo žinoma. Toks teismo konstatavimas nėra išėjimas už ginčo ribų, nes teismas ir nevertino paties poveikio aplinkai vertinimo proceso, tik atkreipė dėmesį, kad institucijos neturėjo vieningos nuomonės dėl planuojamos veiklos ir apie tai ieškovė žinojo.

8216.2.

83Ieškovė ne tik neturi/neturėjo žemės nuomininko statuso, bet pagal teisės aktų reikalavimus tarėjo prarasti ir Leidimo turėtojo statusą. Ieškovei išduotą Leidimą LGT turėjo panaikinti vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 4 dalimi bei Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, 64.2.4 papunkčiu, pagal kurį leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu leidimo turėtojas netenka teisės naudotis žeme ir per 3 mėnesius neįgyja šios teisės.

8416.3.

85Aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis galiojo ilgiau nei metus, nesukuria pasekmių ieškovei, nes ieškovė Plinkšių miško biosferos poligono įsteigimo metu (2004 m. gruodžio 10 d.) nebuvo nei žemės savininkė, nei valdytoja, todėl neįgijo teisės į kompensaciją.

8616.4.

87Iki šio atvejo nebuvo analogiškų situacijų, susijusių su poreikiu keisti miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį saugomose teritorijose, nes pati įstatymo nuostata, draudžianti keisti žemės naudojimo paskirtį, atsirado naujoje (2001 m. gruodžio 28 d.) STĮ redakcijoje, todėl į tai 2004 m. nebuvo atkreiptas dėmesys. Taip pat vertinant situaciją (2004 m.), dar nebuvo išsamių duomenų apie saugotinas paukščių buveines artimoje durpyno aplinkoje. Tačiau VSTT ne kartą nurodė ieškovei, jog poligone gali būti vykdoma bet kokia ūkinė veikla, kuri nekenkia saugomoms vertybėms.

8816.5.

89Ieškovė, neturėdama atitinkamų sprendimų, nepagrįstai įsitikinusi, kad jai pavyks įgyvendinti savo tikslus, pirko techniką ir vykdė darbus, todėl įmonė veikė savo rizika.

9016.6.

91Ieškovei 2008 m. buvo žinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, ji buvo informuota ne vienu atsakovių raštu apie esamą situaciją, todėl tolesnis išlaidų didinimas buvo nepagrįstas ir neprotingas.

92Teisėjų kolegija

konstatuoja:

93IV.

94Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9517.

96Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

97Dėl apeliacinio skundo argumentų

9818.

99Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimui dėl Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos atnaujinimo įtaką darė ieškovės užsakymu atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kuris buvo neišsamus ir apie tai ieškovei buvo žinoma. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Nagrinėjamu atveju pritartina atsakovės VSTT pastebėjimui, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino paties poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) šio vertinimo proceso, o tik konstatavo, kad institucijos neturėjo vieningos nuomonės dėl planuojamos veiklos, konkrečiai – 2002 m. rugpjūčio 6 d. Mažeikių rajono savivaldybė raštu Nr. 03-16-01-59-925 buvo pareiškusi pastabas dėl šio vertinimo neišsamumo. Ginčo, kad apie minėtas Mažeikių rajono savivaldybės pastabas dėl poveikio aplinkai vertinimo neišsamumo ieškovei buvo žinoma, nėra. Tuo tarpu dėl šio poveikio aplinkai vertinimo įtakos nagrinėjamam sprendimui apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išanalizavus reikšmingai susijusius bylos duomenis yra pagrindas spręsti, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2002 m. rugsėjo 23 d., priimdamas sprendimą dėl Plinkšių durpyne planuojamos ūkinės veiklos atnaujinimo, atsižvelgė į minėtą poveikio aplinkai vertinimą (minimo sprendimo 11 punkte nustatyta „pagal pateiktą poveikio vertinimo ataskaitą pritarti Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių durpių telkinio eksploatacijos atnaujinimui“), todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl šio vertinimo įtakos pastarajam sprendimui yra pagrįstos.

10019.

101Anot ieškovės, ji teisę eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį įgijo Leidimo ieškovei išdavimo momentu. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės procesine pozicija nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė niekada nebuvo įgijusi teisės eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį, o tik pretendavo tokią teisę įgyti. Tai patvirtina šios bylos aplinkybės: 1) 2004 m. kovo 9 d. LGT išduotame Leidime Nr. 13p-04 nustatyta, jog ieškovei leidžiama nuo 2004 m. kovo 16 d. naudoti Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių telkinio durpių išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas; 2) 2004 m. kovo 16 d. Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių telkinio durpių išteklių naudojimo sutarties 14 punktu nustatytos papildomos telkinio išteklių naudojimo sąlygos – naudotojas gali vykdyti gavybos darbus tik sudaręs žemės nuomos sutartį ir turėdamas patvirtintą telkinio naudojimo projektą; 3) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 buvo įsteigtas Plinkšių miško biosferos poligonas; 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 431 Plinkšių miško biosferos poligono teritorija įgijo paukščių vapsvaėdžių ir pilkosios meletos apsaugai svarbios teritorijos statusą; 5) Mažeikių rajono savivaldybės taryba 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu patvirtino 118,4 ha Plinkšių durpių telkinio, sklypo, esančio Mažeikių rajone, Detalųjį planą; 6) Telšių apskrities viršininkas 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu nusprendė ieškovei išnuomoti ne aukciono tvarka 25 m. laikotarpiui 118,4377 ha ploto sklypą, kuriame yra Plinkšių durpių telkinys; 7) 2005 m. spalio 28 d. tarp ieškovės ir Telšių apskrities viršininko administracijos sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. V4-N61 12005-0237, kuria ieškovei išnuomotas Plinkšių durpių telkinio sklypas; 8) Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 22 d. sprendimu patenkino Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą ir panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo patvirtintas Detalusis planas; 9) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10220.

103Iš šios nutarties 19 punkte nustatytų aplinkybių matyti, kad 2004 m. kovo 9 d. LGT išduotu Leidimu Nr. 13p-04 ieškovei leista naudoti Telšių apskrities Mažeikių rajono Plinkšių telkinio durpių išteklius ne savo nuožiūra nuo Leidimo išdavimo ar jame nurodyto momento besąlygiškai, o – nuo 2004 m. kovo 16 d. pagal tą pačią dieną sudarytos naudojimo sutarties sąlygas. Tuo tarpu naudojimo sutarties 14 punktas ieškovės teisės į Plinkšių durpių telkinio eksploataciją įgijimą susiejo su dviem sąlygomis – ieškovė galėjo vykdyti gavybos darbus tik: 1) sudariusi žemės nuomos sutartį ir 2) turėdama patvirtintą telkinio naudojimo projektą. Taigi tam, kad ieškovė galėtų eksploatuoti Plinkšių durpių išteklius, vienu metu turėjo egzistuoti abiejų aukščiau nurodytų sąlygų visuma. Bylos duomenys patvirtina, jog nors 2005 m. spalio 28 d. tarp ieškovės ir Telšių apskrities viršininko administracijos buvo sudaryta žemės nuomos sutartis Nr. V4-N61 12005-0237, kuria ieškovei išnuomotas Plinkšių durpių telkinio sklypas, tačiau antroji būtinoji sąlyga niekada nebuvo įgyvendinta – ieškovė niekada negavo patvirtinto Plinkšių durpių telkinio naudojimo projekto. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog teisė į Plinkšių durpių telkinio eksploataciją ieškovės nebuvo įgyta nei Leidimo išdavimo momentu, nei kada nors vėliau.

10421.

105Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Detalusis planas prieštaravo įstatymo imperatyvams, todėl į šį dokumentą negalima atsižvelgti, vertinant kompensacijos ieškovei priteisimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Minėta, jog Detalusis planas yra panaikintas įsiteisėjusiais administracinių teismų sprendimais. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 22 d. nutartyje konstatavo, jog Detalusis planas patvirtintas pažeidžiant imperatyvias STĮ nuostatas dėl būtino planuojamos veiklos poveikio tarptautinės reikšmės saugomai teritorijai – Plinkšių miško biosferos poligonui – vertinimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 18 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas Plinkšių durpyno sklypo Detalusis planas yra neteisėtas dėl to, kad prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Detaliajam planui esant panaikintam dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, remiantis šiuo Detaliuoju planu, ieškovei negalėjo kilti jokie teisėti lūkesčiai, nes tokiu atveju būtų pažeistas fundamentalus bendrasis teisės principas, jog iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog šiame kontekste teisinės reikšmės tai, dėl kokių veiksmų šis Detalusis planas buvo patvirtintas, o vėliau panaikintas, neturi.

10622.

107Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ūkinės veiklos apribojimus Plinkšių durpių telkiniui nustatė įstatymai, kuriuos ieškovė turėjo žinoti, suprasti ir atitinkamai įvertinti. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovės argumentu nesutinka. Visų pirma, ieškovei Leidimas, pagal kurį tik su tam tikrų sąlygų atsiradimu ateityje buvo siejama ieškovės būsima teisė eksploatuoti durpyną, buvo išduotas 2004 m. kovo 9 d., o jau 2004 m. gruodžio 10 d. Plinkšių durpių telkinys pateko į teritoriją, kuri tapo Plinkšių miško biosferos poligonu (kas pagal STĮ 2 straipsnio 5 dalį yra saugoma teritorija), 2005 m. balandžio 20 d. – paukščių vapsvaėdžių ir pilkosios meletos apsaugai svarbia teritorija. Tai reiškia, kad praėjus devyniems mėnesiams nuo Leidimo išdavimo dienos Plinkšių durpių telkinys įgijo saugomos teritorijos statusą. Tuo metu Detalusis planas dar nebuvo patvirtintas, valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškove sudaryta taip pat dar nebuvo. Antra, ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kuris buvo įsteigtas Plinkšių durpių telkinio eksploatacijai. Tai reiškia, kad ieškovei, kaip privačiam juridiniam asmeniui, kurio tikslas yra verslas, ne tik keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, bet ieškovei, esant įsteigtai vykdyti specifinį verslą, susijusį su konkretaus durpių telkinio eksploatacija, šie aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai keliami būtent jos veiklos srities kontekste (įskaitant, bet neapsiribojant privalomumu vykdyti su durpių telkinio teritorijos statusu susijusio teisinio reguliavimo raidos stebėseną; atlikti šio ir susijusio teisinio reguliavimo analizę ir jo įtakos ieškovės verslui vertinimą; kita).

10823.

109Šios nutarties 22 punkte išdėstytos aplinkybės lemia, kad 2004 m. gruodžio 10 d. Plinkšių durpių telkiniui įgijus saugomos teritorijos statusą, ieškovė turėjo nedelsdama identifikuoti minėtą durpių telkinio teisinio statuso pokytį bei imtis analizuoti šio pokyčio pasekmes, tam tarpe susipažinti su saugomų teritorijų teisiniu reguliavimu (apimančiu STĮ ir kitus teisės aktus) bei atitinkamai įvertinti, kad ginčo durpių telkiniui patekus į Plinkšių miško biosferos poligoną jam yra taikytina STĮ 31 straipsnio 8 dalis. Ši teisės norma nustato, jog saugomose teritorijose draudžiama keisti pagrindinę tikslinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes); pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų (planavimo schemų) sprendiniams ir reglamentams. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė turėjo būti susipažinusi su jos verslo objektui taikytinu teisiniu reguliavimu ir jį suprasti, o jei ji to nepadarė, tai lėmė jos pačios neatidus ir nerūpestingas elgesys. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, po to, kai 2004 m. gruodžio 10 d. Plinkšių durpių telkinys įgijo saugomos teritorijos statusą, ieškovė turėjo išanalizuoti ir įvertinti tokio teisinio statuso pokyčio potencialias pasekmes, ko rezultatas turėjo būti išvada, jog yra labai tikėtina, kad ieškovės ketinimai ir pastangos įgyti teisę eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį nebus sėkmingos dėl saugomoms teritorijoms teisės aktais taikomų ribojimų. Todėl yra pagrindas spręsti, ką teisingai padarė ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovės pasirengimas ūkinės veiklos vykdymui buvo veikimas savo rizika.

11024.

111Nors, ieškovės teigimu, ji neturėjo pagrindo daryti aukščiau minėtos išvados, nes kai kurios valstybės institucijos skelbė kitokią poziciją, apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Pirma, apeliantas nėra pateikęs įrodymų, kad valstybės valdžios institucijos (ar atsakovai kartu arba kuris nors jų) suteikė pagrįstų lūkesčių, kad yra koks nors pagrindas paneigti galiojančias imperatyvias teisės normas. Antra, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė VSTT 2005 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. V3-8.5-1572 pažymėjo, kad Plinkšių durpių telkinio teritorijai yra nustatyta miškų ūkio žemės paskirtis, o pagal STĮ 31 straipsnio 8 dalį pastaroji paskirtis saugomose teritorijose negali būti pakeista, išskyrus atvejus, kai tai daroma visuomenės poreikiams arba siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo kompleksus ir objektus (vertybes). Taigi ieškovei buvo žinomos ribojimų, taikytinų Plinkšių durpių telkiniui, jam tapus saugoma teritorija, pasekmės. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad šiuolaikinė teisė nėra kazuistinio pobūdžio, t. y. nereguliuoja kiekvieno konkretaus individualaus atvejo tik jam skirta teisės norma, o nustato bendro pobūdžio taisykles taikytinas tam tikram atvejų daugetui. Todėl, nors ieškovė yra teisi, teigdama, kad tiesioginio ir absoliutaus draudimo vykdyti veiklą konkrečiai Plinkšių durpyne teisės aktai nenustatė, tačiau jie nustatė bendro pobūdžio draudimą, įtvirtintą STĮ 31 straipsnio 8 dalyje, kuris yra taikytinas ir ginčo atvejui.

11225.

113Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė pasirengimą ūkinės veiklos vykdymui atliko savo rizika, todėl ieškovės nuostoliai labiau susiję su nepasiteisinusia verslo sėkme nei su būtinais tiesioginiais nuostoliais ir atsakovių veiksmais. Su tokia ieškovės procesine pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka bei pažymi, kad savo motyvus nagrinėjamu klausimu išdėstė šios nutarties 22-24 punktuose. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalaujamos priteisti išlaidos negali būti laikomos nei pagrįstomis, nei būtinomis, todėl pagrįstai ir teisingai nebuvo pirmosios instancijos teismo priteistos. Šiame kontekste pažymėtina, jog dėl nagrinėjamo ieškovės reikalavimo tenkinimo sprendžia teismas, o ne VSTT ar kokios nors kitos institucijos, tad jų vertinimai šiuo atveju teismo sprendimui įtakos nedaro. Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad, kaip minėta, pagrindo kilti jokiems ieškovės teisėtiems lūkesčiams nebuvo, todėl remiantis tokiais nepagrįstais lūkesčiais negali būti tenkinami ir ieškovės ieškinio reikalavimai. Ieškinys taip pat negali būti tenkinamas nei STĮ 321 straipsnio, nei CK 6.263 straipsnio pagrindu. Dėl STĮ 321 straipsnio pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad remiantis šia nuostata, ieškovei kompensacija negali būti priteista, nes saugomos teritorijos įsteigimo metu ieškovė nebuvo nei žemės sklypo savininkė, nei nuomininkė, o 2005 m. spalio 28 d. žemės nuomos sutartis buvo sudaryta po saugomos teritorijos įsteigimo, todėl nuomininko veiklai nuomojame sklype galiojo įstatymu nustatyti apribojimai. Ieškinys CK 6.263 straipsnio galėtų būti pripažintas pagrįstu tik tada, jei ieškovės reikalaujama priteisti žala būtų atsiradusi dėl atsakovių kaltų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 - CK 6.248 straipsniai), tačiau tokios aplinkybės byloje nustatytos nebuvo.

11426.

115Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog konstatavus, kad pagrindo priteisti ieškovei nuostolius nagrinėjamu atveju nėra, ieškovės argumentai dėl jos pateiktų duomenų, kuriais ieškovė įrodinėja nuostolių dydį, vertinimo bei įrodinėjimo naštos, įrodinėjant šį dydį, paskirstymo, teisinės reikšmės neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

11627.

117Nustatęs, kad ieškovė patyrė reikalaujamas priteisti išlaidas, veikdama savo rizika, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų

11928.

120Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atmetamas taip pat (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

121Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

122Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Plinkšių Vilistra“... 8. 2.... 9. Nurodė, kad 2002 m. pabaigoje išskirtinai Plinkšių durpių telkinio... 10. 3.... 11. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 12. 4.... 13. Nurodė, kad nesutinka, jog Leidimas suteikia ieškovei teisę į valstybinės... 14. 5.... 15. Atsakovė VSTT prašė ieškovės ieškinį atmesti.... 16. 6.... 17. Nurodė, kad nors buvo parengtas Detalusis planas, tačiau jis buvo panaikintas... 18. II.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. 7.... 21. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti nuostoliai labiau susiję su... 24. 9.... 25. Teismo vertinimu, ieškovė niekada nebuvo įgijusi teisės eksploatuoti... 26. 10.... 27. Administracinių teismų išvados, sprendžiant klausimą dėl Detaliojo plano... 28. 11.... 29. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2002 m. rugsėjo 23 d.... 30. 12.... 31. Teismas konstatavo, kad ieškovės pasirengimas ūkinės veiklos vykdymui ir... 32. 13.... 33. Ieškovei nepriklauso kompensacija pagal STĮ 321 straipsnį ir Aplinkos... 34. III.... 35. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 36. 14.... 37. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019... 38. 14.1.... 39. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimui dėl ūkinės veiklos atnaujinimo... 40. 14.2.... 41. Ieškovė teisę eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį įgijo, ieškovei... 42. 14.3.... 43. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Detalusis planas prieštaravo įstatymo... 44. 14.3.1.... 45. Detalusis planas buvo panaikintas ne dėl ieškovės kaltės ar veiksmų, o... 46. 14.3.2.... 47. Detaliojo plano panaikinimas dėl valstybės institucijų veiksmų, jokia... 48. 14.4.... 49. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ūkinės veiklos apribojimus Plinkšių... 50. 14.4.1.... 51. Atsižvelgiant į tai, kad nuo biosferos poligono steigimo procedūrų... 52. 14.4.2.... 53. Valstybės institucijos, taikydamos galiojančius teisės aktus, nenustatė... 54. 14.5.... 55. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė pasirengimą ūkinės veiklos... 56. 14.5.1.... 57. Visos ieškovės išlaidos, rengiantis eksploatuoti Plinkšių durpyną, buvo... 58. 14.5.2.... 59. Ieškovė turi teisę į kompensaciją pagal STĮ ir teisėtų lūkesčių... 60. 14.5.3.... 61. Teismas selektyviai ir nepagrįstai aptarė tik ieškovės darbuotojams... 62. 14.5.4.... 63. Paaiškėjus, kad ieškovė negalės vykdyti veiklos Plinkšių durpyne,... 64. 14.5.5.... 65. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė pateikė turto... 66. 15.... 67. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos valstybė,... 68. 15.1.... 69. Šiaulių apygardos administraciniam teismui panaikinus Mažeikių rajono... 70. 15.2.... 71. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2007 m. balandžio 26 d., 2007 m.... 72. 15.3.... 73. Teisinis reguliavimas numatė ūkinės veiklos apribojimus bei draudimą keisti... 74. 15.4.... 75. Ieškovė neatitinka STĮ 321 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų... 76. 15.5.... 77. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ar kitos institucijos būtų pažeidusios... 78. 16.... 79. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė VSTT prašo skundą... 80. 16.1.... 81. Teismas pagrįstai konstatavo, kad poveikio aplinkai vertinimas buvo... 82. 16.2.... 83. Ieškovė ne tik neturi/neturėjo žemės nuomininko statuso, bet pagal teisės... 84. 16.3.... 85. Aplinkybė, kad žemės nuomos sutartis galiojo ilgiau nei metus, nesukuria... 86. 16.4.... 87. Iki šio atvejo nebuvo analogiškų situacijų, susijusių su poreikiu keisti... 88. 16.5.... 89. Ieškovė, neturėdama atitinkamų sprendimų, nepagrįstai įsitikinusi, kad... 90. 16.6.... 91. Ieškovei 2008 m. buvo žinomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 92. Teisėjų kolegija... 93. IV.... 94. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. 17.... 96. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 97. Dėl apeliacinio skundo argumentų... 98. 18.... 99. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 100. 19.... 101. Anot ieškovės, ji teisę eksploatuoti Plinkšių durpių telkinį įgijo... 102. 20.... 103. Iš šios nutarties 19 punkte nustatytų aplinkybių matyti, kad 2004 m. kovo 9... 104. 21.... 105. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad... 106. 22.... 107. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 108. 23.... 109. Šios nutarties 22 punkte išdėstytos aplinkybės lemia, kad 2004 m. gruodžio... 110. 24.... 111. Nors, ieškovės teigimu, ji neturėjo pagrindo daryti aukščiau minėtos... 112. 25.... 113. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 114. 26.... 115. Apeliacinės instancijos teismas atskirai pažymi, jog konstatavus, kad... 116. 27.... 117. Nustatęs, kad ieškovė patyrė reikalaujamas priteisti išlaidas, veikdama... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 119. 28.... 120. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi... 121. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti...