Byla I-2962-142/2013
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui VĮ Registrų centrui ir valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Senasis apynys“, VĮ Registrų centro Telšių filialas

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rositos Patackienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai I. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovui VĮ Registrų centrui ir valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Senasis apynys“, VĮ Registrų centro Telšių filialas,

Nustatė

2Pareiškėja I. Z. (toliau – pareiškėja) 2013 m. gegužės 15 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuris buvo priimtas teismo 2013 m. gegužės 20 d. nutartimi (t. II, b. l. 68–70), kuriame prašo: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (1.1.35)s-5412; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atlikti šiuos veiksmus: panaikinti 1994 m. gruodžio 31 d. namų valdos techninės apskaitos byloje ( - ), 1995 m. sausio 12 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, 1995 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo techniniame pase užfiksuotus ir 1995 m. sausio 12 d. VĮ Registrų centro Mažeikių filialo įregistruotus duomenų sistemoje ( - ) neteisingus duomenis, kad: a) „Pastatas-parduotuvė“, b) „paskirtis – prekybos“; c) „rekonstrukcijos pabaigos metai – 1994“; d) baigtumas – 100 proc. (pastato rekonstrukcijos), ir, remiantis 2013 m. balandžio 19 d. specialisto-inžinieriaus-eksperto A. N. pastato apžiūros aktu įpareigoti atsakovą patikslinti registro duomenis atsižvelgiant į faktinę pastato būklę ir neatlygintinai ištaisyti duomenis – įregistruoti naujai užfiksuotus duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų sistemoje; 3) priteisti iš atsakovo 5 916,27 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Skunde paaiškina, kad 2012 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į centrinį registratorių VĮ Registrų centrą dėl neteisėtų VĮ Registrų centro Mažeikių filialo veiksmų, prašydama panaikinti neteisingus ir klaidingus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo leidžiama ketvirtadalio pastato rekonstrukciją priskirti visam pastatui, perskaičiuoti pastato atkūrimo ir atkuriamąją vertę, nustatyti teisingą pastato turį, nustatyti vidutinę rinkos vertę, įvertinti Mažeikių filialo veiksmus dėl pastatui suteikto pavadinimo „parduotuvė-valgykla“. Pareiškėja 2012 m. gruodžio 28 d. gavo VĮ Registrų centro skundžiamą raštą, kuriame, pareiškėjos manymu, neišnagrinėti pareiškėjos skundo reikalavimai, neatsakyta į užduodamus klausimus. Pareiškėja teigia, kad skundžiamas raštas tik formalių teisės normų rinkinys, kurių išdėstymas neišsprendžia pareiškėjos problemos dėl nepagrįstai didelio priskaičiuojamo nekilnojamojo turto mokesčio už pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – valgyklą su rūsiu ( - ). Dėl to skundžiamas raštas naikintinas. Pareiškėja kiekvienais metais rašo daugybę raštų ir prašymų VĮ Registrų centrui, tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamame rašte, VĮ Registrų centras vengė ir delsė atsakyti į pareiškėjos raštus ir vengė ištaisyti registrų duomenų sistemoje įsivėlusias klaidas dėl viso pastato (100 procentų) rekonstrukcijos fakto nepagrįsto konstatavimo ir įregistravimo duomenų bazėje 1995 m. sausio 12 d. Klaida dėl pastato registro duomenų atsirado dar pagrindinės inventorizacijos 1994 m. gruodžio 31 d. momentu, po to šie duomenys buvo automatiškai perkeliami netikrinant nei duomenų teisėtumo, nei jų atitikties faktinei padėčiai. Duomenys buvo perkelti 1995 m. sausio 12 d. tiesiog pakeičiant sąvokas. Tai pareiškėja nustatė iš atsakovo atsakymo, kuriame pasakyta, kad, 1994 m. gruodžio 20 d. atlikus pastato inventorizaciją, buvo užfiksuoti 1994 metais atlikti statybos darbai (kapitalinis remontas). Tuos statybos darbus 1994 metais atliko ji pati, tačiau tik vienoje pastato dalyje, tuo metu jai priklausiusioje parduotuvėje ( - ), kurią ji vėliau pardavė. Pareiškėjai VĮ Registrų centro atsakymuose nurodyta, kad 1994 metais vykdyti statybos (kapitalinio remonto) darbai atlikus vėlesnius kadastrinius matavimus 1997 m. birželio 16 d. buvo pervadinti rekonstravimo darbais. Pareiškėja remiasi Statybos įstatymo nuostatomis, kur rekonstrukcijos sąvoka aiškinama labai plačiai, ir lygina šią sąvoką su sąvoka „kapitalinis remontas“, kuri yra žymiai siauresnio turinio. Mano, kad dėl nurodytų skirtumų šios dvi sąvokos negalėjo būti sutapatintos ir prilygintos viena kitai, o atsakovas tai padarė neteisėtai ir nepagrįstai, kai automatiškai perkėlė duomenis. Pareiškėja remiasi aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ ir nurodo, kad šiame teisės akte sąvokos „statinio rekonstravimas“ ir „statinio kapitalinis remontas“ nėra tapačios. Nurodo, kad ir vėlesnėse Statybos įstatymo normose šios sąvokos išliko skirtingos. Pareiškėjai priklausanti patalpa valgykla su rūsiu niekada nebuvo rekonstruota, buvo atliktas tik kapitalinis remontas ir tik anksčiau pareiškėjai priklausiusioje pastato dalyje – parduotuvėje. Atsakovas neteisėtai šiuos dviejų atskirų nekilnojamojo turto vienetų, turinčių skirtingus unikalius numerius, priklausančius skirtingiems savininkams, duomenis sujungė į vieną. Tai padaryta visiškai nepagrįstai, nesiremiant jokiais dokumentais, klaidingai padarant įrašą, neva buvo rekonstruotas visas pastatas. Pareiškėja aiškina, kad visas pastatas iš viso nebuvo rekonstruotas, nes nesikeitė nei pastato aukštis, nei ilgis, nei plotis. Kapitalinis remontas buvo atliktas kitoje pastato dalyje – parduotuvėje, kuri šiuo metu priklauso UAB „Senasis apynys“. Šios klaidos atsakovas neištaisė iki šiol, nepaisydamas daugybės pareiškėjos žodinių ir raštiškų prašymų. Dėl to pareiškėjai teko kreiptis į specialistą. Buvo būtina nustatyti faktinę pastato būklę. Inžinierius, projekto vadovas A. N. 2013 m. balandžio 19 d. atliko pastato (valgykla su rūsiu) apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad remontas valgyklos ir rūsio patalpose nebuvo atliktas nuo tarybinių laikų. Pareiškėjos manymu, atsakovas padarė esminių pažeidimų, kurie neištaisyti iki šiol, neteisėtai 1994 m. gruodžio 31 d. namų valdos techninės apskaitos byloje ( - ), teisinės registracijos byla Nr. 2602) esančiuose dokumentuose, 1995 m. sausio 12 d. šiuos duomenis įregistravo duomenų sistemoje, jog pastate 1994 m. buvo pradėta, atlikta rekonstrukcija, kuri baigta 100 procentų 1994 metais, kad pastato pavadinimas „Parduotuvė“, kad paskirtis „Prekybos“. Tokie duomenys prieštarauja ir pirminiam pareiškėjos nuosavybės teisę patvirtinančiam dokumentui, t. y. 1993 m. kovo 2 d. nuosavybės teisės liudijimo turiniui, neatitinka 1995 m. sausio 10 d. rajono valdytojo potvarkyje Nr. 15 p nurodytų esminių aplinkybių. Pareiškėja aiškina, kad spręsdamas pareiškėjos prašymus ir skundus atsakovas neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal kompetenciją, tuo pažeidė Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Dėl neteisingo sąvokų taikymo pareiškėjai buvo neteisingai paskaičiuota nepagrįstai didelė jai priklausančio nekilnojamojo turto vertė ir valstybinė mokesčių inspekcija apskaičiuoja pareiškėjai per didelį nekilnojamojo turto mokestį. VĮ Registrų centro atsakyme jai buvo nurodyta, kad kadastro duomenis nustato matininkai, todėl dėl UAB „Geoida“ matininko duomenų teisingumo pareiškėja gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Pareiškėja yra parašiusi skundą dėl matininko veiksmų. Pareiškėja nurodo, kad ji pasitikėjo matininku ir jo suformuotą bylą pateikė VĮ Registrų centrui įregistruoti. Tik gavus pranešimą iš valstybinės mokesčių inspekcijos, paaiškėjo, kad atlikdamas kadastrinius matavimus matininkas galimai padarė klaidų. Tačiau ir atsakovas padarė klaidų, nes nepagrįstai pakeitė statinio paskirtį iš „maitinimo“ į „prekybos“, neteisėtai pakeitė pastato pavadinimą iš „Parduotuvė-valgykla su rūsiu“ į „Parduotuvė“, tačiau vėliau ši klaida buvo ištaisyta, taip pat klaida yra nurodymas, kad buvo atlikta 100 procentų pastato rekonstrukcija. Skundžiamame rašte pareiškėjai neatsakyta į jos argumentus dėl pastato atkūrimo ir atkuriamosios vertės perskaičiavimo remiantis patalpų būkle, dėl pastato tūrio nustatymo nerekonstruotoms nuo 1979 metų statybos valgyklos ir rūsio patalpoms, dėl vidutinės rinkos vertės ir mokestinės vertės nustatymo nerekonstruotoms pareiškėjai priklausančioms valgyklos ir rūsio patalpoms ( - ), kuriose niekada nebuvo ir nėra vykdoma jokia ūkinė veikla ir jokios pajamos negaunamos. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas ignoravo jos 2010 m. balandžio 10 d., 2010 m. birželio 30 d., 2010 m. lapkričio 30 d., 2011 m. sausio 28 d. ir 2011 m. lapkričio 23 d. reikalavimus. Pareiškėja mano, kad tai yra neveikimas, kuriuo pažeidžiamos jos teisės ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos. Skundžiamas raštas pareiškėjai buvo atsiųstas ne per 5 dienas, kaip nustatyta teisės aktuose, o per 30 dienų, ir tuo pareiškėjai padaryta žala. Todėl pareiškėja teigia, kad atsakovas privalo atlyginti jai padarytą žalą ir remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu. Pareiškėja nurodo, kad patyrė turtinę žalą, nes nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. pareiškėjai buvo priskaičiuotas nepagrįstai didelis 3 485 Lt nekilnojamojo turto mokestis. Dėl to buvo inicijuotas teisminis procesas. Pareiškėjai priskaičiuoti delspinigiai – 982,19 Lt. Ši skola valstybei jau yra perduota vykdyti antstoliams, kurie priskaičiavo net 1003,44 Lt vykdymo išlaidų. Dėl ilgo susirašinėjimo su atsakovu pareiškėja buvo priversta daryti dokumentų, kuriuos siuntė atsakovui ir teismui, nuorašus, dėl to patyrė 84,02 Lt išlaidų. Už pastato nuotraukų gamybą ir už dokumentų kopijavimą pareiškėja sumokėjo 11,62 Lt. Papildomai pareiškėja patyrė 350 Lt turtinę žalą, nes pareiškėjai teko kreiptis į specialistą, kuris išanalizavo pareiškėjos turimus nuosavybės teisės dokumentus, kitus dokumentus, pastato nuotraukas, nuvykęs į vietą realiai apžiūrėjo pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto faktinę būklę ir sudarė aktą. Iš viso pareiškėja patyrė 5 916,27 Lt turtinės žalos. Pareiškėja nurodo, kad ji praranda pasitikėjimą valstybės institucijomis, kurios privalo ginti žmonių interesus, šių institucijų darbuotojai neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, dėl to pablogėjo pareiškėjos savijauta, teko ir tenka vartoti vaistus, pablogėjo jos reputacija visuomenėje, nes ji vertinama kaip asmuo, neatsiskaitantis su valstybe. Jeigu ji norėtų gauti kreditą, jai tai sunkiai pavyktų. Nuo 1994 metų atsakovas netaiso klaidų. Teigia, kad atsakovo veiksmais pareiškėjai padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnis), kurią pareiškėja vertina 20 000 Lt suma, t. y. mažiau nei po 100 Lt per mėnesį už 19 metų. Pareiškėja nurodo, kad dėl atsakovo elgesio ji buvo priversta kreiptis į profesionalius teisininkus, už teisines paslaugas sumokėjo 300 Lt.

4Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą tenkinti. Aiškino, kad dėl to, jog VĮ Registrų centras neištaiso klaidų, jai priklausančios statinio dalies mokestinė vertė yra nepateisinamai ir nepagrįstai didelė, sumažinti jos neįmanoma net pasitelkus individualius vertintojus, kadangi jie taip pat turės atsižvelgti į neteisingus įrašus, jog neva tai ir jai priklausančioje pastato dalyje atlikta rekonstrukcija, ir atitinkamai įvertins jos patalpų dalį, t. y. vidutinė vertė tikrai nesiskirs daugiau kaip 20 procentų. Pabrėžė, kad šiuo metu jai priklausančioje pastato dalyje jokia rekonstrukcija ar kapitalinis remontas niekada nuo pat statinio pastatymo nebuvo atliekami, patalpose nėra nei vandentiekio, nei šildymo, jokie langai nebuvo keičiami. Taip pat pareiškėja ypatingai nesutinka su tuo, kad pastato pavadinimas ir paskirtis buvo pakeisti neteisėtai ir nepagrįstai, dėl to registravimo duomenys neatitinka pirminių dokumentų, kurių pagrindu jai buvo įregistruota nuosavybės teisė.

5VĮ Registrų centras atsiliepime (t. III, b. l. 1–6, 71) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Paaiškina dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Vykdant pareiškėjos 1994 m. gruodžio 20 d. užsakymą Nr. 6755, 1994 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta pastato 1E2p ( - ) pagrindinė inventorizacija ir parengta byla. Inventorizacijos darbų atlikimą ir bylos parengimą tuo metu reglamentavo Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 264 patvirtinti Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniai nurodymai. Inventorizavimo darbai buvo atliekami dalyvaujant užsakovui (šiuo atveju - pareiškėjai). Atliekant inventorizaciją byloje buvo žymimi faktiniai duomenys, t. y. 1994 m. gruodžio 31 d. užfiksuota faktinė pastato vidaus eksplikacija, patalpų paskirtis. Papildomus duomenis (pvz., duomenis apie atliktus remonto / rekonstrukcijos darbus) teikė pati užsakovė. Pareiškėjos 1995 m. sausio 12 d. pateiktų dokumentų, t. y. 1993 m. kovo 2 d. nuosavybės teisės liudijimo, 1995 m. sausio 3 d. pažymos Nr. 3 ir 1995 m. sausio 10 d. potvarkio Nr. 15p, pagrindu buvo surašyta pirminio teisinio pastatų registravimo išvada, kuri atitinka šiuo metu galiojančią daikto ir nuosavybės teisės į jį įregistravimo sąvoką. Įregistruojant pastatą buvo nurodytas jo pavadinimas - parduotuvė su rūsiu. Tokie duomenys įrašyti vadovaujantis 1994 m. gruodžio 31 d. inventorinės bylos duomenimis. 1997 m. birželio 16 d. ir 1998 m. liepos 10 d. buvo atliktos statinio einamosios inventorizacijos, kurių metu pastato vidaus patalpų paskirties pakitimų nenustatyta. Pareiškėja 2010 m. balandžio 9 d. ir 2010 m. birželio 30 d. kreipėsi į Mažeikių filial, 2010 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama ištaisyti pastato pavadinimą, t. y. patikslinti pastato pavadinimą į „parduotuvė - valgykla“. VĮ Registrų centras 2010 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. (l.l.38)s-5227 įpareigojo Mažeikių filialą (dabar - Telšių filialas) patikslinti duomenis apie pastato pavadinimą. Pareiškėjos 2011 m. spalio 21 d. prašymu parduotuvė-valgykla buvo padalinta į atskirus turtinius vienetus - valgyklos patalpas ( - ) ir parduotuvės-valgyklos patalpas ( - ) (statusas: Formuojamas). Valgyklos patalpų suformavimui pateikta 2011 m. rugpjūčio 22 d. ND kadastro duomenų byla, kurią parengė UAB „Geoida“. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas, kad VĮ Registrų centras, remdamasis A. N. 2013 m. balandžio 18 d. parengtu pastato apžiūros aktu, 1994 m. gruodžio 31 d. techninės apskaitos byloje ir 1995 m. sausio 12 d. pirminio registravimo išvadoje ištaisytų pastato pavadinimą, paskirtį, rekonstrukcijos metus ir baigtumą, neatlygintinai ištaisytų duomenis, įregistruodamas naujai užfiksuotus duomenis, negali būti tenkinamas. Remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis ir teigia, kad duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos. Pareiškėja gi prašo ištaisyti istorinius duomenis, t. y. 1994 m. gruodžio 31 d. techninės apskaitos bylą ir 1995 m. sausio 12 d. pirminio registravimo išvadą. Tokių duomenų taisymo nenumato nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Be to, pareiškėja prašo ištaisyti duomenis naujų dokumentų, t. y. A. N. 2013 m. balandžio 18 d. parengto pastato apžiūros akto, pagrindu, o tai yra ne klaidų taisymas, bet duomenų keitimas. Teismui pateiktas A. N. pastato apžiūros aktas nėra ir negali būti vertinamas kaip pagrindas pakeisti (ištaisyti) istorinius (1994 metų) duomenis, nes toks dokumentas nėra įvardintas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ar Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Be to, šio akto nėra vertinęs ir dėl jo tinkamumo istorinių duomenų keitimui (taisymui) nėra pasisakęs (priėmęs sprendimo) nei Telšių filialas, nei Centrinis registratorius. Todėl mano, kad pareiškėja nesilaikė ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir jos skundas šioje apimtyje teismo negali būti nagrinėjamas. A. N. pastato apžiūros akte nurodoma, jog I. Z. 1994 metais pastate atliko tik parduotuvės pastatų kapitalinį remontą (rekonstrukciją). Laikotarpyje nuo 1995 m. sausio 12 d. iki 2011 m. spalio 21 d. buvo registruotas pastatas, o ne atskiri turtiniai vienetai - patalpos, todėl nustačius pastate atliktus kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) darbus, tokių darbų atlikimas buvo pažymėtas pastato techninės apskaitos duomenyse (forma Nr. 1-3-T). Tokie darbai, kaip langų pakeitimas (vietoje 6 langų padaryta 8 langai) (pareiškėjos 2010 m. birželio 29 d. prašymas), yra priskiriami prie pastato kapitalinio remonto (rekonstrukcijos) darbų, nes šiais darbais buvo keičiamas pastato fasadas. Atitinkamai 1994 m. gruodžio 31 d. techninės apskaitos duomenyse (forma Nr. 1-3-T) buvo atžymėti duomenys apie pastate esantį miesto vandentiekį ir kanalizaciją, vietinį šildymą, o formoje 2-TĮ nurodyta, jog pastate yra elektra. Ataskaitoje nustatyta, jog vidaus inžineriniai tinklai (vandentiekis, kanalizacija, elektra) valgyklos ir rūsio patalpose išpuvę, surūdiję ir išardyti. Toks duomenų nustatymas daugiau nei po 18 metų negali būti laikomas tinkamu patvirtinimu, kad 1994 m. gruodžio 31 d. pastate (ne valgyklos patalpose, kurios šiuo metu suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. parengtos ND bylos pagrindu) nebuvo elektros, vandentiekio, kanalizacijos ar šildymo sistemos. Todėl A. N. pastato apžiūros aktas neįrodo, kad 1994 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos metu neteisingai užfiksuoti pastato duomenys. Pareiškėja reikalavimą ištaisyti istorinius duomenis reiškia atsakovui – VĮ Registrų centrui. Net ir teismui nusprendus, jog toks reikalavimas (reikalavimas taisyti istorinius, iki 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo, nustatytus duomenis) galėtų būti tenkinamas, toks reikalavimas yra pareikštas netinkamam subjektui. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą įrašo Kadastro tvarkytojo darbuotojai, turintys Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą ir pakeičiami pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka. Teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 13 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7, 8 straipsniai). Pačios pareiškėjos 2010 m. birželio 29 d. prašyme nurodyti parduotuvės pirmame aukšte esančiose patalpose 1994 m. liepos mėnesį atlikti darbai patvirtina, kad 1994 m. gruodžio 31 d. atliekant pastato inventorizacijos darbus inventorinėje byloje buvo teisėtai ir pagrįstai nurodyta pastato rekonstrukcija ir rekonstrukcijos darbų atlikimo data - 1994 metai. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad tai dėl Nekilnojamojo turto registre / kadastre esančių duomenų netikslumų UAB „Geoida“ kadastriniai matavimai buvo padaryti neteisingai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia, kad nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys. Todėl matininko pareiga yra nustatyti faktiškai esančius nekilnojamojo daikto duomenis ir tam neturi jokios įtakos ankstesnių kadastrinių matavimų duomenys. Atsakovas paaiškina dėl žalos. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad dėl 1994 metais nustatytų duomenų jai buvo apskaičiuotas neteisingas turto mokestis, nes pati pareiškėja pripažįsta, kad 1994 metais buvo atlikta pastato rekonstrukcija, o pastato pavadinimas neturi įtakos nekilnojamojo daikto mokestinei vertei. Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos įtvirtina būtinąsias civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, kurios turi būti įrodytos. Vien žalos (nuostolių) atsiradimo faktas nesiejamas su nekilnojamąjį turtą registruojančios institucijos veiksmais, nesant kitų šios institucijos civilinės atsakomybės atsiradimą sąlygojančių ir jas įrodančių aplinkybių. 1994 m. gruodžio 31 d. buvo teisėtai nustatyti duomenys apie 1994 m. atliktą pastato rekonstrukciją. Pastato pavadinimo patikslinimas neturėjo ir neturi jokios įtakos nekilnojamojo turto mokestinei vertei nustatyti. Žala pareiškėjai atsirado tik dėl pačios pareiškėjos vengimo sumokėti valstybei nekilnojamojo turto mokestį. Nenustačius VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjos nurodomą turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškina, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas, mokesčio objektas yra: 1) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius bei inžinerinius statinius, jeigu jie nėra ekonominei ar individualiai veiklai naudojamas nekilnojamasis turtas arba nėra neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduoti naudotis juridiniams asmenims; 2) juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, turėdama įstatymu nustatytą pareigą mokėti nekilnojamojo turto mokestį, šio mokesčio nemokėjo laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Tik dėl pačios pareiškėjos neteisėtų veiksmų (laiku nesumokėto mokesčio) atsirado prievolė sumokėti 3 485,00 Lt nekilnojamojo turto mokestį, 982,19 Lt delspinigių ir 1 003,44 Lt vykdomųjų išlaidų (iš viso: 5 470,63 Lt). Atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėja vengė prievolės valstybei. Pažymi, kad pareiškėjai priklausantis pastatas, neatsižvelgiant į jo paskirtį (maitinimo ar prekybos) ir / ar pavadinimą, yra mokesčio objektas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 8 straipsnis nustato, jog nekilnojamojo turto mokestine verte laikoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė bei šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu. Nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą. Mokesčio mokėtojai gali pateikti prašymą turto vertintojui nekilnojamojo turto mokestine verte laikyti nekilnojamojo turto vertę, nustatytą atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, jeigu nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, nustatyta atliekant masinį nekilnojamojo turto vertinimą, arba šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, skiriasi nuo nekilnojamojo turto vertės, nustatytos atliekant individualų vertinimą, daugiau kaip 20 procentų. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio mokėtojų skundai dėl nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės ir prašymai dėl individualiu vertinimo būdu nustatytos nekilnojamojo turto vertės naudojimo apskaičiuojant mokestinę vertę pateikiami turto vertintojui per vieną mėnesį nuo nekilnojamojo turto mokestines vertės nustatymo. Šiuos skundus ir prašymus turto vertintojas išnagrinėja per vieną mėnesį nuo skundo arba prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą. Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja Registrų centrui per įstatymo nustatytą terminą nėra pateikusi individualaus vertinimo ataskaitos ir prašymo laikyti mokestine verte individualaus vertinimo metu nustatytą vertę. Pareiškėjos patirtos kopijavimo ir nuotraukų gamybos išlaidos (84,02 Lt, 11,62 Lt, iš viso 95,64 Lt), taip pat sąskaita už projektavimo darbus (350 LT) galėtų būti priskirtos tik prie bylinėjimosi išlaidų, bet negali būti laikomos kaip turtinė žala, nes šiuos pinigus pareiškėja sumokėjo už dokumentų ruošimą teismui. Atsakovas paaiškina dėl senaties. Žalos (ir turtinės, ir neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato C'K normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyliausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ir ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos (žr., pvz., 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5'-5-850/2010). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja apie savo teisių galimą pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 1995 metais, nes 1995 m. sausio 12 d. buvo įregistruotas pastatas ir pareiškėjos nuosavybės teisė į jį. Į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėja kreipėsi 2013 m., taigi praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 galyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Prašo teismo taikyti ieškinio senatį pareiškėjos reikalavimams dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės) atlyginimo.

7Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Telšių filialas (toliau – Telšių filialas) atsiliepime su skundu nesutinka (t. II, b. l. 75–76). Paaiškina, kad apie statinyje atliktus statybos darbus patvirtina ne tik 1994 m. gruodžio 31 d. atlikti šio statinio kadastriniai matavimai, bet ir pareiškėjos su skundu pateiktas pastato apžiūros aktas. Pati pareiškėja skunde teigia: „Tuos statybos darbus 1994 m. atlikau aš - pareiškėja, bet tik vienoje pastato dalyje, tuo metu man priklausiusioje parduotuvėje,...“ Atkreipia dėmesį į tai, kad minėtų statybos darbų atlikimo bei inventorizavimo metu pastato dalis, kurioje buvo atlikti minėti darbai, nebuvo suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl pagal tuo metu galiojančią tvarką šie darbai buvo užfiksuoti statinio kadastro duomenų formose nenurodant konkrečios statinio dalies. Vėlesnių 1998 m. liepos 10 d., 2002 m. gegužės 23 d., 2011 m. rugpjūčio 22 d. kadastrinių matavimų metu statinio duomenys buvo patikslinti. Pagal kadastrinių matavimų bylose užfiksuotus pakitimus duomenys perkelti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę. Kaip įpareigoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nurodyta techninių klaidų taisymo tvarka, tačiau pareiškėja prašo pataisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus statinio duomenis (apie atliktus statybos darbus, paskirtį, pavadinimą), kurie atitinka dokumentus. Taisyti tokius įrašus nėra pagrindo. Be to, visose Registrų centro turimose ir teismui pateiktose kadastro duomenų formose nurodytas 100 procentų yra pastato baigtumas. Telšių filialas bylą palieka spręsti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atstovas bylos nagrinėjime nedalyvaus.

9Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - Inspekcija) atsiliepime skundui neprieštarauja (t. II, b. l. 141). Inspekcija nurodo, kad vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu priėmė 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (23.17-08)-320-56580 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl atsiradusios mokesčių mokėtojos I. Z. mokestinės nepriemokos (dėl nesumokėtų nekilnojamo turto mokesčių, t. y. 3 485,00 Lt prievolės ir 982,19 Lt delspinigių, iš viso 4 467,19 Lt). Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 4 straipsnį, nekilnojamojo turto mokesčio objektas yra visas Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamas turtas, nepaisant to, ar jis faktiškai įregistruotas Registre, taip pat mokesčių mokėtojams nuosavybės teise priklausančios, jų įsigyjamos arba juridinių asmenų iš gyventojų perimtos savarankiškos nekilnojamojo turto dalys (namo aukštai, atskiros Registre neįregistruotos patalpos ir pan.), įvairios bendro naudojimo patalpos, kiti statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai nelaikomi atskirais šio mokesčio objektais tol, kol pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Nekilnojamojo turto mokestinę vertę, taikydamas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo metodus, nustato VĮ Registrų centras. Mokesčio mokėtojo prašymu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka turi parengti Registro išrašą, kuriame turi būti nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įvertinimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti atliekamas ne rečiau kaip kas penkeri metai. Gyventojai, kurie mano, kad VĮ Registrų centras, nustatydamas nekilnojamojo turto mokestinę vertę, turėjo netikslius duomenis, susijusius su vertinamu nekilnojamuoju turtu, arba vertinant nekilnojamąjį turtą buvo padaryta tam tikrų klaidų ir pan., turi teisę kreiptis į turto vertintoją (VĮ Registrų centrą) ir pateikti skundą dėl turto vertintojo nustatytos nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Gyventojas privalo pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos ( - ) formą ir tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba jį atleidžia nuo viso mokesčio ar jį sumažina. Savivaldybės sprendimo kopijos prie deklaracijos ( - ) pridėti nereikia. Kai sprendimas atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio arba šį mokestį sumažinti priimamas po deklaracijos pateikimo, tai gyventojas turi pateikti patikslintą deklaraciją KIT711. Nekilnojamojo turto mokestį gyventojai pradeda skaičiuoti nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį: įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, perėmė valdyti įsigyjamą nekilnojamąjį turtą; susigrąžino teises į įsigyjamą nekilnojamąjį turtą. Kai gyventojas užbaigia nekilnojamojo turto statybą, rekonstravimą, atnaujinimą ar kapitalinį remontą, mokestis už tokį nekilnojamąjį turtą pradedamas skaičiuoti nuo to paties mėnesio, kurį statyba, rekonstravimas, atnaujinimas ar kapitalinis remontas buvo pripažinti užbaigtais Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Nuo to paties mėnesio mokestis pradedamas skaičiuoti ir tuo atveju, kai neužbaigti statyti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar atnaujinti statiniai buvo faktiškai pradėti naudoti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Inspekcija skundui neprieštarauja, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti. Neatvykus atstovui, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

11Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Senasis apynys“ atsiliepime (t. III, b. l. 88) paaiškina, kad 2002 m. gegužės 31 d. nusipirko iš I. Z. komercinės firmos pirmame pastato aukšte patalpas – parduotuvę, kurioje buvo vandentiekio, vandens kanalizavimo ir elektros komunikacijos. Parduotuvėje nebuvo nei vietinės, nei centralizuotos šildymo sistemos. UAB „Senasis apynys“ 2002 m. spalio 5 d. parduotuvės patalpose pirmame pastato aukšte įsirengė centralizuotą apšildymo sistemą su vietine katiline. Nurodo, kad neturi pretenzijų I. Z. komercinei firmai ir teismo posėdyje nedalyvaus.

13Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.

14Skundas netenkinamas.

15Teismas nagrinėja administracinę bylą, kurioje pareiškėja kelia tokius reikalavimus: 1) panaikinti VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (1.1.35)s-5412; 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atlikti šiuos veiksmus: panaikinti 1994 m. gruodžio 31 d. namų valdos techninės apskaitos byloje ( - ), 1995 m. sausio 12 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, 1995 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo techniniame pase užfiksuotus ir 1995 m. sausio 12 d. VĮ Registrų centro Mažeikių filialo įregistruotus duomenų sistemoje ( - ) neteisingus duomenis, kad: a) „Pastatas-parduotuvė“, b) „paskirtis – prekybos“; c) „rekonstrukcijos pabaigos metai – 1994“; d) baigtumas – 100 proc. (pastato rekonstrukcijos), ir, remiantis 2013 m. balandžio 19 d. specialisto-inžinieriaus-eksperto A. N. pastato apžiūros aktu įpareigoti atsakovą patikslinti registro duomenis atsižvelgiant į faktinę pastato būklę ir neatlygintinai ištaisyti duomenis – įregistruoti naujai užfiksuotus duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų sistemoje; 3) priteisti iš atsakovo 5 916,27 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16Ginčas yra dėl pastato registravimo nekilnojamojo turto registre istorinių duomenų keitimo, pareiškėjai teigiant, kad registro duomenyse yra techninės klaidos, atsiradusios dar 1995 m. įregistruojant pastatą ir duomenis apie pastatą. Šie duomenys, pareiškėjos teigimu, pažeidžia jos teises todėl, kad, padarius klaidą pirminiuose duomenyse, nepagrįstai yra padidinta pastato vertė, nuo kurios pareiškėjai yra apskaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis.

17Pirmiausiai pareiškėja ginčija VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (1.1.35)s-5412 (t. I, b. l. 19–21, t. III, b. l. 50), kuriuo pareiškėjai atsakoma į jos 2012 m. lapkričio 28 d. skundą. Todėl teismas vertina šio rašto teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nevertina ankstesnių pareiškėjos gautų atsakymų į jos prašymus iš VĮ Registrų centro bei VĮ Registrų centro Mažeikių filialo (2010 ir 2011 metais) teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiškėja įstatymo nustatytais terminais neskundė jų teismui, todėl jų teisėtumo nagrinėjimas išeitų už nagrinėjamo ginčo ribų. Tačiau ankstesnės pareiškėjos prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūros bus vertinamos nustatant, ar pareiškėjos 2012 m. lapkričio 28 d. skundas yra pakartotinis, ar pareiškėja šiame skunde nurodė ir naujas aplinkybes.

18Dėl VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (1.1.35)s-5412.

19Nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro direktorių, skundas gautas 2012 m. gruodžio 3 d. (t. III, b. l. 53–63). Skunde nurodyta, kad pareiškėja kreipiasi dėl nekilnojamojo turto – pastato 1E2p, reg. Nr. ( - ), ( - ), valgykla-parduotuvė, statybos metai 1979 m., bendras plotas (su rūsiu) 818,44 kv. m., adresas ( - ) Mažeikių r. Pareiškėja šiame skunde pažymi, jog ji skundė neteisėtus Mažeikių filialo veiksmus dėl jai padarytos žalos 1994–2012 m. laikotarpiu, nes Mažeikių filialas (VĮ Registrų centras ir ankstesnių pavadinimų centrinės registrų įmonės) neištaisė kadastro duomenų byloje, pasak pareiškėjos, įrašytų neteisiškų savavališkų įrašų ir klaidų: neteisingai nustatyta pastato valgyklos–parduotuvės paskirtis, pavadinimas, turtinės teisės, pastato rekonstrukcija (savavališkai padidinant 4 kartus rekonstruotą parduotuvės plotą nuo 2012,31 kv. m. iki 818,44 kv. m.), nors nebuvo rekonstruojamos I ir II aukštuose esančios valgyklos (su rūsiu) patalpos, dėl to padidinta ir neteisingai apskaičiuota atkūrimo ar atkuriamoji vertė, nustatyta vidutinė rinkos vertė ir mokestinė vertė komerciniam pastatui ir nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau šiame skunde nenurodyta, kad pareiškėja skundžia kokį nors konkretų teritorinio registratoriaus sprendimą, o tokių sprendimų buvo (toliau bus nurodyti). Privaloma ikiteisminė tokių ginčų nagrinėjimo tvarka ir terminai nustatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose, t. y. teritorinio registratoriaus sprendimai skundžiami per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos. Esant prašymui, Centrinis registratorius terminą gali atnaujinti. Pareiškėja neskundė jokių konkrečių sprendimų, todėl ir jos skundas buvo nagrinėjamas ne kaip paduotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30–32 straipsniuose nustatyta tvarka, bet kaip paduotas Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

20Pareiškėja toliau paaiškina aplinkybes dėl santykių su valstybine mokesčių inspekcija (jai 2010 m. buvo pranešta, jog ji turi mokėti mokestį nuo jai priklausančios 74/100 pastato dalies), dėl aplinkybių, atsiradusių 1994 metais, nurodydama, kad Mažeikių filialas nesivadovavo pirminiais dokumentais, įregistruojant pastatą neatsižvelgta į 1993 m. kovo 2 d. nuosavybės teisės liudijime esančius įrašus, Mažeikių rajono architektūros ir urbanistikos inspektoriaus 1995 m. sausio 5 d. išduotoje pažymoje Nr. 3 esančius duomenis, Mažeikių rajono valdytojo 1995 m. sausio 10 d. potvarkio Nr. 15 duomenis – jame buvo nurodyta, kad tai yra parduotuvė-valgykla, o registre įrašyta paskirtis – prekybos ir tik parduotuvė. Pareiškėja nesutiko būtent su tuo faktu, kad jai įregistruota nuosavybės teisė į administracinį pastatą – „Parduotuvė“, kai tuo tarpu visi pirminiai dokumentai rodė, kad yra parduotuvė ir valgykla (su rūsiu). Pareiškėja nesutinka su tuo dėl to, kad tokiu būdu iš pastato pavadinimo pašalinta valgykla ir tuo pačiu visas parduotuvėje atliktas remontas priskirtas visam pastatui. Pareiškėja nurodo, kad jau registravimo metu ji nesutiko su tokiais duomenimis, tačiau jai buvo paaiškinta, kad visas pastatas priklauso jai, jis turi turėti vieną pavadinimą, pavadinimas nieko nekeičia, todėl ji iš pradžių tokio registravimo neginčijo. Pareiškėja nurodo, kad 2001 m. rugpjūčio 2 d. ji kreipėsi į Mažeikių filialą ir prašė parduotuvės (veikiančios) patalpas 212,31 kv. m. įregistruoti I. Z. komercinės firmos vardu, ta dalis sudarė 26/100 patalpų. Pareiškėja nesutinka, kaip jai įregistravo likusią dalį – 74/100 patalpų. Skunde nurodė, kad 2002 m. gegužės 31 d. ji pardavė parduotuvę – 212,31 kv. m. plotą. Pareiškėjos manymu, likusią patalpų dalį Mažeikių filialas turėjo įregistruoti jai teisingai, kaip nurodyta 1995 m. sausio 10 d. pažymoje Nr. 15, o jai įregistravo neteisingai – kaip prekybos paskirties statinį – parduotuvę.

21Pareiškėja skunde VĮ Registrų centrui nurodė, kad ji patiria žalą, nes jai neteisingai įregistruoto pastato dalyje kartu nurodoma, kad pastatas rekonstruotas, nors ji tokio prašymo niekada neteikė. Dėl to nepagrįstai padidinta jos dalies pastato vertė. Dėl to pareiškėja daug kartų (2010 ir 2011 m.) kreipėsi, gavo nepagrįstus teisės aktais atsakymus, nepagrįstai ignoruojant Mažeikių valdytojo 1995 m. sausio 10 d. potvarkį Nr. 15, nepagrįstai nurodant, kad ji įsigijo parduotuvę. Taip pat skunde nurodė, kad 2010 m. gruodžio 23 d. VĮ Registro centro nurodymu Mažeikių filialas buvo įpareigotas patikslinti pastato pavadinimą iš „parduotuvė“ į „parduotuvė-valgykla“. Mažeikių filialas 2010 m. sausio 6 d. informavo, kad pastatas, kurio ( - ), yra „prekybos“, o pavadinimas „parduotuvė – valgykla“. Tačiau pareiškėja nesutinka su tuo, kad Mažeikių filialas, atlikdamas nurodytą veiksmą, nepatikslino, ar faktiškai yra valgyklos patalpos, o jos nuo 1994 m. gruodžio 31 d. nebuvo daugiau inventorizuotos. Tuo tarpu valgyklos ir rūsio patalpos niekada nebuvo rekonstruotos, rūsys apsemtas vandeniu. Pareiškėja mano, kad Mažeikių filialas privalėjo patikrinti faktinę patalpų būklę ir pakeisti visus duomenis registre. Pareiškėja rašė nesuprantanti, kokiu pagrindu Mažeikių filialas, 18 metų neigęs valgyklos patalpų buvimą, pripažino, kad ta valgykla vėl atsirado. Pareiškėja skunde nurodė, kodėl mano, kad 2010 m. jos prašymus Registrų centras išnagrinėjo netinkamai. Nurodė, kad 2011 m. gegužės mėnesį, įvedus vietovėje gatvių pavadinimus ir numeraciją, pareiškėja UAB „Geoida“ užsakė atlikti inventorizaciją, kadastrinius matavimus, siekė padalinti patalpas ir realiai nustatyti, kad valgykloje ir rūsyje rekonstrukcija nebuvo vykdoma, siekė, kad būtų nustatyta šių patalpų reali būklė ir reali mokestinė vertė bei rinkos vertė. Gavusi matininko sudarytą nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą 2011 m. rugsėjo 6 d. pareiškėja pamatė, kad duomenys apie pastato būklę nėra pakeisti, viskas įrašyta kaip 1994 metais, tik padidintas pastato tūris nuo 2442 iki 3244 k. m. Dėl to padidėjo pastato vertė. Matininkas jai paaiškino, kad tokius duomenis jis gavo iš Mažeikių filialo ir todėl negali jų pakeisti. Kadastrinių duomenų byla yra neteisinga, nes grindžiama klaidingais Mažeikių filialo pateiktais duomenimis. Skunde buvo reikalaujama: Mažeikių filialas privalo ištaisyti pagrindinėje 1994 m. gruodžio 31 d. nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje ir 1998 m. liepos 10 d. byloje esančius neteisingus, klaidingus duomenis, nurodyti teisinį pagrindą, kodėl yra įrašas apie pastato 100 procentų rekonstrukciją, t. y. privalo pateikti pareiškėjai visus duomenis apie atliktą rekonstrukciją – prašymus atlikti rekonstrukciją, leidimus, darbų užbaigimo aktus, perskaičiuoti atkūrimo ir atkuriamąją vertę būtent valgyklos ir rūsio patalpoms, kuriose nebuvo atliekama rekonstrukcija, pagal tų patalpų būklę, perskaičiuoti valgyklos ir rūsio patalpų vidutinę rinkos vertę nuo 1994 metų, remiantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsniu, kuriame nustatyti vertinimo metodai, atsižvelgiant į tai, kad patalpose jokia komercinė veikla nevykdoma, ištaisyti duomenis, kurie Mažeikių filialo nebuvo patikrinti, kai buvo atitaisytas buvęs patalpų pavadinimas, anuliuoti visus duomenis, kuriuos pateikė UAB „Geoida“, nes pagal šiuos duomenis nustatyta nereali patalpų vertė.

22Ginčas yra dėl to, kaip VĮ Registrų centras išsprendė minėtą pareiškėjos skundą. Atsakymas į skundą pareiškėjai pateiktas VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (1.1.35)s-5412 (t. III, b. l. 50–52).

23Visų pirma, ginčo rašte yra nurodoma, kad pareiškėja Telšių filialui (buvęs Mažeikių filialas) pateikė 2010 m. balandžio 9 d. (t. III, b. l. 8–9), 2010 m. birželio 30 d. (t. III, b. l. 12 ir 13–22), 2011 m. sausio 28 d.(t. III, b. l. 39–41) prašymus, į kuriuos Telšių filialas atsakė 2010 m. balandžio 16 d. raštu Nr. (1.7./2120/06)s-124 „Dėl pastato būklės ir vidutinės rinkos mokestinės vertės nustatymo“ (t. III, b. l. 7), 2010 m. liepos 23 d. raštu Nr. (1.7./2120/02)s2594 „Dėl Jūsų prašymo“ (t. III, b. l. 10–11), 2011 m. vasario 19 d. raštu Nr. (1.7./2120/01)s-647 „Dėl Jūsų prašymo“ (t. III, b. l. 37–38). Taip pat nurodoma, kad VĮ Registrų centras išnagrinėjo pareiškėjos 2010 m. lapkričio 30 d. prašymą ir 2011 m. lapkričio 23 d. reikalavimą (t. III, b. l. 48–49), į kuriuos atsakyta 2010 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.1.38.)s-5227 „Dėl pastato, esančio ( - ), Mažeikių r. sav. Kadastro duomenų ir mokestinės vertės nustatymo“ (t. III, b. l. 23–25) ir 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (1.1.35.)s-5139 „Dėl 2011 m. lapkričio 23 d. reikalavimo“ (t. III, b. l. 45–47). VĮ Registrų centras nurodė, kad vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 12 punktu prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

24Iš šios skundžiamo rašto dalies galima suprasti, kad VĮ Registrų centras nenagrinėja tų klausimų, kurie buvo keliami pareiškėjos 2010–2011 m. teiktuose prašymuose ir skunduose ir į kuriuos atsakyta rašte nurodytu būdu.

25Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.

26Įvertinęs skundžiamame rašte VĮ Registrų centro nurodytus ir jau išnagrinėtus pareiškėjos prašymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjos 2012 m. lapkričio 28 d. skundas, į kurį VĮ Registrų centras atsakė savo 2012 m. gruodžio 28 d. raštu, iš tiesų pakartotinis, to neneigia ir pati pareiškėja, pareiškėja tuos pačius klausimus kėlė ne pažodžiui, o kiek kitaip interpretuodama aplinkybes. Visuose 2010 m. ir 2011 m. prašymuose pareiškėja iš esmės prašė padaryti tuos pačius registro ir kadastro duomenų pakeitimus bei nustatyti naujai vidutinę rinkos vertę, atsižvelgiant į tai, kad, pardavus dalį pastato (parduotuvę), jai likusi pastato dalis buvo „valgykla (su rūsiu)“, o ji niekada nebuvo rekonstruota nuo pat pastato statybos metų, pareiškėja jau yra nurodžiusi, kad registro duomenys neatitinka pirminių dokumentų, iš dalies jos prašymas pakeisti pastato pavadinimą 2011 m. buvo patenkintas. Pareiškėja 2010 ir 2011 metais gautų VĮ Registro centro sprendimų neginčijo teisme, todėl jie yra galiojantys (nenuginčyti), ir todėl VĮ Registrų centras pagrįstai nurodo, kad pakartotinai pareiškėjos skundo nenagrinės, nurodo tokio sprendimo teisinį pagrindą, nustatytą minėtame Vyriausybės nutarime, o taip pat ir minėtame Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad tokia skundžiamo rašto dalis yra teisėta ir pagrįsta, nepagrįsti yra pareiškėjos skundo argumentai,kad VĮ Registrų centras nepateikė jokio atsakymo į pareiškėjos skunde nurodytus prašymus paaiškinti ir nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo ketvirtadalio pastato, priklausančio kitam savininkui, rekonstrukcija buvo priskirta visam pastatui, nurodant, kad atlikta 100 procentų pastato rekonstrukcija. Pareiškėjai dėl visų jos keliamų problemų jau buvo atsakyta ir paaiškinta, o nesutikdama su administraciniais sprendimais pareiškėja galėjo juos ginčyti įstatymuose numatytu būdu. Taip pat jau buvo atsakyta į pareiškėjos teiginius dėl remonto ir rekonstrukcijos sąvokų taikymo ir į kitus keliamus klausimus (žr. pvz., VĮ Registrų centro 2010 m. gruodžio 23 d. raštą Nr. (1.1.38.)s-5227, t. III, b. l. 23–25, 2011 m. gruodžio 16 d. raštą Nr. (1.1.35.)s-5139, t. III, b. l. 45–47). Administracinė procedūra paminėtais teisės aktais reglamentuojama tokiu būdu, kad ji nebūtų begalinė, ir kad sprendimai, kol jie nenuginčyti, būtų laikomi galutiniais ir teisėtais, t. y. turi būti užtikrinamas administracinių teisinių santykių stabilumas.

27Antra, skundžiamu VĮ Registrų centro raštu pareiškėjai papildomai atsakoma į teiginius dėl UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 22 d. atliktų kadastrinių matavimų. Dėl to teismas daro išvadą, kad pats VĮ Registrų centras nusprendė, jog ankstesniuose savo sprendimuose (raštuose) nepilnai išnagrinėjo pareiškėjos skundų teiginius dėl šių matavimų neteisėtumo. VĮ Registrų centras dėl UAB „Geoida“ atliktų kadastrinių matavimų jau buvo atsakęs pareiškėjai 2011 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (1.1.35)s-5139, nurodė, kad šios įmonės atlikti darbai negali būti skundžiami Centriniam registratoriui. Skundžiamame sprendime pakartotiniai ir plačiau nurodoma matininko veiksmų apskundimo tvarka, ši tvarka nurodyta teisingai. Iš esmės pareiškėja nenori skųsti UAB „Geoida“ sudarytų kadastrinių matavimų duomenų, ji nurodo, kad dėl to, jog neištaisomos VĮ Registrų centro duomenyse esančios klaidos, UAB „Geoida“ ir negalėjo sudaryti kitokios kadastrinių matavimų bylos.

28Trečia, kita skundžiamo rašto dalis susijusi su tuo, kad 2011 m spalio 11 d. pareiškėjos prašymu Telšių filialas 2011 m. spalio 21 d. įregistravo pareiškėjai nuosavybės teise valgyklos patalpą, kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą ( - ), buvo atsižvelgta į Mažeikių rajono valdytojo 1995 m. sausio 10 d. potvarkyje Nr. 15p „Dėl parduotuvės-valgyklos ir rūsio nuosavybės teisės pripažinimo Z. I. gyv. Mažeikiai, ( - )“, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir remonto skyriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. pažymoje Nr. 11/5 esančius duomenis bei į 2011 m. rugpjūčio 22 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, t. y. pareiškėjai priklausančių patalpų dalis pervadinta taip, kaip buvo nurodyta pirminiuose dokumentuose.

29Pareiškėja neginčija padaryto duomenų pakeitimo, tačiau mano, kad taip neištaisyta klaida, nes nepataisyti duomenys, kad jai priklausančioje patalpoje niekada jokia rekonstrukcija nebuvo atliekama. Ši aplinkybė, pareiškėjos nuomone, ir nulemia nepagrįstai didelę jai priklausančios pastato dalies vertę, kurią apskaičiuoja VĮ Registrų centras ir nuo kurios priklauso nekilnojamojo turto mokestis. Tačiau skundžiamame atsakyme yra nuoroda į tai, kad pareiškėjai priklausančios patalpos dalies kadastro duomenys galės būti keičiami tuomet, kai bus patikslinta kadastro duomenų byla. T. y. suteikus pareiškėjai priklausančiai patalpai atskirą unikalų numerį, pareiškėja gali sudaryti naują kadastro duomenų bylą, kurioje būtų nurodoma tai, kas pareiškėjai yra reikšminga: patalpos šildymas, elektra, vandentiekis ir kiti kadastro duomenys būtent jos patalpoje. Ši atsakymo dalis iš viso yra informacinio pobūdžio, todėl teismui negali būti ginčijama, nes informacinio pobūdžio raštais pareiškėjų teisės ir teisėti interesai negali būti pažeidžiami, o dėl to, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, teismo ir neginami.

30Skundžiamame rašte nurodytas teisinis pagrindas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 2 dalis. Šios normos reglamentuoja kadastro duomenų patikslinimą ir pataisymą, techninių klaidų pataisymą. VĮ Registrų centras pareiškėjai pagrįstai aiškina, kad jai priklausančių patalpų įregistruoti duomenys atitinka dokumentus, kuriuos pati pareiškėja pateikė kartu su prašymu įregistruoti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis bei nuosavybės teises į jį. Pareiškėja taip pat neneigia, kad ji pateikė UAB „Geoida“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą (VĮ Registrų centro Telšių filialo Nekilnojamojo turto (patalpos) kadastro ir registro dokumentų byla Nr. ( - ), t. I), kad ta byla atitinka kadastro ir registro duomenis, tačiau, jos manymu, tie duomenys yra neteisingi. Kaip jau minėta, šie klausimai jau buvo išspręsti nagrinėjant pareiškėjos skundus ir prašymus 2010 ir 2011 metais.

31Be to, Žemės ir statinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. ( - ) (tomas II) yra duomenys, kad pareiškėja 2007 m. balandžio 24 d. prašė Mažeikių filialą pateikti jai priklausančio nekilnojamojo turto mokestinės vertės nustatymą, pareiškėjai buvo pateiktas 2007 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro mokestinės vertės išrašas, kuriame buvo aiškiai nurodyti visi duomenys apie pastatą, ( - ): paskirtis prekybos, pavadinimas „Pastatas-Parduotuvė“, statybos pabaigos metai 1979, rekonstrukcijos pabaigos metai 1994, baigtumas 100 procentų, šildymo, karšto vandens ir dujų nėra, yra miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, elektra, turto grupė - komerciniai ir paslaugų, nuosavybės teisės dalys – 74/100 I. Z., 26/100 UAB „Senasis apynys“, nurodyta viso pastato mokestinė vertė. Akivaizdu, kad buvo nurodyta tai, kas yra visame pastate (atlikta rekonstrukcija, vandentiekis, kanalizacija ir pan.), o ne pareiškėjai priklausančioje dalyje, nes pastatas nebuvo padalintas, nustatant atskiras kiekvienam savininkui priklausančias patalpų dalis, nurodant jų indeksus ar nustatant ir įregistruojant naudojimosi tvarką. Buvo nustatytos tik idealiosios nuosavybės dalys, todėl pažymėta viskas, kas atlikta pastate, kas yra pastate bendrai. Kitaip pažymėti buvo ir neįmanoma, nes registravimo įmonei nebuvo teikiami jokie duomenys apie pastato realų padalinimą, apie naudojimosi tvarkos nustatymą. T. y. pareiškėja jau nuo nurodyto išrašo gavimo turėjo galimybę ginčyti jai priklausančios statinio dalies mokestinę vertę, nes tuo metu jau privalėjo žinoti apie pareigą deklaruoti ir mokėti nekilnojamojo turto mokestį (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas įsigaliojo 2006 m. sausio 1 d.). Pareiškėja, gavusi nurodytą išrašą, turėjo galimybę reikalauti patalpų atidalinimo, keisti kadastro ir registro duomenis, tačiau tuomet pareiškėja nekėlė klausimo dėl išraše nurodytų duomenų klaidingumo. Iš esmės ir pati pareiškėja neginčija, kad parduotuvės patalpas ji remontavo, po remonto ji teikė duomenis registro įmonei, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja, kad VĮ Registrų centras jai pateiktų visą dokumentaciją, susijusią su atliktu kapitaliniu remontu.

32Apskritai pareiškėjos keliamas ginčas yra dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų keitimo. Šiuos klausimus reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos, o netikslių ir klaidingų duomenų taisymą – šio įstatymo 33 straipsnio nuostatos, Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau – Registro nuostatai), Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (duomenų keitimą – 9, 12, 13, 14, 15 šio įstatymo straipsniai), Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Kadastro nuostatai). Pagal Kadastro nuostatų 6 ir 7 punktus, Kadastro tvarkytojas yra VĮ Registrų centras, tačiau kadastro duomenis įrašo ir tvarko struktūrinių padalinių darbuotojai. Pareiškėja dėl duomenų keitimo nėra kreipusis į kadastro tvarkytojo struktūrinį padalinį taip, kaip tai reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Kadastro nuostatai (33 punktas, 84 punktas, t. y. pateikiant atitinkamą prašymą ir nurodytus teisės aktuose dokumentus). Kalbama apie 2012 metus, nes 2010 ir 2011 m. sprendimų teisėtumo teismas negali nagrinėti, kadangi praleisti tų sprendimų apskundimo teismui terminai (nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 ir 33 straipsniuose). Pareiškėjos nurodomas 5 dienų terminas būtų taikomas tik struktūrinio padalinio kadastro darbuotojams (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, Kadastro nuostatų 88 punktas), po to jų veiksmai skundžiami VĮ Registrų centrui, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėja nėra pasinaudojusi nurodyta tvarka taip, kaip tai nustatyta paminėtuose teisės aktuose, todėl pareiškėjos nurodomas 5 dienų terminas, kuris, jos manymu, pažeistas, šiuo atveju netaikomas.

33Taip pat ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 3 dalį, teritorinis registratorius prašymą ištaisyti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis turi išnagrinėti per 5 dienas. Pareiškėjos nurodomas 5 dienų terminas, per kurį jai turėjo būti pateiktas atsakymas, neturi nieko bendro su Centrinio registratoriaus skundų nagrinėjimu, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnį, Centrinis registratorius skundą dėl teritorinių registratorių veiksmų turi išnagrinėti per 30 dienų. Šiuo gi atveju Centrinis registratorius apskritai nenagrinėjo jokio pareiškėjos skundo dėl kokio nors konkretaus teritorinio registratoriaus sprendimo, todėl pareiškėjai atsakyta į jos skundą Viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir nepažeidžiant terminų.

34Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštas Nr. (1.1.35)s-5412 iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8, 14 straipsnių reikalavimus, t. y. rašte nėra nagrinėjamos jau pirmiau pagal gautus analogiškus skundus ištirtos aplinkybės, pateikiami paaiškinimai tik dėl papildomai nurodomų klausimų, susijusių su pastato dalies pavadinimo pakeitimu bei matininko atsakomybe.

35Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atlikti šiuos veiksmus: panaikinti 1994 m. gruodžio 31 d. namų valdos techninės apskaitos byloje ( - ), 1995 m. sausio 12 d. pirminio teisinio pastatų registravimo išvadoje, 1995 m. sausio 12 d. gyvenamojo namo techniniame pase užfiksuotus ir 1995 m. sausio 12 d. VĮ Registrų centro Mažeikių filialo įregistruotus duomenų sistemoje ( - ) neteisingus duomenis, kad: a) „Pastatas-parduotuvė“, b) „paskirtis – prekybos“; c) „rekonstrukcijos pabaigos metai – 1994“; d) baigtumas – 100 proc. (pastato rekonstrukcijos), ir, remiantis 2013 m. balandžio 19 d. specialisto-inžinieriaus-eksperto A. N. pastato apžiūros aktu įpareigoti atsakovą patikslinti registro duomenis atsižvelgiant į faktinę pastato būklę ir neatlygintinai ištaisyti duomenis – įregistruoti naujai užfiksuotus duomenis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų sistemoje. Šis pareiškėjos reikalavimas yra didele dalimi susijęs su jau aptartu reikalavimu panaikinti VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. raštą. Minėta, kad kadastro duomenų keitimas turi būti atliekamas taip, kaip tai nustatyta Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9, 12, 13, 14 ir 15 straipsniuose, Kadastro nuostatuose. Teismas negali apeiti šiuose teisės aktuose nustatytų procedūrų, t. y. prašymų padavimo tvarkos, sprendimų priėmimo tvarkos, jų apskundimo tvarkos, ir priimti sprendimą, tiesiogiai įpareigojantį VĮ Registrų centrą keisti pastato kadastro duomenis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja 2012 m. prieš paduodama skundą VĮ Registrų centrui iš viso nėra padavusi kadastro tvarkytojo struktūriniam padaliniui, kuris įrašo kadastro duomenis, prašymo, atitinkančio Kadastro nuostatų reikalavimus, nėra nurodžiusi nei teismui, nei VĮ Registrų centrui, kokį konkretų struktūrinio padalinio, atsisakiusio keisti kadastro duomenis, sprendimą skundžia, o tiksliau, nėra skundusi sprendimų, priimtų 2010, 2011 metais, todėl jie galioja. VĮ Registrų centras sprendžia tik ginčus dėl kadastro tvarkymu užsiimančių vietos struktūrinių padalinių sprendimų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 2 dalis, Kadastro nuostatų 6 ir 7 punktai). Tas pats pasakytina ir apie Nekilnojamojo turto registro duomenų keitimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Registro nuostatai nustato procedūras, kaip gali būti keičiami registro duomenys. Pagal šio įstatymo 7 straipsnį Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme ir Registro nuostatuose numatytas funkcijas. Šiame įstatyme yra nustatyta, kad teritorinių registratorių priimti sprendimai (o jiems ir paduodami prašymai, taip pat ir taisyti duomenis) skundžiami Centriniam registratoriui, šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo paduodami teritoriniam registratoriui, o 4 dalyje nustatyta, kad teritorinio registratoriaus atsisakymas tenkinti tokį prašymą skundžiamas Centriniam registratoriui. Ši tvarka yra privaloma, o šiuo atveju pareiškėja jos nesilaikė, nes nepateikė teritoriniam registratoriui jokių naujų prašymų su papildomais prašymus pagrindžiančiais dokumentais, negavo 2012 m. jokių teritorinio registratoriaus sprendimų, neskundė jų Centriniam registratoriui. Minėta, kad pareiškėjos 2012 m. lapkričio 28 d. skundas išnagrinėtas ne išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

36Aptariamas pareiškėjos reikalavimas iš viso nebuvo nagrinėtas nei vietos kadastro tvarkymo darbuotojų, nei teritorinio registratoriaus. Reikalavimas grindžiamas dokumentu – A. N. firmos „Menaka“ pastato apžiūros aktu (t. II, b. l. 21–66), kuris nebuvo teikiamas teritoriniam registratoriui. Dėl to, kad įstatyme nustatytos atitinkamos tiek kadastro, tiek registro duomenų keitimo procedūros, o teritorinis registratorius nėra įvertinęs teismui pateikto dokumento, teismas negali vykdyti viešojo administravimo įstaigos funkcijų ir spręsti, ar nurodytas dokumentas gali būti pagrindu keisti Nekilnojamojo turto registro duomenis.

37Todėl ir antrasis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, šis reikalavimas nepagrįstas minėtų teisės aktų nuostatomis.

38Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

39Nagrinėjamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 916,27 Lt turtinės ir 20 000 Lt neturtinės žalos. Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą pareiškėja sieja su jos pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį nustatyta Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme. Nekilnojamojo turto vertinimas reglamentuojamas šio įstatymo 9 straipsnyje, o 10 straipsnyje reglamentuojama tvarka, kaip mokesčių mokėtojai gali nuginčyti turto vertintojo (šiuo atveju VĮ Registrų centro) nustatytą nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Šio įstatymo 2 straipsnyje pateikiamas jame vartojamų sąvokų išaiškinimas (taikoma įstatymo redakcija, galiojusi 2012 m. gruodžio 28 d.). Pagal 2 straipsnio 7 dalį komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas yra administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai (patalpos), pagal 2 straipsnio 8 dalį nekilnojamasis turtas yra Nekilnojamojo turto registre registruojami patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, patalpų pavadinimo pakeitimas iš „parduotuvės“ į „valgyklos“ jokios įtakos pareigai mokėti nekilnojamojo turto mokestį neturėjo. Pareiškėja ir pati nurodo, kad didžiausią įtaką mokesčio dydžiui turėjo patalpų būklė ir jos įvertinimas. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto masinis vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. Apskaičiuodamas nekilnojamojo turto mokestį mokesčių administratorius pirmiausiai vadovaujasi nekilnojamojo turto masinio vertinimo duomenimis. Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė – nekilnojamojo turto vertė, nustatyta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytais turto vertinimo metodais ir būdais, o 12 dalyje nustatyta, kad turto vertintojas – turtą vertinanti įmonė, tvarkanti Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Pareiškėja teigia, kad masiniu būdu įvertinus jos nekilnojamąjį turtą nebuvo atsižvelgta į tai, kad patalpos ūkinei veiklai nenaudojamos, o tai svarbu taikant 9 straipsnyje nustatytus metodus. Tačiau 9 straipsnyje nustatyti metodai šiuo atveju taikomi tik masiniam vertinimui, kurį ir atlieka VĮ Registrų centras, masinis vertinimas nenumato įvertinimo, ar atitinkamos patalpos naudojamos pagal paskirtį. Dėl to Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 10 straipsnyje ir numatyta galimybė bei procedūra, kaip mokesčių mokėtojas gali nuginčyti VĮ Registrų centro atliktą vertinimą. Pareiškėja nėra teikusi šiame straipsnyje nustatyta tvarka skundų turto vertintojui nei 2007 metais, kai gavo pirmus duomenis apie turto vertę, nei vėliau, t. y. nei karto neatliko individualaus turto vertinimo ir neteikė jo turto vertintojui. Akivaizdu, kad individualaus vertinimo metu turėtų būti įvertinta pareiškėjai priklausančios patalpos reali būklė, tai, kada ir koks remontas joje atliktas, ar joje įmanoma vykdyti kokią nors komercinę veiklą ir kitos turto įvertinimui reikšmingos aplinkybės. Pareiškėja nepagrįstai teismui aiškino, kad individualus vertinimas, nepakeitus jai priklausančios pastato dalies kadastro ir registro duomenų, vis tiek nesiskirtų nuo masinio įvertinimo duomenų tiek, kad būtų galimybė taikyti individualų vertinimą. Šis pareiškėjos teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais. Priešingai, nors ir kitu tikslu pateiktas A. N. firmos „Menaka“ pastato apžiūros aktas, kuris nėra individualaus vertinimo dokumentas, patvirtina, kad pareiškėjai priklausančiose patalpose nuo 1991 metų nevykdoma jokia veikla, patalpos neremontuotos ir pan., tai leidžia daryti išvadą, kad individualus vertinimas gali žymiai skirtis nuo masinio vertinimo. Taigi nekilnojamojo turto mokesčio dydis ir su jo išieškojimu susijusios sumos, nenuginčijus masinio vertinimo duomenų, negali būti laikoma VĮ Registrų centro veiksmais ar neveikimu padaryta pareiškėjai turtine žala, nes pareiškėja nėra skundusi masinio vertinimo duomenų.

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismas negali konstatuoti neteisėtų VĮ Registrų centro veiksmų, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra būtinų žalos atlyginimo pagrindų.

41CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010).

42Šiuo atveju nėra nustatytos nei vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės sąlygų. Dalis pareiškėjos išlaidų, kurias ji priskiria turtinei žalai, yra susijusios su dokumentų ir jų kopijų darymu ir teikimu VĮ Registrų centrui, su specialisto išvados teikimu. Nustatyta, kad pareiškėja dokumentus VĮ Registrų centrui teikė savo nuožiūra, nurodytų dokumentų VĮ Registrų centras neprašė, todėl šių išlaidų susieti priežastiniu ryšiu su VĮ Registrų centro veiksmais ar neveikimu nėra pagrindo.

43Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą. Šiuo atveju pareiškėja neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtais VĮ Registrų centro veiksmais, t. y. atsisakymu ištaisyti neteisingus duomenis. Teismas nenustatė, kad VĮ Registrų centras neteisėtai atsisako ištaisyti duomenis, todėl ir neturtinė žala negali būti siejama su viešojo administravimo institucijos veiksmais ar neveikimu.

44Reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti.

45Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis).

46Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Nutarė

47Pareiškėjos I. Z. skundą atmesti.

48Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėja I. Z. (toliau – pareiškėja) 2013 m. gegužės 15 d. padavė... 3. Skunde paaiškina, kad 2012 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į centrinį... 4. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir... 5. VĮ Registrų centras atsiliepime (t. III, b. l. 1–6, 71) prašo skundą... 6. Paaiškina dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus. Vykdant pareiškėjos... 7. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta.... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Telšių filialas (toliau... 9. Į teismo posėdį atstovas neatvyko, apie posėdį pranešta.... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų... 11. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Senasis apynys“ atsiliepime (t. III,... 13. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta.... 14. Skundas netenkinamas.... 15. Teismas nagrinėja administracinę bylą, kurioje pareiškėja kelia tokius... 16. Ginčas yra dėl pastato registravimo nekilnojamojo turto registre istorinių... 17. Pirmiausiai pareiškėja ginčija VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d.... 18. Dėl VĮ Registrų centro 2012 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (1.1.35)s-5412.... 19. Nustatyta, kad pareiškėja 2012 m. lapkričio 28 d. skundu kreipėsi į VĮ... 20. Pareiškėja toliau paaiškina aplinkybes dėl santykių su valstybine... 21. Pareiškėja skunde VĮ Registrų centrui nurodė, kad ji patiria žalą, nes... 22. Ginčas yra dėl to, kaip VĮ Registrų centras išsprendė minėtą... 23. Visų pirma, ginčo rašte yra nurodoma, kad pareiškėja Telšių filialui... 24. Iš šios skundžiamo rašto dalies galima suprasti, kad VĮ Registrų centras... 25. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų... 26. Įvertinęs skundžiamame rašte VĮ Registrų centro nurodytus ir jau... 27. Antra, skundžiamu VĮ Registrų centro raštu pareiškėjai papildomai... 28. Trečia, kita skundžiamo rašto dalis susijusi su tuo, kad 2011 m spalio 11 d.... 29. Pareiškėja neginčija padaryto duomenų pakeitimo, tačiau mano, kad taip... 30. Skundžiamame rašte nurodytas teisinis pagrindas – Nekilnojamojo turto... 31. Be to, Žemės ir statinių nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr.... 32. Apskritai pareiškėjos keliamas ginčas yra dėl nekilnojamojo turto kadastro... 33. Taip pat ir pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 3 dalį,... 34. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas... 35. Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centrą nedelsiant atlikti šiuos... 36. Aptariamas pareiškėjos reikalavimas iš viso nebuvo nagrinėtas nei vietos... 37. Todėl ir antrasis pareiškėjos reikalavimas negali būti tenkinamas, šis... 38. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.... 39. Nagrinėjamas reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 916,27 Lt turtinės ir 20... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad teismas negali konstatuoti... 41. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti... 42. Šiuo atveju nėra nustatytos nei vienos iš nurodytų viešosios atsakomybės... 43. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti... 44. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti.... 45. Kadangi pareiškėjos skundas netenkinamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi... 46. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87... 47. Pareiškėjos I. Z. skundą atmesti.... 48. Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo...