Byla 2-466/2007

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-310-338/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,SOPHUS“ ieškinį atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo.

Nustatė

2Ieškovas UAB ,,SOPHUS“ 2007 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai ir prašė panaikinti, kaip prieštaraujantį Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams, Rokiškio rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo ieškovo UAB „SOPHUS“ pasiūlymas konkurse „Rokiškio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ administravimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 46264) atmestas, kaip neatitinkantis pirkimo reikalavimų. Be to, ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras pagal Rokiškio savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą „Rokiškio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ administravimo paslaugoms pirkti (pirkimo Nr. 46264).

3Panevėžio apygardos teismas 2007 m. birželio 6 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė sustabdyti pirkimo procedūras pagal Rokiškio savivaldybės administracijos paskelbtą konkursą „Rokiškio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ administravimo paslaugoms pirkti iki bus išnagrinėtas ieškinys Panevėžio apygardos teisme.

4Teismas nutartyje nurodė, jog pagal UAB „SOPHUS“ ieškinį dėl Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimo panaikinimo, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas, nes tęsiant pirkimo procedūras pagal paskelbtą konkursą užkertamas kelias galimam pirkimo laimėtojui dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.

5Atskiruoju skundu atsakovas Rokiškio rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo UAB „SOPHUS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, jog teismas skundžiamą nutartį priėmė pažeisdamas procesines teisės normas, kadangi sustabdė visas pirkimo procedūras, nors ieškovas skundžia tik sprendimą atmesti jo pasiūlymą, kaip neatitinkantį pirkimo reikalavimų. Ieškovas apskundė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo ieškovo pasiūlymas kaip neatitinkantis pirkimo reikalavimų buvo atmestas, Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ši tarnyba konstatavo, jog pirkimo tiekėjų kvalifikacinių duomenų tikrinimas ir pasiūlymų vertinimas atliktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 ir 39 straipsnių nuostatomis ir laimėjusiu pripažintas tiekėjas, kurio pasiūlymas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus. Tarnyba taip pat konstatavo, jog nenustatyta jokių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų, vykdant skundžiamo konkurso procedūras, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į viešuosius pirkimus kontroliuojančio subjekto nuomonę. Atsakovas pažymėjo, jog šiuo metu vykdo 3 711 859,01 Lt vertės projektą „Rokiškio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“ pagal 2006 m. liepos 12 d. Paramos teikimo sutartį Nr. S-BPD04-ERPF-3.4.3-01-04/0043, kurio veiklos išdėstytos griežtais terminais, todėl norint sėkmingai įgyvendinti projektą negalima nukrypti nuo nustatytų terminų. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, projektas nebus laiku įgyvendintas, todėl nebus įsisavintos Europos struktūrinių fondų lėšos, skirtos turizmo infrastruktūrai plėsti, visuomenė negaus numatytos naudos, taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeis viešąjį interesą. Be to, bus sutrikdyta atsakovo veikla, atsiras materialinė žala ir pan., tuo tarpu, teismas netgi nepareikalavo atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str.).

6Atskirasis skundas tenkintinas.

7Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindo manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių.

8Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas, tai yra teismo nutartį dėl konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įmanoma realiai įvykdyti (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d., 152 str. 1 d.).

9Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu tokių priemonių taikymas pažeistų arba pažeidžia viešąjį interesą. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalis). Ūkinės veiklos skatinimas ir sąlygų jai vystyti sudarymas yra viešasis interesas, valstybės ir jos institucijų pareiga visuomenei, žmonėms, remti naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Todėl tinkamas ir savalaikis projekto, remiančio ir skatinančio naudingą visuomenei ūkinę veiklą, įgyvendinimas yra viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-364/2007 m. UAB ,,Sophus“ ?. Panevėžio rajono savivaldybės administracija, kat. 69; 110.1).

11Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visų pirma turi užtikrinti viešo intereso apsaugą ir tik po to siekiama kreditoriaus (ieškovo) ir skolininko (atsakovo) tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo visų pirma siekti, kad būtų nepažeisti viešieji interesai. Jeigu nustatoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešuosius interesus ir/arba gali sutrukdyti valstybei ar savivaldybės institucijoms vykdyti Konstitucijos ginamus viešuosius interesus, teismas turi atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Nagrinėjamu atveju, Viešasis pirkimas vykdomas įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos bendrai finansuojamą projektą „Rokiškio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms“, šio projekto administravimo paslaugoms pirkti. Ginčijamas viešasis pirkimas glaudžiai susijęs su paties projekto įgyvendinimu. Projektu siekiama pagerinti Rokiškio rajono viešojo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas (Bendrojo programavimo dokumento 3 prioriteto 3.4 priemonė), t.y. projektu siekiama įvykdyti Konstitucijos užtikrinamus viešuosius interesus – ūkinės veiklos (paslaugų teikimo sektoriuje) skatinimą ir sąlygų jai vykdyti sudarymą. Viešajam interesui taip pat reikšminga yra ta aplinkybė, kad pirkimo dokumentuose numatytų darbų atlikimas būtų atliktas projekte numatytu laiku. Pagal 2006 m. liepos 12 d. Paramos teikimo sutartį Nr. S-BPD04-ERPF-3.4.3-01-04/0043 (b.l.38-54) pirmasis mokėjimo prašymas paramos daliai iki 1 000 000 Lt turi būti pateiktas iki 2007 m. birželio 30 d., o visas projektas turi būti įgyvendintas iki 2008 m. liepos 30 d. Atsakovas, vykdydamas viešąjį pirkimą, veikia ne tiek savo interesais, kiek gindamas viešuosius interesus. Tuo tarpu ieškovas gina savo turtinius interesus, t.y. negautas pajamas. Šiuo konkrečiu atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, dėl trumpų finansavimo terminų, kiltų reali grėsmė viso projekto įgyvendinimui. Tuo pačiu kiltų ir reali grėsmė pažeisti anksčiau aptartus viešuosius interesus. Dėl išdėstytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešąjį interesą, ieškinio reikalavimų užtikrinimui turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

13Be to, pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones neatsižvelgė į ieškinio dalyką, o būtent, kad ieškovas UAB „Sophus“ ieškiniu prašo pripažinti atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą – atmesti UAB „Sophus“ pasiūlymą, kaip neatitinkantį Pirkimo reikalavimų, neteisėtu bei jį panaikinti, kaip prieštaraujantį Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintiems lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principams. Kadangi ieškovas prašo tik pripažinti viešo pirkimo komisijos sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti, tačiau neginčija kitų sprendimų, tame tarpe ir sprendimo dėl preliminarios pasiūlymų eilės sudarymo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būsimas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas neturės įtakos tolimesnėms viešojo pirkimo procedūroms, todėl jo įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nepasunkės. Taigi nesant esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo rizikos – viešojo pirkimo procedūrų vykdymo sustabdymas būtų nepagrįstas.

14Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

15Panevėžio apygardos teismo 2007 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

16Ieškovo UAB „Sophus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui Rokiškio rajono savivaldybės administracijai atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai