Byla 2A-216-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1842-852/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai kooperatinei bendrovei kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Interbesta“, „Construction ACE“, „Nekilnojamojo turto valdymas“, antstoliai V. M. ir D. K., notarė J. S., notaro A. G. teisių perėmėjai V. G. ir Ž. G.) dėl hipotekos sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Emilė“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio: 1) 2012-11-05 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120120018995), pagal kurią buvo įkeistas bendrovei priklausantis turtas – patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2) 2012-09-13 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo kodas: 20220120009982), pagal kurį buvo įkeistas bendrovei priklausantis turtas – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisė; 3) 2012-09-13 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo kodas: 20120120009979), pagal kurį buvo įkeistas bendrovės pastatas (gyvenamasis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 325,83 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini); 4) 2012-10-05 sutartinės hipotekos sandorį (identifikavimo Nr. 20120120013737), pagal kurį buvo įkeistas bendrovei priklausantis turtas – pastatas (negyvenamasis), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) 2012-10-05 sutartinio įkeitimo sandorį (identifikavimo Nr. 20220120013739), pagal kurį buvo įkeistas bendrovei priklausantis turtas – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teisė.
  2. Ieškovė nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo pasirašyti tuometinių bendrovės vadovų D. K. (D. K.) ar V. Ž., tačiau be vienintelio bendrovės akcininko žinios ir pritarimo, prieštaraujant bendrovės įstatams. Bendrovės akcininku nuo 2011-06-09 iki 2013-03-27 bei nuo 2013-04-05 iki pat šios dienos yra Bulgarijos Respublikoje registruotas juridinis asmuo „VANTA 2“. De facto minėtas juridinis asmuo („VANTA 2“) yra bendrovės akcininku nuo 2011-06-09 iki pat dabar. Nuo 2015-06-10 paskirtas naujas bendrovės vadovas Bulgarijos Respublikos pilietis I. M. V. (I. M. V.) pradėjo tikrinti visus dokumentus bei sudarytus sandorius. Paaiškėjo, kad bendrovė sudarė ginčijamus sandorius, neturėdama akcininko pritarimo, ir taip įkeitė bendrovei priklausantį didelės vertės turtą prievolių kredito unijai įvykdymui užtikrinti. Vadovaujantis įstatais, bendrovės vadovas priima sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos, jeigu yra gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2013-12-31 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutarties pagrindu UAB „Interbesta“ perėmė ieškovės teises ir pareigas pagal 2012-09-12 paskolos sutartį Nr. 12-00349 LTL. Nepaisant to, ieškovės turtas liko įkeistas užtikrinant ir kito juridinio asmens, t. y. jau UAB „Interbesta“, įsipareigojimus. Ieškovės įsitikinimu, ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais, kaip pažeidžiantys bendrovės steigimo dokumentuose nustatytą organų kompetenciją. Šie sandoriai yra ypač žalingi bendrovei, nes už trečiųjų asmenų prievoles įkeistas didelės vertės bendrovės turtas. Kiekvieno iš ginčo sandorių vertė buvo didesnė nei 1/20 įstatinio kapitalo, taigi bendrovės vadovas sandoriams sudaryti turėjo gauti akcininko sprendimą (pritarimą). Be to, 2013-12-31 trišalės skolos ir reikalavimo teisės perkėlimo sutartimi perkėlus bendrovei „Interbesta“ skolą pagal 2012-09-12 paskolos sutartį Nr. 12-00349 LTL bei 2012-10-04 paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL, ieškovės vadovas, be kita ko, turėjo gauti bendrovės akcininko sutikimą dėl hipotekos galiojimo, kuriuo būtų užtikrinamas UAB „Interbesta“ įsipareigojimas. Ginčijami sandoriai, ieškovės įsitikinimu, prieštarauja ir bendrovės veiklos tikslams. Ieškovės vertinimu, kita ginčo sandorių šalis veikė nesąžiningai, sandorių naudos gavėjas yra tik kredito unija. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ginčijami sandoriai buvo patvirtinti vieno notaro, tikėtina, pasirinkto kredito unijos, todėl galimai buvo sudarytos sąlygos tvirtinti sandorius nesant akcininkų pritarimo. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo patikrinti bendrovės teikiamus dokumentus ir suprasti, kad ginčo sandoriams sudaryti yra privalomas akcininko pritarimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog įmonės vadovas, įkeisdamas įmonės turtą, veikė viršydamas jam suteiktą kompetenciją, t. y. neturėjo akcininkų pritarimo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas pažymėjo, kad 2012-09-10 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog UAB „Emilė“ akcininkai davė sutikimą įkeisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. dvibutį gyvenamąjį namą ir teisę į žemės sklypo nuomą paskolos gavimo tikslu; 2012-10-05 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad akcininkai davė sutikimą įkeisti pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo nuomos teisę, o 2012-10-24 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas pagrindžia akcininkų sutikimą įkeisti patalpas adresu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti UAB „Construction ACE“ paskolą.
  3. Teismas akcentavo, kad šie akcininkų sprendimai nenuginčyti ir teismas neturi pagrindo jais nesiremti. Teismas atkreipė dėmesį, kad susirinkimuose dalyvavo akcininko „Vanta 2“ atstovė V. C., kuri pasirašė protokoluose, kaip susirinkimo sekretorė, todėl ieškovė negali remtis akcininko nežinojimu. Be to, nors akcininkų susirinkimo metu viešame juridinių asmenų registre nebuvo fiksuota informacija apie UAB „Emilė“ akcininkę L. M., turinčią 51 proc. akcijų, tačiau sudarant sandorius, kreditorei buvo pateikta 2012-08-10 akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir bendrovės akcininkų registravimo žurnalas, o šie dokumentai yra pakankami patvirtinti akcininkės L. M. nuosavybės teises į akcijas visuotinio akcininko susirinkimo sprendimų priėmimo metu. Kita vertus, akcininkas „Vanta 2“, teismo įsitikinimu, neabejotinai žinojo apie priimtus sprendimus įkeisti įmonės turtą, nes būtent šis akcininkas 2013-11-20 visuotiniame UAB „Emilė“ akcininkų susirinkime nusprendė perkelti skolą UAB „Interbesta“, t. y. pritarė ankstesniems akcininkų sprendimams.
  4. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovė nekonkretizavo, kodėl ginčo sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams, o ieškovės teiginiai, jog tokie sandoriai kliudė juridiniam asmeniui siekti pelno, yra abstraktūs ir neįrodyti. Įkeitimo sandorių tikslai ir jų nauda ieškovei turėtų būti vertinama kartu su sandoriais, kuriems užtikrinti jie buvo sudaryti, tačiau ieškovė neatskleidė aplinkybių, kuriomis tokie susitarimai buvo sudaryti. Teismo vertinimu, vien teiginys, kad ieškovė įkeitė savo turtą už kito juridinio asmens (UAB „Construction ACE“) prievolę, savaime neįrodo tokio sandorio prieštaravimo ieškovės veiklos tikslams. Iš bylos medžiagos matyti, kad įkeitimo sandoriai buvo būtina sąlyga gauti ieškovei paskolas ir finansuoti savo tiesioginę komercinę veiklą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą, kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovei nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Ieškovė paaiškino, kad ji ieškojo tinkamo atstovo, galinčio apginti jos teises. Atstovo paieška užtruko ilgą laiką ir atstovas buvo surastas bei pasitelktas tik kelios dienos iki parengiamojo teismo posėdžio. Ieškovės vadovas yra Bulgarijos Respublikos pilietis, todėl jam prireikė daugiau laiko atstovui surasti. Parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė teismo atidėti posėdį ir suteikti atstovui laiko susipažinti su byloje esančiais reikalavimais bei, pasitarus su ieškove, tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau teismas posėdžio neatidėjo ir nesuteikė pakankamai laiko ieškovės atstovui susipažinti su byla ir suderinti gynybinę poziciją su kliente. Priešingai, parengiamojo posėdžio metu buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės ir dėl šios priežasties buvo priimtas neteisingas sprendimas. Teismui nesuteikus atstovui laiko susipažinti su pateiktas akcininkų sprendimais (ieškovės atstovas gavo juos tik posėdžio metu), ieškovė net neturėjo galimybės patikslinti reikalavimo ir prašyti pripažinti šiuos akcininkų sprendimus negaliojančiais, nors tam buvo objektyvių priežasčių. Negalima suteikti pirmenybės proceso operatyvumo principui prieš tinkamą bylos išnagrinėjimą.
  2. Atsakovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Civilinė byla buvo užvesta pačios apeliantės iniciatyva dar 2016-12-14. Laikytina, kad ieškovė, rengdama ir pateikdama ieškinį teismui, žinojo, jog bus pradėta byla ir joje apeliantės interesai turės būti atstovaujami. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį dar 2017-01-06. Kartu su atsiliepimu buvo pateikti ir atsikirtimus pagrindžiantys įrodymai, tarp jų ir apeliantės akcininkų sprendimai dėl ginčo sandorių sudarymo. Teismas parengiamąjį posėdį paskyrė 2017-04-18, t. y. po daugiau kaip trijų mėnesių nuo dienos, kai atsakovė pateikė atsiliepimą. Apeliantė turėjo pakankamai laiko tinkamam atstovui surasti, be to, apeliantė kartu su skundu nepateikė duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad teismas apieliantei ar jos atstovui iki bylos nagrinėjimo 2017-04-18 posėdyje neleido susipažinti su bylos medžiaga. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė apskritai bandė susipažinti su bylos medžiaga.
    2. Atmestinas apeliantės teiginys, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, atmesdamas ieškovės atstovo prašymą atidėti teismo posėdį ir suteikti laiko susipažinti su byla. Byloje nėra duomenų, kad teismas nesudarė galimybių apeliantės atstovui susipažinti su bylos medžiaga iki parengiamojo posėdžio. Neaišku, kodėl ieškovė, kuriai teismas siuntė atsakovės atsiliepimą, šių dokumentų neperdavė savo atstovui. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad jos vadovu yra Bulgarijos pilietis, nepašalino ieškovės pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai. Apeliantei žinant apie paskirtą 2017-04-18 posėdį ir manant, kad atstovas nėra tinkamai pasirengęs, ji neteikė teismui prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir pati nesiekė tinkamai apginti savo teisių. Proceso teisės normos įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti.
  3. Tretieji asmenys V. G. ir Ž. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškovės apeliacinio skundo pozicija ir reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti, neteisėti, nesąžiningi ir atmestini. Nagrinėjant šią bylą nebuvo pažeistos jokios proceso teisės normos. Be to, net jeigu būtų konstatuojami kokie nors proceso teisės reikalavimų pažeidimai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimai arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Jokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų padaryti priešingas teismo padarytoms sprendime išvadoms, ieškovė savo skunde nenurodė, o dėsto tik deklaratyvius teiginius apie tariamai netinkamą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė apeliaciniame skunde jokių jos deklaruojamų „objektyvių priežasčių“ ieškinio reikalavimams dėl ieškovės akcininkų sprendimų ginčijimo tikslinti neįvardija, niekaip šio teiginio nedetalizuoja ir nebando pagrįsti.
    2. Tariamas laiko neskyrimas ieškovės atstovui pasiruošti bylos nagrinėjimui negali būti konstatuotas. Ieškovė privalo aktyviai dalyvauti savo pačios inicijuotame procese, aktyviai, sąžiningai ir laiku įgyvendinti procesines teises ir vykdyti pareigas, domėtis bylos eiga, joje atliekamais veiksmais, teikiamais dokumentais ir kita informacija. Atsakovė atsiliepimą į ieškinį kartu su įrodymais pateikė dar 2017 m. sausį, o teismo posėdis įvyko tik balandžio 18 dieną. Jeigu pati ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigų ir todėl negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, visus iš to kylančius padarinius ji turi prisiimti pati. Ieškovė, kaip Lietuvoje registruota įmonė, turi teisę, bet ne pareigą turėti atstovą (advokatą), o tokios teisės įgyvendinimu turi pati laiku ir tinkamai pasirūpinti. Be to, 2017-04-18 teismo posėdžio metu ieškovės naudai buvo daromos pertraukos ir sudaromos visos sąlygos jos atstovui papildomai pasiruošti bei tiesiogiai bendrauti su ieškove telefonu.
    3. Aplinkybė, kad ieškovės direktoriumi buvo Bulgarijos Respublikos pilietis nesutrukdė ieškovei parengti ir pateikti teismui ieškinį ir apeliacinį skundą, todėl abejotina, jog pilietybė galėjo turėti reikšmės atstovo paieškoms, juo labiau kad tiek ieškinys, tiek skundas savo forma yra identiški, galimai parengti to paties asmens.
    4. Visos nurodytos aplinkybės, apeliacinio skundo turinys, deklaratyvių ir byloje esantiems įrodymams prieštaraujančių teiginių dėstymas bei kiti ieškovės veiksmai leidžia spręsti, kad ieškiniu (o dabar ir apeliaciniu skundu) ieškovė siekia ne savo teisių ar interesų apsaugos, o visiškai kitų, nesąžiningų tikslų, inter alia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kuo ilgesnio jų galiojimo šioje civilinėje byloje.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
  2. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nesuteikė ieškovei galimybės tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, t. y. nesuteikė jos atstovui pakankamai laiko susipažinti su byloje esančiais duomenimis ir suderinti gynybinę poziciją su ieškove, o teismui suteikus pirmenybę greitam, o ne tinkamam bylos išnagrinėjimui, buvo priimtas neteisingas sprendimas.
  3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir atsižvelgusi į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo sutikti su apeliantės dėstoma pozicija.
  4. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Taigi, kaip matyti iš pirmiau nurodytos teisės normos formuluotės, pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimas galimas tuo atveju, jei, pirma, konstatuojamas pats procesinės teisės normos pažeidimas, antra, jeigu galima daryti tikėtiną išvadą, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
  5. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovės UAB „Emilė“ ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2016 m. gruodžio 14 d. Jau 2016 m. gruodžio 16 d. ieškinys teisėjo rezoliucija buvo priimtas, t. y. iškelta ieškovės inicijuota civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Nuo šio momento ieškovei atsirado CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei 42 straipsnio 5 dalyje nurodytos pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, be kita ko pasirūpinti tinkamu atstovavimu, jeigu ieškovė mano, kad toks jai yra reikalingas.
  6. Kaip pagrįstai akcentuojama atsiliepimuose į apeliacinį skundą, atsakovės kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimas į ieškinį kartu su UAB „Emilė“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų bei akcininko rašytinių sprendimų kopijomis, kuriomis ginčijamame sprendime, kaip paneigiančiomis ieškovės ieškinyje dėstomą poziciją dėl ginčo sandorių sudarymo neva nesant akcininkų pritarimo, rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo gautas teisme dar 2017 m. sausio 6 d. Iš bylos medžiagos (į teismą grįžusios šaukimo įteikimo pažymos) nustatyta, kad atsakovės atsiliepimą ieškovė gavo dar 2017 m. sausio 16 d.
  7. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. balandžio 18 d., t. y. daugiau nei po 3 mėnesių nuo atsakovės (kredito unijos) atsiliepimo gavimo, tačiau ieškovė, savo ieškinyje nurodžiusi, kad byla nebus vedama per advokatą, iki pat parengiamojo posėdžio dienos ne tik neinformavo teismo, jog vis dėlto siekia pasinaudoti advokato pagalba, bet ir nepateikė iki posėdžio jokių prašymų perkelti posėdį, atidėti bylos nagrinėjimą dėl užtrukusios atstovo paieškos ir (ar) jos atstovo negalėjimo laiku pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina ir tai, kad iki parengiamojo teismo posėdžio dienos, ieškovė ar jos atstovas taip pat nesiekė susipažinti su bylos medžiaga (neteikė tokių prašymų), nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atstovavimo susitarimą ieškovė su advokatu pasirašė dar 2017 m. balandžio 9 d., t. y. daugiau nei prieš savaitę iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio dienos (o ne prieš kelias dienas, kaip teigia apeliaciniame skunde apeliantė). Šis terminas, įvertinus nedidelę nagrinėjamos bylos duomenų apimtį, teisėjų kolegijos įsitikinimu, visiškai pakankamas advokatui bent jau suderinti gynybinę poziciją su atstovaujamąja, tačiau parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo ne tik aiškiai įvardinti, dėl kokios priežasties jam ieškovės nebuvo perduoti atsakovės kredito unijos atsiliepimo priedai ir ar ji (apeliantė) juos apskritai turėjo, bet ir kodėl pats atstovas, neginčijęs susipažinimo bent jau su pačiu atsiliepimu, kuriame aiškiai įvardinti prie atsiliepimo pridėti įrodymai (inter alia akcininkų visuotinio susirinkimo protokolai ir akcininkų sprendimai), fakto, iki parengiamojo posėdžio pats nesikreipė į teismą su prašymu susipažinti su atsakovės pateiktais įrodymais.
  8. Pastebėtina ir tai, kad apeliantė, savo skunde teigdama, jog atstovo paieška užtruko ilgą laiką, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, leidžiančių bent tikėtinai nustatyti, jog atstovo paieška užtruko dėl tam tikrų objektyvių priežasčių, o ne tiesiog dėl ieškovės nepateisinamo delsimo apskritai imtis kokių nors priemonių atstovui surasti (kaip minėta, nuo atsiliepimo gavimo iki parengiamojo posėdžio dienos ieškovė turėjo net 3 mėnesius visiems jos gynybai reikalingiems veiksmams atlikti). Vien tik ta aplinkybė, kad Lietuvoje registruoto, ieškinį pateikusio juridinio asmens vadovas yra Bulgarijos pilietis, pati savaime nesuteikia tokiam juridiniam asmeniui jokių papildomų lengvatų ar privilegijų civiliniame procese, be kita ko ir teisės nesirūpinti greitu bylos išnagrinėjimu ar remtis ilgos atstovo paieškos aplinkybe, neteikiant jokių šios paieškos trukmės pagrįstumą pagrindžiančių duomenų.
  9. Civilinio proceso teisės normos įpareigoja teismą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti (CPK 7 straipsnis). Esant pirmiau nurodytoms faktinėms bylos eigos aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakęs atidėti bylos nagrinėjimą tam, jog ieškovės atstovas turėtų papildomą laiką bylos duomenims išsianalizuoti, pažeidė kokias nors proceso teisės normas, tuo labiau, kad, kaip teisingai pastebėta atsiliepimuose į apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, būtent siekiant sudaryti ieškovės atstovui galimybę įvertinti dėl neaiškių priežasčių iš pačios ieškovės jo (atstovo) neva negautus dokumentus bei susisiekti su ieškove ir suderinti galutinę gynybinę poziciją, buvo daromos kelios pertraukos, tačiau ir po jų jokių konkrečių duomenų (argumentų), leidžiančių teismui bent tikėtinai manyti, kad neatidėjus posėdžio, byla gali būti netinkamai išnagrinėta, ieškovės atstovas nenurodė. Taigi, priešingai nei interpretuoja apeliantė, nėra jokio pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą bylos išnagrinėjimo operatyvumui prieš jos išnagrinėjimo teisingumą.
  10. Galiausiai, tretieji asmenys savo atsiliepime į skundą visiškai pagrįstai akcentavo, kad ieškovė ir su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų (argumentų), bent tikėtinai patvirtinančių, jog dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo atidėti bylos nagrinėjimą byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Ieškovė tik deklaratyviai skunde nurodo, kad jai buvo užkirstas kelias patikslinti reikalavimą ir prašyti pripažinti negaliojančiais akcininkų sprendimus, nors tam, jos teigimu, buvo objektyvių priežasčių, tačiau šių „objektyvių priežasčių“ niekaip nekonkretizuoja, jų neįvardija, tik abstrakčiai teigdama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą. Kaip jau minėta, pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, net ir konstatavus proceso teisės normos pažeidimą, sprendimas gali būti panaikintas tik tuo atveju, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju, ieškovei apeliaciniame skunde nenurodžius jokių argumentų ir įrodymų, kuriuos išdėstyti ir (ar) pateikti, ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas jai užkirto kelią, leidžiančių kitaip įvertinti pirmosios instancijos teismo analizuotus įrodymus ir (ar) padaryti kitokias išvadas, nėra jokio teisinio ir (ar) faktinio pagrindo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai manyti, jog byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
  11. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 12 555 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
  2. Apeliacinės instancijos teismui atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina pirmiau minėta nutartimi atidėto žyminio mokesčio suma.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ (juridinio asmens kodas 302629571) į valstybės biudžetą 12 555 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai