Byla 2-19-780/2011

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovo ir atsakovo pagal priešieškinį atstovei O. G., atsakovės ir ieškovės pagal priešieškinį O. B. atstovei advokatei Astai Bilinskienei, trečiajam asmeniui ir atsakovei pagal priešieškinį M. M., trečiojo asmens ir atsakovo pagal priešieškinį atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui ir atsakovui pagal priešieškinį A. V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei O. B., tretiesiems asmenims Lazdijų rajono savivaldybei ir M. M., ir dėl pripažinimo teisės O. B. įteisinti atliktus kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo pagal O. B. priešieškinį M. M., A. V. M., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Lazdijų rajono savivaldybei,

Nustatė

2Ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę O. B. per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti (pertvarkyti) ūkinį pastatą, esantį Kalvių kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajone, į iki savavališkos rekonstrukcijos pradžios buvusią padėtį, o jei šio įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę Inspekcijai atlikti šiuos veiksmus išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

3Atsakovė O. B. pateikusi priešieškinį prašo pripažinti jai teisę įteisinti I grupės nesudėtingo statinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajone, atliktus kapitalinio remonto darbus – naujai įstatyti plastikiniai langai, įstatytos naujos medinės durys, pastato vidus iškaltas medinėmis lentomis, įvesta elektra, išbetonuotos grindys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo teisės normomis, be 0,1560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bendraturtės M. M., a.k. ( - ) ir 0,1560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendraturčio A. V. M., a.k. ( - ) sutikimų.

4Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė įpareigoti atsakovę atstatyti (pertvarkyti) ūkinį pastatą į iki savavališkos statybos pradžios buvusią padėtį, kadangi jis buvo rekonstruotas pagal tuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus neturint statybą leidžiančio dokumento- nesudėtingo I grupės statinio supaprastinto statybos projekto su valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais. Pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams šios savavališkos statybos padariniai turi būti šalinami pagal dabartinius teisės aktus, kuriais remiantis tokia statyba laikytina I grupės nesudėtingo statinio kapitaliniu remontu, kuriam vienintelis statybą leidžiantis dokumentas šiuo metu yra žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Kadangi bendraturtė M. M. tokio sutikimo atsakovei neduoda, o be jo atsakovė negali įteisinti savavališkos statybos, todėl ieškovas neturi kito pasirinkimo kaip tik reikalauti atstatyti ūkinį pastatą į buvusią padėtį. Tačiau atsakovės priešieškinio patenkinimo atveju ieškovo atstovė iš esmės neprieštarauja ir šio pastato įteisinimui, nes mano, kad atstatyti pastatą į buvusią padėtį, kuris buvo avarinės būklės, netikslinga ir neprotinga, nes atliktais darbais begriūvančio pastato būklė buvo pagerinta.

5Atsakovė su ieškinio reikalavimu atstatyti ūkinį pastatą į buvusią padėtį nesutinka. Jos atstovė paaiškino, kad atsakovė pastatą suremontavo, nes jis buvo senas ir avarinės būklės, o kiti bendraturčiai jo neremontavo. Atsakovė sutinka su ieškovo argumentais dėl statybos rūšies ir dėl to, kad statyba savavališka, sutinka, kad rekonstrukciją, kuri dabar atitinka kapitalinį remontą, padarė be supaprastinto projekto ir M. M. sutikimo, tačiau pagal šiuo metu taikytiną Statybos įstatymo redakciją ieškovo reikalavimas nėra vienintelis savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, o M. M. nesutikimas negali būti kliūtis kapitaliniam remontui įteisinti, nes jis yra nemotyvuotas. Atliktais darbais atsakovė pastatui žalos nepadarė, jo būklę pagerino, juo galima naudotis, jokių pagerinimo išlaidų iš M. M. nereikalauja, todėl nei pastatas, nei aplinka nei pati M. M. jokios žalos dėl to nepatyrė. Atsakovė pabrėžia, kad M. M. neduoda sutikimo ne dėl paties remonto darbų, o dėl nesutarimų su atsakove dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos. M. M. argumentai dėl pastato paskirties pakeitimo yra nepagrįsti nes jo paskirtis nepakeista, kadangi gyvenamosios paskirties pastatams keliami tokie reikalavimai, kurių šis pastatas po remonto neatitinka. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti ir leisti įteisinti kapitalinio remonto darbus be bendraturčių sutikimo, nes pastato atstatymas į buvusią padėtį prieštarautų protingumui.

6Tretysis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį M. M. sutinka su ieškinio reikalavimu ir nesutinka su priešieškinio reikalavimu. Ji paaiškino, kad O. B. gyveno gyvenamajame name kol šis pradėjo griūti. Tada ji persikraustė į ūkinį pastatą ir be jos sutikimo įdėjo langus, duris, iškalė vidų lentomis, išbetonavo grindis ir įvedė elektrą. Ji sutinka, kad pastatas buvo senas ir jį kažkaip reikėjo tvarkyti, bet atsakovė tą padarė be jos sutikimo. Mano kad tokiais darbais O. B. pakeitė jo paskirtį į gyvenamąją, o ji nori, kad pastatas būtų ūkinis. M. M. sutinka, kad pačiam pastatui nebus geriau jeigu jis bus atstatytas į buvusią padėti, bet taip bus atstatytas teisingumas.

7Atsakovas pagal priešieškinį Albinas V. M. sutinka su ieškinio reikalavimu ir nesutinka su priešieškinio reikalavimu. Jis paaiškino, kad nėra pastato bendraturtis, bet yra žemės sklypo bendraturtis. Nesutinka su priešieškiniu nes O. B. iš ūkinio pastato padarė gyvenamąjį namą, o jis nori, kad būtų atstatytas ūkinis pastatas. Atsakovas pripažįsta, kad atliktas remontas pastato nepablogino, bet nori kad jis būtų ūkinės paskirties.

8Trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas priešieškinį prašo spręsti teismo nuožiūra, nes savivaldybė negali kištis į privačių asmenų ginčą dėl bendro turto. Dėl ieškinio reikalavimo atstovas paaiškino, kad savavališkos statybos faktas yra akivaizdus ir jos padariniai turi būti šalinimai, tačiau pagal bylos aplinkybes mano, kad atstatyti pastatą į buvusią padėtį yra neprotinga.

9Liudytojas Kazys Jautakis, kuris yra vyriausiasis statybos valstybinės priežiūros specialistas, patvirtino, kad atsakovė atliko ūkinio pastato rekonstrukciją, kuri šiuo metu pagal pasikeitusius teisės aktus laikoma kapitaliniu remontu, neturėdama tam supaprastinto projekto su įgaliotų tarnautojų pritarimais. Šis pastatas yra 1973 m. statybos, jo gyvavimo laikas yra 40 metų ir jam buvo būtinas remontas. Atstatyti jį į buvusią padėtį būtų neprotinga, nes jį reikėjo remontuoti.

102009-08-13 savavališkos statybos aktu konstatuota, kad statytoja O. B. savavališkai vykdo statybos darbus ( - ) k., Kapčiamiesčio sen., Lazdijų r., Niedaus ežero apsauginėje zonoje ir įstatė plastikinius langus, naujas medines duris, pastato vidų iškalė medinėmis lentomis, įvedė elektrą ir išbetonavo grindis (t. 1, b.l. 19-22).

112009-08-13 aktu pareikalauta sustabdyti savavališką statybą (t. 1, b.l. 24).

122009-08-20 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) pareikalauta, kad O. B. iki 2009 m. lapkričio 20 d. pertvarkytų (atstatytų) savavališkai rekonstruojamą pastatą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos bei sutvarkytų statybvietę (t. 1, b.l. 27).

132009-08-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad O. B. dėl savavališkos statybos buvo nubaustas pagal LR ATPK 1592 str. 3 d. 1000 Lt bauda (t. 1, b.l. 30-31).

142009-12-04 aktas patvirtina, kad O. B. neįvykdė reikalavimo pertvarkyti (atstatyti) savavališkai rekonstruojamą pastatą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos (b.l. 36-38).

15O. B. paaiškinimas ir pateikta nuotrauka patvirtina, kad ūkinis pastatas buvo senas ir apleistas (t. 1, b.l. 23, 47-51).

16M. M. pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad ūkinis pastatas buvo senas ir apleistas (t. 1, b.l. 17-18).

17Iš pažymų apie turtą ir dovanojimo sutarties matyti, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso M. M. (1/3) ir O. B. (2/3), o 0,1560 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso M. M. ir A. V. M. (52/1560), O. B. ir M. B. (520/1560) bei J. P. (520/1560) (t. 1, b.l. 14-15, 29, t. 2, b.l. 7-8).

18J. P. (t. 1, b.l. 28, t. 2, b.l. 10) ir M. B. (t.2, b.l. 9) rašytiniai sutikimai patvirtina, kad jie sutinka, jog bendraturtė O. B. vykdytų statybos darbus jiems bendrosios nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype.

19Iš O. B. ir M. M. susirašinėjimo matyti, kad O. B. bylos nagrinėjimo metu paaiškino bendraturtei kokiems atliktiems darbams prašo duoti sutikimą, reikalingą jų įteisinimui, o M. M. neduoda sutikimo šiems darbams įteisinti, nes jos nesutaria dėl naudojimosi šiuo pastatu, gyvenamuoju namu ir visa namų valda tvarkos (t. 1., b.l. 78-80, 90-101).

20Dėl savavališkos statybos

21Ieškovas savavališką statybą konstatavo ir ieškinį pareiškė remdamasis ieškinio padavimo metu galiojusiomis Statybos įstatymo ir atitinkamų Statybos techninių reglamentų redakcijomis, pagal kurias atsakovės atlikti darbai atitiko I grupės nesudėtingo statinio rekonstrukciją, kuriai buvo būtina turėti bendraturtės M. M. sutikimą ir supaprastintą statinio projektą su įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškais pritarimais, kurių atsakovė neturėjo.

22Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba apibrėžiama kaip statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Ieškinyje nurodytų statybos darbų be privalomo supaprastinto ir suderinto projekto atlikimo faktą atsakovė pripažino ir šis pripažinimas visiškai atitinka bylos aplinkybes, todėl savavališkos statybos faktas yra įrodytas (CPK 187 str.).

23Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo

24Nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2010-07-02 Nr. XI-992 redakcija) 24 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo dėl savavališkų statybų nuostatos taikomos ir santykiams, atsiradusiems iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl šioje byloje taikytina nauja Statybos įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių aktų redakcija, reglamentuojanti savavališkos statybos padarinių šalinimą.

25Pagal naują Statybos įstatymo 2 str. 20 d., 20 str. 1 d. 4 p., 8 p., 23 str. 1 d. 5 p. ir jį detalizuojančių lydinčių poįstatyminių aktų - Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Valstybės žinios, 2010-09-30, Nr. 115-5903) 14 p. ir 1 lentelės 2 eilutę, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Valstybės žinios, 2010-09-30, Nr. 116-5942), 10 p. ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (Valstybės žinios, 2010-09-30, Nr. 116-5944), 32 p., 33.1 p., ir 6 priedą, atsakovės 32,28 m2 ūkinis pastatas, kuriame buvo atlikti statybos darbai, yra I grupės nesudėtingas statinys – ūkinis pastatas; atsakovės atlikti statybos darbai priskirtini kapitaliniam remontui, nes laikančiose sienose išpjovus langus buvo susilpnintos laikančiosios konstrukcijos; ir tokiam kapitaliniam remontui neprivaloma rengti kapitalinio remonto aprašo. Šiuo atveju vienintelis statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis žemės sklypo bendraturčių sutikimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė statinį remontavo savavališkai, o šiuo metu neturi žemės sklypo bendraturčių M. M. ir A. V. M. rašytinių sutikimų atliktam kapitaliniam remontui, tokia atsakovės statyba yra savavališka ir pagal dabartinę Statybos įstatymo redakciją, todėl jos padarinius būtina šalinti.

26Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. redakcija, galiojanti nuo 2011-01-01, nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkos statybos padarinių šalinimui taikytina nauja Statybos įstatymo 28 str. redakcija. Šio straipsnio 7 dalis numato ne tik ieškovo prašomą taikyti savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – statinio atstatymą (savavališkai pertvarkytų statinio dalių išardymą), bet ir tvarką ir sąlygas, kurioms esant statytojas gali įteisinti savavališką statybą (Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p.). Pagal naują įstatymo redakciją teismas gali įpareigoti statytoją savo lėšomis per nustatytą terminą leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), tokie kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal teisės aktų reikalavimus. Iš šios įstatymo normos turinio matyti, kad įstatymo leidėjas, nors ir numatė statytojui galimybę teismo įpareigojimu gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau padarė vieną išimtį kada tokio įpareigojimo teismas negali duoti. Minėtoje įstatymo normoje suformuluota išimtis reiškia, jog teismas gali įpareigoti statytoją gauti visus statybą leidžiančius dokumentus, numatytus Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, išskyrus vieną – Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą rašytinį žemės sklypo savininko sutikimą. Vadinasi šioje byloje nagrinėjamu atveju, formaliai taikant Statybos įstatymą, teismas kaip tik ir turėtų vadovautis šia išimtimi ir negalėtų taikyti šio įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. numatyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, nes vienintelis statybą leidžiantis dokumentas, kurį atsakovė teismo leidimu turėtų gauti, kaip tik ir yra žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas.

27Tačiau atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo leisti įteisinti savavališką statybą be tokio bendraturčių sutikimo. Sprendžiant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus pabrėžtina, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Tai įtvirtinta ir 2011 sausio 31 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime “Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006 m. spalio 17 d., 2009 m. lapkričio 19 d. redakcijos) 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriame yra konstatuota, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

28Vadinasi nevertinant žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atliktų darbų įteisinimui pagrįstumo, vien tik formaliai pritaikius Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą išimtį bei patenkinus ieškinį, būtų įvykdytas tik formalus teisingumas. Todėl sprendžiant šioje byloje taikytiną savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą teismas pripažįsta reikšmingais priešieškinio reikalavimą ir jo argumentus bei argumentus dėl ieškinyje suformuluoto reikalavimo įvykdymo protingumo ir proporcingumo padarytam teisės pažeidimui.

29Pirmiausiai pabrėžtina, kad naujo savavališkų statybų teisinio reglamentavimo kontekste taikant konkretų tokių statybų padarinių šalinimo būdą yra svarbu nustatyti ar konkrečiame žemės sklype atlikti statybos darbai yra galimi pagal teisės aktų reikalavimus, nes tik tuo atveju kai atlikti darbai yra galimi, gali būti svarstoma galimybė juos įteisinti.

30Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovės atliktas kapitalinis remontas iš esmės yra galimas, nes ji suremontavo teisėtai pastatytą pastatą, kurio būklė reikalavo remonto, visi darbai buvo atlikti pastato viduje ir jo išoriniai matmenys nepasikeitė, o jo būklė dėl atliktų darbų tik pagerėjo. Tokių darbų nedraudžia joks statybą reglamentuojantis teisės aktas. Vadinasi, esant žemės sklypo bendraturčių sutikimui šie atsakovės statybos darbai būtų įteisinti be jokių kliūčių, ką patvirtino ir ieškovo atstovė. Todėl akivaizdu, kad sprendžiant ginčą šioje byloje labai svarbūs yra bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą motyvai.

31Vertinant bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą motyvus svarbi yra suformuota Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-58/2008, Nr. 3K-3-132/2009). Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1265/2002,3K-3-132/2009). Taip pat pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-132/2009).

32Nors šios taisyklės suformuotos sprendžiant bendraturčių ginčus, kylančius dar iki statybų pradžios, kai būtiniems statybų projektavimo ir statybą leidžiantiems dokumentams gauti reikalingi bendraturčių sutikimai, tačiau pagal savo esmę jos taikytinos ir šioje byloje kilusiam ginčui, nes atsisakymas duoti sutikimą jau atliktiems statybos darbams įteisinti taip pat negali būti absoliutus ir užkertantis bet kokią galimybę įteisinti įstatymų nedraudžiamus pastato pagerinimo darbus bei paneigiantis atsakomybės proporcingumo principą, jeigu toks atsisakymas nėra protingai motyvuotas.

33Vertinant atsakovės priešieškinio argumentus ir M. M. bei A. V. M. atsisakymo duoti sutikimą motyvus teismas pripažįsta, kad atsakovės veiksmai atitinka minėtas kasacinio teismo praktikoje suformuluotas taisykles, kuriomis remiantis ji gali reikalauti įteisinti statybą be bendraturčių sutikimo. Iš bendraturčių susirašinėjimo, vykusio bylos eigoje, matyti, kad O. B. aiškiai ir tiksliai nurodė M. M. konkrečius statybos darbus, kuriuos atliko ir kurių įteisinimui prašo sutikimo, nurodė, kad pastato paskirties nepakeitė ir neketina keisti, kad kompensacijos už atliktus darbus neprašo, kad nori tik įteisinti jau atliktus pastato pagerinimo darbus ir papildomų darbų atlikti neketina. Taip pat matyti, kad atsakovė sutiko ir su M. M. siūlymu kartu išspręsti ir šio ūkinio pastato, gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimo tvarkos klausimą, siūlė būdus kaip tą padaryti, tačiau M. M. nedavė nei sutikimo atliktiems darbams įteisinti, nei pati pasiūlė bent vieną savo pageidavimo įgyvendinimo būdą. Teismo posėdžio metu M. M. ir A. V. M. pripažino, kad ūkiniam pastatui reikėjo remonto, nes jis buvo senas, M. M. patvirtino, kad atsakovė šį pastatą suremontavo tik tada kai ėmė griūti gyvenamasis namas, todėl teismas sprendžia, kad iš esmės žemės sklypo bendraturčiai pripažįsta atsakovės atliktų darbų būtinumą ir jų naudą pačiam pastatui, t.y. jų bendram turtui, tačiau vis tiek reikalauja atstatyti jį į buvusią iki remonto padėtį.

34Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės atlikti statybos darbai buvo būtini, kadangi pastatas buvo senas, tos pačios sodybos gyvenamasis namas jau pradėjo griūti, o jo remontui buvo reikalingos daug didesnės išlaidos nei ūkinio pastato remontui, ūkinio pastato neremontuojant jam taip pat galėjo kilti grėsmė sugriūti, todėl atsakovės veiksmų, atliekant statybos darbus be reikiamų statybą leidžiančių dokumentų, teismas netraktuoja kaip itin šiurkščiai pažeidžiančių kitos bendraturtės interesus. Juo labiau, kad trečiasis pastato bendraturtis J. P. su atliktais darbais visada sutiko. Pabrėžtina ir tai, kad atlikti darbai paties pastato nei sumažino, nei nepadidino, t.y. jokių išorinių matmenų nepakeitė, visi darbai buvo skirti pastato pagerinimui, o šio pagerinimo išlaidų iš M. M. atsakovė nereikalauja, todėl nei viešasis interesas nei bendraturtės M. M. interesai nebuvo pažeisti, esama pastato techninė būklė po kapitalinio remonto nepablogėjo. Žemės sklypo bendraturčio A. V. M. interesų atsakovės atlikti darbai taip pat nepažeidžia, nes jis nėra paties pastato bendraturtis ir bet kokie pastato statybų darbai, nesusiję su žemės sklypo užstatymo ploto padidinimu, jo tiesiogiai neliečia ir žalos jo interesams nedaro.

35Tuo tarpu M. M. ir A. V. M. savo nesutikimo su tokių statybos darbų įteisinimu šioje byloje protingai neargumentavo. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtintų, kad atlikti statybos darbai pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas ir dėl to pablogės esama pastato techninė būklė, bus apribotos jų galimybės patekti į pastatą ar juo naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-132/2009 ). Tokių įrodymų M. M. ir A. V. M. ne tik nepateikė, bet ir patys iš esmės pripažino, kad atlikti darbai buvo būtini ir jokios esminės žalos nei pastatui nei jų interesams nedaro. Jų argumentai dėl pastato paskirties pakeitimo yra nepagrįsti, nes pastato paskirtis nebuvo pakeista. Pastato pagerinimo darbų negalima prilyginti pastato paskirties pakeitimui jeigu atliktais statybos darbais nebuvo sukurta iš esmės kita pastato kokybė ir ji pilnai neatitinka kitos paskirties pastatams keliamų statybos techninių reikalavimų. Gyvenamajam namui keliami mažiausi techniniai reikalavimai yra apibrėžti Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ (Valstybės žinios, 2005-08-02, Nr. 93-3464). Šiame reglamente numatytų techninių reikalavimų atsakovės suremontuotas ūkinis pastatas neatitinka, todėl jo paskirtis nepasikeitė. Vadinasi atsakovės atliktais statybos darbais M. M. kaip pastato bendraturtės teisė naudoti šį pastatą kaip ūkinės paskirties nebuvo nei panaikinta, nei kaip nors apribota, ji ir toliau gali naudotis jai tenkančia pastato dalimi pagal tiesioginę paskirtį.

36Įvertinus visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad M. M. ir A. V. M. neduoda sutikimo atsakovės atliktiems darbams įteisinti ne dėl to, kad pats kapitalinis remontas padarė kokios nors žalos, o dėl to, kad bendraturtės nesugeba išspręsti bendro turto atsidalinimo ar naudojimosi tvarkos. Tačiau bendraturčių nesutarimai dėl jų bendro turto naudojimo negali būti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo sprendimui esminę įtaką turtintis argumentas. Akivaizdu, kad įteisinus atliktus statybos darbus M. M. galimybės ir teisės atsidalinti jai tenkančią bendro turto dalį ar nusistatyti naudojimosi tvarką niekaip nepasikeis, nes bendras turtas nesumažėjo ir nepablogėjo. Priešingai, - jai tenkanti bendro turto dalis be jokių papildomų jai tenkančių finansinių išlaidų jau yra pagerinta.

37Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą kitam bendraturčiui dėl statybos darbų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-1064/2003, 3K-3-132/2009). Įvertinus nustatytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių bendraturčiai nesutaria dėl jiems priklausančio pastato kapitalinio remonto įteisinimo, teismas sprendžia, kad interesų derinimo principą labiau pažeidžia M. M. ir A. V. M. nei O. B., todėl pastarosios reikalavimas leisti įteisinti kapitalinio remonto darbus be M. M. ir A. V. M. sutikimo tenkintinas. Nors atsakovės priešieškinio reikalavimas tiesiogiai nukreiptas tik M. M. ir A. V. M., tačiau jis liečia ir kitų atsakovų pagal priešieškinį interesus, kadangi priešieškinio patenkinimo atveju jie prarastų teisę reikalauti patenkinti ieškinio reikalavimą. Todėl teismas atmeta jų argumentus dėl jų netinkamos procesinės padėties pagal pareikštą priešieškinį.

38Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, nes reikalavimas atstatyti pastatą į buvusią padėtį atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principams, tačiau savavališkos statybos padariniai pašalinami kitu būdu – leidžiant atsakovei įteisinti kapitalinį remontą be bendraturčių sutikimo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas protingumo ir proporcingumo principas, į kurį būtina atsižvelgti sprendžiant savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą. Iš esmės visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys pripažino, kad ieškovo reikalavimas prieštarauja protingumo principui, nes atsakovės suremontuotam pastatui tokio remonto reikėjo ir atlikti darbai pastatui nepakenkė, o jo pertvarkymas į buvusią padėtį pastatui galėtų pakenkti. Net ir M. M. bei A. V. M. savo reikalavimą patenkinti ieškinį grindė tik teisingumo siekiu, bet negalėjo įrodyti, kad toks formalus teisingumas šioje byloje atitiks protingumo ir proporcingumo principą. Kaip minėta formalus teisingumas, kuris akivaizdžiai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir atsakomybės proporcingumo principams, nereiškia teisingo bylos išsprendimo.

39Pabrėžtina, kad iš minėtos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka išvada, kad teismo sprendimas, kuriuo bendraturčio atsisakymas duoti kitam bendraturčiui sutikimą daikto pagerinimui pripažintas nepagrįstu, prilyginamas tokiam sutikimui, todėl atsižvelgiant į tai, kad toks sutikimas yra vienintelis statybą leidžiantis dokumentas šiuo konkrečiu atveju, teismo sprendimas šioje byloje reiškia, kad atsakovės savavališkos statybos padariniai yra pašalinti.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų

41Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis tenkinamas visiškai, tačiau teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymui netaikytinas CPK 93 str. 2d. numatytas proporcingumo principas, kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o teismo parinktas kitoks tokių padarinių pašalinimo būdas nei prašė ieškovas, nereiškia, kad ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė statybos darbus atliko pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl ji ir yra kalta dėl bylinėjimosi proceso ir turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bylinėjimosi išlaidos dėl mokėtino žyminio mokesčio – 131 Lt, nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 52,60 Lt (CPK 92 str.), priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovės valstybei priteistina 183,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėjas

Nutarė

43Ieškinį patenkinti iš dalies.

44Priešieškinį patenkinti visiškai.

45Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę O. B. atstatyti (pertvarkyti) ūkinį pastatą į iki savavališko kapitalinio remonto buvusią padėtį, atmesti.

46Pripažinti O. B., a.k. ( - ) teisę įteisinti I grupės nesudėtingo statinio – ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) kaime, Kapčiamiesčio seniūnijoje, Lazdijų rajone, atliktus kapitalinio remonto darbus – naujai įstatyti plastikiniai langai, įstatytos naujos medinės durys, pastato vidus iškaltas medinėmis lentomis, įvesta elektra, išbetonuotos grindys, be 0,1560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), bendraturtės M. M., a.k. ( - ) sutikimo, ir be 0,1560 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), bendraturčio A. V. M., a.k. ( - ) sutikimo.

47Priteisti iš atsakovės O. B. 183,60 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris litus 60 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

48Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. Ieškiniu ieškovas prašo įpareigoti atsakovę O. B. per 3 mėnesius nuo... 3. Atsakovė O. B. pateikusi priešieškinį prašo pripažinti jai teisę... 4. Ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir prašė įpareigoti atsakovę atstatyti... 5. Atsakovė su ieškinio reikalavimu atstatyti ūkinį pastatą į buvusią... 6. Tretysis asmuo pagal ieškinį ir atsakovė pagal priešieškinį M. M. sutinka... 7. Atsakovas pagal priešieškinį Albinas V. M. sutinka su ieškinio reikalavimu... 8. Trečiojo asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas... 9. Liudytojas Kazys Jautakis, kuris yra vyriausiasis statybos valstybinės... 10. 2009-08-13 savavališkos statybos aktu konstatuota, kad statytoja O. B.... 11. 2009-08-13 aktu pareikalauta sustabdyti savavališką statybą (t. 1, b.l. 24).... 12. 2009-08-20 Alytaus apskrities viršininko įsakymu Nr. ( - ) pareikalauta, kad... 13. 2009-08-28 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina, kad... 14. 2009-12-04 aktas patvirtina, kad O. B. neįvykdė reikalavimo pertvarkyti... 15. O. B. paaiškinimas ir pateikta nuotrauka patvirtina, kad ūkinis pastatas buvo... 16. M. M. pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad ūkinis pastatas buvo senas... 17. Iš pažymų apie turtą ir dovanojimo sutarties matyti, kad ūkinis pastatas,... 18. J. P. (t. 1, b.l. 28, t. 2, b.l. 10) ir M. B. (t.2, b.l. 9) rašytiniai... 19. Iš O. B. ir M. M. susirašinėjimo matyti, kad O. B. bylos nagrinėjimo metu... 20. Dėl savavališkos statybos... 21. Ieškovas savavališką statybą konstatavo ir ieškinį pareiškė remdamasis... 22. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. savavališka statyba apibrėžiama kaip... 23. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo... 24. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos įstatymo atitinkamų straipsnių... 25. Pagal naują Statybos įstatymo 2 str. 20 d., 20 str. 1 d. 4 p., 8 p., 23 str.... 26. Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. redakcija, galiojanti nuo... 27. Tačiau atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo leisti... 28. Vadinasi nevertinant žemės sklypo bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą... 29. Pirmiausiai pabrėžtina, kad naujo savavališkų statybų teisinio... 30. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovės atliktas kapitalinis remontas iš... 31. Vertinant bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą motyvus svarbi yra... 32. Nors šios taisyklės suformuotos sprendžiant bendraturčių ginčus,... 33. Vertinant atsakovės priešieškinio argumentus ir M. M. bei A. V. M.... 34. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad atsakovės atlikti statybos darbai... 35. Tuo tarpu M. M. ir A. V. M. savo nesutikimo su tokių statybos darbų... 36. Įvertinus visas bylos aplinkybes teismas daro išvadą, kad M. M. ir A. V. M.... 37. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą... 38. Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, nes reikalavimas atstatyti pastatą... 39. Pabrėžtina, kad iš minėtos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka išvada,... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 41. Nors ieškinys tenkinamas iš dalies, o priešieškinis tenkinamas visiškai,... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str., teisėjas... 43. Ieškinį patenkinti iš dalies.... 44. Priešieškinį patenkinti visiškai.... 45. Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę O. B. atstatyti (pertvarkyti)... 46. Pripažinti O. B., a.k. ( - ) teisę įteisinti I grupės nesudėtingo statinio... 47. Priteisti iš atsakovės O. B. 183,60 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris... 48. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno...