Byla 2-381-71/2011

1Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Vigesta“ atstovei advokatei D. A. (tomas 2, b.l. 13), atsakovo AB „Snoras“ atstovei advokato padėjėjai E. Z. (tomas 3, b.l. 21), atsakovės N. K. atstovui advokatui E. K. (tomas 3, b.l. 20), tretiesiems asmenims AB „Swedbank“ ir AB SEB bankas atstovams nedalyvaujant,

2viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ pareikštą ieškinį atsakovams N. K. ir AB bankas „Snoras“ bei tretiesiems asmenims AB SEB bankui ir „Swedbank“ AB dėl žalos atlyginimo ir,

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Vigesta“ 2010-07-30 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB banko „Snoras“ Mažeikių filialo 407 097,33 Lt žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (tomas 1, b.l. 1-6). Nurodė, kad atsakovas prisiimdamas Bankų įstatyme įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti ieškovo lėšų saugumą, kartu prisiėmė ir atsakomybę už jam patikėtų lėšų neišsaugojimą.

5Patikslintu 2011-01-12 ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB Banko „Snoras“ ir N. K. 407 097,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (tomas 2, b.l. 20-29). Nurodė, kad šioje byloje banko kaltė pasireiškia tuo, kad dėl banko darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvo išduotas (išsaugotas) tiesioginis įrodymas, patvirtinantis asmens, kuriam perduota modifikuota kortelė, tapatybę. Ieškovas 2011-07-18 dar kartą patikslino ieškinį papildomai įtraukdamas į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis AB SEB banką ir „Swedbank“ AB (tomas 3, b.l.42-52).

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad dėl žalos padarymo yra kalti tiek banko darbuotojai, tiek atsakovė N. K.. Nurodė, kad 2003 m., į UAB „Vigesta“ atėjo dirbti nauja vyriausioji finansininkė N. K.. Gamybinio susirinkimo metu 2003-07-21 atsakovei N. K. buvo duotas nurodymas uždaryti ieškovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančia banke „Snoras“ Mažeikių filiale. Bankas 2004 m. sausio mėnesį užblokavo kortelę, tačiau pagal atsakovės N. K. pateiktą užsakymą 2004-02-03 kortelė buvo modifikuota ir po kortelės modifikacijos PIN kodas buvo pakeistas, tačiau sąskaitos numeris liko tas pats. Po modifikacijos kortelė iš Mokėjimų kortelių departamento buvo perduota banko „Snoras“ Mažeikių filialui, o vėliau atsakovei N. K.. Atsakovė N. K. priminė bendrovės administracijai, kad tokia kortelė yra, ir pasiteiravo, ką su ja daryti ir jai buvo duotas nurodymas uždaryti ieškovui priklausančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke ir anuliuoti kortelę. Atsakovė N. K. 2003-07-21 vykusio gamybinio susirinkimo metu pranešė kad sąskaita uždaryta ir kortelė anuliuota. Šio susirinkimo metu taip pat nutarta suteikti atsakovei N. K. S. G. vardu suteiktą mokestinių pavedimų pasirašymo slaptažodį ir leisti juo naudotis.

7Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-07-01 iš „Hansa“ banko sąskaitos į „Snoro“ banko sąskaitą buvo atlikti 83 pinigų pervedimai ir vienas pervedimas atliktas iš AB SEB banko esančios ieškovo sąskaitos Nr. ( - ). Minėtu laikotarpiu iš aukščiau nurodytų sąskaitų į banko „Snoras“ sąskaitą buvo pervesta 448 597,33 Lt. Atliekant pavedimus, tik keletą kartų buvo nurodyta tikroji pinigų mokėjimo paskirtis – „verslo kortelės papildymas“ arba tiesiog „papildymas“, kituose mokėjimo pavedimuose pinigų mokėjimo paskirtimi buvo nurodyta: „garanto užtikrinimui“, „likučio perkėlimas“, „deponavimas“, „muito mokesčiai“, „už prekes“ ir nurodyti įvairių sutarčių bei dokumentų numeriai. Be to, nuo 2005-08-02, atliekant pinigų pervedimus į banko „Snoras“ sąskaitą, pinigų gavėju būdavo nurodoma ne UAB „Vigesta“, o įvairios kitos įmonės: UAB „Egzotika“, „BHJ Baltic“ UAB, UAB „Stagena“, UAB „Nobeka“, UAB „Romega“. Nors mokėjimo pavedimuose buvo įrašyti neteisingi pinigų gavėjų rekvizitai (pavadinimas ir sąskaitos numeris), AB bankas „Hansabankas“ mokėjimo pavedimus leido atlikti, o bankas pinigus įskaitė į ieškovui priklausančią kortelinę banko „Snoras“ sąskaitą. Iš viso laikotarpiu nuo 2003-01-06 iki 2006-07-01 iš banko „Snoras“ sąskaitos buvo nurašyta 450 255,37 Lt, tačiau pinigų nurašymo operacijos UAB „Vigesta“ buhalterinėje apskaitoje užfiksuotos nebuvo. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad N. K. pasisavino 7800 Lt. Šie pinigai buvo pervesti į tarpinę AB banko „Snoras“ sąskaitą, kuri buvo skirta pervesti darbuotojams mokamus atlyginimus. Nurodyta pinigų suma iš šios sąskaitos buvo pervesta į asmeninę atsakovės N. K. sąskaitą.

8Ieškovo atstovė nurodė, kad tiek AB banko „Snoras“ tiek atsakovės N. K. atsakomybė dėl padarytos ieškovui žalos yra solidari. Atsakovas AB bankas „Snoras“, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimas buvo pareikštas atsakovei N. K. dėl svetimo turto pasisavinimo, nepateikė įrodymų, jog kortelė po modifikacijos tikrai buvo perduota N. K.. Bankas nepateikė kortelės grąžinimo po modifikacijos akto, nes banke jo nerasta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nuosprendyje nurodytais įrodymais negalima daryti išvados, kad N. K. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. birželio 1 d. iš bendrovei priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB banke „Hansabankas“, atliko 83 pinigų pervedimus už 448 597,33 Lt sumą į bendrovei priklausančią kortelinę sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB banke „Snoras“, kurioje 2003 m. sausio 1 d. buvo 1664,44 Lt likutis, ir iš šios sąskaitos pasisavino pinigines lėšas: pasinaudodama verslo mokėjimo kortele „eLitoCard Gintarinė“ Nr.( - ), priklausančia UAB „Vigesta“, laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2006 m. vasario 28 d. iš įvairių bankomatų, esančių Mažeikių mieste, įvairiomis sumomis per 174 kartus, nuimdama grynais 439 300 Lt sumą, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas. Ieškovo atstovė nurodo, kad banko darbuotojos, įgaliojimo modifikuoti kortelę neturinčios N. K. prašymu modifikuodamos kortelę ir išduodamos modifikuotą kortelę N. K., neužpildžius reikalingo kortelės išdavimo po modifikacijos akto, pažeidė Banko vidaus taisykles. Dėl tokio vidaus teisės aktų pažeidimo, t. y. nesant kortelės išdavimo po modifikacijos akto (rašytinio įrodymo, kad kortelė buvo perduota būtent N. K., baudžiamąją bylą sprendę teismai konstatavo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių N. K. kaltę, pasisavinus ieškovui priklausantį turtą. Atsakovas bankas „Snoras“ buvo neatidus ir nerūpestingas, neužtikrino kortelės modifikavimo ir išdavimo procedūros teisėtumo, dėl ko ieškovas patyrė didelę materialinę žalą. Šioje byloje banko kaltė pasireiškia tuo, kad dėl banko darbuotojų neteisėtų veiksmų nebuvo išduotas (išsaugotas) tiesioginis įrodymas, patvirtinantis asmens, kuriam perduota modifikuota kortelė, tapatybė. Nurodė, kad sutinkamai su Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (2004-11-04 redakcija, Nr. DC-2085) 1 straipsnio 1 dalimi yra numatyta, kad šio įstatymo tikslas – reglamentuoti Lietuvos komercinių bankų ir specializuotų bankų bei užsienio bankų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, taip pat jų padalinių steigimo, licencijavimo, veiklos, pabaigos ir pertvarkymo bei priežiūros tvarką, kad bankų sistema turi būti stabili, patikima, efektyvi ir saugi. Ši teisės norma suponuoja padidintą banko atsakomybę už jam patikėtų piniginių lėšų neišsaugojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, bankų veiklos standartai įpareigojo banką būti budriam, atidžiam ir kontroliuoti pateikiamus duomenis atidarant naujas sąskaitas, atliekant bankines operacijas. Atsakovas AB bankas „Snoras“ pažeidė kortelių išdavimo taisykles, atsakovas buvo neatidus, nerūpestingas, neužtikrino kortelės modifikavimo ir išdavimo procedūros teisėtumo dėl ko ieškovas patyrė didelę materialinę žalą dėl banko kaltės. Ieškovo patirta žala kilo dėl abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, nes baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai ir priimtas teismo nuosprendis patvirtina, kad dėl žalos padarymo ieškovui yra kalta ir atsakovė N. K.. Kadangi abu atsakovai tiek N. K., tiek AB bankas „Snoras“ yra kalti dėl žalos padarymo ieškovui, todėl prašo solidariai priteisti iš abiejų atsakovų ieškovui padarytą žalą už 407 097,33 Lt sumą. Kadangi ieškovas terminą ieškiniui pareikšti praleido dėl svarbių priežasčių, laukė kol bus baigta nagrinėti baudžiamoji byla kasacine tvarka, prašo šį terminą atnaujinti.

9Atsakovas AB bankas „Snoras“ 2010-09-24 teisme gautu atsiliepimu į ieškinį (tomas 1, b.l. 87-98) prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui AB bankas „Snoras“ Mažeikių filialui, kuris nėra juridinis asmuo. Pažymėjo, kad ieškovas žalą patyrė dėl veiksmų dėl kurių yra pats kaltas ir tarp ieškovo patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Nurodė, kad ieškovo ieškinys pareikštas, praleidus ieškinio senaties terminą ir šio termino neprašo atnaujinti (tomas 1, b.l. 87-98). Atsakovas 2011-02-28 atsiliepimu į ieškovo 2011-01-12 teisme gauto patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas patyrė žalą dėl savo paties kaltės ir atsakovas jokių kaltų neteisėtų veiksmų neatliko. Atsiliepime pažymėjo, kad atsakovas nėra ir negali būti laikomas atsakingu dėl ieškovui padarytos žalos. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų ir nenurodė solidariosios atsakomybės taikymo šioje byloje sąlygų ir prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (tomas 2, b.l. 205-219).

10Atsakovo AB bankas „Snoras“ atstovė advokato padėjėja E. Z. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti dėl senaties termino ieškiniui pareikšti praleidimo. Nurodė, kad ieškovas turėjo domėtis savo piniginėmis lėšomis. Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą ir prašo šio termino neatnaujinti. Nurodė, kad negali būti atsakovų solidari atsakomybė, nes atsakovai jokių bendrų veiksmų neatliko ir nėra priežastinio ryšio tarp banko atliktų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo atstovė nurodė, kad banko civilinės atsakomybės prievolė nėra ir negali būti absoliuti bei neribota. Be kita ko, ši prievolė negali atsirasti tais atvejais, kai asmuo patiria žalą dėl savo paties ar savo atstovų sistemingų tyčinių veiksmų, neatitinkančių protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Būtent tokia situacija yra sprendžiama ir šioje byloje, nes žala ieškovui atsirado dėl sistemingų atsakovės N. K. veiksmų, savinantis ieškovo pinigus. Ieškovo elgesys neatitinka rūpestingo, atidaus ir protingo asmens standarto. Nurodė, kad ieškovo nurodoma žala kilo ne dėl to, kad atsakovas išdavė kortelę ir įvykdė ieškovo atliekamus mokėjimo pavedimus, kuriuose lėšų gavėjo kodas ir sąskaitos numeris sutapo, o žala jam atsirado būtent dėl to, kad, panaudojus ieškovui išduotą kortelę, lėšos netrukus po jų pervedimo į kortelės sąskaitą būdavo išgryninamos bankomatuose. Ieškovo patirti finansiniai praradimai yra per daug nutolę nuo kortelės išdavimo po modifikacijos fakto ir ieškovo suformuotų mokėjimo pavedimų įvykdymo, t. y. nuo atsakovo atliktų veiksmų, o yra susiję būtent su paties ieškovo veiksmais (neveikimu). Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimas buvo pareikštas atsakovei N. K., buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-02-28 iš įvairių bankomatų per 174 kartus iš kortelės sąskaitos buvo išgryninta net 439 300 Lt suma, tad lėšų į kortelės sąskaitą pervedimas bei jų iš kortelės sąskaitos išgryninimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o buvo sistemingas, suderintas veiksmas, kuris tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Be to, tokiu būdu buvo pervesta ir išgryninta ganėtinai didelė suma. Visa tai pagrindžia, kad minėtu laikotarpiu vykdytas sistemingas ir pakankamai didelės sumos pavedimas ir išgryninimas negalėjo likti ieškovo nepastebėtas ir turėjo būti ieškovui žinomas. Nurodė, kad lėšos iš kortelės sąskaitos galėjo būti išgryninamos tik tuo atveju, jei jų kortelės sąskaitoje būtų piniginės lėšos buvusios. Tuo tarpu, į kortelės sąskaitą lėšas pervesdavo būtent pats ieškovas. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nepakeistas 2009-05-25 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis. Šiame nuosprendyje teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuotas ir faktas, jog pagal AB banko „Hansabankas” pateiktus duomenis mokėjimo pavedimai iš UAB „Vigesta“ atsiskaitomosios sąskaitos pavedimai į kortelės sąskaitą buvo atliekami iš ieškovo sąskaitos kitame banke pagal dviejų vykdytojų nurodymus: laikotarpiu nuo 2003-08-29 iki 2005-08-02 atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojais buvo ieškovo direktorius S. G. ir vyr. buhalterė N. K., o laikotarpiu nuo 2005-08-09 iki 2006-02-24 – direktoriaus pavaduotojas G. N. ir N. K.. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, esą pavedimus atlikdavo tik ieškovą atstovavusi vyr. buhalterė N. K.. Nurodė, kad šioje situacijoje žalos atlyginimo klausimas dėl netiksliai nurodytų mokėjimo rekvizitų ir atitinkamų banko pareigų pažeidimo galėtų būti keliamas, jei lėšos būtų pervedamos trečiajam asmeniui, kuris neturėjo teisinio pagrindo jų gauti. Tuo tarpu šioje byloje aktualūs mokėjimo pavedimai buvo atliekami tarp dviejų ieškovui priklausančių sąskaitų, t.y. lėšų mokėtojas ir gavėjas sutapo ir nebuvo lėšų netekimo rizikos. Tarp ieškovo galimai patirtos žalos ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. Prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Atsakovė N. K. 2011-03-07 atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys kildinamas iš nusikaltimo fakto ir civilinis ieškinys dėl šios sumos jau buvo pareikštas baudžiamojoje byloje ir šioje byloje nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėti civilinėje byloje ir negali būti traktuojami kitaip negu nustatyta baudžiamojoje byloje. Ieškovas nenurodė naujų faktinių aplinkybių ar kitų įrodymų, kurie nebuvo tirti baudžiamojoje byloje. Ieškovas ieškinyje nenurodė atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir nenurodė kaltės, todėl nenustačius visų visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas negalima ir atsakomybė (tomas 3 , b.l. 1-4).

12Atsakovės N. K. atstovas advokatas E. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas ir negali būti tenkintinas. Kortelė buvo išduota S. G., po to perduota D. G., įrodymų, kad kortelė būtų perduota atsakovei N. K. nei baudžiamojoje byloje nei šioje byloje nėra. Prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas apie pažeidimą jau žinojo dar 2004 metais, kai dingo kortelė. Atsakovė N. K. jokių bendrų veiksmų su banko darbuotojais neatliko, todėl solidari atsakomybė šioje byloje nėra galima. Prašo taikyti ieškinio senatį.

13Tretieji asmenys AB SEB banko ir „Swedbank“ AB atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (tomas 3 , b.l. 64, 66).

14Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB SEB bankas nurodė, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus. Nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas yra susijęs su AB SEB banku tik vienos bankinės operacijos aplinkybėmis ir nurodė, kad buvo atliktas tik vienas mokėjimo pavedimas į AB banke „Snoras“ esančią sąskaitą ir mokėjimo paskirtis – verslo kortelės papildymas. Dėl kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų nepasisako, nes tai nėra susiję su banko teisėmis ir pareigomis, prašo bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant (tomas 2, b.l. 181-182).

15Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį tretysis asmuo „Swedbank“ AB nurodė, kad patikslintą ieškovo ieškinį gavo ir palieka patikslintą ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad šios bylos nagrinėjime banko atstovas nedalyvaus (tomas 3, b.l. 7).

16Byloje apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad dirbo UAB „Vigesta“ direktoriumi. Parodė, kad atsakovė N. K. dirbo UAB „Vigesta“ vyr. buhaltere, o vėliau buvo pervesta finansininke. Liudytojas paaiškino, kad jis pasitikėjo N. K., ji tvarkė sąskaitas, galėjo jomis disponuoti. Per du metus įmonei buvo padaryta 0,5 milijono žala. K. žadėjo jam, kad įmonei atlygins žalą, prašė leisti toliau dirbti. Įmonėje tik du žmonės galėjo žinoti slaptažodį – jis ir N. K.. Kortelė buvo iš pradžių pas liudytoją po to jis kortelę perdavė G.. N. K. neprisipažino, kad turėjo kortelę, tik kai ji atėjo klausti ką daryti su kortele, liudytojas suprato, kad N. K. turi kortelę. Kortelę turėjo ir P..

17Ieškinys netenkintinas

18Teismo padarytos išvados ir argumentai

19Civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Šiuo atveju visos civilinei atsakomybei būtinos sąlygos nenustatytos. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnis įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas 2011-07-15 pareiškė ieškinį dviems atsakovams – AB bankas „Snoras“ ir N. K. bei tretiesiems asmenims AB SEB bankas ir „Swedbank“ AB dėl žalos atlyginimo ir šiuo ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 407 097,33 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (tomas 3, b.l. 41-52). Taigi šioje byloje yra skolininkų daugetas. Tokiu atveju, ieškovui pareiškus ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (LR CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta LR CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t.y. vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 dienos nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005). Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo kolegijos 2006 m. spalio 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006, ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

20Byloje nenustatyta, kad atsakovus AB bankas „Snoras“ ir N. K. siejo bendri neteisėti veiksmai. Atsakovė N. K. buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 dienos nuosprendžiu pripažinta kalta bei nuteista už tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje t.y. už tai, kad, būdama atsakinga už įmonės sąskaitų tvarkymą, pasisavino jai patikėto ieškovo UAB „Vigesta“ turtą už – 7800 Lt sumą (baudžiamoji byla Nr. 1-14-116-2008, tomas 4, b.l. 63-72).

21Pabrėžtina, kad banko civilinės atsakomybės prievolė nėra ir negali būti absoliuti bei neribota. Be kita ko, ši prievolė negali atsirasti tais atvejais, kai asmuo patiria žalą dėl savo paties sistemingų tyčinių veiksmų (neveikimo) ir/ar veiksmų (neveikimo), neatitinkančių protingo, rūpestingo ir atidaus asmens standarto. Būtent tokia situacija yra sprendžiama ir šioje byloje, kai žala ieškovui buvo sukelta dėl sistemingų bei sąmoningų ieškovą atstovaujančių vadovų ir vyr. buhalterės veiksmų, savinantis ieškovo pinigus ir dėl ieškovo elgesio, nesuderinamo su rūpestingo, atidaus ir protingo asmens standartu. Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma tariama žala kilo ne dėl to, kad atsakovas AB bankas „Snoras“ išdavė kortelę ir įvykdė ieškovo atliekamus mokėjimo pavedimus, kuriuose lėšų gavėjo kodas ir sąskaitos numeris sutapo, ieškovui tariama žala atsirado būtent dėl to, kad, panaudojus ieškovui išduotą kortelę, lėšos netrukus po jų pervedimo į kortelės sąskaitą būdavo išgryninamos bankomatuose. Šiuo aspektu svarbu ir tai, kad su kortelės išdavimu po modifikacijos ir mokėjimo pavedimų įvykdymu susiję atsakovo AB banko „Snoras“ veiksmai bei ieškovo galimai patirta žala dėl lėšų netekimo nėra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu (LR CK 6.247 str.). Priešingai, bylos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovo galimai patirti finansiniai praradimai yra per daug nutolę nuo kortelės išdavimo po modifikacijos fakto ir ieškovo suformuotų mokėjimo pavedimų įvykdymo, t. y. nuo atsakovo atliktų veiksmų, o yra susiję būtent su paties ieškovo veiksmais t.y. neveikimu. Pažymėtina, kad iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos tuometiniame AB banke „Hansabankas“ į kortelės sąskaitą buvo atlikti net 83 mokėjimai ir pervesta 448 597,33 Lt suma nuo 2003-10-01 iki 2006-07-01. Šis faktas yra nustatytas minėtoje baudžiamojoje byloje, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos teismo 2008-05-6- Nr. 1-14-116/2008, tomas 4, b.l. 63-72). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-10-01 iki 2006-02-28 iš įvairių bankomatų per 174 kartus iš kortelės sąskaitos buvo išgryninta net 439 300,00 Lt suma. Tad lėšų į kortelės sąskaitą pervedimas bei jų iš kortelės sąskaitos išgryninimas nebuvo vienkartinis veiksmas, o buvo sistemingas, suderintas ir tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Be to, tokiu būdu buvo pervesta ir išgryninta ganėtinai didelė suma. Visa tai pagrindžia, kad minėtu laikotarpiu vykdytas sistemingas pakankamai didelės sumos pavedimas ir išgryninimas negalėjo likti ieškovo nepastebėtas ir turėjo būti ieškovui žinomas. Byloje nustatyta, kad lėšos iš kortelės sąskaitos galėjo būti išgryninamos tik tuo atveju, jei jų kortelės sąskaitoje būtų buvę. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, į kortelės sąskaitą lėšas pervesdavo būtent pats ieškovas. Šią aplinkybę be kita ko patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartis kuria liko nepakeistas Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009-05-25 nuosprendis (baudžiamoji byla, tomas 4, b.l. 336-342). Šiame nuosprendyje teismas nurodė, kad byloje buvo konstatuotas ir faktas, jog pagal AB banko „Hansabankas“ pateiktus duomenis mokėjimo pavedimai iš UAB „Vigesta“ atsiskaitomosios sąskaitos buvo atlikti pagal bendrovei teikiamą paslaugą „Telehansa“, o tai reiškia, kad bankas pinigų pervedimo operacijas atlieka pagal dviejų įmonės vykdytojų nurodymus. Pagal pateiktą banko informaciją specialistės buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-08-29 iki 2005-08-02 atliktų mokėjimo pavedimų vykdytojai iš AB banke „Hansabankas” esančios UAB „Vigesta” atsiskaitomosios sąskaitos į AB banke „Snoras“ esančią bendrovės kortelinę sąskaitą buvo S. G. ir N. K., o laikotarpiu nuo 2005-08-09 iki 2006-02-24 – G. N. ir N. K.. Baudžiamojoje byloje taip pat konstatuota, kad „byloje surinkti įrodymai netgi patvirtina nuteistosios N. K. teiginius, jog ji savarankiškai viena pavedimų nedarydavo, visus pavedimus tvirtindavo S. G. ir G. N. savo parašais, jai S. G. ir G. N. savo slaptažodžių nebuvo perdavę, o be jų, vien tik su savo slaptažodžiu, ji pavedimų atlikti negalėjo, visų pirma direktoriai turėjo patikrinti paruoštus pavedimus ir patvirtinti savo parašu, tik tada ji juos galėjo siųsti“. Aukščiau nurodytos ieškovo vadovo pripažintos ir teismo nustatytos aplinkybės įrodo, kad visi pavedimai į kortelės sąskaitą buvo atliekami paties ieškovo valia, be to, pasirašant net keliems ieškovo atstovams. Atitinkamai, akivaizdu, kad ieškovui negalėjo būti nežinoma, jog jis turi galiojančią kortelės sąskaitą ir su ja susietą kortelę, kurią panaudojus, iš kortelės sąskaitos išgryninamos ieškovui priklausančios piniginės lėšos. Nepaisant to, iki pat 2006 m. vidurio ieškovas nesiėmė jokių veiksmų su tuo susijusiai ieškinyje nurodomai žalai išvengti. Priešingai, ieškovas ir toliau atlikinėjo pavedimus į kortelės sąskaitą, sudariusius sąlygas vėlesniam jų išgryninimui bankomatuose.

22Pažymėtina, kad pagal LR CK 2.81 str. 1 d. juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės visą laikotarpį, kai buvo atliekami ginčo objektu esantys mokėjimo pavedimai į kortelės sąskaitą (t. y. nuo 2003-07-18 iki 2005-05-07), ieškovo direktoriumi buvo S. G.. Byloje pateiktas 2007-05-07 ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, patvirtina, kad S. G. kartu buvo ir vienintelio ieškovo akcininko UAB „Mažeikių mėsinė“ didžiausias akcininkas, turėjęs net 73 % ieškovo vienintelio akcininko akcijų (kartu su žmona B. E. G. - net 80,5 % akcijų). Tai reiškia, kad S. G. veikė ne tik kaip ieškovo direktorius, bet ir kaip didžiausias ekonominis ieškovo savininkas. Pagal galiojančius teisės aktus, būtent vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, susijusios su kasdieninės juridinio asmens veiklos organizavimu, sandorių sudarymu, piniginių srautų valdymu, be to, būtent jam tenka atsakomybė už tinkamą kasdieninės juridinio asmens veiklos organizavimą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str., CK 2.82 str. 2 d., 2.86 str.). Svarbu ir tai, kad, kaip nustatyta baudžiamojoje byloje, o būtent tuometinis ieškovo direktorius S. G. turėjo pirmojo parašo teisę tvirtinti visus ieškovo atliekamus mokėjimus iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos į kortelės sąskaitą. Be to, pagal 2002-12-31 paraišką-anketą būtent S. G. 2003-01-08 buvo išduota ir ginčo kortelė (tomas 1, b.l. 9). Baudžiamojoje byloje buvo nustatyta ir kartu su ieškiniu pateiktas operacijų sąrašas nuo 2003-01-01 iki 2006-06-12 patvirtina, kad panaudojant S. G. perduotą kortelę, lėšos iš kortelės sąskaitos buvo išgryninamos dar iki 2004-02-03 (tomas 1, b.l. 12-22).

23Ivertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tuometiniam ieškovo direktoriui S. G. ir, atitinkamai, per jį teises ir pareigas įgijusiam ieškovui, objektyviai negalėjo būti nežinoma apie mokėjimo pavedimus į kortelės sąskaitą bei paskesnius lėšų išgryninimus, panaudojant kortelę. Priešingai, kyla pagrįstų įtarimų, kad ne tik mokėjimo pavedimai į kortelės sąskaitą, tačiau ir lėšų nuo kortelės sąskaitos išgryninimas galėjo būti atliekamas paties ieškovo valia. Ieškovas, 2003-01-08 gavęs kortelę, daugiau nei trejus metus nekontroliavo, netikrino bei visiškai nesidomėjo tiek kortele, tiek ir kortelės sąskaita bei joje vykstančiais judėjimais. Toks ieškovo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su protingo, rūpestingo ir atidaus asmens bei elektroninės mokėjimo priemonės turėtojo standartu. Atitinkamai, net ir padarius prielaidą kad lėšos iš kortelės sąskaitos buvo išgryninamos ne ieškovo valia, o ieškovas visą beveik trejų metų laikotarpį tiesiog nekontroliavo, netikrino ir nesidomėjo savo sąskaitomis, lėšomis jose bei jų judėjimais, be to, pažeidė įstatymines ir sutartines pareigas, akivaizdu, jog ieškovo nurodoma žala dėl lėšų pasisavinimo buvo sąlygota paties ieškovo neveikimo ir kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

24Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Be to pripažintina, kad ieškovo ieškinys atsakovams negalėtų būti tenkintinas vien dėl to, kad yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Atsakovai reikalauja taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Nors ieškovas ir prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių nei prašyme nei teismo posėdžio metu nenurodė (tomas 1, b.l. 173-176). Tai, kad ieškovas tikėjosi, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos teisme ieškovo civilinis ieškinys už 450 255,37 Lt bus patenkintas, negali būti laikoma svarbia priežastimi ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovas po 2010-02-23 dienos, kasaciniam teismui priėmus nepalankią ieškovui nutartį ir paaiškėjus, kad nepakanka įrodymų, kad atsakovę N. K. būtų pripažinta kalta pasisavinus nurodytą sumą, kreipėsi į teismą ne tuoj pat, o praėjus beveik pusei metų t.y. 2010-07-30 dėl šios sumos priteisimo solidariai iš atsakovų. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo, tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad ieškovui apie teisės pažeidimą sužinojo 2006 metų kovo mėnesį, pastebėjęs, kad kortelė nėra anuliuota (liudytojo S. G. apklausos protokolas tomas 1, b.l. 100). Taip pat byloje yra paties ieškovo 2010-11-08 prašymas, kuriame ieškovas pripažįsta, kad apie teisės pažeidimą jam buvo žinoma 2006 m. pirmoje pusėje. Lietuvos Respublikos CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jo ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, o ieškovas ieškinį pareiškė teisme tik 2010-07-30 (tomas 1, b.l. 1-7), todėl pripažintina, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir atnaujinti šio termino pagrindo nėra.

25Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (LR CPK 93,98 straipsniai). Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas nustatomas pagal LR CPK 98 straipsnio nuostatas, t.y. išlaidos priteisiamos, jei prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Pažymėtina, kad konkretų atlygintinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį nustato teismas ir jo diskrecijai priklauso klausimo dėl priteistinų išlaidų pagrįstumo sprendimas. Teismas, priteisdamas bylos šaliai atstovavimo išlaidas, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 dienos įsakymu Nr. 1-R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau Rekomendacijos). Rekomendacijų 11 punkte nustatyta, kad teismas, išimtinais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Tačiau atsakovo AB bankas „Snoras“ pateiktos sąskaitos už teisinių paslaugų suteikimą ir sumokėjimą atsakovui (atstovavimą, už procesinių dokumentų ruošimą, teisines konsultacijas ir kt.) už 52743,64 Lt sumą (tomas 3, b.l. 67-90), neatitinka minėtų Rekomendacijų dydžių. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė du procesinius dokumentus: tai atsiliepimą į ieškinį (tomas 1, b.l. 87-98) ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį (tomas 2, b.l. 205-219), bei atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose (laikas skaičiuojamas sutinkamai Rekomendacijose nurodytu 9 punktu), parengiamajame teismo posėdyje 2010-12-02, – 1 val. laiko (tomas 2 , b.l. 14), teismo posėdyje 2011-01-26, – 1 val. min. (tomas 2, b.l.187), teismo posėdyje 2011-05-12, – 1 valandą laiko, teismo posėdyje 2011-07-12, – 1 val. laiko (tomas 3, b.l. 34-36), dalyvavo teismo posėdyje 2011-08-25 – 1 val. laiko, bei šiame teismo posėdyje kurio trukmė buvo 4 valandos. Iš viso atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose kurių bendra trukmė 9 valandos. Sutinkamai su Rekomendacijų 8.18 punktu nustatytas maksimalus dydis už 1 val. atstovavimą teisme koeficientas 0.15, kas atitiktų (0,15x800) x 9 val. ir tai būtų maksimalus apmokėjimas už atstovavimą teisme – 1080 Lt., o už pateiktus atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, sutinkamai su Rekomendacijų 8.2 p. apmokėjimas atitiktų (800x3; 800x3;) 4800 Lt. Teismo nuomone ši byla yra sudėtinga, bylos sudėtingumas nustatytinas pagal daugelį kriterijų, kurių tarpe bylos apimtis, bylos nagrinėjimo laikas, ginčo sudėtingumas, pasirengimas bylos nagrinėjimui laikas ir atsižvelgiant į Rekomendacijas atsakovui iš ieškovo priteistina už suteiktas teisines paslaugas 8 000 Lt.

26Atsakovė N. K. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė, todėl jos ir nepriteistinos.

27Atmetus ieškinį iš ieškovo UAB „Vigesta“ valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos 74,95 Lt (LR LR CPK 88 straipsnis).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ ieškinį atmesti.

30Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ (į/k 166779286, Senkelio g. 19, Mažeikiai) atsakovui AB bankas „Snoras“ ( į/k 112025973, A.Vivulskio g. 7, Vilnius LT( - ) 8 000,00 Lt (aštuonis tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo teisėja Regina Agota Gutauskienė, sekretoriaujant... 2. viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas UAB „Vigesta“ 2010-07-30 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo... 5. Patikslintu 2011-01-12 ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį... 7. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrai atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad... 8. Ieškovo atstovė nurodė, kad tiek AB banko „Snoras“ tiek atsakovės N. K.... 9. Atsakovas AB bankas „Snoras“ 2010-09-24 teisme gautu atsiliepimu į... 10. Atsakovo AB bankas „Snoras“ atstovė advokato padėjėja E. Z. teismo... 11. Atsakovė N. K. 2011-03-07 atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė ieškinį... 12. Atsakovės N. K. atstovas advokatas E. K. teismo posėdžio metu prašė... 13. Tretieji asmenys AB SEB banko ir „Swedbank“ AB atstovai į teismo posėdį... 14. Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį tretysis asmuo AB SEB bankas... 15. Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį tretysis asmuo „Swedbank“ AB... 16. Byloje apklaustas liudytoju S. G. parodė, kad dirbo UAB „Vigesta“... 17. Ieškinys netenkintinas... 18. Teismo padarytos išvados ir argumentai... 19. Civilinė atsakomybė galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms:... 20. Byloje nenustatyta, kad atsakovus AB bankas „Snoras“ ir N. K. siejo bendri... 21. Pabrėžtina, kad banko civilinės atsakomybės prievolė nėra ir negali būti... 22. Pažymėtina, kad pagal LR CK 2.81 str. 1 d. juridiniai asmenys įgyja... 23. Ivertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad tuometiniam... 24. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys atmestinas kaip... 25. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 26. Atsakovė N. K. įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikė,... 27. Atmetus ieškinį iš ieškovo UAB „Vigesta“ valstybei priteistinos... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268-270... 29. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ ieškinį atmesti.... 30. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vigesta“ (į/k... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...