Byla A-525-1141-14
Dėl nutarimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą Nr. ATK2-67/2013 (toliau – ir Nutarimas).

5Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu išnagrinėti, ar Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

6Paaiškino, kad 2013 m. kovo 23 d. 15 val. 52 min. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), Kudirkos Naumiestyje, pardavėja J. L. neįsitikinusi, kad pirkėjas yra blaivus, pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo. Nurodė, kad pardavėjai abejonių kilo tik dėl pirkėjo amžiaus, todėl ji paprašė pateikti asmens dokumentus, kuriuos klientas pateikė. Atkreipė dėmesį į su pirkėju L. P. susijusius kitus tą pačią dieną padarytus teisės pažeidimus, t. y. minėtas neblaivus pilietis šalia autobusų stoties esančioje parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų, kuriuos vartojo viešoje vietoje su nepilnametėmis merginomis, vėliau dar kartą kitoje parduotuvėje įsigijo alkoholinių gėrimų ir tik po to alkoholinius gėrimus pirko pareiškėjo parduotuvėje. Iš pirkėjo paaiškinimų matyti, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas tą dieną buvo pažeistas tris kartus, skirtingose parduotuvėse parduodant alkoholinius gėrimus tam pačiam neblaiviam asmeniui. Vertino, jog nesąžininga ir neteisinga tai, kad nors AKĮ pažeidimą padarė ne tik pareiškėjas, tarnybinis patikrinimas atliktas ir ginčijamas Nutarimas surašytas tik jam. Atkreipė dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, tačiau nenustato pardavėjų teisių ir tvarkos, kaip reikėtų vykdyti šią įstatymo nuostatą. Parduotuvė yra vieša vieta ir jeigu pardavėja klaidingai pareikštų klientui, kad jis yra neblaivus ir alkoholinių gėrimų jam neparduotų, būtų pažeistos žmogaus teisės, įžeistas žmogaus orumas. Minėtos AKĮ nuostatos vykdymas nėra reglamentuotas ir minėtas draudimas yra nuolat pažeidžiamas visų prekybininkų, tad kyla abejonių, ar jis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes pareigūnai, prižiūrintys minėto įstatymo reikalavimo vykdymą, gali laisvai pasirinkti, kuriam ūkio subjektui taikyti atsakomybę, o kuriam ne. Taip pat pažymėjo, jog Departamentas, nustatydamas pažeidimą, pagal įstatymo analogiją taikė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Neblaivumo nustatymo taisyklės), nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 3 punktas neleidžia pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų. Minėtos taisyklės nesuteikia pardavėjams teisės nustatyti pirkėjo girtumą ir nenustato neblaivumo tikrinimo jokiems kitiems asmenims, išskyrus asmenis, vairuojančius transporto priemones. Vertino, kad bet kokie ne pagal minėtas taisykles atlikti veiksmai, siekiant nustatyti asmens girtumą, būtų to asmens teisių pažeidimas. Atkreipė dėmesį, kad pardavėjas, siekdamas vykdyti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus, neturi teisinės galimybės nustatyti pirkėjo girtumo. Teisės aktuose nėra nustatyta neblaivumo riba, t. y. kada pirkėjas laikomas neblaiviu. AKĮ nustatyta, kaip pardavėja turi elgtis kilus įtarimui dėl pirkėjo amžiaus, tačiau nėra nustatyta, kaip elgtis, kai pirkėjas yra galimai neblaivus. Per trumpą laiko tarpą pakankamai sunku nustatyti pirkėjo neblaivumą, todėl ginčijama AKĮ nuostata gali būti naudojama susidorojant su nepatinkančiu verslo subjektu. Teigė, kad AKĮ nuostatos turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o minėto įstatymo nuostata, draudžianti parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims, nesiderina su pagrindinėmis žmogaus teisėmis. Nėra aišku, ar minėtas draudimas yra teisingas, protingas ir sąžiningas, nes visiems iš anksto žinoma, kad įstatymo draudžiama veikla dėl neaiškaus reglamentavimo nuolatos vykdoma visų be išimties prekybininkų, ir tik nuo pareigūnų norų priklauso, ar pažeidimas fiksuojamas. Pabrėžė, kad pareiškėjas AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą pažeidė formaliai, o ne piktavališkai.

7Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 44–47), kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Departamento Nutarimą.

8Nurodė, kad atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta ginčijamame Nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta ir įvardyta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikyta atsakomybė už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo nesilaikymą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde nurodomi įvairūs teiginiai, nesusiję su skundžiamo Nutarimo galimais procesinės ir materialinės teisės pažeidimais, pavyzdžiui, teisėkūros subjektams skirti teiginiai dėl teisinio reguliavimo neaiškumo ir netikslumo, teiginiai dėl policijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų. Pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui, yra imperatyvus ir tam, kad būtų nustatytas pažeidimas, pakanka, jog alkoholiniai gėrimai yra parduodami neblaiviems asmenims. Rėmėsi Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 32 punktu. Pažymėjo, kad mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais – licencijuojama ūkio subjektų veikla, kuri vykdoma ūkio subjektui įvertinus šios veiklos visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Formaliose sudėtyse teisės pažeidimas yra baigtas, kai pažeidėjas atlieka draudžiamus įstatymo veiksmus. Kad pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos licencijos turėtojui, kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą, užtenka nustatyti tik pažeidimo, nustatyto normos dispozicijoje, faktą, t. y. nustatyto draudimo pažeidimo faktas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas. Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, nekyla abejonių dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimo sudėties, o byloje esantys įrodymai laikytini objektyviais ir patikimais. Licencijuojama veikla turi būti vykdoma itin atsakingai, tačiau pareiškėjo pozicija liudija, kad jis nesupranta šio verslo specifikos ir pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo srityje daromos žalos. Pareiškėjo pardavėja, vertindama bendrą asmens būklę, neatliko būtinų veiksmų pagal Bendros asmens būklės vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505, 2 punktą ar kitais būdais, kurie yra būtini kiekvienu atveju parduodant alkoholinius gėrimus, neįsitikino asmens blaivumu. Tai, kad pareiškėjo darbuotoja turėjo galimybę įsitikinti asmens girtumu, rodo pirkėjo girtumo laipsnis (2,92 promilės, t. y. sunkus girtumas) ir pardavėjos teiginys „šiandien jis buvo matyti kad neblaivus, tačiau negriuvinėjo“. Todėl pareiškėjo darbuotojos elgesys vertintinas kaip nepakankamas atidumas. Pareiškėjo siekį eliminuoti tam tikras įrodinėtinas aplinkybes ir su jomis siejamus teisės aktus, atsakovas vertino kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį suformuotai administracinės teisės doktrinai, teigė, jog pareiškėjas skunde pateikia subjektyvų byloje esančių aplinkybių ir faktų vertinimą.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b. l. 116–120) pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nustatyta, kad J. L. 2013 m. kovo 23 d. 15 val. 52 min., dirbdama pardavėja Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), Kudirkos Naumiestyje, Šakių r., suprasdama, kad asmuo yra neblaivus, pardavė vieną 1,5 l talpos 6 proc. stiprumo butelį kriaušių sidro „Party“ neblaiviam L. P., kuriam buvo nustatytas 2,92 promilių girtumas. Minėtame nutarime Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad šiais savo veiksmais pardavėja pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 164 straipsnio 3 dalyje, bei jai paskirta administracinė nuobauda – 50 Lt bauda. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nurodyta, kad J. L. visiškai prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindama, kad suprato, jog alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, ir dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi.

12Įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad byloje įrodytas faktas, jog alkoholis 2013 m. kovo 23 d. Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje ( - ), Kudirkos Naumiestyje, Šakių r., buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Pažeidimo fakto objektyvioji pusė įrodyta remiantis byloje esančiais rašytinais įrodymais: 2013 m. kovo 23 d. specialisto tarnybiniu pranešimu (b. l. 52), 2013 m. kovo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais duomenimis (b. l. 53–54), kasos aparato kvitu (b. l. 56), pirkėjo L. P. paaiškinimu (b. l. 57), alkoholio matuoklio „Lion 500“ duomenimis (b. l. 58). Pažymėta, kad pati pardavėja pripažino, kad pardavė alkoholinį gėrimą L. P., tik nurodė, kad negalėjo nustatyti asmens neblaivumo. Atkreiptas dėmesys, kad alkoholinio gėrimo pirkėjo, su juo kartu pirkimo metu buvusių asmenų ir pardavėjos paaiškinimai dėl pardavimo fakto yra nuoseklūs, tarp jų nėra esminių prieštaravimų. Be to, byloje nėra ginčo dėl alkoholio matuoklio parodymų. Taigi, Departamentas pagrįstai konstatavo alkoholinio gėrimo pardavimo neblaiviam asmeniui faktą.

13Dėl pareiškėjo argumento, kad pardavėja neturėjo jokių teisinių galimybių nustatyti, ar asmuo yra neblaivus, todėl atsakomybės taikymas juridiniam asmeniui yra neteisėtas, pažymėta, jog nustatant, ar pardavėja šiuo konkrečiu atveju turėjo galimybę įtarti/nustatyti, kad pirkėjas yra neblaivus, svarbios šios aplinkybės: pirma, pirkėjui nustatytas sunkus girtumas (nustatytas 2,92 promilės girtumas); antra, alkoholinio gėrimo pirkėjas policijos pareigūnams ir liudytojai A. K., kuri buvo kartu su juo pirkimo metu, atrodė akivaizdžiai neblaivus; trečia, prieš tai tam pačiam pirkėjui kitoje parduotuvėje nepardavė alkoholinio gėrimo įtarus, kad pirkėjas gali būti neblaivus; ketvirta, pardavėja 2013 m. kovo 23 d. paaiškinime (b. l. 103) nurodė, kad buvo matyti, kad pirkėjas yra neblaivus, tačiau vis tiek pardavė alkoholinius gėrimus (aplinkybė, kad pardavėja suprato parduodanti alkoholinį gėrimą neblaiviam asmeniui, patvirtinta ir minėtas Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. įsiteisėjęs nutarimas). Minėtų aplinkybių visuma, teismo vertinimu, rodo, jog pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, nes jis buvo pakankamai išgėręs, kad turintis pareigą įsitikinti perkančiojo neblaivumu asmuo galėtų tai suprasti. Kad pardavėja J. L. teismo posėdyje nurodė nepastebėjusi neblaivumo, rodo tik tai, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad pardavėja kiekvienu atveju įvertintų asmens neblaivumą. Be to, pardavėjos paaiškinimai teismo posėdyje, kad pagal jaunuolio būseną buvo neįmanoma matyti, kad jis neblaivus, vertintini kritiškai, nes prieštarauja ankstesniems jos paaiškinimams ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nustatytoms aplinkybėms. Įvertinęs įrodymus, teismas darė išvadą, kad pardavėja J. L., atsižvelgiant į sunkų girtumo laipsnį ir kitas minėtas aplinkybes, negalėjo nesuprasti, kad pirkėjas yra neblaivus, t. y. pardavėja turėjo galimybę įsitikinti pirkėjo neblaivumu. Pažymėta, jog pareiškėjo argumentai dėl kitų tą dieną padarytų AKĮ pažeidimų nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, teismas jų nenagrinėja. Taip pat pažymėta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina ir per savo darbuotojus. Be to, AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų priemonių, pavyzdžiui, darbuotojų mokymai, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas. Todėl šiuo atveju vien ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbuotoja nepastebėjo pirkėjo girtumo, nors turėjo galimybę tuo įsitikinti, nelaikytina aplinkybe, atleidžiančia pareiškėją nuo atsakomybės.

14Dėl Nutarimu paskirtos baudos pažymėta,kad Departamentas Nutarimą priėmė kaip baudą skirti kompetentingas subjektas, skundžiamas aktas atitinka AKĮ reikalavimus, atsakovas pareiškėjui paskyrė minimalų AKĮ 34 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos dydį, t. y. 500 Lt, todėl, atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas neginčija baudos dydžio, nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu Nutarimu jam skirta neproporcingai didelė bauda.

15Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodyta, jog šiuo konkrečiu atveju pirkėjo neblaivumo laipsnis ir pardavėjos galimybės įsitikinti pirkėjo neblaivumu nekelia abejonių dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo galimybės, todėl šioje byloje atmestinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata neprieštarauja Konstitucijai.

16III.

17Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 125), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. dienos sprendimą, dalyje, kuria atmestas skundas, panaikinti ir priimti naują sprendimą, skundą patenkinti.

18Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

191) Remiasi CK 2.24 ir 2.25 straipsnių 1 punktais, teigia, kad parduotuvė yra vieša vieta, tad pardavėjas pareikšdamas pirkėjui, kad jis neblaivus, galimai kaltina asmenį, įžeidžia jo garbę ir orumą, toks asmuo gali kreiptis į teismą dėl paskleistų duomenų paneigimo ar neturtinės žalos priteisimo, tuo tarpu galimybių pardavėjui įrodyti savo įtarimus, įstatymai nenumato.

202) Vertinti asmens girtumą remiantis Neblaivumo nustatymo taisyklėmis nėra galimybių, nes jose aiškiai apibrėžtas tikrinamų asmenų ratas, o CK 1.8 straipsnio 3 punktas neleidžia pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų.

213) Dėl atmesto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašo situaciją vertinti sistemiškai ir išnagrinėti, ar visiems dalyviams užtikrinta galimybė vykdyti šį įstatymą nepažeidžiant kitų teisės normų.

22Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 132–135), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. dienos sprendimą.

23Atsiliepime nurodo:

241) Apeliantas nepateikė naujų argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti Departamento Nutarimą. Apelianto daromos išvados yra hipotetinės, deklaratyvaus pobūdžio, nesusijusios su nagrinėjimo pažeidimo faktinių aplinkybių vertinimu, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, vertintini, kaip pareiškėjo gynybinė pozicija. Teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje esančią medžiagą, įrodymus.

252) Argumentai, kad pardavėjas, pareikšdamas pirkėjui, kad jis neblaivus tuo pačiu galimai kaltina asmenį, įžeidžia jo garbę ir orumą, nepagrįsti, nesuderinami su valstybės vykdomos alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindais, AKĮ siekiamais tikslais.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje yra apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo nemotyvuotas, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl šis prašymas netenkintinas.

29Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui skirta 500 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą.

30AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

31Byloje nustatyta, jog 2013 m. kovo 23 d. pareiškėjui priklausančioje parduotuvėje esančioje ( - ), Kudirkos Naumiestyje, Šakių rajone, pardavėja J. L. pardavė vieną 1,5 l talpos butelį sidro neblaiviam asmeniui L. P., kuriam nustatytas 2,92 promilės girtumas. Šias aplinkybes patvirtina bylos medžiaga – 2013 m. kovo 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto tarybiniu pranešimas (b. l. 52), 2013 m. kovo 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 91P-2450437-13 nurodyti duomenys (b. l. 53–54), kasos aparato kvitas (b. l. 56), pirkėjo L. P. paaiškinimas (b. l. 57), alkoholio matuoklio „Lion 500“ duomenys (b. l. 58), kita bylos medžiaga.

32Minėtas aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjęs 2013 m. balandžio 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Jame taip pat nurodyta, jog J. L. visiškai prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindama, kad suprato, jog alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, ir dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi. Be to, J. L. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, J. L., A. K., D. K., ir L. P. paaiškinimais raštu, kasos aparato kvitu, asmens neblaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2013 m. kovo 23 d. 16:59 L. P. buvo nustatytas 2,92 promilių neblaivumo laipsnis. Teismas pažymėjo, jog kadangi J. L. pardavė alkoholinių gėrimų – vieną 1,5 l talpos butelį sidro „Party“ neblaiviam asmeniui, tokiais savo veiksmais pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, jos padaryta veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Minėtu nutarimu J. L. pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, jai paskirta penkiasdešimties litų bauda.

33Ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės nėra. Pareiškėjas Nutarimą ginčija iš esmės dėl to, jog, jo nuomone, aptariama AKĮ nuostata galimai prieštarauja Konstitucijai, nes nėra aišku, kaip pardavėjas turi patikrinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, atsisakius parduoti alkoholinį gėrimą šiuo pagrindu blaiviam asmeniu, gali būti pažeidžiami jo garbė ir orumas.

34Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į alkoholio produktų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, darančių neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pobūdį, savo praktikoje (2004 m. sausio 26 d. nutarimas) yra nurodęs, kad valstybė gali nustatyti specialų, būtent šio produkto apyvartai skirtą teisinį reguliavimą. Konstitucinio Teismo teigimu, minėtasis ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas, dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

35Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas minėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Pažymėtina, kad konkretus pareigos, užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-351/2013; 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-331/2014; 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-481/2014).

36Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos AKĮ nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą.

37Lietuvos vyriausiojo adminsitracinuo teismo praktikoje taip pat pažymima, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013).

38Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš esmės nekyla abejonių, jog šiuo konkrečiu atveju pardavėja objektyviai turėjo ir galėjo nustatyti, kad pirkėjas, siekiantis įsigyti alkoholinį gėrimą, yra neblaivus. Tai patvirtina minėtas įsiteisėjęs 2013 m. balandžio 16 d. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013, kuriame pažymėta, kad J. L. visiškai prisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą, patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas faktines aplinkybes, paaiškindama, kad suprato, jog alkoholinius gėrimus pardavė neblaiviam asmeniui, ir dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi; aplinkybė, kad pirkėjui nustatytas sunkus girtumas (nustatytas 2,92 promilės girtumas); pačios pardavėjos paaiškinimas, kuriame ji nurodė, jog buvo matyti, kad pirkėjas neblaivus (b. l. 103); kitas paaiškinimas, jog „nekilo didelių įtarimų, kad yra sunkus girtumo laipsnis“ (b. l. 33); su pirkėju buvusių merginų paaiškinimai, kad buvo matyti, jog L. P. neblaivus (b. l. 59–60).

39Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad aplinkybių visuma rodo, jog pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, nes jis buvo pakankamai išgėręs, kad turintis pareigą įsitikinti perkančiojo neblaivumu asmuo galėtų tai suprasti, o kad pardavėja J. L. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė nepastebėjusi neblaivumo, rodo tik tai, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad pardavėja kiekvienu atveju įvertintų asmens neblaivumą, be to, šie paaiškinimai vertintini kritiškai, nes prieštarauja ankstesniems jos paaiškinimams ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-241-829/2013 nustatytoms aplinkybėms.

40Esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė šioje byloje, darytina išvada, jog Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir, atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes, skyrė mažiausią įstatyme numatytą baudą.

41Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik vada įvertinti ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti taikytino teisės akto atitikimą Konstitucijai. Pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-997/2009, 2009 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-152/2009 ir kt.). Tai nereiškia, kad proceso dalyviai neturi teisės pateikti savo argumentų ir išdėstyti savo pozicijos įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimu, tačiau tai nereiškia ir to, kad teismas, nesutikdamas su prašymu (siūlymu) kreiptis į Konstitucinį Teismą, privalo tai argumentuotai motyvuoti priimdamas procesinį sprendimą ir tai nurodyti rezoliucinėje sprendimo dalyje (ABTĮ 87 str. 4, 5 d.). Bylos proceso šalių prašymai individualią bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl sprendžiant individualų ginčą taikytino teisės akto (jo dalies) atitikimo Konstitucijai ar kitiems Konstitucijos 105 straipsnyje nurodytiems teisės aktams, negali būti tapatinami su materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, kurie formuluojami keliant ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.) ir išsprendžiami priimant vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2785/2012).

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą išsprendė remdamasis individualią bylą nagrinėjančio teismo diskrecija, t. y. pagrįstu manymu (abejone) dėl sprendžiant individualų ginčą taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo konkrečiu atveju pirkėjo neblaivumo laipsnis ir pardavėjos galimybės įsitikinti pirkėjo neblaivumu nekelia abejonių dėl AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto taikymo galimybės, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, kad ši situacija turėtų būti vertinama sistemiškai ir išnagrinėjant, ar visiems dalyviams yra užtikrinta galimybė vykdyti AKĮ nepažeidžiant kitų teisės normų, atmestini remiantis aukščiau išdėstytais motyvais.

43Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kiti apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip neaktualūs, neesminiai, nesudarantys pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.

44Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

46Pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvas su skundu (b. l.... 5. Taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau... 6. Paaiškino, kad 2013 m. kovo 23 d. 15 val. 52 min. pareiškėjui... 7. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą (b. l. 44–47), kuriuo prašė... 8. Nurodė, kad atsakovo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO... 12. Įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas konstatavo,... 13. Dėl pareiškėjo argumento, kad pardavėja neturėjo jokių teisinių... 14. Dėl Nutarimu paskirtos baudos pažymėta,kad Departamentas Nutarimą priėmė... 15. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodyta, jog šiuo konkrečiu... 16. III.... 17. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 125), kuriuo prašo Vilniaus... 18. Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:... 19. 1) Remiasi CK 2.24 ir 2.25 straipsnių 1 punktais, teigia, kad parduotuvė yra... 20. 2) Vertinti asmens girtumą remiantis Neblaivumo nustatymo taisyklėmis nėra... 21. 3) Dėl atmesto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašo situaciją... 22. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 132–135),... 23. Atsiliepime nurodo:... 24. 1) Apeliantas nepateikė naujų argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti... 25. 2) Argumentai, kad pardavėjas, pareikšdamas pirkėjui, kad jis neblaivus tuo... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje... 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo... 30. AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje... 31. Byloje nustatyta, jog 2013 m. kovo 23 d. pareiškėjui priklausančioje... 32. Minėtas aplinkybes patvirtina ir įsiteisėjęs 2013 m. balandžio 16 d.... 33. Ginčo dėl nurodytų faktinių aplinkybių iš esmės nėra. Pareiškėjas... 34. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos... 35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Alkoholio... 36. Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė... 37. Lietuvos vyriausiojo adminsitracinuo teismo praktikoje taip pat pažymima, jog... 38. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje iš esmės nekyla abejonių, jog šiuo... 39. Įvertinusi tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria... 40. Esant tokioms aplinkybėms, kurios susiklostė šioje byloje, darytina išvada,... 41. Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, pažymėtina, jog Lietuvos... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios... 43. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, kiti apeliacinio skundo... 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 46. Pareiškėjo Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo apeliacinį skundą... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....