Byla eA-119-442/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei teismų administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5

  1. Pareiškėja R. B. padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir Medicinos centras) direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 45R-297 „Dėl 2015 m. sausio 8 d. psichologinio vertinimo Nr. 30 išvados“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 45R-297), kuriuo buvo atmestas pareiškėjos prašymas peržiūrėti / panaikinti psichologės V. G. psichologinio vertinimo 2015 m. sausio 8 d. išvados Nr. 30 (toliau – ir Išvada) dalį dėl pareiškėjos asmenybės savybių apibūdinimo – „formaliai bendraujanti, išlaikanti socialinį atstumą, orientuota į savo statuso, įvaizdžio formavimą ir išlaikymą, jautriai reaguojanti į kritiką, su opoziciškumu, neigianti problemas ar sunkumus, vengianti atvirumo, spalvingesnės raiškos“.
  2. Paaiškino, kad pagal Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) siuntimą 2014 m. gruodžio 22 d. Medicinos centre jai buvo atliktas sveikatos patikrinimas. 2015 m. sausio 13 d. pareiškėjai buvo pateiktas 2015 m. sausio 12 d. medicininis pažymėjimas Nr. 40 (toliau – ir Medicininis pažymėjimas Nr. 40) su išvada, kad sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas ir Išvada. Pareiškėja 2015 m. sausio 16 d. pateikė Medicinos centrui skundą dėl Išvados dalies. Sprendimu Nr. 45R-297 skundas buvo atmestas motyvuojant, kad nebuvo nustatyta, jog psichologė veikė tyčia, vienašališkai ir subjektyviai, o Išvada būtų priimta nesivadovaujant medicinos mokslo galimybėmis ar pažeidžiant Medicinos centro direktoriaus 2013 m. birželio 19 d. kokybės vadybos sistemos procedūrą P 25-2013 „Psichologinio tyrimo atlikimo ir išvados pateikimo konsultacinėje poliklinikoje tvarka“ (toliau – ir Išvados pateikimo tvarka).
  3. Pareiškėja Medicininio pažymėjimo Nr. 40 neginčijo, skundą pateikė nesutikdama su Išvados dalimi, kurioje pateiktas jos asmenybės apibūdinimas: „formaliai bendraujanti, išlaikanti socialinį atstumą, orientuota į savo statuso, įvaizdžio formavimą ir išlaikymą, jautriai reaguojanti į kritiką, su opoziciškumu, neigianti problemas ar sunkumus, vengianti atvirumo, spalvingesnės raiškos“. Pareiškėja teigė, kad vien tai, jog Išvadoje nurodytos tik neigiamos jos asmenybės savybės, yra specialistės šališkumo ir subjektyvumo prielaida. Pareiškėjos nuomone, Išvadoje nurodytos asmenybės savybės yra nesuderinamos su toje pačioje Išvadoje nurodytomis vien teigiamomis kognityvinėmis funkcijomis ir veiklos įvertinimu pagal testų rezultatus – pvz., „mąstymas nuoseklus, kryptinga, nuovoki, imli naujovėms“, taip pat su pareiškėjos Medicinos centro medicininėje kortelėje Nr. 11427 psichologės D. K. 2010 m. sausio 14 d. nurodytomis išvadomis – „geri bendravimo ir savikontrolės įgūdžiai“, tos pačios psichologės V. G. 2014 m. gruodžio 22 d. išvadomis – „socialinė adaptacija gera: geri bendravimo ir savikontrolės įgūdžiai, emocijos adekvačios“.
  4. Pareiškėja pas psichologę buvo pakviesta maždaug po 3 valandas trukusių testų, nepadarius pertraukos ir be jokių įžangų pradėta kvosti. Išvadoje psichologės pateiktas asmenybės savybių apibūdinimas grįstas vos 5–10 min. trukusiu pokalbiu. Šio pokalbio metu pareiškėjai atsisakius kalbėti su psichologe (pirmą kartą matomu žmogumi) apie savo asmeninį gyvenimą bei pasakoti apie problemas, psichologė padarė neteisingą išvadą apie formalų bendravimą, socialinio atstumo išlaikymą bei vengimą atvirauti, pokalbį nuspalvinti įvairiais spektrais.
  5. Dėl pokalbio turinio paaiškino, kad į psichologės klausimą „Papasakokite, kokias problemas turite, gal galiu Jums padėti?“ pareiškėja atsakė, jog rimtų problemų neturi, o dėl smulkių neverta ir kalbėti, jaučiasi komfortiškai tiek darbe, tiek namuose, sportuoja, yra aktyvi ir pan., turint omenyje, kad savo problemas, sunkumus jiems atsirandant puikiai sprendžia arba dažnai užkerta kelią jiems atsirasti, valdo savo gyvenimą, dėl to rimtų problemų neturi, tačiau tai nereiškia, jog neigia problemas ar sunkumus. Apie darbą, socialinį statusą, įvaizdį pokalbio metu pareiškėja nepasakė nė žodžio, todėl nėra suprantamos išvados šiais aspektais. Išvadai „jautriai reaguojanti į kritiką, su opoziciškumu“ turėjo būti sukurtos situacijos, kuriose tai pasireikštų, tačiau to nebuvo. Nors pokalbio tonas ir buvo formaliai normalus, tačiau pagal psichologės pokalbio ir užduodamų klausimų kryptingumą buvo aišku, kad siekiama surasti asmens silpnąsias vietas, kalbėti apie stresines ir nemalonias situacijas, t. y. iš esmės pokalbis buvo provokuojančio pobūdžio, neskatinantis atvirumo, pasitikėjimo pašnekove, nei noro kalbėti. Psichologė nepaaiškino, kodėl bus pareikalauta papildoma informacija iš pareiškėjos medicininės kortelės Antakalnio poliklinikoje dėl kai kurių ligų, nurodytų šios poliklinikos 2014 m. gruodžio 18 d. išraše. Pareiškėja pažymėjo, kad jos sveikata gera. Antakalnio poliklinikos medicinos dokumentų 2014 m. gruodžio 18 d. išraše nenurodyta nė vienos sveikatos problemos, įtvirtintos Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80, (toliau – ir Sveikatos tikrinimo aprašas) 10 punkte. Pareiškėja pažymėjo, kad Medicininio pažymėjimo išdavimas buvo nukeltas iš 2014 m. gruodžio 22 d. į 2015 m. sausio 13 d., nors įprastai išduodamas tą pačią dieną.
  6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
  7. Paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą peržiūrėti/panaikinti Išvados dalį, nenustatyta, jog psichologė V. G. būtų veikusi tyčia, buvusi šališka ir subjektyvi bei priėmusi išvadą nesivadovaudama medicinos mokslo galimybėmis. Medicinos centro specialistė vadovavosi Išvados pateikimo tvarka, kurioje yra nustatyta, kad tyrimo trukmė su tiriamuoju gali būti individuali, pokalbio temos privalo apimti (bet neapsiriboti) asmeninio gyvenimo faktines aplinkybes ir problemas, kurias sukelia reikšmingi įvykiai tiriamojo gyvenime. Šiuo atveju psichologės tyrimo klausimų kryptingumas buvo nulemtas siekio objektyviai nustatyti tiriamojo asmenybės savybes. Diagnostinis pokalbis neturi terapinio tikslo, todėl juo nesiekiama malonios ir komfortiškos atmosferos tiriamajam. Išvadoje nurodytos pareiškėjos asmenybės savybės nelaikytinos neigiamomis. Pareiškėjos elgesys tyrimo metu galimai lėmė kai kurias išvadas, kurias vertinti galėtų tik specialistas, o ne pats tiriamasis. Medicinos centras neturėjo pagrindo abejoti gydytojos specialistės pateiktos Išvados teisingumu. Be to, pareiškėjos teisėms turi įtakos Gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – ir GKK) galutinės išvados, kurios pareiškėjai yra palankios ir kurių ji neginčija, o ne tarpinė psichologės išvada.
  8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.
  9. Atsiliepime į skundą NTA paaiškino, kad teisėjų psichologinis vertinimas yra numatytas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 531 straipsnyje ir yra įgyvendinamas pagal Sveikatos tikrinimo aprašą, kuris nustato ir psichologinio vertinimo gaires. Teisėjų tarybos 2014 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 13P-41-(7.1.2) patvirtinti Asmenų, siekiančių tapti aukštesnės pakopos teismo (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) teisėjais, vertinimo kriterijai (toliau – ir Kriterijai) kaip vieną iš atrankų į aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigas vertinimo aspektų (kriterijų) numato atrankoje dalyvaujančio asmens asmeninių savybių vertinimą. Teismų įstatymas numato pareigą atrenkant teisėjų karjeros siekiančius asmenis įvertinti kiekvieno pretendento asmenines savybes (Teismų įstatymo 691 straipsnio 1 dalis). Kriterijai atrankoje dalyvaujančio asmens asmeninėms savybėms įvertinti numato nebaigtinį duomenų šaltinių sąrašą, t. y. sudaro galimybes vertinti „kituose dokumentuose“ pateiktą informaciją. Tokiu „kitu dokumentu“ laikytina ir Medicinos centre atliekamo sveikatos patikrinimo metu psichologo surašyta psichologinio vertinimo išvada.

6II.

7

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. gruodžio 22 d. Medicinos centre buvo atliktas pareiškėjos sveikatos patikrinimas, psichologinis vertinimas, išduota Išvada, o 2015 m. sausio 12 d. išduotas Medicininis pažymėjimas Nr. 40. Pareiškėja pateikė Medicinos centro direktoriui 2015 m. sausio 15 d. ir 2015 m. sausio 16 d. skundus ir prašė peržiūrėti Išvados dalį dėl jos asmenybės savybių apibūdinimo vien neigiamai bei prašė pateikti medicininės kortelės kopijas nuo 2010 metų iki šiol. Medicinos centras, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. 45R-297 paaiškino pareiškėjai, kad nėra nustatyta, jog psichologė V. G. būtų veikusi tyčia, vienašališkai, subjektyviai, kad Išvada būtų priimta nesivadovaujant medicinos mokslo galimybėmis; Medicinos centras neturi faktinio pagrindo abejoti gydytojos specialistės išvados teisingumu ir mano, kad skundas yra nepagrįstas. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Medicinos centro direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 45R-297. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 12 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, motyvuodamas tuo, kad psichologinio vertinimo išvada yra procedūrinis dokumentas teisėjų sveikatos tikrinimo procese. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą, išaiškino jai teisę tikslinti skundo reikalavimą ir bylos šalis. Pareiškėja 2015 m. birželio 11 d. patikslino atsakovą, nurodydama valstybę, atstovaujamą Medicinos centro, taip pat pareiškė, kad NTA jokių pretenzijų neturi. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi dar kartą išaiškino pareiškėjai teisę tikslinti skundo reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį, tačiau pareiškėja skundo reikalavimų netikslino. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šioje byloje nagrinėjo pareiškėjos skundą pagal pateiktą reikalavimą – panaikinti Medicinos centro direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 45R-297.
  3. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualus Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Sveikatos tikrinimo aprašas, Teisėjų tarybos 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 13P-166-(7.1.2) patvirtintas Siuntimų tikrintis sveikatą išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Siuntimų tvarkos aprašas). Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 531 straipsnio, Sveikatos tikrinimo aprašo 4–6 punktų nuostatas, teismas priėjo prie išvadų, kad teisėjas privalo tikrintis sveikatą Medicinos centre teisės aktuose nustatyta tvarka, nei teisėjas, nei Medicinos centras negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, nes teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio.
  4. Teismas nustatė, kad į Medicinos centro vadovą pareiškėja kreipėsi nesutikdama su Išvados dalimi dėl jos asmenybės vertinimo, kuri buvo priimta atlikus teisėjos sveikatos tikrinimą. Pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl Išvados dalies („formaliai bendraujanti, išlaikanti socialinį atstumą, orientuota į savo statuso, įvaizdžio formavimą ir išlaikymą, jautriai reaguojant į kritiką, su opoziciškumu, neigianti problemas ar sunkumus, vengianti atvirumo, spalvingesnės raiškos“), o su kita psichologinio vertinimo išvados dalimi („dėmesio, atminties savybės – norma, mąstymas nuoseklus. Protinio darbingumo mėginio rodiklis – aukštas, astenizacijos (protinio nuovargio) – nėra“) pareiškėja sutinka. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų (jų nepateikė ir pareiškėja), kad psichologė būtų veikusi tyčia, vienašališkai ar subjektyviai, kad Išvada būtų priimta nesivadovaujant medicinos mokslo galimybėmis. Medicinos centras atsiliepime pažymėjo, kad psichologė pareiškėjos psichologinį vertinimą atliko vadovaudamasi Išvados pateikimo tvarka. Pagal šią Tvarką, tyrimo trukmė su tiriamuoju gali būti individuali, pokalbio temos privalo apimti (bet neapsiriboti) ir asmeninio gyvenimo faktines aplinkybes, ir problemas, kurias sukelia reikšmingi įvykiai tiriamojo gyvenime. Teismo vertinimu, psichologė siekė objektyviai nustatyti pareiškėjos asmenybės savybes, pokalbio (interviu) metu turėjo teisę užduoti įvairius (tarp jų ir asmeninio pobūdžio) klausimus, nes toks yra diagnostinio pokalbio reikalavimas. Diagnostinis pokalbis neturi terapinio tikslo (tikslo gydyti), juo nesiekiama malonios ir komfortiškos atmosferos tiriamajam. Išvadoje nurodytos pareiškėjos asmenybės savybės nelaikytinos neigiamomis, jos įvardytos kaip išskirtinės, asmenybei būdingos savybės, kurios konkrečioje situacijoje gali būti tiek teigiamomis, tiek neigiamomis. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo abejoti specialistės išvados teisingumu, nes specialistė pareiškėjos psichologinį vertinimą atliko vadovaudamasi Išvados pateikimo tvarka, pagal nustatytas taisykles, vadovaudamasi medicinos mokslo galimybėmis, turėjo diskrecijos teisę užduoti įvairius (ir asmeninio pobūdžio) klausimus, be to, pareiškėja skunde pripažino, kad V. G. matė pirmą kartą.
  5. Sveikatos tikrinimo apraše aiškiai nustatyta, kad sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka reikalavimus pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai. Psichologinio vertinimo tikslas – nustatyti tikrinamo asmens asmenybės būdą ir pažintinės veiklos savybes (2 punktas). Pretendentas į teisėjus ar teisėjas Medicinos centre dalyvauja psichologiniame vertinime, kurio metu psichologas, remdamasis iš įvairių šaltinių (Lietuvoje standartizuotų ir adaptuotų psichologinių testų, interviu, stebėjimo, nestandartizuotų įvertinimo instrumentų, dokumentų ir kitų šaltinių) gauta informacija, parengia pretendento į teisėjus ar teisėjo psichologinio vertinimo išvadą apie asmens psichologinį funkcionavimą (kognityvinę, asmenybės, afektinę, motyvacinę, santykių sritis) (8.2 punktas). Galutinę išvadą apie tai, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju, priima Gydytojų konsultacinė komisija, <...>. Kartu su galutine išvada pateikiama psichologo surašyta pretendento į teisėjus ar teisėjo psichologinio vertinimo išvada, pasirašoma psichologo ir patvirtinama asmeniniu jo spaudu (9.4 punktas). Pacientas, nesutinkantis su GKK sprendimu, per 5 darbo dienas gali apskųsti jį Medicinos centro vadovui, o Medicinos centro vadovo sprendimą – teisės aktų nustatyta tvarka (9.6 punktas).
  6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pasinaudojo teise apskųsti psichologės veiksmus Medicinos centro direktoriui, kuris jos skundą išnagrinėjo nustatyta tvarka ir terminais ir 2015 m. vasario 10 d. pateikė atsakymą Nr. 45R-297. Pareiškėja skunde teismui nenurodė jokių faktinių aplinkybių ar pagrindų šiam aktui panaikinti, teigdama, kad ji nesutinka su nurodyta Išvados dalimi. Remdamasis nurodytų teisės normų analize, teismas konstatavo, kad psichologinio vertinimo išvada yra procedūrinis dokumentas teisėjų sveikatos tikrinimo procese. Išvada nėra galutinis aktas, o tik pagalbinis dokumentas, numatytas priimti galutinį dokumentą – GKK galutinę išvadą apie tai, ar asmuo dėl sveikatos būklės gali (negali) dirbti teisėju. Šiuo atveju pareiškėjai 2015 m. sausio 12 d. buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr. 40, kad jos sveikatos būklė leidžia eiti teisėjo pareigas.
  7. Remdamasis išdėstytais argumentais bei įvertinęs tai, kad pareiškėjos sveikatos tikrinimo procesas užbaigtas jai palankia GKK galutine išvada, teismas konstatavo, kad psichologinio vertinimo išvada ir ginčijamas Medicinos centro direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. raštas Nr. 45R-297 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

8III.

9

  1. Pareiškėja R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  2. Pareiškėja akcentuoja, kad ji inicijavo šios bylos iškėlimą todėl, kad Išvados ginčijama dalis yra neteisinga, o Medicinos centro vadovo sprendimas atsisakyti peržiūrėti / panaikinti šią Išvados dalį nepagrįstas. Asmenines savybes pagal teisinį reglamentavimą vertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, remdamasi įvairiais šaltiniais, tarp jų – psichologinio vertinimo išvada, todėl labai svarbu, kad psichologinio vertinimo išvada būtų teisinga ir pagrįsta.
  3. Pareiškėja teigia, kad 2015 m. spalio 27 d. teismo posėdyje nedalyvavo dėl to, kad nuo 2015 m. spalio 9 d. (teismo šaukimo išsiuntimo dienos) iki 2015 m. spalio 27 d. (teismo posėdžio dienos) nebuvo prisijungusi prie EPP sistemos (per 18 dienų), nebuvo informuota apie posėdį. Jei apie posėdį ir būtų žinojusi, ji būtų prašiusi atidėti bylos nagrinėjimą, nes tuo metu rinko įrodymus, t. y. 2015 m. birželio mėnesį buvo pradėjusi procedūras, kad analogiškos srities specialistai galėtų atlikti jos asmenybės testavimą. Pareiškėjai VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre 2015 m. spalio 30 d. (po teismo 2015 m. spalio 27 d. posėdžio) buvo surašyta Psichologinio asmenybės savybių tyrimo išvada (toliau – ir PSC 2015 m. spalio 30 d. išvada). Šis įrodymas liko teismo neįvertintas.
  4. Teigia, kad teismo sprendimo motyvai yra formalūs, skundo esmė neatskleista. Teismo sprendime, kaip ir Medicinos centro atsiliepime į skundą, teigiama, kad nėra įrodymų, jog psichologė būtų veikusi tyčia, vienašališkai ar subjektyviai, ar nesivadovavusi medicinos mokslo galimybėmis. Nėra svarbu, dėl kokių motyvų priimama neteisinga išvada. Pareiškėja akcentavo, kad jos abejones dėl Išvados skundžiamos dalies nepagrįstumo patvirtina PSC 2015 m. spalio 30 d. išvada. Teismas neįvertino, kad Medicinos centro psichologė bendravimui su pareiškėja skyrė nepakankamai laiko (5–10 min.). Išvados pateikimo tvarkos 8.2 punkte numatytos interviu temos yra labai plačios, tačiau psichologė pasirinko tik vieną temą – apie asmeninį gyvenimą. Pareiškėjos nuomone, atsisakymas kalbėti asmeninėmis temomis negalėjo būti pakankamas Išvados ginčijamai daliai „formaliai bendraujanti, išlaikanti socialinį atstumą“ pagrįsti. Kalbėjimas su nepažįstamu žmogumi asmeninėmis temomis prieštarauja žmogaus savisaugai. Psichologės pasirinkta interviu tema bei kvotėjos elgesys yra blogo aptarnavimo Medicinos centre pavyzdys. Pareiškėjos teigimu, ji yra orientuota į darbą ir bylų išnagrinėjimą, o ne į įvaizdį. Išvada „neigianti problemas ar sunkumus“ yra silpniausia. Dirbdama teisėja jau 20 metų, spręsdama kitų žmonių teisines problemas, pareiškėja išmoko spręsti ir savo problemas. Teismas pareiškėjos motyvų dėl psichologės elgesio bei Išvados neįvertino.
  5. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo išvada, kad Sveikatos tikrinimo aprašo 9.4 punkte nurodyta psichologo surašyta teisėjo psichologinio vertinimo išvada, pateikiama NTA kartu su medicininiu pažymėjimu (Forma Nr. 046/a), neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Pareiškėja akcentuoja, kad psichologo išvada yra dokumentas, į kurį atsižvelgiama siekiant teisėjo karjeros. Tai nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje.
  6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras atsiliepimu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
  7. Nurodo, kad Medicinos centras yra vienintelis subjektas, kuriam suteikta kompetenciją atlikti teisėjų sveikatos patikrinimą, vertinti asmenines savybes ir nustatyti, ar jie pagal savo sveikatą tinka eiti teisėjo pareigas (Teismų įstatymo 531 str., Sveikatos tikrinimo aprašo 8.1. p.). VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centras neturi kompetencijos vertinti asmeninių savybių, kurios turi įtakos reikšmės teisėjų darbe, be to, nėra žinoma, ar ši įstaiga turėjo duomenų apie pareiškėjos psichologinio tyrimo paskirtį. Asmuo, būdamas motyvuotas gauti kitokią psichologinę išvadą, pokalbiui gali ruoštis, pateikti duomenis apie save tendencingai, atsižvelgdamas į ankstesnio tyrimo patirtį, manipuliuoti savo charakterio savybėmis. Pareiškėja nepateikė duomenų, ar psichologinio vertinimo tikslas, paskirtis, uždaviniai buvo tapatūs. Pareiškėja neinformavo teismo, kad renka naujus įrodymus byloje, neprašė atidėti teismo posėdžio datą, todėl naikinti teismo sprendimą dėl VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro išvados neįvertinimo nėra teisinio pagrindo.
  8. Medicininių klausimų sprendimas yra už teismo kompetencijos ribų. Sprendžiant ginčą dėl individualaus administracinio akto, kuris priimtas remiantis atitinkamu medicininiu sprendimu, teisminė patikra turi būti atlikta tame kontekste, ar gydymo įstaiga tinkamai atliko jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar atlikdama medicininį vertinimą ir priimdama išvadą laikėsi specialiaisiais teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų bei taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei ekspertinio sprendimo pagrįstumą. Atsakovas, teigdamas, kad pareiškėjos psichologinis tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant tokiam tyrimui keliamų reikalavimų, pakartoja motyvus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą
  9. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus. Pareiškėjos pateikta apeliacinės instancijos teismui VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centro 2015 m. spalio 30 d. psichologinio asmenybės savybių tyrimo išvada teismo sprendimo priėmimui neturėtų lemiamos reikšmės, nes skiriasi šio tyrimo atlikimo tikslas ir paskirtis.
  10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė teismų administracija atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
  11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti iš esmės analogiški argumentai, kuriuos NTA buvo nurodžiusi atsiliepime į pareiškėjos skundą. Be to, pažymėta, kad pareiškėja 2015 m. rugsėjo 8 d. turėjo ketinimų atlikti savo psichologinį vertinimą jos pasirinktoje įstaigoje ir išvadą teikti teismui kaip įrodymą. Pareiškėjos psichologinio vertinimo procesas VšĮ Žirmūnų psichikos sveikatos centre buvo pradėtas 2015 m. spalio 9 d. Pareiškėja turėjo galimybę per protingą laiką kreiptis į teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos nurodytų priežasčių, susijusių su įrodymu rinkimu, tačiau to nepadarė. NTA iš esmės pritaria atsakovo pozicijai, kad pareiškėjos prašymas vertinti naują įrodymą – PSC 2015 m. spalio 30 d. išvadą yra nepagrįstas ir netenkintinas.

10IV.

11

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė pradėti norminio teisės akto teisėtumo tyrimą, siekiant nustatyti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 patvirtino Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1149/1R-334 redakcija) 9.4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su galutine išvada pateikiama ir psichologo surašyta teisėjo psichologinio vertinimo išvada, taip pat 9.5 punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada atiduodama <...> teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir žmogaus asmens neliečiamumo principams. Administracinė byla buvo sustabdyta, iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės pradėtą bylą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo.
  2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs minėtą norminę administracinę bylą, 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 „Dėl Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1149/1R-334 redakcija) 9.4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su galutine išvada pateikiama ir psichologo surašyta <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada, taip pat 9.5 punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada atiduodama <...> teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai, prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, asmens privataus gyvenimo neliečiamumo bei proporcingumo principams.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13V.

14

  1. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
  2. Ginčas byloje yra kilęs dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 45R-297 „Dėl 2015 m. sausio 8 d. psichologinio vertinimo Nr. 30 išvados“ teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Ginčijamas administracinis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 „Dėl Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu.
  4. Nagrinėjamoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė pradėti norminio teisės akto teisėtumo tyrimą, siekdamas nustatyti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 „Dėl Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1149/1R-334 redakcija) 9.4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su galutine išvada pateikiama ir psichologo surašyta teisėjo psichologinio vertinimo išvada, taip pat 9.5 punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada atiduodama <...> teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 46-851; 2002, Nr. 17-649; 2008, Nr. 81-3186) 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir žmogaus asmens neliečiamumo principams.
  5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ištyręs minėto norminio administracinio akto teisėtumą, 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nusprendė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. V-196/1R-80 „Dėl Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Reikalavimų pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus ir teisėjų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo (2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. V-1149/1R-334 redakcija) 9.4 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad kartu su galutine išvada pateikiama ir psichologo surašyta <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada, taip pat 9.5 punktas ta apimtimi, kurioje nustatyta, kad užpildyta ir patvirtinta F Nr. 046/a kartu su <...> teisėjo psichologinio vertinimo išvada atiduodama <...> teisėjui, kuris pateikia ją Nacionalinei teismų administracijai, prieštarauja Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, asmens privataus gyvenimo neliečiamumo bei proporcingumo principams.
  6. Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.
  7. Šioje teisės normoje vartojama sąvoka „paprastai negali būti taikomas...“ suponuoja išvadą, kad iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra galimos ir išimtys, t. y. atvejai, kai ši bendro pobūdžio taisyklė yra netaikoma. Tokia išimtis iš šios taisyklės ir yra tie atvejai, kai norminio teisės akto teisėtumas yra revizuojamas ryšium su teisme nagrinėjama individualia byla. Priešingu atveju, toks konkretaus norminio akto teisėtumo revizavimas netektų prasmės, kadangi teisme nagrinėjamos individualios bylos baigčiai norminio akto panaikinimas neturėtų jokių teisinių pasekmių ir tektų laikyti, kad toks pripažintas neteisėtu norminis aktas buvo teisėtas ginčo, nagrinėjamo individualioje byloje, atsiradimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-8-1690-05).
  8. Vadovaudamasi ABTĮ 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija, vertindama skundžiamo atsakovo administracinio sprendimo pagrįstumą, prieina išvadą, kad jis yra neteisėtas, nes pagrįstas Sveikatos tikrinimo aprašu, kuris administracinio teismo sprendimu buvo pripažintas neteisėtu.
  9. Kadangi ginčijamas atsakovo sprendimas yra priimtas vadovaujantis norminiu administraciniu aktu, kurio dalis prieštarauja Teismų įstatymo 531 straipsnio 4 daliai, taip pat konstituciniams teisinės valstybės, asmens privataus gyvenimo neliečiamumo bei proporcingumo principams, todėl ginčijamas administracinis sprendimas vertintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas tenkinamas.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

16Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti.

17Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

18Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

19Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro direktoriaus 2015 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 45R-297 „Dėl 2015 m. sausio 8 d. psichologinio vertinimo Nr. 30 išvados“.

20Sprendimas neskundžiamas.

21

Proceso dalyviai