Byla 2S-339-280/2018
Dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-01-31 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal skolininko O. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-01-31 nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turto atžvilgiu,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

  1. UAB „Velseka“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašo iš skolininko O. D. priteisti 16 758,05 Eur skolą, 6 334,39 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
  2. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –skolininko kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, o jo esant nepakankamai, piniginių lėšų ir/ar turtinių teisių areštą, reikalavimų sumai. Nurodė, kad skolos suma didelė, skolininko finansinė padėtis nėra gera, yra tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas gali paslėpti turtą ar perleisti jį tretiesiems asmenims, todėl gali nelikti turto, į kurį bus galima nukreipti skolos išieškojimą, ir teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

3II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018-01-31 nutartimi prašymą tenkino. A. O. Dirsės nuosavybės teise valdomus nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, esančius pas ieškovę arba trečiuosius asmenis, 23 092,44 Eur sumai, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti.
  2. Teismas sprendė, kad, atsižvelgus kad ginčas yra dėl didelės pinigų sumos, reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, realios skolininko finansinės padėties ir mokumo įvertinti nėra galimybės, todėl teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu skolininkas O. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-01-31 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti iš kreditoriaus 50 Eur žyminio mokesčio.
  2. Nurodo, kad apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones nepatikrinęs, ar kreditorės reikalavimas yra pagrįstas. Kreditorė nepagrindė teiginio dėl sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar neįvykdymo. Skolininkas bendradarbiauja su kreditore, yra žodžiu sutaręs dėl mokėjimo vykdymo atidėjimo ir mokėjimų vykdymo dalimis, todėl jokios grėsmės sprendimo įvykdymui nėra.
  3. Apelianto nuomone, pateikti įrodymai (buhalterinės apskaitos išrašo kopija) nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, o tik yra pagrindas kreiptis kreditorei dėl teismo įsakymo išdavimo. Vien tai, kad skolininkas nėra atsiskaitęs su kreditore, neįrodo, kad skolininko finansinė padėtis bloga. Didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali apsunkinti skolininko finansinę padėtį, atsiskaitymą su kitais kreditoriais, taip bus pasiektas priešingas efektas, nei siekiama taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
  5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Velseka“ prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti.
  6. Nurodo, kad skolininko pateikti įrodymai nepatvirtina, kad reikalavimo suma jam nėra didelė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sutrikdys jo normalią veiklą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
  4. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimas nepranešus skolininkui, teismas priima į bylą pateiktus skolininko rašytinius įrodymus, ir juos vertina kartu su bylos duomenimis (CPK 314 str.). Dalis kreditorės pateiktų įrodymų su atsiliepimu buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kiti įrodymai neturi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą.
  5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu kreditorės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su pareiškimo reikalavimais ir yra skirtos užtikrinti būsimo, galimai palankaus, teismo sprendimo įvykdymą.
  6. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, prašantysis turi pateikti tiek įrodymų, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas neapribojus ieškovės galimybių disponuoti jos turimu turtu. Tokia grėsmė preziumuojama, kai ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Ar yra faktinis pagrindas remtis šia prezumpcija kiekvienu atskiru atveju sprendžia teismas. Jeigu ja yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama kitai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012 ir kitos). Siekdama įrodyti, kad pareikštas turtinis reikalavimas nėra didelis ir nesudaro pagrindo teismui taikyti didelės ieškinio sumos prezumpciją, turi teikti teismui tą patvirtinančius įrodymus, t. y. rodančius jo gerą turtinę padėtį.
  7. Tokių patikimų duomenų skolininkas nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog skolininko finansinė padėtis yra gera ir kad reikalavimo suma (23092,44 Eur) jam nėra didelė. Metinėje pajamų deklaracijoje nėra informacijos apie kreditorius ir apie skolininko turimus jiems įsipareigojimus, pradelstus skolinius įsipareigojimus, todėl neatspindi tikrosios skolininko turtinės padėties.
  8. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.
  9. Apelianto teigimu, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepasieks norimo rezultato, nes dėl jų galimai sutriks skolininko veikla. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Turto arešto duomenimis, kreditorės reikalavimų užtikrinimui areštuotas skolininkui priklausantis ratinis traktorius - John Deere 6230 Premium (23092,44 Eur vertės). Teismo nutartimi skolininkui leista naudotis areštuojamu turtu, tiktai uždrausta ji perleisti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturės įtakos skolininko ūkinei veiklai, nes traktorių jis galės ir gali naudoti pagal paskirtį. Taigi skolininkas toliau gali netrukdomai vykdyti savo veiklą.Todėl, apeliacinės teismo nuomone, šiuo atveju nėra nepagrįstai daugiau, nei būtina, suvaržytos skolininko teisės ir nei vienai iš šalių nesuteiktas nepagrįstas prioritetas.
  10. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  11. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

4Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-01-31 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai