Byla 2-13-374/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant G. D., dalyvaujant ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminei atstovei I. Š., jos atstovui advokato padėjėjui L. R., atsakovo UAB „Zenasta“ atstovui advokatui R. B., trečiajam asmeniui Z. J., išvadą teikiančios institucijos Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. L. ir D. L. įstatyminės atstovės I. Š. ieškinį atsakovui UAB „Zenasta“, tretiesiems asmenims Z. J., Ž. G., P. B., išvadą teikiančiai institucijai Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Ieškovai teismo prašo: priteisti ieškovui D. L., gim. 2003-03-27, iš atsakovo UAB „Zenasta", juridinio asmens kodas 165793347, buveinės adresas Kazlų Rūdos sav. Sakmušio k., 28186,67 Lt. dydžio atsiradusią žalą dėl maitintojo gyvybės atėmimo; priteisti ieškovui R. L., gim. 1999-01-08, iš atsakovo UAB „Zenasta", juridinio asmens kodas 165793347, buveinės adresas Kazlų Rūdos sav. Sakmušio k., 18060,00 Lt dydžio atsiradusią žalą dėl maitintojo gyvybės atėmimo; priteisti ieškovams D. L., gim. 2003-03-27, ir R. L., gim. 1999-01-08, iš atsakovo UAB „Zenasta", juridinio asmens kodas 165793347, buveinės adresas Kazlų Rūdos sav. Sakmušio k., neturtinę žalą kiekvienam ieškovui po 50000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas UAB „Zenasta“ su ieškiniu nesutinka.

4Trečiasis asmuo Z. J. su ieškiniu nesutinka.

5Tretieji asmenys Ž. G., P. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, jų interesus pagal atstovavimo sutartį atstovauja advokatas R. B. (1 t. b.l. 82-83).

6Išvadą teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (1 t. b.l. 45).

7Ieškinys atmestinas.

8Nustatyta, kad 2009-06-29 apie 10 vai. 45 min. Kauno rajone, Zapyškio sen., Braziūkų k., Braziūkų girininkijos miško 20 kvartale, atliekant stačiojo miško kirtimo darbus, buvo nustatyta, kad kirtavietėje yra neblaivus M. L. (1 t. b.l. 11). Surašius M. L. nušalinimo aktą Nr. 1, ieškovų nuomone, Z. J., būdamas UAB "Zenasta" vadovu, neužtikrino, kad nušalintas darbuotojas M. L., nebūtų atliekamų darbų zonoje, jį paliko kirtimo vietoje, o pats iš kirtimų vietos pasišalino. Šių aplinkybių pasekoje apie 11.50 val. Kauno rajone, Zapyškio sen., Braziūkų k., Braziūkų girininkijos miško 20 kvartale, trečiasis asmuo Ž. G., būdamas UAB "Zenasta" darbininku - miško pjovėju, atlikdamas stačiojo miško kirtimo darbus, neįsitikino, kad pavojingoje zonoje nebūtų pašalinių asmenų, pjovė 21 m aukščio ir 40 cm storio pušį, kuri virsdama mirtinai traumavo M. L.. Pagal specialisto išvadą M. L. mirties priežastis - galvos sumušimas, davęs daugybinius skeveldrinius kaukolės skliauto, pamato ir veidinės dalies kaulų lūžius bei trauminę galvos smegenų ir jų dangalų destrukciją.

9Dėl šio įvykio Kauno skyriaus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo atliekamas tyrimas. 2009-07-24 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01 (1 t. b.l. 6-9). Atlikus tyrimą 2009-07-22 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0065-0092, kuriame administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41 str. 1 d. buvo patrauktas UAB „Zenasta" (b.l. 13-15). Dėl šio administracinio teisės pažeidimo, už LR ATPK 41 str. 1 d. reikalavimų netinkamą vykdymą Z. J. buvo paskirta 2750 Lt. administracinė nuobauda, kurią jis neginčijo ir sumokėjo (1 t. b.l. 16-18).

10Ieškovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Ieškovų atstovės nuomone, dėl atsakovo UAB „Zenasta" vadovo Z. J. kaltės, R. L., gim. 1999-01-08, ir D. L., gim. 2003-03-27, patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalas.

11Ieškovų atstovė ieškinyje nurodo, kad LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės". Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami". Po tėčio M. L. žūties abu sūnūs labai pergyveno, nes jie labai buvo prie tėčio prisirišę. Po šio įvykio pasikeitė jų elgesys, jie tapo uždaresni, mažiau pradėjo bendrauti su draugiais, jų miegas tapo paviršutiniškas, dažnai kamuodavo košmariški sapnai, dažnai pradėjo sapnuoti tėtį, todėl reikėjo juos vesti pas gydytojus, buvo išrašomi raminantys vaistai bei arbatos. Sūnus R. L. pradėjo blogiau mokytis, krito jo pažangumas, pamokų metu ir namuose jam buvo sunku susikaupti. Todėl su juo turėjo daugiau bendrauti mokytojai, klasės auklėtoja. Tokiu būdu, ieškovų atstovės nuomone, sūnums buvo padaryta neturtinė žala.

12Be to, kaip nurodo ieškovų atstovė, tėtis M. L. kiekvieną mėnesį mokėjo sūnums išlaikymą, kurį mokėjo periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui po 150,00 Lt. Šiuo metu vaikų motina nedirba, todėl jai sunku išlaikyti sūnus. Dėl šių priežasčių bei augant vaikų poreikiams, atstovės nuomone, jų išlaikymo dydis turi būti priteisiamas didesnis. Šiai dienai vieno vaiko išlaikymas atitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijus kai jam būtų mokama 200,00 Lt. kas mėnesį iki pilnametystės. Todėl žalą atsiradusių dėl maitintojo netekimo, t.y. žuvus M. L., nuo žūties dienos (įvykis įvyko 2009-06-29) D. L. (jam 2009-06-29 buvo 6 m. 3 mėn. 2 d.) iki pilnametystės dar buvo likę 11 mm. 8 mėn. ir 28 d. (140 mėn. 28 d.), o R. L. (jam 2009-06-29 buvo 10 m. 5 mėn. 21 d.) buvo likę 7 m. 6 mėn. 9 d. (90 mėn. 9 d.) Todėl D. L. turi būti priteisiama 28186,67 Lt. (140 mėn. x 200,00Lt + 200,00Lt / 30 d. x 28 d.) žala, o R. L. turi būti priteisiama 18060,00 Lt (90 mėn. x 200,00 Lt + 200,00Lt/30 d. x 9 d.) žala. Viso abiem vaikams turi būti priteista 46.246,67 Lt. žala atlygintina netekus maitintojo.

13Ieškovų atstovė ieškinį grindžia LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma, kad "Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; 6.263 str. nustato pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o priešingu atveju už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai atlyginti padarytą žalą asmenim, turtui. Todėl, ieškovų atstovės nuomone, vadovaujantis LR CK 6.247 str., atsakovas privalo atlyginti ieškovams nuostolius, susijusius su Ž. G., P. B. ir Z. J. veiksmais bei jo rezultatu, o taip pat ir neturtinę žalą. Atsakovas pažeidė tiek aukščiau minėtą, tiek bendro pobūdžio pareigą, numatytą LR CK 6.246 str., elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokiu būdu neginčytina, kad, vadovaujantis jau minėtais CK straipsnių bei CK 6.245 str. ir 6.270 str. nuostatomis, ieškovai dėl turto turi teisę reikalauti atsakovo atlyginti visus jų patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o atsakovas turi prievolę patirtą žalą ir nuostolius ieškovams atlyginti.

14Dėl išvardintų aplinkybių ieškovų atstovė mano, kad bus teisėta ir pagrįsta, jeigu teismas priteistų ieškovams dėl tėčio netekties po 50000,00 (penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimui. Toks žalos atlyginimo dydis visiškai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus (LR CK 1.5 str.).

15Atsakovas UAB „Zenasta“, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 176 str. l d., buvo pateikti tretiesiems asmenims Z. J. bei P. B., o kaltinimai pagal LR BK 132 str. l d. - trečiajam asmeniui Ž. G., tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai priėmė vienareikšmiškus sprendimus - visus kaltinamuosius išteisinti, nenustačius jų veiksmuose nusikalstamų veikų požymių. Sprendimuose konstatuota, jog dėl M. L. žūties yra kaltas pats žuvęs M. L., kadangi nesilaikė darbų saugos reikalavimų, būdamas neblaivus bei nušalintas nuo darbo pažeidė miško kirtėjo saugos darbe instrukcijas, kitus tai reglamentuojančius norminius aktus, ko pasėkoje įvyko nelaimingas atsitikimas.

16Atsakovo nuomone, nagrinėjant esamą situaciją, atsakovo civilinei atsakomybei kilti sąlygų nėra. Visų pirma, nagrinėjant baudžiamąją bylą nebuvo nustatyta esminė civilinės atsakomybės sąlyga - atsakovo (trečiųjų asmenų) kaltė. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad „<...>Žuvusysis buvo supažindintas su Z. J. miško ruošos įmonės 2008-10-24 įsakymu Nr. 7 „Dėl neblaivumo darbe prevencijos priemonių planu". Tai, kad M. L., būdamas nušalintas nuo darbo, nuėjo į mišką, į tą biržės vietą kur dirbo net ne jis pats, o Ž. G., yra jo paties kaltė<...>" (Kauno rajono apylinkės teismo 2011-1l-25 nuosprendžio 7 lapas, 1 t. b.l. 54-64).

17Atsakovas nurodo, kad pavojingi padariniai - mirtinai sužalotas M. L. yra kilę. Tačiau, atsakovo nuomone, nėra dar vienos sąlygos, būtinos atsakomybei kilti - priežastinio ryšio tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, kadangi ir pačios pavojingos veikos iš atsakovo pusės nėra. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje ypatingai akcentuotas ir svarbus yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį teismas privalo konstatuoti, kad egzistavo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, t.y. darbdavio veikimas ar neveikimas, o ne kita priežastis įtakojo kilusius padarinius-darbuotojo mirtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbuotojas buvo pats neblaivus, įvyko jo nušalinimas nuo darbo, o pats darbuotojas, nesilaikydamas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 str. 1 d. įtvirtintos pareigos vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jis supažindintas ir apmokytas juos vykdyti ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata bei vadovaujantis darbdaviui atstovaujančio asmens nurodymais, buvo kaltas dėl jam atsiradusios žalos.

18Atsakovo nuomone, esminę reikšmę atsakomybės nebuvimui lemia tai, kad tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, nukentėjęs M. L. neatlikinėjo savo darbinių funkcijų. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, taip pat patvirtinta ir Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio 8 lape „...Šiuo konkrečiu atveju Z. J. ir P. B. nušalino nuo darbo M. L. (l t. b.l. 54-64), tinkamai surašė nušalinimo nuo darbo aktą. Šią aplinkybę patvirtino ne tik minėti rašytiniai įrodymai, bet ir savo parodymuose Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius H. Z., vyriausiasis inspektorius V. V. bei miško darbininkas V. S.<...>". Tai rodo, jog traktuoti M. L. kaip tuo metu dirbusį bei atlikusį jam pavestas darbines funkcijas nėra jokio pagrindo. Akivaizdu, kad reikalauti kompensacijos už darbo metu sužalotą sveikatą bei iš to kilusias pasekmes, galima tik dėl to asmens, kuris tuo metu ėjo darbines pareigas bei atliko jam pagal pareiginę instrukciją ar vadovų nurodymą pavestas funkcijas. Šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, neginčytinai nustatyta, kad jokių darbinių funkcijų M. L. įvykio metu nėjo, jis buvo teisėtai bei pagrįstai nušalintas nuo pareigų, ką patvirtino ir kompetentingi specialistai - Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Todėl, atsakovo nuomone, M. L. turėtų būti traktuotinas kaip pašalinis asmuo, patyręs traumą su jį tuo metu nesiejančios įmonės darbo vietoje. Tokiu atveju, atsakovo teigimu, kiltų klausimas, ar atsakovas bei jo darbuotojai tinkamai apsaugojo darbo vietą - kirtavietę, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Kaip buvo nustatyta tos pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, darbo vieta, t.y. kirtavietė, buvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, o toje vietoje, kur į kirtavietę įėjo M. L., ją skyrė natūrali kliūtis - griovys. Valstybinės darbo inspekcijos specialistai teisme konstatavo, kad tokių apsaugos priemonių pakako. Tokiu atveju nekyla klausimas ir dėl atsakovo atsakomybės už darbo vietos - kirtavietės apsaugą. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, tenkinti ieškinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo juridinio pagrindo nėra.

19Atsakovas taip pat teigia, kad ieškinyje neteisingai nurodyta, jog ieškovui R. L. tėčio žūtis turėjo neigiamos įtakos mokslo rezultatams. Kaip matosi iš pateiktų įvertinimų, jo pasiekimų vidurkis netgi padidėjo. 2009-20l0 m. pasiekimų vidurkis buvo 7,46 balo, tuo tarpu 2010-2011 m. vidurkis sudarė jau 7,58 balo. Tai rodo, jog neigiama įtaka visiškai neužfiksuota, o mokymosi rezultatai, priešingai nei teigiama ieškinyje, pagerėjo 0,13 balo. Be to, atsakovo nuomone, pateikiami duomenys dėl sveikatos sutrikimų jeigu ir buvo, tai jie pasireiškė trumpalaikiu poveikiu, tačiau ne ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Be to, ir šie simptomai buvo konstatuoti iš ieškovų atstovės teiginių gydytojui, o ne iš atliktų tyrimų ar kitais būdais nustatytų objektyvių požymių. Ieškovai prie ieškinio pateikė tik išrašą iš medicininių dokumentų, jog buvo konstatuoti sutrikimai, paskirtas gydymas, tačiau nepateikia jokių duomenų, kad tas gydymas buvo pravedamas. Prie ieškinio nėra prijungta jokių įrodymų, kad ieškovui buvo perkami paskirti medikamentai, pravedama gydytojo rekomenduota psichologo konsultacija. Manytina, jog įrodymai (kasos kvitai, čekiai, psichologo pažyma) pašalintų kylančias abejones tiek dėl pačių simptomų buvimo, tiek ir dėl priemonių, reikalingų simptomų pašalinimui, taikymo. Tačiau, kaip matosi, prie ieškinio šių įrodymų nėra, o tai kelia abejones, kurios nėra pašalintos. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškinyje yra akcentuojamas tamprus ieškovų bei žuvusio jų tėvo tarpusavio ryšys, tačiau prie ieškinio pridėtas 2007-1l-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas rodo visiškai kitas aplinkybes. Šiame teismo sprendime yra konstatuota, kad M. L. buvo kilę abejonių dėl jo tėvystės. Tų abejonių pašalinimui jis prašė skirti teismo ekspertizę, po kuriuos atlikimo jis įsitikino tėvyste. Nors ieškovai yra: Rimvydas – 1999 m. gimimo, o Deividas - 2003 m. gimimo, tačiau iki 2007 m., kai vienam iš sūnų buvo 8 m., o kitam – 3 m., M. L. visiškai jokio susidomėjimo nerodė ir nebuvo įsitikinęs, kad yra vaikų tėvas. Akivaizdu, kad dėl to jis jokio dėmesio vaikams neskyrė, išlaikymo neteikė ir tik po to, kai ieškovų motina pateikė ieškinį teismui dėl išlaikymo, buvo atliekami tyrimai giminystės faktui patvirtinti/paneigti. Be to, ir po to, kai tėvystės buvo nustatyta, o teismas priteisė išlaikymą vaikams, M. L. gera valia to išlaikymo neteikė. Tik gavus 2007-12-22 antstolio raštą atsakovo buhalterijoje, iš M. L. darbo užmokesčio buvo išskaitomas bei pervedamas išlaikymas vaikams.

20Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, rodo, jog žuvusysis M. L. niekada nesidomėjo savo vaikais, gera valia nesirūpino jų išlaikymu, tik teismo sprendimo pagrindu buvo įpareigotas mokėti lėšas jų pragyvenimui. Iš esmės situacija nesikeitė ir vėliau iki žūties, kadangi dirbant atsakovo darbovietėje buvo žinomas jo gyvenimo būdas.

21Atsakovas, apibendrindamas išsakytus motyvus, nurodo, kad faktinių aplinkybių, t.y. duomenų ar įrodymų apie padarytą žalą ieškovams, prie ieškinio nėra pateikta, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovas pažymėjo, kad, nežiūrint atsakovo kaltės nebuvimo, jis yra skyręs lėšas žuvusiojo laidotuvėms, kurios buvo perduotos jo broliui, tai rodo atsakovo atsakingą požiūrį į darbuotojus, supratimą kito nelaimės.

22CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai).

23Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties konstatuoti lemiamą reikšmę turi tai, ar darbdavys laikėsi teisinės pareigos, sudarydamas užtikrinančias darbuotojo saugumą sąlygas. Darbo kodekso 259 straipsnyje ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą apibrėžta kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.. Darbuotojų teisė saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievolę sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, nustatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (DK 260 straipsnis).

24Ieškovų atstovė ieškinį grindžia LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta norma, kad "Fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties; 6.263 str. nustato pareigą laikutis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o priešingu atveju už žalą atsakingas asmuo privalo visiškai atlyginti padarytą žalą asmenim, turtui. Todėl, ieškovų atstovės nuomone, vadovaujantis LR CK 6.247 str., atsakovas privalo atlyginti ieškovams nuostolius, susijusius su Ž. G., P. B. ir Z. J. veiksmais bei jo rezultatu, o taip pat ir neturtinę žalą. Ieškovų atstovės nuomone, atsakovas pažeidė tiek aukščiau minėtą, tiek bendro pobūdžio pareigą, numatytą LR CK 6.246 str., elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, ieškovų atstovės nuomone, M. L. žuvo eidamas savo darbines pareigas. Tokiu būdu, ieškovų atstovės teigimu, neginčytina, kad, vadovaujantis jau minėtais CK straipsnių bei CK 6.245 str. ir 6.270 str. nuostatomis, ieškovai dėl turto turi teisę reikalauti atsakovo atlyginti visus jų patirtus nuostolius ir neturtinę žalą, o atsakovas turi prievolę patirtą žalą ir nuostolius ieškovams atlyginti.

25Ieškovo atstovė naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir aptartos teismo nuosprendyje ir vėliau priimtose aukštesnių instancijų teismuose nutartyse, nenurodė.

26Kauno apygardos teismo 2012-06-18 nutartyje konstatuota, kad žuvusysis M. L., kaip miško pjovėjas, buvo supažindintas su Miško darbų saugos taisyklėmis, tinkamai buvo išspręstas klausimas dėl jo nušalinimo nuo darbo, todėl paties žuvusiojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje dėl atsiradusių padarinių. Pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsargiai ir lengvabūdiškai, pats nukentėjusysis, pažeidė Miško darbų saugos taisykles, dėl ko žuvo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žuvusysis tiksliai laikėsi Z. J. ir P. B. nurodymų bei reikalavimo, kuriuo M. L. buvo nušalintas nuo darbo, priešingai, jis ignoravo įmonės vadovo ir darbų vadovo jam surašytą nušalinimą, ne tik atsisakydamas pasirašyti, neigdamas savo neblaivumą bei atsisakydamas vykti į medicinos įstaigą, bet ir nueidamas į kirtavietę, todėl teismas konstatavo, kad pats nukentėjusysis elgėsi labai neatsakingai, lengvabūdiškai ir neatsargiai. Tokiu būdu, teigti, kad M. L. žuvo eidamas darbines pareigas nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas šioje byloje 2013-02-26 priimtoje nutartyje konstatavo, kad tinkamai nušalinus nuo darbo neblaivų darbuotoją, davus jam konkrečius nurodymus, darbdavys netampa besąlygiškai atsakingas už šio asmeniškai priimtus neadekvačius sprendimus ir veiksmus (3 t. b.l. 221).

27Kauno apylinkės įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Z. J. buvo pareikšti kaltinimai, kad jis pažeidė LR Darbo kodekso 123 str. 1 d. reikalavimus „jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti ir nemoka jam darbo užmokesčio“, "Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos" įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimą "Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais“. Z. J. buvo kaltinimas, dar ir tuo, kad jis pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, o būtent LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 p. reikalavimą, kad darbdavio pareiga yra sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad Z. J. pilnai įvykdė Darbo kodekso 123 str. reikalavimus, Z. J. pateiktas kaltinimas nepasitvirtino, todėl jis pagal BK 176 str. 1 d. išteisintinas.

28Trečiajam asmeniui P. B. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis turėdamas miško darbų vadovo pažymėjimą, būdamas supažindintas su Z. J. miško ruošos įmonės 2008-12-12 įsakymu Nr.13 patvirtintais "Miško darbų vadovo pareiginiais nuostatais Nr.1", pažeidė minėtų nuostatų 22 punkto reikalavimą "Organizuoti pavaldžių darbuotojų darbą miške, užtikrinti darbų kokybę, saugą ir sveikatą darbe", 25 punkto reikalavimą "Prižiūrėti ir kontroliuoti, kad būtų laikomasi technologinių, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos reikalavimų, valstybinių kontroliuojančių institucijų reikalavimų", neužtikrino, kad nušalintas darbuotojas nebūtų atliekamų darbų zonoje. Remiantis rašytiniais įrodymais bei apklaustų asmenų parodymais nenustatyta P. B. kaltė padarius nusikaltimą numatytą LR BK 176 str. 1 d.

29Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas "Miško darbų saugos taisyklių DT 1-96" 51 punkto reikalavimą "Prieš pradėdamas pjauti medį, pjovėjas turi įsitikinti, ar pavojingoje zonoje nėra pašalinių“, bei pažeisdamas teisės aktų numatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę M. L.. Tačiau Kauno apylinkės teismas nenustatė sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių (priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių), todėl Ž. G. pagal BK 132 str.3 d. išteisintinas.

30Kauno apylinkės teismas ir aukštesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad nustačius tik formalius kaltinamųjų pažeidimus, tarp kurių nėra priežastinio ryšio su pasekmėmis kaltinamieji išteisintini (prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-267-97/2011). Šioje byloje ieškovų atstovė nurodo, kad dėl šioje byloje nurodyto įvykio Kauno skyriaus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo atliekamas tyrimas. 2009-07-24 buvo surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 01 (1 t. b.l. 6-9). Atlikus tyrimą 2009-07-22 buvo surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0065-0092, kuriame administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 41 str. 1 d. buvo patrauktas UAB „Zenasta" (b.l. 13-15). Dėl šio administracinio teisės pažeidimo, už LR ATPK 41 str. 1 d. reikalavimų netinkamą vykdymą Z. J. buvo paskirta 2750 Lt. administracinė nuobauda, kurią jis neginčijo ir sumokėjo (1 t. b.l. 16-18). Nutarime nurodoma, kad buvo nustatyti saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai: netinkamai vykdomas VDI 2008-06-20 įsakymas Nr. V-181, dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių NA darbe prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Nevykdomi įsakymo nurodymai, tuo pažeistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 4 d., bei Dėl neblaivumo darbe keliamos rizikos ir su ja susijusių nelaimingų atsitikimų darbe (avarijų) prevencijos priemonių įgyvendinimo šalies įmonėse, įstaigose, organizacijose 3 punktas, t.y. neparengtas priemonių planas, nesudaryta nušalinimo nuo darbo komisija ir kt., tuo sudarydamas realų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai (1 t. b.l. 17). Nors atsakovo UAB „Zenasta“ vadovas pripažino nurodytus pažeidimus, tačiau minėtą nutarimą surašęs pareigūnas – vyriausiasis darbo inspektorius V. V. nenurodė, kad šių nustatytų ir nutarime nurodytų pažeidimų pasekoje įvyko nelaimingas atsitikimas. Apklaustas liudytoju baudžiamojoje byloje V. V. paaiškino, kad negali nurodyti pagrindinės sąlygos nelaimingam atsitikimui įvykti (prijungta baudž. byla 1 t. b.l. 41). Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp nutarime nurodytų pažeidimų ir pasekmių nėra priežastinio ryšio. Kaip aukščiau minėta, tam, kad atsirastų darbdavio deliktinė atsakomybė dėl žalos, padarytos darbuotojo gyvybės atėmimu, atlyginimo, reikia nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą: neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246-6.249 straipsniai). Teismas nenustatė visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaltės ir priežastinio ryšio tarp nustatytų formalių pažeidimų ir žalos. Tokiu būdu, galima daryti išvadą, kad darbdavys, esant įstatyme nustatytoms jo atsakomybę eliminuojančioms sąlygoms, įstatymų nustatyta tvarka neatsako už dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kuris nepripažintas draudiminiu įvykiu, atsiradusią žalą (CK 6.246 – 6.248 str.).

31Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys šioje dalyje nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

32DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-27/2006; Teismų praktika 25, p. 63–70). Vadinasi, neturtinei žalai atlyginti, taip pat reikalinga visų civilinės atsakomybės sąlygų visuma, kurios teismas šioje byloje nenustatė. Todėl kaip pasekmė ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas (CPK 178 str.).

33Ieškinį atmetus, iš ieškovų turi būti priteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.). Nors atsakovas pateikė išlaidų už advokato pagalbą patvirtinančius dokumentus, ir prašymą dėl jų priteisimo, tačiau įvertinus ieškovų materialinę padėtį – abu ieškovai nepilnamečiai, netekę vieno iš tėvų paramos, tokios sumos (2000 Lt) priteisimas ženkliai pablogintų jų šeimos finansinę padėtį, todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, spręstina, kad bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Dėl tų pačių priežasčių ieškovai atleistini nuo teismo pašto išlaidų valstybei išieškojimo (CPK 96 str. 7 d.).

34Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,

Nutarė

35Ieškinį atmesti.

36Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,... 2. Ieškovai teismo prašo: priteisti ieškovui D. L., gim. 2003-03-27, iš... 3. Atsakovas UAB „Zenasta“ su ieškiniu nesutinka.... 4. Trečiasis asmuo Z. J. su ieškiniu nesutinka.... 5. Tretieji asmenys Ž. G., P. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio... 6. Išvadą teikianti institucija Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos... 7. Ieškinys atmestinas.... 8. Nustatyta, kad 2009-06-29 apie 10 vai. 45 min. Kauno rajone, Zapyškio sen.,... 9. Dėl šio įvykio Kauno skyriaus Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo... 10. Ieškovai nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad... 11. Ieškovų atstovė ieškinyje nurodo, kad LR CK 6.264 straipsnio 1 dalyje... 12. Be to, kaip nurodo ieškovų atstovė, tėtis M. L. kiekvieną mėnesį mokėjo... 13. Ieškovų atstovė ieškinį grindžia LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje... 14. Dėl išvardintų aplinkybių ieškovų atstovė mano, kad bus teisėta ir... 15. Atsakovas UAB „Zenasta“, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime į... 16. Atsakovo nuomone, nagrinėjant esamą situaciją, atsakovo civilinei... 17. Atsakovas nurodo, kad pavojingi padariniai - mirtinai sužalotas M. L. yra... 18. Atsakovo nuomone, esminę reikšmę atsakomybės nebuvimui lemia tai, kad tuo... 19. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškinyje neteisingai nurodyta, jog ieškovui... 20. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, rodo, jog žuvusysis M. L. niekada... 21. Atsakovas, apibendrindamas išsakytus motyvus, nurodo, kad faktinių... 22. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis... 23. Darbdavio neteisėtiems veiksmams ar neveikimui dėl darbuotojo žūties... 24. Ieškovų atstovė ieškinį grindžia LR CK 6.284 straipsnio 1 dalyje... 25. Ieškovo atstovė naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir aptartos... 26. Kauno apygardos teismo 2012-06-18 nutartyje konstatuota, kad žuvusysis M. L.,... 27. Kauno apylinkės įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje nurodyta, kad Z. J. buvo... 28. Trečiajam asmeniui P. B. buvo pareikštas kaltinimas, kad jis turėdamas... 29. Ž. G. buvo kaltinamas tuo, kad pažeisdamas "Miško darbų saugos taisyklių... 30. Kauno apylinkės teismas ir aukštesniųjų instancijų teismai konstatavo, kad... 31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad ieškinys... 32. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 33. Ieškinį atmetus, iš ieškovų turi būti priteisiamos atsakovo turėtos... 34. Vadovaudamasi LR CPK 42, 178, 270 str.,... 35. Ieškinį atmesti.... 36. Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos...