Byla e2-1990-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „SIV statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „SIV statyba“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5596-794/2015 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SIV statyba“, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui UAB „SIV statyba“ iškėlimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nuo 2014 m. gruodžio mėnesio skaičiavo socialinio draudimo įmokas, tačiau jų nesumokėjo, todėl atsirado įsiskolinimas, kuris 2015 m. liepos 10 d. sudarė 76 945,86 Eur sumą.

5Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į ieškinį sutiko su bankroto bylos iškėlimu atsakovui. Nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo mokestinė nepriemoka trečiajam asmeniui sudarė 29 061,39 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „SIV statyba“, administratoriumi paskyrė MB „Falitas“.

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikia, paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2013 metus, iš kurių matyti, kad atsakovo turtas sudaro 7 935 840 Lt (atitikmuo 2 298 378,13 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 636 425 Lt (atitikmuo 1 922 041 Eur)). Nekilnojamojo turto registro ir VĮ „REGITRA“ duomenimis, atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra įregistruota. Pagal viešus duomenis atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. rugsėjo 16 d. sudarė 86 311,14 Eur. VMI duomenimis įmonė skolinga valstybės biudžetui 29 061,39 Eur. Įvertinęs visus turimus duomenis, teismas konstatavo, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę (konkrečiai – visą) į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl remiantis ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 2 straipsnio 8 punktu, įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas (apeliantas) UAB „SIV statyba“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Teismas atsakovui nepranešė apie gautą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovas apie jam inicijuotą bankroto bylą sužinojo tik po 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties priėmimo. Tai rodo, kad atsakovas neturėjo galimybių pateikti teismui įrodymus, susijusius su įmonės finansine padėtimi, bei pareikšti savo atsikirtimus ir ginti savo interesus svarstant bylos iškėlimo klausimą.

122. Neinformavus atsakovo apie pradėtą teisminį procesą, buvo pažeistas teisės į gynybą principas, o kartu ir atsakovo teisė ginti savo interesus.

133. Kadangi atsakovas negalėjo pateikti aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų, teismas negalėjo ir tinkamai įvertinti atsakovo finansinės padėties, kadangi rėmėsi tik 2013 metų finansinėmis ataskaitomis. Remiantis dviejų metų senumo ataskaitų duomenimis teismas negalėjo tinkamai įvertinti atsakovo (ne)mokumo klausimo.

14Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamais šiais argumentais:

151. Atsakovas iki nutarties iškelti bankroto bylą žinojo apie įsiskolinimą ieškovui bei, kad jam bus inicijuojama bankroto byla, todėl turėjo galimybę pateikti teismui su byla susijusius įrodymus, tačiau įmonės finansinių dokumentų teismui nepateikė.

162. Teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą nutartį, kadangi atsakovas yra nemoki įmonė, nes pagal pateiktą įmonės balansą bendrovės finansiniai įsipareigojimai ir skolos viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas nuo 2014 metų gruodžio mėnesio turi įsiskolinimų ieškovui.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

19Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Taigi, įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas).

20Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB „SIV statyba“. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

21Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas įmonę pripažino nemokia, remdamasis byloje surinktais įrodymais apie atsakovo pradelstus įsipareigojimus ieškovui ir trečiajam asmeniui, įvertinęs valstybinių registrų duomenis, iš kurių buvo nustatyta, kad atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, bei finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliantas su tokia pozicija nesutiko ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus, negalėjo tinkamai įvertinti ir išanalizuoti įmonės finansinės padėties, kadangi šie dokumentai yra dviejų metų senumo ir neatspindi tikrosios įmonės finansinės padėties. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka ir pažymi, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį vertino tuos atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, kurie buvo viešai skelbiami Juridinių asmenų registre. Kadangi atsakovo finansinės ataskaitos viešiesiems registrams paskutinį kartą buvo teikiamos tik už 2013 metus, tai būtent šiuos duomenis teismas ir analizavo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs 2013 metų atsakovo balansą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui iškėlė bankroto bylą. Nors balanse nurodyta, kad atsakovo turtas sudaro 7 935 840 Lt (2 298 378,13 Eur), tačiau iš šios sumos ilgalaikis turtas sudaro tik 36 247 Lt (10 497,86 Eur). Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai per vienerius metus sudaro 6 636 425 Lt (1 922 041,53 Eur). Atsakovo gautinos sumos per vienerius metus sudaro 3 529 025 Lt (1 022 076,29 Eur), tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šių sumų atgavimas praktikoje ne visada yra realus dėl tokių priežasčių, kaip skolininkų įmonių bankrotai, nesąžiningumas, skolų išieškojimo negalimumas ir panašiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi neaktualiomis 2013 metų finansinėmis ataskaitomis, tačiau teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių šias išvadas, o toks atsakovo vengimas pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus už 2014 bei 2015 metus, taip pat leidžia pagrįstai abejoti įmonės mokumu. Remiantis viešaisiais VMI duomenimis, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas šiuo metu sudaro 29 421,52 Eur, kai tuo tarpu 2015 rugpjūčio 25 d. duomenimis skola sudarė 29 061,39 Eur. Atsakovo įsiskolinimas ieškovui 2015 m. lapkričio 2 d. duomenimis siekė jau 93 660,06 Eur, kai ieškinio pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dieną, t.y. 2015 m. liepos 10 d., įsiskolinimas sudarė 76 945,86 Eur. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimai nuolat didėja, kas leidžia objektyviai spręsti apie jo blogą finansinę padėtį. Aplinkybę, kad atsakovas turi įsiskolinimų ir kitoms įmonėms, patvirtina pareiškėjo UAB „Sostinės gatvės“ 2015 m. rugsėjo 22 d. teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, kad atsakovo įsiskolinimas sudaro 570,81 Eur. Todėl atsižvelgiant į šių minėtų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nei atskirojo skundo argumentai, nei byloje esantys įrodymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo teisėtos bei pagrįstos išvados, kad UAB „SIV statyba“ yra nemoki ir nėra pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

22Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo paskirtą posėdį, todėl negalėjo tinkamai ginti savo interesus, apeliacinės instancijos teismo nuomone yra nepagrįsti. CPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad atsakovas būtų informavęs teismą apie pasikeitusį buveinės adresą. Pagal Juridinių asmenų registro išrašą, UAB „SIV statyba“ buveinės adresas yra M. K. Paco g. 4, Vilniuje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovui visus dokumentus išsiuntė šiuo adresu. CPK 123 straipsnio 4 dalis nurodo, kad kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmą pranešimą apie gautą pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsakovui minėtu adresu išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 18 d., o antrą pranešimą išsiuntė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nors abu teismo siųsti pranešimai atsakovui nebuvo įteikti, tačiau pagal minėtas įstatymo nuostatas laikytina, kad teismas tinkamai informavo atsakovą. Be to, apie gautą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas paskelbė viešai teismų informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas atskirajame skunde įmonės adresu ir toliau nurodo M. K. Paco g. 4, Vilniuje, t. y. būtent savo buveinės adresą, kuriuo apygardos teismas siuntė visus procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teisme gautą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir jis turėjo galimybes pateikti teismui savo prieštaravimus dėl ieškovo pareiškimo, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.

23Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, šalims numatyta pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, nepateikė teismui įrodymų, kurie iš esmės paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl atsakovo nemokumo, nes byloje nustatyti atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Todėl turto ir įsipareigojimų santykio kontekste nėra jokio pagrindo pripažinti, kad UAB „SIV statyba“ neatitinka nemokumo būsenos. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti priimto procesinio sprendimo iškelti atsakovui bankroto bylą pagrįstumu bei teisėtumu, nes nei bylos aplinkybių visuma, nei atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad įmonė bus pajėgi vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirasis skundas nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašė panaikinti skundžiama teismo nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įmonės turto areštą. Teisėjų kolegija nurodo, kad netenkinus apelianto atskirojo skundo ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, nėra pagrindo panaikinti ir laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinę bylą ir skundžiamą nutartį palikus nepakeistą, ji įsigalioja nuo jos paskelbimo momento, o tuo pačiu nustoja galioti ir laikinosios apsaugos priemonės, kadangi jos taikomos iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 2 p.).

25Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto proceso metu yra galimas taikos sutarties sudarymas. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 11 dalį taikos sutartis – tai kreditorių ir įmonės, o tuo atveju, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, – ir jos savininko (savininkų) susitarimas tęsti įmonės veiklą, kai įmonė ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininkas (savininkai) prisiima tam tikrus įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka savo reikalavimus atidėti, sumažinti ar jų atsisakyti. Pasiūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti kreditoriai, administratorius, įmonės savininkas (ĮBĮ 28 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo bankroto proceso metu iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 28 straipsnio 4 dalis). Pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, bankroto byla nutraukiama (ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, net ir iškėlus bankroto bylą atsakovui, iš atsakovo ir jo savininko nėra atimama galimybė susitarti su kreditoriais ir taip išsaugoti įmonės veiklą.

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą, n u s t a t y t a :... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartimi iškėlė bankroto... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas aktualių finansinės... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas (apeliantas) UAB „SIV statyba“ atskirajame skunde prašo... 11. 1. Teismas atsakovui nepranešė apie gautą pareiškimą dėl bankroto bylos... 12. 2. Neinformavus atsakovo apie pradėtą teisminį procesą, buvo pažeistas... 13. 3. Kadangi atsakovas negalėjo pateikti aktualių finansinės atskaitomybės... 14. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 15. 1. Atsakovas iki nutarties iškelti bankroto bylą žinojo apie įsiskolinimą... 16. 2. Teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius duomenis ir... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 19. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti Įmonių bankroto įstatymo (toliau... 20. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos... 21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas įmonę pripažino... 22. Apelianto teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo... 23. Atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą,... 24. Apeliantas atskiruoju skundu taip pat prašė panaikinti skundžiama teismo... 25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad bankroto... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą....