Byla 2A-1660-603/2015
Dėl nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 18 2.2.1. punkto pripažinimo negaliojančiu iš dalies, tretysis asmuo Lietuvos advokatūra

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Bujokaitės, kolegijos teisėjų Aldonos Tilindienės ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 18 2.2.1. punkto pripažinimo negaliojančiu iš dalies, tretysis asmuo Lietuvos advokatūra,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo 2006 m. liepos 01 d. sutarties Nr. 18 (toliau tekste – Sutartis arba ginčo sutartis) 2.2.1 punktą dalyje dėl ieškovo profesinės veiklos laisvu nuo sutarties vykdymo laiku ribojimo, nuo sutarčių pasirašymo momento ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, jog atsakovas 2012 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. (3.3) SD-5262 pranešė ieškovui, jog nutraukia Sutartį, nes ieškovas pažeidė Sutarties 2.2.2 punktą teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą bei jokia forma neimti atlygio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas ginčija šią sąlygą kaip siurprizinę, kurios kita šalis negalėjo protingai tikėtis bei kaip prieštaraujančią įstatymams. Nei Sutartis, nei joks teisės aktas nedraudžia advokatui laisvu nuo sutartinių įsipareigojimų metu teikti mokamą teisinę pagalbą. Jokie teisės aktai neriboja advokato, teikiančio nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos apimties. Ginčijama Sutarties sąlyga pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį ir Advokatūros 4 straipsnį, nes riboja ieškovo teisę gauti papildomas pajamas ir įtvirtina esminę šalių nelygybę. Pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnį, advokato teisę teikti teisines paslaugas gali riboti tik įstatymai, todėl jokiais poįstatyminiais aktais šie apribojimai negalėjo būti nustatyti. Šiuo atveju Vyriausybė negalėjo duoti pavedimų jokiai institucijai priimti poįstatyminius aktus, kurie sukurtų aktus, prieštaraujančius įstatymo nuostatoms. Atsakovas, mokėdamas tik nustatytą darbo užmokestį, apribojo ieškovo galimybes generuoti didesnes pajamas, mažina ieškovo konkurencines galimybes, ieškovas praranda kvalifikaciją.

4Atsakovas (toliau tekste – VGTPT) apteikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti.

5Nurodė, jog atsakovas, įgyvendindamas VGTPĮ nuostatas skelbia viešą konkursą VGTP teikti. Pagal konkurso rezultatus sudaroma paslaugų sutartis, pagal patvirtintą Teisingumo ministro pavyzdinę formą. VGTPĮ nustato dvejopo pobūdžio VGTP sutartis, tai advokatai teikiantys tik VGTP, t. y. nuolatinai, ir advokatai teikiantys VGTP laisvu metu , t. y. prireikus. Ieškovas siekė ir pasirašė Sutartį dėl nuolatinės VGTP teikimo. Ši nuostata atitinka VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl ieškovas neturėjo teisės teikti kitokio pobūdžio paslaugų. VGTPĮ apribodamas advokatų teikiančių VGTP paslaugas nuolat, suteikia jiems privilegijų ir garantijų, kurių neturi advokatai, teikiantys paslaugas prireikus. Nuolatiniai advokatai gauna pastovų darbo užmokestį, kuris nepriklauso nuo suteiktos teisinės pagalbos kiekio. Nuolatiniai advokatai turi tam tikrą išskirtinį statusą, todėl Sutartyje pagal VGTPĮ yra numatyti tam tikri veiklos ribojimai. Ieškovas, pasirašydamas Sutartį ir per Sutarties vykdymo laikotarpį, Sutarties sąlygų galiojimo nekvestionavo, neinicijavo Sutarties pakeitimo, t. y. Sutartis sudaryta abipusiu sutarimu ir priimtinomis sąlygomis. Ieškovas pradėjo ginčyti Sutarties sąlygas, kai Sutartis jau buvo nutraukta. Be to, ieškovas galėjo sudaryti kitokio pobūdžio sutartį dėl paslaugų teikimo (pvz.: prireikus) arba iš viso nesudaryti sutarties su VGTP tarnyba. Sutarties sąlyga nėra siurprizinė, nes iš ieškovo elgesio matyti, jog jis ją vykdė ir nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 06 d. nutartyje (bylos Nr. 2A-801-653/2014), nustatė, jog Sutarties aiškinimas ta linkme, jog jis turėjo teisę teikti teisines paslaugas privatiems klientams, paneigia pačią VGTPĮ paskirtį, tikslą ir esmę. Teismas konstatavo, jog Sutarties sąlygos buvo aiškios, ieškovui iš anksto žinomos ir atitinka VGTPĮ nuostatas bei griežtas šių sąlygų laikymasis turėjo esminės reikšmės Sutarties vykdymui. Vykdant Sutartį ir atliekant papildomus darbus tuo pačiu teismo darbo metu, kuris sutampa su VGTP paslaugų vykdymo laiku, akivaizdu, jog Sutarties vykdymas pasunkėtų arba būtų vykdomas ne pilnai. VGTPĮ ir Sutarties 2.2.1 punktas imperatyviai įpareigoja teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir įstatymas toks įpareigojimas neprieštarauja. Atsikirsdama į ieškovo teiginius, jog apribojama ieškovo teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą, nurodė, jog pats ieškovo prisiėmė prievoles pagal Sutartį ir jis turėjo galimybę jų neprisiimti. Tačiau ieškovui nusprendus prisiimti prievoles pagal Sutartį, jis turi jas vykdyti.

6Trečiasis asmuo Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį patenkinti. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir ieškovas, akcentuodami Advokatūros įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, susijusias su draudimu riboti advokatams teikti teisines paslaugas, kaip pažeidžiančiu advokato veiklos principus.

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovas, veikdamas kaip advokatas, 2006 m. liepos 1 d. sudarė su atsakovu Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartį Nr. 18 (b. l. 13-16), kuria atsakovas pavedė, o ieškovas įsipareigojo nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosios teisės srityje. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kyla dėl Sutarties 2.2.1 punkto (toliau tekste alternatyviai vadinamas ginčijamas ribojimas), kuriuo ieškovas įsipareigojo „teikti tik antrinę teisinę pagalbą ir neteikti teisinių paslaugų asmenims, neturintiems teisės į antrinę teisinę pagalbą bei jokia forma neimti atlygio už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, ta apimtimi, kiek yra ribojama galimybė ieškovui užsiimti profesine veikla laisvu nuo Sutarties vykdymo metu. Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinyje ginčo punkto negaliojimą grindžia dviem negaliojimo pagrindais: pirma, dėl siurprizinės sąlygos (CK 6.186 str.) ir, antra, dėl prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai (CK 6.157 str.). teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad ginčijamas ribojimas pažeidžia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį ir Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kad ginčijami Sutarties 2.2.1 punkto ribojimai, apriboja jo teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir apriboja teisę teikti teisines paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovas yra advokatas, t. y. kaip laisvas asmuo yra laisvai pasirinkęs savo darbą ir šioje vietoje nėra jokių ribojimų, ieškovas savo asmeniniu pasirinkimu gali veikti pasirinktoje teisės srityje, gali teikti tam tikros apimties paslauga. Teismas sprendė, kad griežtas šalių sudarytos sutarties sąlygų laikymasis leidžia valstybei tinkamai vykdyti VGTPĮ nustatytas funkcijas. Sutarties 2.2.2 p. nustatyta sąlyga – teikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę, negali būti aiškinama plečiamai, išimant ją iš bendro Sutarties konteksto, kaip besąlygiškai įtvirtinanti ieškovui galimybę atidirbus 40 valandų teikti teisines paslaugas privatiems klientams. Toks Sutarties sąlygų aiškinimas prieštarautų Sutarties sudarymo tikslui – nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (Sutarties 1.1 p.). Be to, toks nurodytos sąlygos aiškinimas sudarytų prielaidas ieškovui tinkamai nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutarties 2.2 p. esant paslaugų konkurencijai tarp paslaugų teikiamų VGTP Sutarties pagrindu ir individualios veiklos pagrindu. Tokia konkurencija yra iš esmės neišvengiama, nes ieškovo veikla pagal Sutartį laike sutampa su teismų darbo laiku, t. y. ieškovas negalėtų pilnai atlikti paslaugų klientams teismuose, nes tuo metu jis privalo dirbti pagal VGTP Sutartį. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo savo pareigas įgyvendindamas VGTPĮ nuostatas. Sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl yra privaloma ir vykdytina. Ieškovas savo veiklos srities apimtį pasirinko pats, t. y. ieškovas pats prisiėmė įsipareigojimus apriboti savo veiklos apimtį, todėl negalima teigti, jog ieškovo, savarankiškai pasirinkusio ir nusprendusio vykdyti veiklą tik tam tikroje advokatūros veiklos srityje, veiklos sritis yra ribojama poįstatyminiais teisės aktais. Teismas vadovaudamasis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje (bylos Nr. 2A-801-653/2014) nustatytomis aplinkybėmis, kaip turinčiomis prejudicinę galią nagrinėjamoj byloje, sprendė, kad ginčijamas Sutarties 2.2.1 punkte nustatytas ribojimas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymų nuostatoms (CK 6.157 str. 1 d.). Vilniaus apygardos teismas minėtoje nutartyje nustatyta, kad „šalių sudaryta 2006 m. liepos 1 d. Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis Nr. 18 kildinama iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo, kurio 17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, jog siekdamos užtikrinti antrinę teisinę pagalbą, tarnybos sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Tokiu būdu teismas pasisakė ir dėl apelianto nurodyto argumento apie LR Advokatūros įstatymo 4 str. taikymą, kai ieškovas (advokatas) pats savo valia dalyvavo konkurse ir pasirinko tokią veiklos sritį, kurią reglamentuoja specialus įstatymas. Toks specialus veiklos reglamentavimas, t.y. draudimas minėtiems advokatams teikti kitas teisines paslaugas, neprieštarauja nei LR Konstitucinio teismo 2004-12-13 išaiškinimams, nei LR Advokatūros įstatymo 4 str. nuostatai, jog advokato teisę teikti paslaugas gali riboti tik įstatymas.“ Taip pat teismas konstatavo, kad darbo užmokesčio fiksuotumas nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovo teises. Dėl ginčijamo sąlygos negaliojimo pagal CK 6.186 straipsnio 1 dalį (netikėta (siurprizinė) sutarčių standartinės sąlyga) teismas nustatė, kad ieškovas neįrodinėjo, jog jam nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su standartinėmis sąlygomis prieš pasirašant Sutartį, ieškovui buvo žinoma, kad yra advokatų grupė, kuri teikia paslaugas tik prireikus, todėl gali vykdyti ir privačią veiklą, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas kitaip interpretuoja Sutarties 2.2.1 punktą sąlygą, nesudaro pagrindo teigti, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie ginčijamą punktą. Be to, pažymėjo, kad ieškovas yra advokatas, t. y. profesionalus teisininkas, kuriam taikomos didesnio atidumo ir supratingumo kriterijus, ginčijama Sutarties sąlyga nustato ieškovo pareigas, tikėtina, jog profesionalus savo srities žinovas susipažįsta su tokio pobūdžio sąlygomis prieš pasirašant sutartis. Taip pat laikytina, kad sąlyga nėra netikėta, nes neiškilo nuo pat veiklos pradžios 2006 metais ir ieškovas trejus metus ją vykdė teikdamas paslaugas tik Sutartyje nurodytiems asmenims.

9Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Savo apeliacinį skundą apeliantas grindė iš esmės taip pačiais motyvais kaip ir ieškinyje. Nurodė, kad ginčijama sąlyga nebuvo ieškovui tinkamai atskleista, kadangi sutartį atsakovas paruošė pagal pavyzdinę sutartį, o ieškovas sutartį pasirašė prisijungimo būdu. Nei VGTP įstatymo nuostatos, nei sutarties dalykas, nei kitos standartinės ginčo sutarties sąlygos neatskleidžia tokios sąlygos prasmės. Nei VGTP įstatymas, nei Sutartis (pagal bendrąsias aiškinimo taisykles suprantamas nuostatas) nedraudžia advokatui laisvu nuo sutartinių įsipareigojimų laiku, teikti teisines paslaugas. Šiuo atveju ribojimai pasirinkti užsiėmimo profesiją neproporcingi, t. y. pasirinktos priemonės netinkamos užsibrėžtam tikslui pasiekti – užtikrinti nepertraukiamą valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą. Taip pat nurodė, kad atsakovams buvo puikiai žinoma, kad advokatai laisvu nuo sutartinių įsipareigojimų laiku praktikuoja kitose bylose. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė CPK 4 straipsnio nuostatas dėl vienodos teismų praktikos formavimo, ką įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

11Atsakovas apeliacinį skundą prašė atmesti.

12Nurodė, kad apeliantas skunde nenurodė jokių reikšmingų motyvų, teisinių argumentų dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kadangi apeliacinio skundo motyvai identiški ieškinio motyvams, atsakovas palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį ir tų pačių motyvų nekartoja.

13Trečiasis asmuo apeliacinį skundą palaikė.

14Nurodė, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nurodė, kad ieškovas savo veiklos apribojimus prisiėmė pats, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus sutarties vykdymo metu veikti tik sutartyje sutarta apimtimi, tuo tarpu ieškiniu kaip tik prašo įvertinti sutarties 2.2.1. p. neteisėtumą ta apimtimi, kuria ribojama ieškovo procesinė veikla laisvu nuo sutarties vykdymo laiku. Taip pat teismas nepagrįstai laikė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendime c. b Nr. 2-4226-845/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-801-653/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, kadangi išvada, ar sutarties 2.2.1 p. ribojimas užsiimti profesine veikla po sutarties nustatyto darbo laiko prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar ne, nėra laikytina faktine bylos aplinkybe, be to šis klausimas nebuvo įrodinėjimo dalykas minėtose bylose.

15Apeliacinis skundas atmestinas.

16Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja.

18Apeliantas iš esmės nepateikė jokių motyvų, dėl ko pirmos instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmos instancijos teismo teisėtumą ir pagrįstumą bendrais pagrindais.

19Sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudiciniu faktu vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendime c. b Nr. 2-4226-845/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-801-653/2014 nurodyta išvada, kad Sutarties 2.2.1 punkto ribojimas užsiimti profesine veikla po Sutartyje nustatyto darbo laiko neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams (CK 6.157 str.), kadangi kaip prejudiciniais faktais vadovaujamasi tik kitoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, o ne išvadomis, kurios daromos remiantis nustatytomis aplinkybėmis, todėl šis teismo argumentas šalintinas. Visgi pažymėtina, kad vien šis procesinių normų taikymo netikslumas nedaro teismo sprendimo negaliojančiu, kadangi pirmos instancijos teismas rėmėsi ne tik šiuo motyvu, sprendime atmesdamas ieškovo prašymą pripažinti ginčo punktą negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai.

20Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad ginčijami Sutarties 2.2.1 punkto ribojimai, apriboja jo teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir apriboja teisę teikti teisines paslaugas, taip pažeidžiant Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį ir Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas kaip advokatas yra laisvai pasirinkęs savo darbą ir šioje vietoje nėra jokių ribojimų, todėl nėra pažeistas minėtas Konstitucijos straipsnis. Tuo tarpu advokatūra, kaip tam tikra darbinė veikla, Lietuvos Respublikoje gali būti vykdoma įvairiomis formomis: galima paslaugas teikti individualiai, profesinėje bendrijoje ir pan., todėl apeliantas taip pat savo asmeniniu pasirinkimu pasirinko veikti atitinkamoje teisės srityje, teikti tam tikros apimties paslaugas, taigi ieškovas savo veiklos ribojimus prisiėmė pats, prisiimdamas sutartinius įsipareigojimus Sutarties vykdymo metu veikti tik Sutartyje sutarta apimtimi.

21Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, griežtas sutarties sąlygų laikymasis leidžia valstybei tinkamai vykdyti VGTPĮ nustatytas funkcijas. Pažymėtina, kad tinkamas VGTPĮ funkcijų vykdymas yra itin reikšmingas užtikrinant valstybės viešųjų funkcijų, orientuotų į socialinės, turtinės ar sveikatos būklės atžvilgiu labiau pažeidžiamas visuomenės grupes, vykdymą. Todėll, kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas Sutarties 2.2.2 p. nustatyta sąlyga – teikti antrinę teisinę pagalbą 40 valandų per savaitę, negali būti aiškinama plečiamai, išimant ją iš bendro Sutarties konteksto, kaip besąlygiškai įtvirtinanti ieškovui galimybę atidirbus 40 valandų teikti teisines paslaugas privatiems klientams. Sutiktina, kad toks Sutarties sąlygų aiškinimas prieštarautų Sutarties sudarymo tikslui – nuolat teikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose (Sutarties 1.1 p.), be to, toks nurodytos sąlygos aiškinimas sudarytų prielaidas ieškovui tinkamai nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutarties 2.2 p. esant paslaugų konkurencijai tarp paslaugų teikiamų VGTP Sutarties pagrindu ir individualios veiklos pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad tokia konkurencija yra iš esmės neišvengiama, nes ieškovo veikla pagal Sutartį laike sutampa su teismų darbo laiku, t. y. ieškovas negalėtų pilnai atlikti paslaugų klientams teismuose, nes tuo metu jis privalo dirbti pagal VGTP Sutartį. Ieškovas nesiekė VGTP paslaugų teikimo prireikus, kurioje nėra ribojama advokatų veikla.

22Pirmos instancijos teismas nurodė ir taikė tinkamai materialinės teisės normas pasisakydamas dėl ginčo sąlygos kaip siurprizinės, taip pat tinkamai aiškino ir taikė kasacinio teismo praktiką šiuo klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas teisės normų bei kasacinio teismo praktikos nepakartoja.

23Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie ginčijamą punktą, ar kad ši sąlyga buvo siurprizinė, kadangi analogiška ginčijamai Sutarties sąlygai yra įtvirtinta sąlyga ir VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje, apeliantas neįrodinėjo, jog jam nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su standartinėmis sąlygomis prieš pasirašant Sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendime c. b Nr. 2-4226-845/2013 nustatyta, jog ieškovas nuo 2009 metų pradėjo teikti paslaugas asmenims ne pagal Sutartį, t. y. trejus metus ieškovas žinojo ir suprato, jog negali teigti paslaugų kitiems asmenims, be to, ieškovas yra advokatas, kuriam taikomi didesni atidumo ir supratingumo kriterijai, o atsižvelgiant į tai, kad ginčijama Sutarties sąlyga nustato ieškovo pareigas, tikėtina, jog profesionalus savo srities žinovas susipažįsta su jį įpareigojančiomis sąlygomis prieš pasirašant sutartis.

24Nesutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad teismas neatskleidė bylos esmės tuo aspektu, jog pasisakė dėl ginčo nuostatos negaliojimo vertindamas ieškovo darbą atstovaujant privačius klientus sutarties vykdymo metu, o ne laisvu nuo sutarties vykdymo laiku.

25Pasisakant apie ieškovo profesinę veiklą laisvu nuo sutarties vykdymo laiku pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartyje c. b. Nr. 2A-801-653/2014 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 str. 2 p.). Minėtoje nutartyje nustatyta, kad ieškovas valstybės institucijų (ikiteisminio tyrimo institucijose, teismuose ir pan.) įprastu darbo metu sistemingai teikė teisines paslaugas privatiems klientams, tame tarpe atstovavo klientus teismuose. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, argumentai, jog teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to, kad ieškiniu prašoma įvertinti sutarties 2.2.1. p. neteisėtumą ta apimtimi, kuria ribojama ieškovo procesinė veikla laisvu nuo sutarties vykdymo laiku, o teismas šios nuostatos teisėtumą vertino sutarties vykdymo metu, atmestini. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad realiai susiklosto tokia faktinė situacija – ieškovas tariamai laisvu nuo sutarties vykdymo laiku, teikia teisines paslaugas ne antrinę teisinę pagalbą turintiems teisę gauti, asmenims, už ką jis gauna papildomas pajamas. Tačiau pažymėtina, kad būtent tokia faktinė situacija ir pažeidžia Sutarties 2.2.1. p. nuostatą bei neužtikrina nepertraukiamo, efektyvaus ir operatyvaus ieškovo pareigų vykdymo pagal Sutartį, kadangi iškilus poreikiui susitikti su atstovaujamaisiais pagal Sutartį ikiteisminio tyrimo institucijose, dalyvauti teismo posėdžiuose, ieškovas to negali padaryti dėl užimtumo kitose bylose atstovaujant privatiems klientams. Ieškovo užimtumas atstovaujant privačius klientus turi tiesioginės įtakos bylų, kuriose ieškovas dalyvauja pagal Sutartį, nagrinėjimo operatyvumui, pavyzdžiui, derinant posėdžių datas ir pan., kadangi tiek teismo posėdžiai, susitikimai su atstovaujamaisiais yra derinami iš anksto. Todėl teigti, kad apskritai egzistuoja toks laisvas nuo sutarties vykdymo laikas nėra pagrindo vien jau atsižvelgiant į teikiamų paslaugų specifiką – advokato teisinių paslaugų gali prireikti itin operatyviai, ypač atstovaujant asmenis baudžiamosiose bylose, o ieškovo iš anksto suplanuoti posėdžiai ar susitikimai atstovaujant privačius klientus, be abejonės turi tiesioginės įtakos paslaugų pagal Sutartį teikimo operatyvumui ir efektyvumui.

26Pažymėtina, kad tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2013, kadangi šioje bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamo bylos, be to, kasacinis teismas dėl analogiškos sutarties teisinio kvalifikavimo bei jos aiškinimo pasisakė tik kiek tai reglamentuoja advokato užmokestį už nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimą.

27Išnagrinėjus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė aplinkybes bei padarė išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo punktas negalioja dėl siurprizinės sąlygos (CK 6.186 str.) ar dėl prieštaravimo imperatyviai įstatymo normai (CK 6.157 str.).

28Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas dėl ieškinio reikalavimo. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

31Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiais... 3. Nurodė, jog atsakovas 2012 m. spalio 18 d. pranešimu Nr. (3.3) SD-5262... 4. Atsakovas (toliau tekste – VGTPT) apteikė atsiliepimą, kuriame prašė... 5. Nurodė, jog atsakovas, įgyvendindamas VGTPĮ nuostatas skelbia viešą... 6. Trečiasis asmuo Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį... 8. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad ieškovas, veikdamas kaip... 9. Apeliaciniame skunde ieškovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 10. Savo apeliacinį skundą apeliantas grindė iš esmės taip pačiais motyvais... 11. Atsakovas apeliacinį skundą prašė atmesti.... 12. Nurodė, kad apeliantas skunde nenurodė jokių reikšmingų motyvų, teisinių... 13. Trečiasis asmuo apeliacinį skundą palaikė.... 14. Nurodė, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas. Teismas... 15. Apeliacinis skundas atmestinas.... 16. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios... 18. Apeliantas iš esmės nepateikė jokių motyvų, dėl ko pirmos instancijos... 19. Sutiktina su trečiojo asmens pozicija, kad pirmos instancijos teismas... 20. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, jog ieškovas nepagrįstai... 21. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, griežtas sutarties sąlygų... 22. Pirmos instancijos teismas nurodė ir taikė tinkamai materialinės teisės... 23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais,... 24. Nesutiktina su trečiojo asmens argumentais, kad teismas neatskleidė bylos... 25. Pasisakant apie ieškovo profesinę veiklą laisvu nuo sutarties vykdymo laiku... 26. Pažymėtina, kad tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo nepagrįstai remiasi... 27. Išnagrinėjus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,... 28. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 31. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. sprendimą palikti...