Byla 2S-2422-324/2014

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2431-652/2014 pagal M. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. K., akcinė bendrovė „Swedbank“, V. V., uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, uždaroji akcinė bendrovė „Cgates“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą duodanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja prašė atšaukti buto, esančio ( - ), varžytynes, kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl išvados gavimo. Nurodė, kad antstolė A. K. yra paskelbusi buto, esančio ( - ), antrąsias varžytynes, kurios numatytos laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 6 d. iki 2014 m. gegužės 13 d. Parduodamas turtas lygiomis dalimis priklauso M. V. ir V. V., kurių santuoka yra nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 30 d. sprendimu. Butas, esantis ( - ), yra vienintelis M. V. turimas nekilnojamasis turtas ir vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Pardavus šį butą varžytynėse, nepilnamečiai vaikai netektų vienintelio būsto, o tai pažeistų jų teises. Vaiko teisių apsaugos institucija nėra pateikusi įstatyme numatytos būtinos išvados vykdomojoje byloje Nr. 0133/13/00619, todėl visos vykdomos procedūros, susijusios su buto, esančio ( - ), pardavimu iš varžytynių yra neteisėtos ir todėl stabdytinos.

4Antstolė A. K. 2014 m. gegužės 7 d. patvarkymu Nr. S-14016196 netenkino pareiškėjos skundo, skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Alytaus rajono apylinkės teismui. Nurodė, kad iki antrųjų varžytynių paskelbimo pareiškėja neskundė kitų antstolės veiksmų, nors turėjo visą informaciją. Įstatyme nenumatyta, kad antstolė, parduodama įkeistą turtą, turi kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl išvados pateikimo. Pagal CPK 644 straipsnio 5 punktą, pati pareiškėja turėjo pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečiai vaikai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atmetė skundą. Konstatavo, kad pati skolininkė turėjo pareigą pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai apie išieškojimą iš įkeisto turto. Nurodė, kad, nagrinėjant skundą teisme, buvo gauta Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje patvirtinta, jog būsto netekimas pažeis nepilnamečių vaikų interesus, o Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad institucija galėtų apgyvendinti vaikus vaikų namuose, jei jie netektų būsto ir neturėtų kur gyventi, tarpininkauti, gaunant socialinį būstą, arba su pareiškėjos kreditoriumi dėl skolos išdėstymo. Pažymėjo, kad vykdymo procese nėra numatyta gauti Vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą, kaip tai numatyta išduodant teismo leidimą dėl sutuoktinių turto sandorių pagal CK 3.85 straipsnio 2 dalį. Sprendė, kad išieškotojas AB ,,Swedbank“ yra hipotekos kreditorius, turintis privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius, nėra numatyta kokių nors išimčių, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Nurodė, kad CPK 663 straipsnio 4 dalyje yra numatytas apribojimas, vykdant išieškojimą, nukreiptą į gyvenamąjį būstą, tačiau tai neatitinka pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Padarė išvadą, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi CPK nuostatomis, todėl nėra pagrindo atšaukti varžytynes.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

9Neatsižvelgta, kad tik nagrinėjant bylą teisme buvo gauta Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje nurodoma, jog būsto netekimas pažeis nepilnamečių vaikų interesus. Taigi nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada byloje ir yra, tačiau ji neleidžia parduoti būsto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai.

10Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad įstatymas nenumato jokių išimčių, priverstinai iš varžytynių parduodant įkeistą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai. Vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sprendžiant kilusius ginčus, kai įstatymai ar kiti teisės aktai kitaip negu šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos šio įstatymo atitinkamos nuostatos. Analogiška teisės norma yra įtvirtinta ir CPK 1 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose, kurios suteikia prioritetą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo normoms. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis ir principais, 4 straipsnio 5 dalis numato, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto.

11Prašo panaikinti nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundą.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į gyvenimo sąlygas privalo užtikrinti tėvai ir valstybė, o ne tretieji asmenys (šiuo atveju bankas ir kiti pareiškėjos kreditoriai). Pareiškėja neketina ieškoti kito būsto, jos netenkina valstybės siūlomi aprūpinimo būstu variantai ir pareiškėja siekia vienintelio tikslo, kad jos kreditoriai iki pat jos vaikų pilnametystės aprūpintų ir finansuotų jos ir jos nepilnamečių vaikų pragyvenimą turimame bute. Pareiškėja net nenurodo, kad jos finansiniai sunkumai laikini ir juos ruošiasi įvykdyti ateityje. Pareiškėjai nevykdant savo pareigos aprūpinti nepilnamečius vaikus būstu, tuo pasirūpintų valstybė, kaip tai numato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnis, taigi nėra priežasčių stabdyti vykdymo procesą. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2144-292/2014 pagal M. V. ieškinį 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl, atmetus pareiškėjos skundą šioje byloje, išieškojimas iš bankui įkeisto buto vis tiek nevyktų. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą, paaiškėjo, kad pareiškėja nepajėgi išlaikyti turimo buto ir mokėti paskolą, mokesčius už šilumą, nepaisant to, iki šiol pareiškėja nesiėmė veiksmų mažesnių išlaidų reikalaujančiam būstui susirasti. Teismo posėdis civilinėje byloje Nr. 2-2144-292/2014 buvo atidėtas ir dėl to, kad pareiškėja turėtų galimybę kreiptis į banką, nes teismo posėdyje banko atstovas nurodė, jog būtų svarstoma galimybė laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus tam, kad pareiškėja galėtų susirasti kitą būstą. Iki šiol pareiškėja nesikreipė į banką. Pareiškėjai taip elgiantis, nei bankas, nei Vaiko teisų apsaugos tarnyba negali padėti surasti taikaus susidariusios situacijos sprendimo būdo.

13Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. K. 2013 m. vasario 27 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro 2013 m. sausio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 91 dėl 29 772,64 Lt išieškojimo solidariai iš skolininkų ir įkaito davėjų V. V. ir M. V. hipotekos kreditoriaus „Swedbank“, AB, naudai. 2013 m. balandžio 16 d. buvo areštuotas V. V. ir M. V. priklausantis įkeistas turtas – butas su rūsiu, esantis ( - ). 2013 m. balandžio 26 d. patvarkymu skirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2013 m. gruodžio 31 d. proceso šalims išsiųstas patvarkymas dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2014 m. balandžio 1 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl antrųjų varžytynių paskelbimo.

18Pareiškėja reikalavimą atšaukti antstolės paskelbtas antrąsias buto varžytynes grindžia tuo, kad bute ji gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais, todėl, pardavus iš varžytynių butą, pareiškėja ir jos mažamečiai vaikai netektų gyvenamosios vietos, o tai neabejotinai pažeistų vaikų teisėtus interesus (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 5 d.), apie negalimumą parduoti būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, pažymėjo ir Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje.

19Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais.

20Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014 m. birželio 6 d. išvadoje Nr. SD-3640(12.71.) nurodė, kad, ginant vaikų teises, turi būti pasirenkamas toks racionalus sprendimo būdas, kad būtų išsaugotos minimalios gyvenimo sąlygos, kurias jie turėjo. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nepasisakė dėl galimybės parduoti įkeistą būstą, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, negalimumo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2014 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje nurodė, kad institucija galėtų apgyvendinti vaikus vaikų namuose, jei jie neturėtų kur gyventi, tarpininkauti, gaunant socialinį būstą, taip pat su pareiškėjos kreditoriumi dėl skolos išdėstymo, tačiau neteigė, kad įkeisto būsto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, pardavimas iš varžytynių yra iš esmės negalimas.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 str.). CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pakartotinį pareiškimą dėl hipotekos įgyvendinimo priverstinai išieškant skolą iš skolininkų A. P. ir D. P., bylos Nr. 3K-3-58/2012).

22Kasaciniam teismui išaiškinus, kad pareiškėjos nurodyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka, su tuo susiję pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėja turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti varžytynes. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 str. 4 d.), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 str. 5 d.). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Kaip minėta, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą nebūtinai yra siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu, todėl pareiškėja, užtikrindama savo vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, gali išsinuomoti būstą. Be to, kaip nurodė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, yra galimas šios institucijos tarpininkavimas, pareiškėjai gaunant socialinį būstą.

23Pažymėtina, kad pareiškėja atskiroje byloje prašo nustatyti panaudos uzufruktą V. V. nuosavybės teise valdomo buto, esančio ( - ), 1/2 daliai nepilnamečių vaikų V. V. ir M. V. naudai iki jų pilnametystės. Šioje byloje Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0133/13/00619 iš buto, esančio ( - ), iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-2144-292/2014. Tai reiškia, kad kol nebus išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-2144-292/2014 pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimas, nebus galima atlikti jokių išieškojimo veiksmų.

24Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

25Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26palikti nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį.