Byla 2A-1460-640/2019
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 1 500 Eur neturtinę žalą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos naudai. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 26 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas dėl seimo nario S. Š. įžeidimo, t. y. buvo pareikštas įtarimas dėl viešo savo pareigas einančio valstybės tarnautojo įžeidimo. Ieškovas teigė buvęs sulaikytas 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. priimdamas nutartį atsisakyti skirti suėmimą konstatavo, kad ieškovas buvo sulaikytas neteisėtai ir nepagrįstai. Ieškovas pažymėjo, kad buvo paleistas ne iš karto po Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties paskelbimo, bet policijos komisariate buvo laikomas maždaug iki 19 val. Ieškovo teigimu, jam dėl neteisėto sulaikymo buvo apribota laisvė nuo 10.46 val. iki 19.00 val. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas dėl nurodytų neteisėtų veiksmų patyrė skriaudą, neviltį, liūdesį, pasipiktinimą, patyrė dvasinį sukrėtimą. Ieškovo nuomone, senaties terminas nepažeistas, kadangi 2015 m. rugpjūčio 19 d. surašytas nutarimas laikinai sulaikyti K. D. įsiteisėjo po trijų dienų, t.y. 2015 m. rugpjūčio 23 d.

72.

8Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsižvelgiant į pareikštus įtarimus ir procesinę situaciją byloje, nutarimo laikinai sulaikyti ieškovą priėmimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad būdamas nesulaikytas ieškovas gali trukdyti procesui. Pabrėžė, kad ieškovo laikino sulaikymo trukmė siekė 8 val. 14 min., t. y. neviršijo maksimalaus laikino sulaikymo termino. Pažymėjo, kad nuo pat ieškovo sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai būtinieji proceso veiksmai – renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

93.

10Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus apygardos prokuratūros, su ieškinio argumentais ir motyvais nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad procesinės prievartos priemonės, t. y. sulaikymo taikymas buvo sąlygotas paties ieškovo veiksmais. Pabrėžė, kad ieškovas kviečiamas neatvyko pas teismo psichiatrus ekspertus atlikti stacionarią ekspertizę. Taip pat nurodė, kad ieškovo nurodomas patirtos neturtinės žalos dydis yra aiškiai neprotingas ir neadekvatus nurodomiems pažeidimams, jei jie, visgi, būtų nustatyti ir pripažinti pakankamais žalai sukelti. Be to, atsiliepime prašoma taikyti 3 metų senaties terminą, kadangi reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikino sulaikymo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš Lietuvos Respublikos ieškovo K. D. naudai 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat, teismas grąžino K. D. 23,55 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. rugpjūčio 22 d. per AB „Lietuvos paštas“.

145.

15Nustatė, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. 2015 m. rugpjūčio 19 d. vyresnioji tyrėja R. Č. priėmė patvarkymą laikinai sulaikyti K. D.. 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė skirti suėmimą K. D.. 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 K. D. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje byloje ieškinys yra pareikštas valstybei dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto suėmimo, atlyginimo, o atsakovės atstovė pareiškė prašymą taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

166.

17Pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas dėl 2015 m. rugjūčio 20 d. laikino ieškovo suėmimo. Teismo vertinimu, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą. Tai, kad suėmimas K. D. neturi būti taikomas nustatė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. KP-8059-990/2015. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis buvo paskelbta ieškovui ir įvykdyta 2015 m. rugpjūčio 20 d. Vien tai, kad prokuroras turėjo teisę per 3 dienas skųsti teismo nutartį, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas nesuvokė ar neturėjo suvokti galimo savo teisių pažeidimo. Ieškovas šioje byloje nepateikė argumentų ir neįrodinėjo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo ne 2015 m. rugpjūčio 20 d. Susipažinus su 2015 m. rugpjūčio 26 d. K. D. skundo baudžiamojoje byloje turiniu matyti, kad ieškovas šiame skunde nurodė suėmimo dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 20 d., suvokęs ir laikęs policijos pareigūnų veiksmus suėmimo metu ir po suėmimo neteisėtais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas apie galimą savo teisių pažeidimą sužinojo 2015 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, senaties terminas ieškiniui dėl žalos padarytos 2015 m. rugjūčio 20 d. suėmimo metu suėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d. Taigi, 2018 m. rugpjūčio 23 d. ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminas.

187.

19Nors ieškovas ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą, tačiau iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu ir bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas senaties terminą praleido dėl savo įsitikinimo, jog senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo baudžiamojo proceso pabaigos, t. y. nuo išteisinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad ne tik ieškovas, bet ir ieškovą atstovaujantis advokatas klaidingai aiškino senaties termino pradžios skaičiavimo momentą. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, atsižvelgus į tai, kad vertindamas teisiškai svarbias aplinkybes ieškovas sąžiningai klydo bei tai, jog senaties terminas praleistas nežymiai (dvi dienas), teismas darė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas atnaujinti senaties terminą.

208.

21Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu dėl laikino K. D. sulaikymo, sprendė, kad jis nėra tinkamai motyvuotas, nes nėra nurodyti baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo pagrindai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje atsisakydamas skirti suėmimą K. D. konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, siekdami įgyvendinti teismo nutartį dėl stacionarios psichiatrinės ekspertizės pasirinko netinkamą baudžiamojo proceso prievartos priemonę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po savaitės nuo suėmimo K. D. atžvilgiu pritaikytas atvesdinimas ir ieškovas nesipriešindamas atliko jam paskirtą stacionarią psichiatrinę ekspertizę. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo suimtas maždaug 8 valandas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti, nes pasirinkta neproporcinga baudžiamojo proceso bei suėmimo paskyrimas nebuvo tinkamai motyvuotas.

229.

23Teismo vertinimu, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis nepasitenkinimas ir kiti nemalonūs išgyvenimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nepagrįstai pritaikant griežčiausią baudžiamojo proceso prievartos priemonę – asmens suėmimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nustatytos visos būtinosios sąlygos valstybės deliktinei atsakomybei kilti.

2410.

25Dėl suėmimo ieškovo laisvė 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo apribota sąlyginai trumpam laikotarpiui, t. y. maždaug 8 valandoms. Be to, prie suėmimo paskyrimo iš dalies prisidėjo ir paties ieškovo veiksmai (neveikimas) - ieškovas nevykdė teismo nutarties, kuria jam paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. Taip pat, suėmimo metu ieškovas buvo nedarbingas dėl to, kad gydėsi alergiją, tačiau pagal ikiteisminio tyrimo pareigūnų pranešimą ieškovo šeimos gydytoja telefonu informavusi, jog jo sveikatos būklė nesudaro kliūčių vykdyti apklausą. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų turėjęs ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas, ar kad būtent suėmimas būtų pakenkęs profesiniam ieškovo gyvenimui. Be to, ieškovui pritaikytas laikinas 8 valandų suėmimas savo faktiniais asmens suvaržymais yra labai panašus į baudžiamojo poveikio priemonę, kurią turėjo taikyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ieškovo atžvilgiu, t. y. į atvesdinimą atlikti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visetą, darė išvadą, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies, priteisiant 300 Eur dydžio žalos atlyginimą.

2611.

27Kadangi vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, jam pirmosios instancijos teismas grąžino 23,55 Eur žyminio mokesčio.

28III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2912.

30Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

3113.

32Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

3313.1.

34Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį, nepagrįstai konstatavęs, jog yra visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta nepakankamai ištyrus reikšmingas bylos aplinkybes. Tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka.

3513.2.

362015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK vyr. tyrėja R. Č. nutarė laikinai sulaikyti K. D.. Suėmimo pagrindas - bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Atsižvelgiant į ieškovui pareikštus įtarimus ir procesinę situaciją byloje, nutarimo laikinai sulaikyti ieškovą priėmimo momentu ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pagrindą manyti, kad, būdamas nesulaikytas, ieškovas gali trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p., 122 str. 3 d.), ir dėl to BPK 119 straipsnyje nustatytiems tikslams pasiekti taikytina procesinė prievartos priemonė - laikinas sulaikymas. Sulaikant ieškovą buvo atliekami proceso veiksmai (apklausos ir kt.), kuriems nesulaikytas ieškovas būtų turėjęs galimybę trukdyti ar daryti įtaką prieš juos atliekant. Kadangi ikiteisminis tyrimas yra dinamiškas procesas, jo metu gali būti pagrįstas poreikis taikyti procesines prievartos priemones. Toks poreikis ir jo pagrįstumas turi būti vertinami atsižvelgiant į tyrimo eigą, jo metu gaunamus duomenis. Taigi, teismas nepagrįstai mano, kad K. D. sulaikymo nutarimas nėra tinkamai motyvuotas, nenurodyti BPK numatyti suėmimo pagrindai.

3713.3.

38Ieškovo laikino sulaikymo trukmė siekė 8 val. 14 min., t. y. neviršijo maksimalaus laikino sulaikymo termino, nurodyto BPK 140 straipsnio 4 dalyje. Todėl nėra pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad jis, buvo sulaikytas nepagrįstai bei neproporcingai ilgą laiką, t. y. ilgiau, negu tas buvo būtina. Nuo pat ieškovo faktinio sulaikymo pradžios momento buvo atliekami pirminiai būtinieji proceso veiksmai - renkami ir fiksuojami faktiniai duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Paskirta procesinė prievartos priemonė ieškovui buvo panaikinta, atlikus numatytus procesinius veiksmus, per protingą terminą įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą. Taigi nurodytos procesinės prievartos priemonės panaikinimas nepatvirtina jos paskyrimo neteisėtumo, kaip teigia ieškovas. Priešingai - patvirtina jos taikymo proporcingumą.

3913.4.

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. išteisinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 ieškovas buvo išteisintas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamosios bylos nutraukimas, netaikant asmeniui atsakomybės, savaime nereiškia, kad tyrimo metu visi prokuratūros ar teismo atlikti byloje veiksmai buvo neteisėti. Ikiteisminio tyrimo atlikimas yra įstatymais numatyta valstybės organų veikla, siekiant šalyje įtvirtinti ir palaikyti įstatymais grindžiamą tvarką. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso numatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų.

4113.5.

42Ieškovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigūnai padarė jam neturtinės žalos, t. y. neįrodė neturtinės žalos, kurią sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui.

432.

44Apeliantė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - K. D. ieškinį atmesti.

453.

46Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:

4715.1.

48Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio tenkinimo yra neteisėtas dėl to, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to padarė neteisingas išvadas dėl žalos atlyginimo laikinai sulaikius ieškovą.

4915.2.

50Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 26 d. K. D. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 290 straipsnio, dėl to, kad jis įžeidė valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

5115.3.

52Ieškovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų atvykti bei stengėsi išvengti teismo psichiatrijos ekspertizės, kuri yra būtina, atlikimo (tai patvirtino ir jį gydanti gydytoja, be to, jis į Utenos ekspertinį skyrių nenuvyko kviečiamas ir 2015 m. sausio 26 d.). Taigi, nelaikytina, kad 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikinu K. D. sulaikymu nuo 10.46 vai. iki 18.37 vai., turint tikslą pristatyti jį minėtai teismo ekspertizei atlikti, galėjo būti ieškovui padaryta neturtinė žala. Ieškovo nurodomos procesinės prievartos priemonės taikymas buvo tikrai sąlygotas minėtais jo paties veiksmais, todėl jo teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų ar reputacijos pablogėjimą, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai nėra ir teisės į žalos atlyginimą.

5315.4.

54Be to, sutinkamai su CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškiniu dėl žalos atlyginimo taikytina senatis. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas nepagrįstai atnaujino praleistą senaties terminą, nes nebuvo tokio ieškovo prašymo ir terminui atnaujinti nebuvo pagrindo.

554.

56K. D. atsiliepimuose prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

575.

58Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

5917.1.

60K. D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. 46 min. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate, tai patvirtina 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas laikinai sulaikyti asmenį, kurį surašė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresnioji tyrėja R. Č.. Kaip matyti iš šio nutarimo teksto, jame nėra nurodyti jokie K. D. laikinojo sulaikymo pagrindai, nutarimo motyvuojamojoje dalyje apie laikino sulaikymo pagrindus net nėra paminėta, t.y. sulaikymo metu nebuvo BPK 140 straipsnyje įtvirtintų laikinojo sulaikymo pagrindų – jis nebuvo užkluptas nusikalstamos veikos padarymo vietoje, nebuvo kitų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. priimdamas nutartį atsisakyti K. D. skirti kardomąją priemonę (suėmimą), atkreipė dėmesį, kad K. D. sulaikymas buvo neteisėtas ir nepagrįstas, o ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė tuo pačiu ir suėmimo skyrimo pagrindų, ir sąlygų. Taip pat, sulaikytasis buvo paleistas ne iš karto, kai teismas nutartimi konstatavo sulaikymo neteisėtumą, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės suėmimo.

6117.2.

62Apeliantai apeliaciniuose skunduose nepaaiškino kokios aplinkybės paneigia, jog šiuo atveju nėra sąlygų K. D. neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pripažino faktą, kad ieškovui dėl neteisėto sulaikymo buvo apribota laisvė nuo 10.46 val. iki 19 val. Ši nutartis įsiteisėjo, jos neskundė nei prokuratūra, nei Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.

6317.3.

64Dėl neteisėto sulaikymo, o būtent dėl neteisėtų vyresniosios tyrėjos R. Č. veiksmų surašant sulaikymo protokolą ir šiai tyrėjai pažeidus BPK 140 straipsnio nuostatas, K. D. 2018 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo apribota laisvė. Tuo pačiu buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4,5,25 straipsnių nuostatos, nes tyrėja neapsaugojo K. D. žmogaus teisių ir laisvių, negerbė ir negynė jo orumo, nors minimų straipsnių nuostatos tyrėją taip elgtis įpareigoja. Dėl neteisėtų veiksmų asmeniui padaryta neturtinė žala, kuri pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, neviltimi, liūdesiu, pasipiktinimu, gyvenimo džiaugsmo praradimu, dvasiniu sukrėtimu. Visos šios neigiamos psichinės reakcijos atsirado dėl to, jog K. D. buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas. Yra visos sąlygos neturtinei žalai atlyginti.

6517.4.

66Visos minėtos psichologinės reakcijos atsirado dėl to, kad K. D. buvo neteisėtai ir nepagrįstai sulaikytas. Įvertinus aplinkybes dėl kurių K. D. patyrė neturtinę žalą, pažeistų gėrių pobūdį, vadovaudamasis sąžiningumu, protingumu paremtu principu, K. D. buvo padaryta 1500 Eur neturtinė žala, kuri turi būti kompensuota. Šiuo atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovui padarytos neturtinės žalos ir neteisėtų pareigūnų veiksmų.

676.

68Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepime prašo tenkinti Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo K. D. ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktame apeliaciniame skunde. Pažymima, kad ieškovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigūnai padarė jam neturtinės žalos, t.y. neįrodė neturtinės žalos, kurią sieja su sveikatos pablogėjimu vykstant ikiteisminiam tyrimui. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo pareigūnų neteisėtų veiksmų 2015 m. rugpjūčio 20 d. laikinai sulaikius K. D., todėl nėra ir būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, atitinkamai nėra ir teisės į žalos atlyginimą.

697.

70Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime prašo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tapačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktame apeliaciniame skunde. Papildomai pažymima, kad paskirta procesinė privartos priemonė ieškovui buvo panaikinta, atlikus numatytus procesinius veiksmus, per protingą terminą, įvertinus procesinę situaciją byloje, poreikį tęsti sulaikymą ir nustačius tokio poreikio išnykimą.

71IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

728.

73Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

749.

75Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7610.

77Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. 2015 m. rugpjūčio 19 d. vyresnioji tyrėja R. Č. priėmė patvarkymą laikinai sulaikyti K. D.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė K. D. skirti suėmimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-576/2016 K. D. išteisintas pagal BK 290 straipsnį nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7811.

79Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėto K. D. suėmimo atlyginimo asmeniui.

8012.

81CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

8213.

83Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2014; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-378/2018;).

84Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo

8514.

86Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo praleistas 3 metų ieškinio dėl žalos priteisimo senaties terminas, tačiau šį terminą atnaujino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, jog teismas neturėjo pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą savo iniciatyva, nes kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinio senaties terminas praleistas nežymiai (3 dienomis), šalys skirtingai aiškino ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios ir pabaigos laikotarpį, buvo įsitikinę, jog ieškinio senaties terminas sueina 2019 m. rugpjūčio 23 d. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

87Dėl pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų

8815.

89Siekiant pagal CK 6.272 straipsnį konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais. Pabrėžtina ir tai, kad tokie juridinę reikšmę turintis faktai, kaip asmens kaltumas ar jo nekaltumas dėl tam tikrų veikų, kuriomis asmuo buvo kaltinamas baudžiamojoje byloje, gali būti nustatytas išimtinai baudžiamojo proceso priemonėmis, dėl to teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, tokių faktų nenagrinėja (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-246-464/2019).

9016.

91Kaip jau minėta, K. D. 2013 m. balandžio 26 d. buvo informuotas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką numatytą BK 290 straipsnyje, t.y. įtarimą galimai įžeidus savo pareigas einantį valstybės tarnautoją. Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK KPS vyresnioji tyrėja R. Č. 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarė laikinai sulaikyti K. D., nes ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia įtarti, kad K. D. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai K. D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. K. D. taikė suėmimą ir laikotarpiu nuo 10.45 val. iki 19 val. buvo asmenį sulaikę. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė valstybės pareigūnų neteisėtus veiksmus, nes ikiteisminio tyrimo metu pasirinkta neproporcinga baudžiamojo proceso prievartos priemonė, o suėmimo nutarimas nebuvo tinkamai motyvuotas. Apeliantės nesutinka su tokiais teismo argumentais, teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi teisėtai, o K. D. suėmimas buvo pritaikytas atsižvelgiant į jo elgesį, t.y. į tai, kad jam jau buvo taikomas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, jis buvo įspėtas apie galimą griežtesnės kardomosios priemonės taikymą, tačiau trukdė ikiteisminiam tyrimui, atsisakė atlikti teisminę ekspertizę ir į ją nenuvyko.

9217.

93Šiuo atveju, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių nurodytais argumentais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atsisakė skirti K. D. suėmimą. Dar šioje nutartyje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė, surašydama 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą laikinai sulaikyti įtariamąjį K. D., nenurodė visiškai jokių BPK 140 straipsnyje nustatytų laikino sulaikymo pagrindų (nutarimo motyvuojamoji dalis yra tuščia), kas leidžia pagrįstai manyti, kad pirma įtariamasis sulaikytas neteisėtai ir nepagrįstai ir antra patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatė BPK 122 straipsnyje numatytų suėmimo skyrimo pagrindų ir sąlygų. Taip pat, teismas konstatavo, jog prokurorės prašoma skirti kardomoji priemonė yra neproporcinga siekiamiems tikslams, numatytiems BPK 119 straipsnyje, nes pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis K. D., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo ar trukdys procesui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog asmuo nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nesislapsto, turi pastovų darbą ir gyvenamąją vietą, gyvena su neįgalia motina, nėra duomenų, kad asmuo bandytų pakenkti ikiteisminiams tyrimui, jo dalyviams, sunaikinti įrodymus, todėl nėra aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes asmens dalyvavimas galėjo būti užtikrintas taikant švelnesnes kardomąsias ar procesines prievartos priemones. Be to, šiuo atveju sutiktina su, tiek minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendime nustatyta aplinkybe, jog nutarimas laikinai sulaikyti K. D. nebuvo tinkamai motyvuotas, nes jame nėra nurodytos aplinkybės sudarančios pagrindą manyti, kad asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo pareigūnų. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ir neproporcingi ieškovo atžvilgiu.

94Dėl priežastinio ryšio

9518.

96Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-683/1999; 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Teledema“ v. M. P., bylos Nr. 3K-3-476/2013).

9719.

98Apeliantės teigia, jog ieškovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra jokio pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju ieškovas dėl prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų patyrė kokių nors bent kiek žymesnių ar išskirtinių neigiamų dvasinių išgyvenimų ar reputacijos pablogėjimą, kurie teismo galėtų būti įvertinti kaip neturtinė žala. Teisėju kolegija pažymi, kad ieškovas teigia dėl pareigūnų veiksmų (neteisėto suėmimo) patyręs dvasinius išgyvenimus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuos argumentus patvirtina į bylą ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – K. D. kreipimasis į psichologą, medicininę pažymą apie sveikatos būklę suėmimo metu. Taigi, atmestini apeliantų argumentai, jog ieškovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio nepatogumus yra deklaratyvaus pobūdžio.

9920.

100Lietuvos Aukščiausiasis yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008).

10121.

102Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tai reiškia, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato pats teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, ir tuo pagrindu sprendžia apie byloje įrodinėjamų faktų buvimą ar nebuvimą.

10322.

104Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai sudaro prielaidą spęsti, jog ieškovui nepagrįstai buvo pritaikyta griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas, dėl ko asmuo patyrė stiprius, nemalonius išgyvenimus. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinis nepasitenkinimas ir kiti nemalonūs jausmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi su ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais nepagrįstai pritaikius asmens suėmimą.

105Dėl žalos dydžio

10623.

107Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už asmens teisės į tinkamą teismo procesą (kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) laiką) pažeidimą.

10824.

109Apeliantai apeliaciniuose skunduose iš esmės nesiskundžia dėl nustatyto žalos dydžio, tačiau nepripažįsta žalos atsiradimo fakto. Atsižvelgdamas į tai ir įvertinęs tai, jog K. D. buvo sulaikytas tik laikinai (sulaikymas neviršijo leistino laikino sulaikymo laiko), pritaikyta priemonė buvo iš esmės labai panaši į baudžiamojo poveikio priemonę, kuri turėjo/galėjo būti taikoma asmens atžvilgiu neatvykus į ekspertizę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 300 Eur suma yra proporcinga asmens patirtai neturtinei žalai, todėl jos keisti nėra pagrindo.

110Dėl bylos baigties

11125.

112Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas reglamentuojančias senaties termino skaičiavimą ir jo atnaujinimą, bei pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog yra visos būtinosios sąlygos neturtinei žalai priteisti, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

113Dėl bylinėjimosi išlaidų

11426.

115CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

11627.

117Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus 2019 m. sausio 21 d. sprendimu K. D. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir asmuo 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu mokėjimo. Ieškovas atsiliepimuose į apeliacinius skundu teismo prašo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. spalio 29 d. pažymą Nr. (2.16) NTP-7-6065 patvirtinanti, jog teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą K. D. pagal tarnybos 2019 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 2.2-(NTP-2)-19-T-187-1115 buvo patirtos 198,25 Eur advokato užmokesčio išlaidos, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos naudai tenkina, t.y. priteisia iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros po 99,13 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

119apeliacinius skundus atmesti.

120Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą nepakeistą.

121Priteisti valstybės naudai po 99,13 eurų bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (juridinio asmens kodas: ( - )) ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (juridinio asmens kodas: ( - )).

122Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovių... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 1 500 Eur... 7. 2.... 8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo... 9. 3.... 10. Atsakovė Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, atstovaujama Vilniaus... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 14. 5.... 15. Nustatė, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas pranešimas apie... 16. 6.... 17. Pažymėjo, kad ieškinys yra pareikštas dėl 2015 m. rugjūčio 20 d. laikino... 18. 7.... 19. Nors ieškovas ir nepateikė prašymo atnaujinti praleistą senaties terminą,... 20. 8.... 21. Teismas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2015 m. rugpjūčio... 22. 9.... 23. Teismo vertinimu, ieškovo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,... 24. 10.... 25. Dėl suėmimo ieškovo laisvė 2015 m. rugpjūčio 20 d. buvo apribota... 26. 11.... 27. Kadangi vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu ieškovas yra... 28. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 29. 12.... 30. Apeliantė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo... 31. 13.... 32. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:... 33. 13.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškinį, nepagrįstai... 35. 13.2.... 36. 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus AVPK Vilniaus 3 PK vyr. tyrėja R. Č.... 37. 13.3.... 38. Ieškovo laikino sulaikymo trukmė siekė 8 val. 14 min., t. y. neviršijo... 39. 13.4.... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. išteisinamuoju... 41. 13.5.... 42. Ieškovas neįrodė, kad prokurorai ir kiti pareigūnai padarė jam neturtinės... 43. 2.... 44. Apeliantė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 45. 3.... 46. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:... 47. 15.1.... 48. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškinio tenkinimo yra... 49. 15.2.... 50. Ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. balandžio 26 d. K. D. buvo įteiktas... 51. 15.3.... 52. Ieškovas nevykdė teisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimų... 53. 15.4.... 54. Be to, sutinkamai su CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškiniu dėl žalos... 55. 4.... 56. K. D. atsiliepimuose prašo atsakovių apeliacinius skundus atmesti ir iš... 57. 5.... 58. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:... 59. 17.1.... 60. K. D. 2015 m. rugpjūčio 20 d. 10 val. 46 min. buvo sulaikytas Vilniaus... 61. 17.2.... 62. Apeliantai apeliaciniuose skunduose nepaaiškino kokios aplinkybės paneigia,... 63. 17.3.... 64. Dėl neteisėto sulaikymo, o būtent dėl neteisėtų vyresniosios tyrėjos R.... 65. 17.4.... 66. Visos minėtos psichologinės reakcijos atsirado dėl to, kad K. D. buvo... 67. 6.... 68. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės... 69. 7.... 70. Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos... 71. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 72. 8.... 73. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio... 74. 9.... 75. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš... 76. 10.... 77. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 26 d. K. D. įteiktas pranešimas apie... 78. 11.... 79. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos, atsiradusios... 80. 12.... 81. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 82. 13.... 83. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi... 84. Dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo... 85. 14.... 86. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvo... 87. Dėl pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų... 88. 15.... 89. Siekiant pagal CK 6.272 straipsnį konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti... 90. 16.... 91. Kaip jau minėta, K. D. 2013 m. balandžio 26 d. buvo informuotas apie galimai... 92. 17.... 93. Šiuo atveju, kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliančių nurodytais... 94. Dėl priežastinio ryšio... 95. 18.... 96. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos... 97. 19.... 98. Apeliantės teigia, jog ieškovo teiginiai apie patirtus neturtinio pobūdžio... 99. 20.... 100. Lietuvos Aukščiausiasis yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas... 101. 21.... 102. Pagal CPK 185 straipsnį, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal... 103. 22.... 104. Šiuo atveju, byloje esantys įrodymai sudaro prielaidą spęsti, jog ieškovui... 105. Dėl žalos dydžio... 106. 23.... 107. Kaip minėta, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra... 108. 24.... 109. Apeliantai apeliaciniuose skunduose iš esmės nesiskundžia dėl nustatyto... 110. Dėl bylos baigties... 111. 25.... 112. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad... 113. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 114. 26.... 115. CPK 99 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad valstybės garantuojamos... 116. 27.... 117. Nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 119. apeliacinius skundus atmesti.... 120. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą... 121. Priteisti valstybės naudai po 99,13 eurų bylinėjimosi išlaidų iš Vilniaus... 122. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....