Byla T-XX-71-12
Dėl administracinių teisės aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo rūšinio teismingumo klausimą

1Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Egidijaus Baranausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

2išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, notarei Aušrai Urbonienei dėl administracinių teisės aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėja prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama:

41. panaikinti:

  1. Kauno apskrities viršininko 1998 m. gegužės 18 d. spendimo Nr. 52/6905 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ dalį, kuria M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,40 ha miško žemės, dalyje dėl žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), esančios 0,21 ha miško žemės;
  2. Kauno apskrities viršininko 1998 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 05-2776 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ir žemės suteikimo savarankiškai ūkininkauti bei Kauno rajono valdybos 1995-01-26 potvarkio Nr. 54 pakeitimo“ dalį, kuria M. G. atkurtos nuosavybės teisės į 0,4 ha miesto miškus, dalyje dėl žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pagal šiuo metu nustatytus kadastrinius duomenis, esančios 0,21 ha miško žemės;
  3. Kauno apskrities viršininko 2001 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 02-01-4393 dalį, kuria M. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,05 ha miško, dalyje dėl žemės sklype, kadastrinis Nr. ( - ), pagal šiuo metu nustatytus kadastrinius duomenis, esančios 0,01 ha miško žemės;

52.

6pripažinti negaliojančia 2010 m. rugsėjo 16 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 19KU-2023, išduoto V. A., dėl M. G. palikimo priėmimo, dalį, kuria paveldėtos nuosavybės teisės į 0,4 ha ir 0,05 ha miško žemės, esančios žemės sklypuose kadastriniais Nr. ( - ), Nr. ( - ), dalyje dėl 0,21 ha ir į 0,01 ha miško žemės paveldėjimo;

73.

8taikyti restituciją natūra, grąžinant žemės sklypų, kadastriniai Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) dalis atitinkamai 0,21 ha ir 0,01 ha, kuriose yra valstybinės reikšmės miškas, valstybės nuosavybėn.

9Pareiškėja nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnį, miestų miškai yra valstybinės reikšmės miškai ir išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei bei yra neprivatizuojami. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 4 punktą, valstybinės reikšmės miškai ir miestų miškai yra valstybės išperkami ir į juos nuosavybės teisės natūra neatkuriamos. Ginčijamų Kauno apskrities viršininko aktų atitinkamomis dalimis neteisėtai, pažeidžiant minėtus teisės aktus, buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į plotus, kurie priskirti valstybinės reikšmės miškui, todėl atitinkamos šių aktų dalys turi būti panaikintos. Tai padarius, turi būti pripažintos negaliojančiomis ir nurodytų Kauno apskrities viršininko aktų sukeltos materialinės teisinės pasekmės, t. y. nurodyto paveldėjimo teisės liudijimo atitinkamos dalys bei pritaikyta restitucija.

10Kauno apygardos administracinis teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad byloje yra reiškiamas reikalavimas dėl individualių administracinių aktų dalių panaikinimo ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Kadangi yra atsiradę atitinkami nuosavybės santykiai dėl ginčo žemės sklypo, kuriuos pareiškėja (prokurorė) siekia paneigti, nors prašyme keliami ir administracinio pobūdžio reikalavimai, tačiau panašaus ginčo bylose Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais yra konstatavusi būtent civilinius teisinius santykius, kurie lemia ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, 2012 m. vasario 21 d. nutartis ir kt.).

11Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

12Byla teisminga administraciniam teismui.

13Pirmi trys pareiškėjos reikalavimai yra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų teisės aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir yra viešojo administravimo veikla, todėl atitinkami skundo reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių.

14Kiti prašymo reikalavimai (dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo) susiję su civilinės teisės normų taikymu, tačiau jie yra išvestiniai iš administracinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nagrinėjamu atveju nekyla. Paveldėjimo neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, jo pripažinimo negaliojančiu pagrindu nurodomas tik sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo neteisėtumas, o restituciją prašoma taikyti kaip skundžiamų administracinių aktų bei paveldėjimo liudijimo panaikinimo išdavą.

15Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje ir Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis; kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Nors šioje byloje yra keliami tiek administracinio, tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau visi pareiškėjos reikalavimai yra tiesiogiai susiję ir juose dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, kurie šiuo atveju lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį byloje A. Z. v. Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti, 2011 m. lapkričio 9 d. nutartį byloje Panevėžio apygardos prokuratūra ir kiti v. Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį byloje Kauno apygardos prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kiti; 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį byloje Panevėžio apygardos prokuratūra, LR Aplinkos ministerija v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kiti; 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį byloje Kauno apygardos prokuratūra v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kiti).

16Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

17Byla teisminga administraciniam teismui.

18Bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir V. A., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, notarei Aušrai Urbonienei dėl administracinių teisės aktų dalių panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

19Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Proceso dalyviai