Byla Ik-1679-505/2013
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Janinos Vitunskienės,

2sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

3dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atstovei E. K.,

4atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovei A. G.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje prašymą atsakovui Marijampolės savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

6Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašoma įpareigoti Marijampolės savivaldybės merą per teismo nustatytą laiką įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir užtikrinti, kad Marijampolės savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija Marijampolės savivaldybės tarybai pateiktų savo darbo ataskaitą už 2012 metus (b.l. 6-7).

7Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje atstovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo ((toliau- Įstatymo) 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. Minėta pareiga įtvirtinta ir Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1519 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimo Nr. 533 „Dėl administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo" (toliau- Nuostatų), 7 punkte. Marijampolės visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau- Marijampolės VAGK) nėra atsiskaičiusi Marijampolės savivaldybės tarybai už savo veiklą 2012 metais ir tokiu būdu pažeidžia Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 7 punkte įtvirtintą imperatyvų teisinį reguliavimą. Visuomeninė administracinių ginčų komisija yra atsakinga savivaldybės merui (Įstatymo 6 str. 3 d.). Šis teisės aktas suponuoja mero teisę reikalauti, kad Komisija tinkamai įgyvendintų Įstatyme bei Nuostatuose įtvirtintas teisės normas. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta: „meras <...> koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą <...>". Šis teisės aktas įtvirtina mero pareigą derinti Komisijos veiklą ir tokiu būdu užtikrinti teisės aktuose įtvirtintų Komisijos funkcijų vykdymą. Todėl Marijampolės savivaldybės meras neįgyvendina teisės akto normos ta apimtimi, kiek tai susiję su Marijampolės VAGK veiklos koordinavimu, kad Marijampolės savivaldybės tarybai būtų atsiskaityta už darbą 2012 metais. Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje 2013-08-12 reikalavimu Nr. R-23(1.5) (toliau- Reikalavimas) kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą, reikalaudamas neatidėliojant įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir užtikrinti, kad Marijampolės savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija Marijampolės savivaldybės tarybai pateiktų savo darbo ataskaitą už 2012 metus. Marijampolės savivaldybės meras 2013-08-22 raštu Nr. SA-8851 atsisakė įgyvendinti pateiktą Reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog per 2012 metus Marijampolės VAGK nebuvo gauta asmenų skundų (prašymų), todėl nėra ataskaitos objekto ir tokiu būdu ataskaita už 2012 metus nebus teikiama. Minėti teisės aktai numato savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai pareigą kartą per metus atsiskaityti savivaldybės tarybai ir jokių kitų išimčių nenustato. Nepaisant to, kad Marijampolės VAGK per 2012 metus negavo asmenų skundų (prašymų), ji neprarado pareigos atsiskaityti Marijampolės savivaldybės tarybai ir ją informuoti apie tai, jog 2012 metais Marijampolės VAGK veiklos nevykdė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas - „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama".

8Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė netenkinti prašymo (b.l. 13-15). Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad Įstatymo 2 ir 3 straipsniai nustato šių komisijų sudarymo tvarką, reikalavimus komisijos nariams bei apibrėžia kompetencijos ribas - ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). Vadovaudamasi nustatytu teisiniu reglamentavimu Marijampolės savivaldybės taryba 2011-10-24 sprendimu Nr. 1-255 sudarė Tarybos kadencijos laikotarpiui Marijampolės savivaldybės visuomeninių ginčų komisiją (toliau - komisija). Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje tarnyba 2013-05-28 raštu Nr. 5-179(1.17) „Dėl informacijos pateikimo" kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą, prašydamas pateikti informaciją apie komisijos ataskaitą už 2012 metus. Šis klausimas 2013-06-06 buvo apsvarstytas komisijoje, kuri atsižvelgdama į tai, kad per laikotarpį, už kurį reikalinga pateikti ataskaitą, nenagrinėjo administracinių ginčų, protokolu Nr. K-257 nutarė ataskaitos Tarybai už 2012 metus neteikti. Šio protokolo išrašą kartu su Marijampolės savivaldybės mero 2013-06-07 raštu Nr. SA-6313 (5.17) pateikė Vyriausybės atstovui. Tuo pačiu paaiškino, kad per 2012 metus nebuvo gauta asmenų skundų (prašymų) ir dėl šios priežasties nėra komisijos ataskaitos objekto, todėl komisijos ataskaita už minėtą laikotarpį Tarybai neteiktina. Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje 2013-08-12 reikalavime Nr. R-23 11.5 akcentuojama, kad nevykdoma įtvirtinta mero pareiga derinti komisijos veiklą ir tokiu būdu užtikrinti Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatuose įtvirtintų komisijos funkcijų vykdymą. Nurodyto reikalavimo formuluotė neturi logiško pagrįstumo, pažymint, kad nevykdoma mero pareiga koordinuoti ir derinti komisijos veiklą. Tiek Įstatymo 5 str. l d., tiek Nuostatų 10 p. nurodoma, kad komisijos paskirtis ir pagrindinė vykdytina funkcija, dėl ko ji yra sudaroma, -nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą suponuojama joje pateiktos nuostatos, kad savivaldybės administravimo subjektas „neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų". Ši nuostata taikoma situacijai, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo prašyme teismui) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus. Tokios situacijos susiklostymas suponuoja išvadą, kad cituojamo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo straipsnio analizė klaidinga, ir pats reikalavimas įgyvendinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas yra teisiškai nepagrįstas, kadangi reikalavimo formuluotė grindžiama teiginiu, jog nevykdoma pareiga neatliekant koordinavimo, tačiau toks teiginys nėra nei faktiškai nei teisiškai pagrįstas, o sisteminė teisės aktų analizė ir viso konteksto vertinimas sąlygoja priešingą išvadą. Atitinkamai Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 7 punkte, kuriais pareiškėjas ir grindžia savo prašymą nurodoma, kad už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. Būtent toks nurodytos nuostatos dėstymas sąlygoja logišką išvadą, atsiskaitoma už darbą, realiai vykdytą veiklą, o atsižvelgiant į faktą, kad kaip jau buvo nurodyta nei vienas skundas nebuvo nagrinėtas, atsiskaityti už nevykdomą veiklą, o merui „vykdyti pareigą koordinuoti/derinti komisijos veiklą" yra ne kas kita kaip tik dirbtinis administracinės naštos visai institucijai didinimas, kadangi teisės aktuose aiškiai nurodyta, už ką ši komisija yra atsakinga. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo merui suteikti komisijos veiklos koordinavimo įgaliojimai ir atitinkamai Nuostatuose nurodyta komisijos vykdytina veikla dalyje dėl ataskaitų teikimo, yra formalus teisinis reglamentavimas, kuris pradeda veikti priklausomai nuo vykdytinos veiklos pagal komisijos paskirtį ir jai suteiktus įgaliojimus. Aptartas teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos įgyvendinimas priklauso nuo faktinės situacijos, kadangi veiklos koordinavimas gali būti tik tokio subjekto, kuris realiai vykdo veiklą, priešingu atveju susidaro teisinis nihilizmas - formuoti dokumentą ir pristatinėti ataskaitą komisijos, kuri nenagrinėjo nei vieno skundo (prašymo), kadangi į ją nesikreipė nei vienas asmuo. Atkreiptinas dėmesys, jog realiai nėra numatytas/įformintas mechanizmas kaip turėtų būti pristatinėjama „tuščia" ataskaita ir kaip savivaldybės taryba turėtų dėl jos pasisakyti.

9Prašymas tenkintinas.

10Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės apskrityje 2013-08-12 reikalavimu Nr. R-23(1.5) (toliau- Reikalavimas) kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merą su reikalavimu įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas ir užtikrinti, kad Marijampolės savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija (toliau- Ginčų komisija) Marijampolės savivaldybės tarybai pateiktų savo darbo ataskaitą už 2012 metus (b.l. 10). Marijampolės savivaldybės meras 2013-08-22 raštu Nr. SA-8851 atsisakė tenkinti Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje reikalavimą, kadangi per 2012 metus Marijampolės savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nebuvo gavusi nei vieno asmens skundo (prašymo), todėl nėra komisijos ataskaitos objekto (b.l. 8-9).

11Vyriausybės atstovo instituto paskirtį konstituciškai įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 123 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad tai, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai. Konstitucijos 123 straipsnio 3 dalis nustato, jog Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad nurodytuose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (žr. Konstitucinio Teismo 1998-02-18 nutarimą). Be to, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimus paliekama įstatymų leidėjui (be abejo, paisant Konstitucijos, inter alia Vyriausybės atstovų konstitucinio instituto paskirties, Konstitucijoje įtvirtintų Vyriausybės atstovų funkcijų); šioje srityje įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją, jis gali nustatyti labai įvairius Vyriausybės atstovo įgaliojimus (žr. Konstitucinio Teismo 2006-04-14 nutarimą). Šiuo atveju įgyvendinamas konstitucinę pareigą, įstatymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus, įgyvendinimo tvarką, teises įtvirtina ir apibrėžia Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, kurio 1 straipsnis įtvirtina šio įstatymo paskirtį – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiūrėti savivaldybių veiklą, nustatyti savivaldybių administracinės priežiūros sritį, šią priežiūrą atliekančių pareigūnų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarką.

12Vyriausybės atstovas nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas neįgyvendina įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų turi įgaliojimą atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui pateikia rašytinį reikalavimą neatidėliojant įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės sprendimą. Vyriausybės atstovo reikalavimą savivaldybės kolegialus administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai per savaitę nuo reikalavimo gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiškėjo teisė kreiptis į teismą taikoma tik tada, kai savivaldybės administravimo subjektas nesielgia taip, kaip jį įpareigojo elgtis atitinkamas įstatymas ar Vyriausybės sprendimas (nutarimas), t. y. nepaiso jam privalomai nustatyto elgesio modelio. Sprendžiant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnio 2 dalies taikymo pagrįstumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar šios teisės normos pagrindu savivaldybės administravimo subjektui Vyriausybės atstovo pateiktame reikalavime (ir atitinkamame Vyriausybės atstovo prašyme teismui) nurodyti įstatymai ar Vyriausybės sprendimai (dėl kurių neįgyvendinimo ar nevykdymo yra jie pateikti) atitinka nurodytus kriterijus. Taip pat yra būtina išaiškinti teisės akto (kurio įgyvendinimo siekia Vyriausybės atstovas) paskirtį bei jo taikymo ypatumus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012, 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1551/2012; kt.). Įstatymo ar Vyriausybės sprendimo savivaldybės administravimo subjektui nustatyti reikalavimai dėl privalomo elgesio modelio yra (turi būti) suformuluoti imperatyviai, aiškiai ir nedviprasmiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1273/2012, 2013-05-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-50/2013).

14Vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2013- 01- 01 iki 2014 -01 -01 20) straipsnio 1 dalyje numatyta, jog meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei už savivaldybės veiklą. Minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog meras <...> koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą <...>.

15Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau- Įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. Minėto įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. Administracinių ginčų komisijos darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 nutarimu Nr. 1519 (toliau- Nuostatai), 7 punkte yra numatyta analogiška nuostata.

16Marijampolės savivaldybė taryba 2011-10-24 sprendimu Nr. 1-255 sudarė Tarybos kadencijos laikotarpiui Marijampolės savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją (b.l. 19).

17Marijampolės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatytas įpareigojimas komisijai kartą per metus atsiskaityti savivaldybės tarybai. Minėto įstatymo nuostata yra galiojanti ir imperatyvaus pobūdžio, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės (Ginčų komisijai 2012 metais nebuvo pateikta nei vieno skundo, todėl nėra ataskaitos objekto (b.l.17,18)) nesudaro pagrindo ignoruoti minėtą teisės normą. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi Ginčų komisija už savo darbą privalo atsiskaityti savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, jog Ginčų komisija yra atsakinga savivaldybės merui, bei į tai, jog Marijampolės savivaldybės meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai, ir į tai, jog koordinuodamas komisijos veiklą turi užtikrinti, jog jam pavaldžios komisijos veiktų pagal įstatymą, Marijampolės savivaldybės meras turėjo pareigą įpareigoti Ginčų komisiją pateikti ataskaitą Tarybai už 2012 metus.

18Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, spręstina, jog Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje reikalavimas buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl jis tenkintinas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

20Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje prašymą tenkinti.

21Įpareigoti Marijampolės savivaldybės merą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą ir užtikrinti, kad Marijampolės savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija Marijampolės savivaldybės tarybai pateiktų jos darbo ataskaitą už 2012 metus.

22Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje atstovei... 4. atsakovo Marijampolės savivaldybės atstovei A. G.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 6. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašoma įpareigoti... 7. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje atstovė nurodė, kad Lietuvos... 8. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė netenkinti prašymo (b.l. 13-15).... 9. Prašymas tenkintinas.... 10. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas Vyriausybės atstovas Marijampolės... 11. Vyriausybės atstovo instituto paskirtį konstituciškai įtvirtina Lietuvos... 12. Vyriausybės atstovas nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjektas... 13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Savivaldybių... 14. Vietos savivaldos įstatymo (akto redakcija, galiojanti nuo 2013- 01- 01 iki... 15. Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijos įstatymo (toliau-... 16. Marijampolės savivaldybė taryba 2011-10-24 sprendimu Nr. 1-255 sudarė... 17. Marijampolės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra viešojo... 18. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, spręstina, jog... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 20. Pareiškėjo Vyriausybės atstovo Marijampolės apskrityje prašymą tenkinti.... 21. Įpareigoti Marijampolės savivaldybės merą per vieną mėnesį nuo sprendimo... 22. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...