Byla Ik-1925-602/2011
Dėl nutarimų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ atstovui advokatui A. N., atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos atstovui A. D., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Žalgirio loto“) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-2), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, Priežiūros komisija) 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimus Nr. 312, Nr. 313, Nr. 314, kuriais buvo atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisykles ir priskirti loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, taip pat panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimus Nr. 318, Nr. 319, Nr. 320, Nr. 321, kuriais buvo atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisykles, ir priskirti loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai; 2) pripažinti, kad pateiktos didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus ir jos priskirtinos momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai; 3) įpareigoti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją per 10 kalendorinių dienų patvirtinti didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisykles.

5Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi skundą dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad pateiktos didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisyklės, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisyklės, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisyklės atitinka teisės aktų reikalavimus ir jos priskirtinos momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai atsisakė priimti (t. II, b. l. 20-21).

6Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas 2006, 2009, 2010 metų pirmą pusmetį suderino septynias pareiškėjo pateiktas loterijos taisykles, tuo pripažindamas, kad jos atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. atsisakė suderinti analogiškas (identiškas) taisykles, kuriose skiriasi tik loterijos bilieto kaina. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (toliau – ir Loterijų įstatymas, LĮ) nuo jo priėmimo dienos nėra keistas, jokių teisės aktų pakeitimų nenurodyta ir ginčijamuose nutarimuose, todėl darytina išvada, kad pasikeitė atsakovo požiūris į šiuos teisės aktus. Pažymėjo, jog nurodytų loterijos rūšių platinimo būdų ribojimas iš esmės keičia ir prieštarauja ankstesnei atsakovo praktikai bei de facto susiformavusiai loterijų organizavimo praktikai. Atsakovas 2006 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. N-46 nustatė požymius, kuriems esant loterija priskirtina didžiajai klasikinei telefoninio ryšio loterijai. Be to, didelė dalis momentinių loterijų bilietų platinami internetinio ryšio būdu (pvz., „Greiti žaidimai-1“, „Internetinis LOTO“ ir kt.), o klasikinės loterijos bilietai platinami tiek telefoninio (pvz., „LOTO 1634“, „Krepšinio loterija 1373“ ir kt.), tiek internetinio ryšio būdu (pvz., „Triušių lenktynės“, „Sėkmės loterija“ ir kt.). Pareiškėjo teigimu, ginčijami nutarimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

7Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 25-28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Priežiūros komisija patikrina, ar pateiktos loterijų taisyklės atitinka Loterijų įstatymą, o po to kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas, ir, jei nustato, kad loterijų taisyklės neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų, atsisako jas suderinti. Loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Suderinimas yra loterijų taisyklių revizavimo forma – komisijos valios išraiškos būdas. Priežiūros komisija, gavusi pareiškėjo prašymą suderinti loterijų taisykles, patikrino, ar jos atitinka Loterijų įstatymą bei kitų teisės aktų nuostatas ir, nustačiusi, kad šių nuostatų neatitinka, atsisakė jas suderinti. Ginčijamuose nutarimuose aiškiai ir pakankamai detaliai išdėstyta, kuo vadovaujantis yra atsisakoma derinti taisykles.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu (t. III. b. l. 88-98) pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žalgirio loto“ skundą tenkino iš dalies ir nutarė panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimus Nr. 312, Nr. 313, Nr. 314, kuriais buvo atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisykles ir priskirti loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, taip pat panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimus Nr. 318, Nr. 319, Nr. 320, Nr. 321, kuriais buvo atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisykles, ir priskirti loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, įpareigoti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įvykdyti Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą – nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą: didžiąją loteriją „MULTI LOTTO-2“, didžiąją loteriją „MULTI LOTTO-3“, didžiąją loteriją „MULTI LOTTO-4“, didžiąją loteriją „MULTI LOTTO-5“, didžiąją loteriją „EXTRA LOTTO-2“, didžiąją loteriją „EXTRA LOTTO-3“, didžiąją loteriją „EXTRA LOTTO-4“ ir priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį atitinkančius sprendimus dėl šių loterijų taisyklių derinimo, jeigu Komisija atsisakys suderinti pateiktas taisykles, kitoje dalyje nutarė pareiškėjo UAB „Žalgirio loto“ skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti pareiškėjo UAB „Žalgirio loto“ naudai iš atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 100 litų žyminį mokestį.

10Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Loterijų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Priežiūros komisija prižiūri ir kontroliuoja didžiųjų loterijų organizatorių veiklą. Pagal Loterijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį didžioji loterija – loterija, kurios organizatorius turi licenciją, suteikiančią teisę platinti loterijos bilietus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir kurios numatomų išplatinti bilietų nominali vertė neribojama. Pagal Loterijų įstatymo 19 straipsnio 3 dalį didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Priežiūros komisija. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739 (toliau – ir Nuostatai), 4.2 punkte nustatyta, kad vienas iš svarbiausių Priežiūros komisijos tikslų yra teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti didžiųjų loterijų organizavimą, kad būtų užtikrinta žaidėjų ir didžiųjų loterijų organizatorių interesų ir teisių apsauga. Pagal Nuostatų 5.10 punktą Priežiūros komisija derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus. Pagal Didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1550 (toliau – ir Taisyklės), 5 punktą Priežiūros komisija yra licencijas organizuoti didžiąsias loterijas išduodanti institucija ir, vadovaujantis šių taisyklių 28 punktu, atsisako suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, jeigu jos neatitinka Loterijų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų ir Taisyklių nuostatų. Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta viena iš Priežiūros komisijos teisių yra nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius.

11Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Priežiūros komisija įgyvendindama šią funkciją pareikalavo iš pareiškėjo pateikti prašymą su pagrindimu, kokiai loterijų rūšiai turėtų būti priskirtos loterijos, kurių taisyklės turėjo būti suderintos. 2004 m. balandžio 16 d. atsakovo patvirtintu nutarimu Nr. N-140 yra patvirtintos Dokumentų, reikalingų licencijoms ir leidimams gauti bei lošimų organizavimo reglamentų pakeitimams ar papildymams tvirtinti, loterijų taisyklėms, jų pakeitimams ar papildymams suderinti pateikimo taisyklės. Šių taisyklių 23.1-23.4 punktuose yra nustatyti dokumentai, kuriuos privalėjo pateikti pareiškėjas kreipdamasis į Priežiūros komisiją su prašymu suderinti loterijų taisykles. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas pateikė Priežiūros komisijai visus minėtus dokumentus, todėl ji be teisėto pagrindo reikalavo iš pareiškėjo pateikti prašymą, kuriame būtų nurodytas pagrindimas, kuriai loterijų rūšių turi būti priskirtos loterijos. Tokia Priežiūros komisijos teisė nėra nustatyta nei Taisyklėse, nei Komisijos darbo reglamente, patvirtintame 2004 m. birželio 17 d. Komisijos nutarimu Nr. N-198, nei Komisijos nuostatuose, nei kituose teisės aktuose. Pabrėžė, jog Komisija neturėjo teisės reikalauti tokio dokumento vadovaudamasi LĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame yra nustatyta Komisijos teisė reikalauti, kad loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus apie loterijų organizavimą. Toks aiškinimas yra nesuderinamas su pačios Komisijos nustatyta tvarka Taisyklių 23.1-23.4 punktuose bei su minėta Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta Priežiūros komisijos funkcija – nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Komisija reikalavo iš pareiškėjo pateikti teisės aktuose nenustatyto turinio prašymą, kuriame pats pareiškėjas išspręstų klausimą, kurį privalo pagal kompetenciją spręsti Komisija. Bylos medžiaga patvirtina, kad visų pateiktų loterijų taisyklių atveju konstatuota, jog ketinama organizuoti loterija neatitinka momentinės loterijos rūšies požymių, nustatytų Loterijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pateiktose loterijos taisyklėse bilietas apibrėžiamas kaip identifikuojamas įrašas kompiuterinėje duomenų bazėje, patvirtinantis žaidėjo dalyvavimą loterijoje. Vadovaujantis Loterijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, loterijos bilietas – tai dokumentas arba identifikuojamas (patvirtinantis jo dalyvavimą loterijoje) įrašas (žaidėjo pasirinkti skaičiai ir (ar) ženklai, įrašo laikas, siuntėjo telefono numeris ir (ar) kodas) loterijos kompiuterinės sistemos duomenų bazėje, nurodytas loterijos taisyklėse. Loterijų rūšys yra nustatytos Loterijų įstatymo 3 straipsnyje, jos yra klasifikuojamos pagal organizavimo mąstą – didžioji ir mažoji loterija; pagal žaidimo pobūdį – skaitmeninė, momentinė klasikinė, sportinė; pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją.

12Teismas nurodė, jog Komisija ginčijamu atveju konstatavo, kad pateiktos prašomos suderinti loterijų taisyklės neatitinka momentinės loterijos požymių, dėl to atsisakė suderinti taisykles. Komisijos nutarimų turinys patvirtina, kad Komisija įvertino taisykles pagal vieną iš klasifikavimų – pagal žaidimo pobūdį ir konstatavo neatitikimą. Pažymėjo, jog taisyklės turėjo būti vertinamos tiek pagal žaidimo pobūdį, tiek pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją, esant kelių loterijų požymiams, Komisija privalėjo pati įgyvendinti Loterijų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą Priežiūros komisijos funkciją – nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Ši nuostata dėl to ir yra nustatyta, kad esant neaiškiam atvejui Komisija išsprendžia klausimą. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog Komisija pati turėjo kvalifikuoti loterijos rūšį, o ne esant neaiškumams atsisakyti derinti taisykles. Komisija netinkamai įgyvendino šią savo kompetenciją, todėl nutarimai naikinami ir Komisija yra įpareigojama atlikti teisės aktuose nustatytą funkciją, kuri ginčijamu atveju turėjo būti atlikta. Teismas pažymėjo, jog netenkinamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją suderinti taisykles, nes teismas negali atlikti Komisijai priskirtos funkcijos, jis tik vertina priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų teisėtumą.

13Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų Komisijos nustatytų taisyklių neaiškumų, nes Komisija privalo išspręsti klausimą, kokiai loterijos rūšiai bus priskirtos loterijos, kurių taisykles prašoma suderinti. Komisija, atsisakydama derinti taisykles, nurodė atitinkamas Loterijų įstatymo nuostatas dėl loterijos rūšies neatitikimų, dėl loterijų laimėjimų išmokėjimo ir apskaitos tvarkos (Loterijų įstatymo 10 str.) neatitikimų, dėl kitų taisyklių nuostatų Komisija nenurodė jokių teisės aktų reikalavimų, kurių neatitinka pateiktos suderinti taisyklės. Dėl kitų minėtų neatitikimų Komisija abstrakčiai nurodė, kad nuostatos deklaratyvios ar neaiškios, tačiau jos išvados nepagrįstos teisės aktų reikalavimais, todėl šiuo aspektu Komisijos nutarimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimo. Teismas pažymėjo, jog Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus arba atsisakyti atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus, jeigu yra teisės aktuose nustatytas pagrindas. Komisija netinkamai įgyvendino šią kompetenciją. Pabrėžė, kad Komisija, atlikdama teisės aktų jai priskirtas funkcijas, kiekvienu konkrečiu atveju tikrina, ar pateiktos taisyklės atitinka Loterijų įstatymo ir kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Šioje byloje nėra nagrinėjamas klausimas dėl anksčiau suderintų taisyklių, todėl pareiškėjo argumentas dėl anksčiau suderintų taisyklių negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Komisijos vieninga praktika yra svarbus argumentas, bet negali būti lemiamu argumentu svarstant Komisijos veiksmų teisėtumą. Aplinkybė, jog Komisija pradėjo išsamiau nagrinėti jai pateikiamas derinti taisykles, negali būti pagrindu pripažinti tokius Komisijos veiksmus neteisėtais.

14III.

15Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 104-108) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog įgyvendindama savo funkcijas loterijų veiklos priežiūros srityje Priežiūros komisija: 1) nagrinėja dokumentus, reikalingus išduoti licencijoms organizuoti didžiąsias loterijas; 2) išduoda licencijas organizuoti didžiąsias loterijas ir sustabdo ir panaikina jų galiojimą; 3) kontroliuoja, kaip didžiųjų loterijų organizatoriai laikosi įstatymų bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių didžiųjų loterijų organizavimą, reikalavimų (LĮ 24 str. 1-3 p.); 4) derina didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus (LĮ 19 str. 3 d.). Nuostatų 20 punkte numatyta, kad Priežiūros komisija sprendimus visais jos kompetencijos priskirtais klausimais priima posėdžiuose. Priežiūros komisijos posėdžio sprendimai įforminami nutarimu. LĮ 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad loterijos organizatorius gali pradėti platinti kiekvienos loterijos bilietus tik tada, kai yra patvirtintos jos taisyklės, o didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Priežiūros komisija (LĮ 19 str. 3 d.). Įgyvendindama LĮ suteiktus įgaliojimus Priežiūros komisija patikrina, ar pateiktos loterijų taisyklės atitinka LĮ, kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas, ir, jei nustato, kad loterijų taisyklės neatitinka galiojančių teisės aktų nuostatų, nutarimu atsisako jas suderinti. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A18-l119/2007. Atsakovo nuomone, iš nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad loterijų taisykles vienašališkai rengia loterijų organizatoriai. Priežiūros komisija turi teisę ir pareigą tikrinti loterijų organizatorių parengtas loterijų taisykles ir nustačiusi, kad jų forma ar turinys atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nutarimu jas suderinti. Šiuo atveju „suderinimas” yra loterijų taisyklių „revizavimo” forma – Priežiūros komisijos valios išraiškos būdas. Lingvistinė termino „suderinti” analizė suponuoja, kad derinimo metu turėtų būti pašalinami nuomonių prieštaravimai bei pasiekiamas derinantiems subjektams priimtinas rezultatas.

16Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Priežiūros komisija, gavusi loterijos organizatoriaus UAB „Žalgirio loto” prašymą suderinti loterijų taisykles, loterijų taisyklių derinimo metu patikrino, ar pateiktos taisyklės visų pirma atitinka LĮ, o po to kitų teisės aktų, tiesiogiai reglamentuojančių loterijų organizavimą, nuostatas. Priežiūros komisija, įvertinusi pateiktas derinti loterijų taisykles, nustatė, kad ketinamos organizuoti loterijų taisyklės turi kelių loterijos rūšių požymių. Siekdama išsiaiškinti tikruosius loterijos organizatoriaus ketinimus (kokiu būdu ketinama platinti loterijos bilietus, kaip nustatomi laimėjimai ir kt.), loterijų taisyklių derinimo metu Priežiūros komisija, pasinaudodama savo teise (LĮ 25 str. 1 d. 1 p.) gauti iš loterijų organizatorių informaciją, kreipėsi į pareiškėją su nurodymu pateikti prašymą dėl loterijos priskyrimo atitinkamai loterijos rūšiai. Loterijos priskyrimas atitinkamai rūšiai daro didelę įtaką loterijų organizatoriaus veiklai, todėl Priežiūros komisijai savarankiškai įvertinus loterijos taisykles ir priskyrus loteriją atitinkamai loterijos rūšiai gali susidaryti situacija, kai loterijos organizatorius pagal suderintas loterijų taisykles negalės organizuoti tokių loterijų, kurias jis ketino organizuoti pagal pateiktas derinti loterijų taisykles. Loterijų organizavimo santykiai yra sudėtingi, todėl LĮ nustatyta būtent tokia loterijų taisyklių vertinimo forma, t. y. kai loterijų taisykles derinančios šalys išreiškia savo viziją, poziciją ir pateikia savo pastabas. Įvertinus loterijų taisykles ir pašalinus nuomonių prieštaravimus, Priežiūros komisija nutarimu suderina loterijų taisykles.

17Atsakovas pažymi, jog LĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai nustatyta Priežiūros komisijos teisė gauti iš loterijų organizatorių informaciją, o 25 straipsnio 1 dalies 4 punkte teisė reikalauti, kad loterijų organizatoriai pateiktų paaiškinimus. Loterijų taisyklių derinimas yra viena iš Priežiūros komisijos priežiūros funkcijų, todėl taisyklių derinimo metu ji turi teisę gauti, bet kokią reikalingą informaciją ar paaiškinimus. Pabrėžia, jog nustatymas, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, yra Priežiūros komisijos teisė (LĮ 25 str. 1 d. 5 p.), bet ne funkcija (LĮ 24 str.). Todėl, atskovo nuomone, teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas ir nepagrįstai pripažino, kad Priežiūros komisija pati privalo priskirti žaidimą atitinkamai loterijai bei neturi teisės reikalauti pateikti informaciją. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-732/2009. Mano, kad Priežiūros komisija, siekdama pašalinti loterijų taisyklių derinimo metu iškilusius neaiškumus, išsiaiškinti tikruosius loterijos organizatoriaus ketinimus dėl loterijos organizavimo bei užtikrinti tinkamą loterijų organizavimo tvarką, turi teisę reikalauti, bet kokios informacijos, kurios reikia priežiūros funkcijoms atlikti.

18Nurodo, jog teismas turėjo vertinti skundžiamų nutarimų teisėtumą, o teismas skundžiamus nutarimus pripažino netekusiais galios vadovaudamasis ne nutarimų nuostatomis, o vertindamas vieną iš loterijų taisyklių derinimo metu atliktų veiksmų – Priežiūros komisijos nurodymą (2010 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 2-L-709) pareiškėjui pateikti prašymą priskirti loteriją atitinkamai loterijų rūšiai, o tokie Priežiūros komisijos veiksmai ne tik nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, nėra ginčo dalykas (nutarimuose nėra nustatyti įpareigojimai pareiškėjui pateikti informaciją dėl loterijos taisyklių priskyrimo), bet ir negali būti pagrindu panaikinti Priežiūros komisijos nutarimus.

19Atsakovas pažymi, jog nutarimuose aiškiai ir pakankamai detaliai išdėstoma, kuo vadovaujantis atsisakoma suderinti loterijų taisykles, t. y. nurodama, kokios loterijų taisyklių nuostatos neatitinka loterijos taisyklėms keliamų reikalavimų. Šiuo atveju Priežiūros komisija loterijų taisyklių pagal taikomą loterijos bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją nevertino, kadangi loterijų taisyklės pagal šį klasifikavimą iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl nebuvo jokio pagrindo jų vertinimo nurodyti nutarimuose. Atsakovo nuomone, nors skundžiamų nutarimų dalyse nenurodyta, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka loterijų taisyklių nuostatos, tai nesudaro pagrindo juos panaikinti. Pažymi, jog pareiškėjas prieš nutarimų priėmimą gavo pakankamai informacijos apie loterijų taisyklių derinimą. Iš pareiškėjui loterijų taisyklių derinimo metu siųstų Priežiūros komisijos raštų pareiškėjas galėjo suprasti Priežiūros komisijos nutarimų pagrindą. Be to, nutarimuose aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis taisyklių nuostatos pripažintos kaip taisytinos. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į nutarimuose nurodytų loterijų taisyklių neatitikimų ypatumus, t. y. loterijų taisyklių sąvokų neapibrėžtumą, neaiškumą. Mano, kad nutarimuose nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami tam, kad loterijų organizatorius suprastų nurodytus loterijų taisyklių trūkumus, juos ištaisytų ir galėtų pakartotinai kreiptis į Priežiūros komisiją dėl savo teisės įgyvendinimo, t. y. pateikti prašymą suderinti loterijų taisykles.

20Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b. l. 119-120) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog ginčijamuose nutarimuose nėra atskleista, kaip pasikeitė teisės aktai lyginant su suderintom anksčiau taisyklėmis. Iš komisijos žodinio paaiškinimo tapo aišku, kad pasikeitė požiūris į taisykles. Toks valstybės tarnautojų elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas jiems suteiktais įgalinimais. Pažymi, kad nors VAĮ ir suteikia teisę priežiūrą atliekančiam viešojo administravimo subjektui konsultuoti ūkio subjektus, tačiau tokiu konsultavimu jokiu būdu negali būti keičiamas teisinis reglamentavimas ar sukuriamos naujos teisės normos (taisyklės). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla draudimas žemesnės galios teisės aktuose nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Mano, kad tam tikros srities valstybinę priežiūrą įgyvendinančiai institucijai draudžiama galimai remiantis konsultavimo ar kita analogiška teise keisti (siaurinti) įstatymu nustatytą reglamentavimą. Nurodo, jog, sprendžiant klausimą, ar pateiktos taisyklės atitinka teisės aktus, reikia vadovautis LĮ 19 straipsnio 2 dalimi, kurioje yra nurodyta, kas turi būti taisyklėse. Ginčijamuose nutarimuose nėra atskleista, kaip pasikeitė teisės aktai lyginant su suderintom anksčiau taisyklėmis. Pabrėžia, jog ginčijamuose nutarimuose nėra atskleista, kuo prašomos suderinti taisyklės neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1550 ,,Dėl didžiųjų ir mažųjų loterijų licencijavimo taisyklių patvirtinimo” 27 punkte yra numatyta, kad juridinis asmuo, norintis suderinti loterijos taisykles, jų papildymus arba pakeitimus, pateikia jas licencijas išduodančiai institucijai. Licencijas išduodanti institucija sprendimą dėl loterijos taisyklių, jų papildymų arba pakeitimų suderinimo priima ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo loterijos taisyklių gavimo dienos. Nurodo, jog šiuo atveju atsakovas nevykdė (vilkino) jam deleguoto sprendimo priėmimo. Minėto nutarimo 28 punktas numato tik vieną galimybę atsisakyti suderinti taisykles ar jų pakeitimus, t. y. jei jos prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams. Pareiškėjo įsitikinimu, pateiktos taisyklės įstatymų nuostatoms neprieštarauja.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV.

23Apeliacinis skundas tenkintinas.

24Byloje ginčas kyla dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimų Nr. 312, Nr. 313, Nr. 314, kuriais atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „EXTRA LOTTO-4“ taisykles ir minėtas loterijas priskirti momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, taip pat Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimų Nr. 318, Nr. 319, Nr. 320, Nr. 321, kuriais atsisakyta suderinti didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-2“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-3“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-4“ taisykles, didžiosios loterijos „MULTI LOTTO-5“ taisykles, ir priskirti minėtas loterijas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

25Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad pagal Loterijų įstatymo nuostatas, viena iš Komisijos funkcijų – nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jei jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, todėl atsisakydama derinti pareiškėjo pateiktas taisykles ir pati nenustatytama, kokiai loterijų rūšiai priskirti byloje aptariamus žaidimus, Komisija netinkamai įgyvendino savo kompetenciją. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas byloje aptariamu atveju konstatavo, jog pateiktos prašomos suderinti loterijų taisyklės neatitinka momentinės loterijos požymių, tačiau jų nepagrįstai nevertino kitų teisės aktuose įtvirtintų kriterijų požiūriu, t. y. neįgyvendino pirmiau minėtos savo funkcijos.

26Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad Lošimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta Komisijos teisė, o ne funkcija nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jei jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Be to, atsakovo manymu, pareiškėjas skunde prašė panaikinti skundžiamus aktus dėl jų prieštaravimo galiojančiam teisiniam reguliavimui, todėl teismas ir turėjo spręsti klausimą dėl skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo, o ne vertinti atsakovo nurodymo pareiškėjui pateikti informaciją teisėtumą.

27Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pirmiau minėtiems apelianto argumentams iš esmės pritaria.

28Visų pirma pažymėtina, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Loterijų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos. Pažymėtina, kad Komisijos funkcijos apibrėžtos LĮ 24 straipsnyje, jame nėra įtvirtinta Komisijos funkcija nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jei jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. LĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta atsakovo teisė nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, kad pagal LĮ 19 straipsnio 3 dalį didžiųjų loterijų taisykles, jų papildymus ir pakeitimus tvirtina loterijos organizatorius, suderinęs su Valstybine lošimų priežiūros komisija.

29Taigi sistemiškai vertinant ir aiškinant minėtas LĮ nuostatas, darytina išvada, kad didžiųjų loterijų taisyklių projektus rengia ir tvirtina pats loterijos organizatorius, tuo tarpu atsakovas turi pareigą suderinti (t. y. iš esmės pritarti pateiktų taisyklių projektui) tokio pobūdžio taisyklių projektus, jei jie atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat pareigą atsisakyti suderinti pateiktų taisyklių projektus, jei jie neatitinka teisės aktų reikalavimų (analogiškai žr. 2007 m. gruodžio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1119/2007). Turint galvoje pirmiau minėtą teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, kad viena iš Komisijos funkcijų - nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, nes tokia Komisijos funkcija LĮ nėra įtvirtinta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir sprendimo rezoliucinė dalis šioje dalyje iš esmės reiškia, kad teismas, aiškindamas LĮ nuostatas, padarė išvadą, jog Komisija turi pareigą nustatyti, kokiai loterijų rūšiai priskirti žaidimą, jeigu jis neatitinka visų konkrečiai loterijos rūšiai nustatytų požymių arba atitinka kelioms loterijų rūšims nustatytus požymius, nors, kaip minėta, LĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra eksplicitiškai nurodyta, jog tai yra Komisijos teisė, bet ne pareiga. Be to teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo pateiktų prašymų suderinti byloje aptariamų taisyklių projektus (t. I, b.l. 99-100; 114-115; 129-130; 148-149, 164-165; 180-181; t. II, b.l. 1), taip pat pareiškėjo skundo teismui matyti, kad jis neturėjo ketinimo prašyti Komisiją pasinaudoti savo teise ir taisyklių projektuose apibūdintus žaidimus priskirti tam tikrai loterijų rūšiai: iš minėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekė, jog aptariamuose taisyklių projektuose apibūdinti žaidimai būtų traktuojami būtent kaip momentinės internetinio ryšio loterijos.

30Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad Komisija, vadovaudamasi LĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, turėjo teisę prašyti pateikti papildomą informaciją. Viena vertus, kaip minėta, tokia teisė gauti papildomą informaciją yra aiškiai įtvirtinta LĮ. Kita vertus, akivaizdu, kad siekiant visapusiškai išnagrinėti atitinkamus prašymus ir priimti sprendimus, atitinkančius teisės aktų reikalavimus, atsakovui gali kilti poreikis gauti papildomą informaciją. Kaip minėta, būtent loterijos organizatorius rengia taisyklių projektą, jis yra tas subjektas, kuris atitinkamų taisyklių pagrindu siekia organizuoti konkrečią loteriją. Taigi kiekvienu atveju svarbu aiškiai nustatyti loterijos organizatoriaus ketinimus – t. y. tai, kokios rūšies (pagal įvairius parametrus) loteriją jis ketina organizuoti ir, atitinkamai, kokios rūšies loterijos taisyklių projektą teikia derinimui. Todėl manytina, kad byloje aptariamu atveju atsakovas turėjo teisę prašyti papildomus paaiškinimus dėl pateiktų taisyklių projektų.

31Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, taip pat nepagrįstai konstatavo, jog Komisija, pati nenustatydama, kokiai loterijų rūšiai priskirtinas atitinkamas žaidimas, netinkamai įgyvendino savo kompetenciją.

32Kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos objektu, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde ginčijo pirmiau nurodytų Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimų teisėtumą ir pagrįstumą. Iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų (panaikinti atsakovo priimtus nutarimus, įpareigoti atsakovą patvirtinti taisykles ir priskirti jas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai), taip pat skunde pateikiamų argumentų matyti, kad, pareiškėjo manymu, ginčijami nutarimai nepagrįsti dėl savo turinio. Todėl darytina išvada, jog šioje byloje kilusio ginčo objektas – byloje ginčijamų aktų, kuriais atsisakyta derinti pareiškėjo pateiktus taikyklių projektus, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš ginčijamų Komisijos nutarimų matyti, kad atsakovas atsisakė atlikti tam tikrus veiksmus, kurių atlikimą numato įstatymas (LĮ 19 straipsnio 3 dalis). Įvertinus ginčijamų aktų turinį matyti, kad juose nurodyti aiškūs atsisakymo suderinti minėtas taisykles pagrindai, be kita ko, tai, kad ketinamos organizuoti loterijos pagal žaidimo pobūdį neatitinka LĮ įtvirtintų momentinės loterijos rūšies požymių, taip pat išdėstyti motyvai, kuriais remiantis padaryta tokia išvada. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje turėjo būti vertinamas atsisakymo derinti taisyklės teisėtumas ir pagrįstumas, t. y. pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, kad ginčijami Komisijos nutarimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų: ginčijamuose nutarimuose nurodyti atsisakymo suderinti taisyklių projektus teisiniai pagrindai, taip pat pateikti motyvai, kodėl, atsakovo manymu, pateiktų taisyklių projektai neatitinka kokrečių teisės normų.

33Kaip minėta, byloje turėjo būti vertinamas atsakovo atsisakymo derinti taisyklės teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis tokio ginčijamų nutarimų vertinimo neatliko. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas įpareigoti atsakovą per 10 kalendorinių dienų patvirtinti aptariamų loterijų taisykles ir priskirti jas momentinės internetinio ryšio loterijos rūšiai yra neatsiejamas nuo ginčijamų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo.

34Konstatavusi, kad nėra pagrindo teigti, jog Komisija, pati nenustatydama, kokiai loterijų rūšiai priskirtinas atitinkamas žaidimas, netinkamai įgyvendino savo kompetenciją, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ginčijamų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo jų turinio aspektu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą.

35Kadangi pirmosios instancijos teismas vertinimo, ar Komisijos priimti ginčijami nutarimai pagal turinį yra teisėti ir pagrįsti, neatliko, Komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, be to bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme paneigtų proceso dalyvių teisę į apeliaciją, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą tenkinti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

39Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ (toliau – ir... 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi... 6. Pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas 2006, 2009, 2010 metų pirmą... 7. Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija atsiliepimu į... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Loterijų įstatymo 23 straipsnio... 11. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Priežiūros komisija... 12. Teismas nurodė, jog Komisija ginčijamu atveju konstatavo, kad pateiktos... 13. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl kitų Komisijos nustatytų... 14. III.... 15. Atsakovas Valstybinė lošimų priežiūros komisija apeliaciniu skundu (t.... 16. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju Priežiūros komisija, gavusi loterijos... 17. Atsakovas pažymi, jog LĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte aiškiai nustatyta... 18. Nurodo, jog teismas turėjo vertinti skundžiamų nutarimų teisėtumą, o... 19. Atsakovas pažymi, jog nutarimuose aiškiai ir pakankamai detaliai išdėstoma,... 20. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Žalgirio loto“ atsiliepimu į... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV.... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 24. Byloje ginčas kyla dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2010 m.... 25. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad pagal Loterijų... 26. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, kad Lošimų įstatymo 25... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes ir joms taikytiną... 28. Visų pirma pažymėtina, kad byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams... 29. Taigi sistemiškai vertinant ir aiškinant minėtas LĮ nuostatas, darytina... 30. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apelianto argumentais, kad Komisija,... 31. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 32. Kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos objektu, teisėjų kolegija pažymi,... 33. Kaip minėta, byloje turėjo būti vertinamas atsakovo atsisakymo derinti... 34. Konstatavusi, kad nėra pagrindo teigti, jog Komisija, pati nenustatydama,... 35. Kadangi pirmosios instancijos teismas vertinimo, ar Komisijos priimti... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos apeliacinį skundą... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. sprendimą... 39. Nutartis neskundžiama....