Byla A-756-3089-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. S.,

4atsakovo atstovėms R. B., Ž. S.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. G. skundą atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Nemuno deltos regioninio parko direkcijai, dėl įsakymo panaikinimo, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėjas N. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. 32P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Nemuno deltos regioninio parko direktoriui N. G.“; 2) grąžinti pareiškėją į eitas Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos, t. y. 2010 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti pareiškėjui iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 6 000,00 litų neturinės žalos atlyginimą.

9Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už tai, kad pareiškėjas, būdamas Nemuno deltos regioninio parko direktorius ir dalyvaudamas Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas UAB „Šilutės polderiai“ prašymas išduoti leidimą medžių, augančių apsauginio pylimo zonoje, šalinimui vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, pritarė medžių kirtimui Mingės (Minijos) kaime, tokiu būdu pažeisdamas Nemuno deltos regioninio parko nuostatų 5.2, 5.6, 6.8 punktus, Nemuno deltos regioninio parko direktorius pareigybės aprašymo 7.1, 7.4, 7.6 punktus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43 patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatų 8.2 punktą. Pareiškėjo nuomone, tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi jis, kaip Nemuno deltos regioninio parko direktorius, pritardamas leidimo kirsti saugotinus medžius apsauginio pylimo zonoje vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus išdavimui, tinkamai vykdė savo pareigas ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4.10 punktą, saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Šio Tvarkos aprašo 10.1punkte numatyta, kad leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, leidimas kirsti medžius Mingės (Minijos) kaimo polderių šlaituose nebuvo reikalingas. Todėl pareiškėjo, kaip Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos posėdyje išreikštas sutikimas šių medžių kirtimui negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai ar netinkamas tarnybinių pareigų vykdymas. Nagrinėjamu atveju leidimo išdavimo klausimas komisijos posėdyje buvo svarstomas tik dėl to, kad, atsižvelgiant į projektuojamų krantinių konstrukcijos ypatumus, teritorijos svarbą gamtosauginiu, kultūriniu aspektu, buvo siekiama suteikti visuomenei daugiau informacijos apie Minijos kaimo krantinių įrengimo specifiką. Tai, kad UAB „Šilutės polderiai“ Šilutės savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija išdavė leidimą kirtimams, kuris nebuvo reikalingas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ekspertas dr. J. B. 2010 m. liepos 7 d. išvadoje įvertino kaip atsakingą ir netgi griežtesnį nei reikalauja įstatymai požiūrį į saugotinų medžių kirtimą. Be to, 2010 m. gegužės 17 d. leidimu kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, Nr. 4 UAB „Šilutės polderiai“ buvo leista pašalinti ne visus pylimo juostoje esančius medžius, o tik 148 vienetus savaime išaugusių menkaverčių medžių, esančių pylimo juostoje. Krantinės pylimo šlaite dėl nepakankamos priežiūros savaiminiu būdu buvo priaugę daug medžių ir krūmų, kurie ardė krantinės pylimą. Savaime išaugę medžiai gadina pylimą, kuris po kiekvieno potvynio yra, todėl kyla grėsmė, kad potvynio metu bus užlietos sodybos. Ant hidrotechninių statinių neturi būti jokių medžių ir/ar krūmų. Todėl aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Tvarkos apraše numatyta, kad medžių ir krūmų, augančių pylimų (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose, kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia leidimo. Apaugę medžiais, nesutvarkyti krantinių šlaitai nelaikytini Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdžio savitumu ir unikalumu, kurį reikėtų saugoti. Valdytojo pareigas atliekanti Šilutės rajono savivaldybės administracija kartu su statinio prižiūrėtoju UAB „Šilutės polderiai“, iškilus grėsmei apsauginių statinių konstrukcijoms bei atėjus laikui atnaujinti želdinius, pagrįstai nusprendė sutvarkyti pylimus ir pašalinti savaime užaugusius želdinius. Pareiškėjo nuomone, Minijos kaimo kraštovaizdžiui pakenkė ne medžių nuo pakrantės pylimo kirtimas apskritai (atsižvelgiant į aplinkybes sutvarkyti pylimą buvo būtina), o tai, kad vietoj leidime nurodytų 148 medžių UAB „Šilutės polderiai“ iškirto beveik dvigubai daugiau – 269 medžius. Pareiškėjas tinkamai vykdė Tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V39-76 patvirtinto Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas ir pareigas, nepažeidė kitų teisės aktų reikalavimų, veikė atsižvelgdamas į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos tikslus. Be to, už Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje priimtą sprendimą yra atsakinga visa komisija, sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, o pareiškėjas neturėjo lemiamo balso teisės, kadangi komisijos pirmininkas buvo Kintų seniūnijos seniūnas A. K.. Nesant neteisėtų pareiškėjo veiksmų ir kaltės, jam negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Kadangi pareiškėjas neteisėtai buvo atleistas iš užimamų Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigų, jis, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu ir Darbo kodekso (toliau – ir DK) 297 straipsnio 3 dalimi, turi būti grąžintas į eitas Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigas, taip pat jam turi būti išmokėta vidutinio darbo užmokesčio kompensacija už visą priverstinės pravaikštos laiką.

10Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigų pareiškėjas labai išgyveno, patyrė nuolatinę įtampą ir stresą, neužtikrintumą savo ir savo šeimos ateitimi, sumenko jo reputacija ir pasitikėjimas savimi, buvo pažemintas jo orumas šeimos, kolegų ir visuomenės akyse. Šie dvasiniai išgyvenimai sąlygojo pareiškėjo emocinės depresijos būseną. Netekęs užimamų pareigų, pareiškėjas neteko ir pragyvenimo šaltinio. Dėl to pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, būdamas finansiškai nestabilioje padėtyje jautėsi netikras dėl savo ateities, išgyveno. Šiuo metu dėl ekonominės krizės įsidarbinti yra kur kas sunkiau, nei valstybės ekonominio pakilimo laikotarpiu. Be to, atleidus pareiškėją iš užimamų pareigų dėl tariamai padaryto tarnybinio pažeidimo, į darbą priimantys (ar skiriantys) asmenys turėtų pagrindo abejoti pareiškėjo kvalifikacija, juo nepasitikėti. Suvokdamas visas šias aplinkybes ir savo padėties sunkumą, labai išgyveno, tapo uždaras, nepasitikintis savimi. Todėl, vadovaujantis DK 250 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjui priteistina 6 000 litų suma jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

11Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Mingės (Minijos) kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje. Veiklą jame reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Vykdant bet kokią veiklą regioniniame parke turi būti vertinamos visų teisės aktų ir planavimo dokumentų nuostatos, atsižvelgiant į konkretaus tvarkomo objekto lokalizaciją vertybių atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis. Pagal minėto Vyriausybės nutarimo 3.27 punktą, šio draustinio tikslas – išsaugoti gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. D1-488 patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 25 punktu nustatyta, kad šioje zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą. Teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo. Darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones (Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 25.1.1, 25.1.3, 25.1.4 punktai). Todėl veikla (įskaitant ir medžių kirtimą) Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje galima, kai darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo, priemones. Mingės (Minijos) kaimas yra abipus Minijos upės, kuriai, kaip ir kitiems vandens telkiniams, nustatyta pakrantės apsaugos juosta. Jai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, reglamentuojančios veiklą vandens telkinio apsaugos juostose ir zonose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 6 punktas nustato, kad ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus pakrantės apsaugos juostoje draudžiama. Tačiau pareiškėjas, neatsižvelgdamas į aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatas, pritarė medžių kirtimui. UAB „Šilutės polderiai“ 2010 m. birželio 1 - 6 dienomis iškirto 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, augusių Mingės (Minijos) kaime, Minijos upės pakrantėse, žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. 8874/0003:196 ir Nr. 8827/0003:918.

12Atsakovas taip pat nurodė, kad Minijos kaimas yra nekilnojamoji kultūros vertybė (unikalus kodas kultūros vertybių registre 10322), pripažinta saugotina viešajam pažinimui ir naudojimui Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. IV-190. Neteisėtai iškertant medžius Mingės (Minijos) kaime, neigiamai pakito šioje teritorijoje saugomi gamtos elementai, kadangi kirtimu buvo pažeistos šios nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės – autentiškumas, apibūdinamas kultūros paveldo vietovės išraiška bei aplinka. Iškertant medžius taip pat buvo sunaikintas Nemuno deltos regioniniame parke saugotas gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žveju kaimo architektūros pobūdis ir planinė erdvinė struktūra, dėl ko pablogėjo čia esančių gamtos elementų funkcijos bei turėtos savybės, naudingos aplinkai ar žmonėms. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis imperatyviai nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į regioninio parko paskirtį bei jame saugomas vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais individualiais nuostatais (šiuo atveju Nemuno deltos regioninio parko nuostatais), taip pat kitais veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nagrinėjamu atveju netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose, kas sąlygojo saugomo Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdžio savitumo praradimą.

13Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia vienu poįstatyminiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintu Tvarkos aprašu. Tačiau žemės sklypams kadastrinis Nr. 8874/0003:196 (kairysis Minijos upės krantas Minijos kaime) ir Nr. 8827/0003:918 (dešinysis Minijos upės krantas Minijos kaime) apribojimų pagal Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXI skyrių – Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai – nėra nustatyta. Pylimas, apsaugantis salpą nuo užliejimo, yra priskiriamas prie melioracijos sistemų pagrindinių elementų, todėl minėto Tvarkos aprašo 10 punkto nuostata, leidžianti augančius pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose medžius kirsti be leidimo, šiuo atveju netaikytina. Pareiškėjas, kaip Nemuno deltos regioninio parko direktorius ir kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos narys, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad medžių kirtimo darbai Mingės (Minijos) kaime būtų vykdomi turint projektą, numatantį konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones, kaip to reikalauja teisės aktai, specialiai skirti saugomoje teritorijoje veiklai reglamentuoti.

14Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, atlikusi tyrimą, nustatė, jog medžiai, augę Minijos upės pakrantėse Mingės (Minijos) kaime, buvo iškirsti neteisėtai ir kad tuo buvo padaryta žala valstybės saugomai teritorijai bei pažeistas viešasis interesas. Dėl to Klaipėdos apygardos prokuratūra 2010 m. rugpjūčio 4 d. ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą (Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 2-2294-253/2010). Klaipėdos apygardos prokuroro ieškinyje teismui nurodoma, kad 2010 m. birželio 7 d. ir 2010 m. birželio 9 d. Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Šilutės rajono agentūros specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 327 „Dėl medžių ir krūmų, augančių ne miško ūkio paskirties žemėje, vertės bazinių įkainių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 45 patvirtinta Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika, atliko iškirstų medžių kelmų apmatavimus ir nustatė, kad pylimo šlaite ir ant pylimo iškirtus 251 vnt. įvairių rūšių lapuočių medžių, kurių vidutiniai kelmų skersmenys svyruoja nuo 10 cm iki 94 cm, bendra nuostolių, padarytų sunaikinus želdinius, suma sudaro 561 468 litų.

15Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą buvo atsižvelgta į tai, jog Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V15 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – už itin reikšmingus pažeidimus. Atsakovo nuomone, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skirta pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

16II.

17Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas sprendime nurodė, jog Mingės (Minijos) kaimas yra Nemuno deltos regioniniame parke, Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje, todėl nagrinėjamu atveju aktualus Saugomų teritorijų įstatymas bei su juo susiję poįstatyminiai teisės aktai. Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybiniuose parkuose draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms). Valstybinių parkų apsaugos ir tvarkymo ypatumai, atsižvelgiant į regioninio parko paskirtį bei jame saugomas vertybes, nustatomi Vyriausybės patvirtintais individualiais nuostatais (nagrinėjamu atveju Nemuno deltos regioninio parko nuostatais), taip pat kitais veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiais dokumentais. Mingės (Minijos) kaimas yra abipus Minijos upės, todėl yra nustatyta pakrantės apsaugos juosta, kuriai taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, reglamentuojančios veiklą vandens telkinio apsaugos juostose ir zonose. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126. 6 punktas nustato, kad pakrantės apsaugos juostoje ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus draudžiama. Pagal Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis (t. I, b. l. 65, 103). Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio tikslas yra išsaugoti gatvinio-upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą (Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 1312 3.27 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai (t. I, b. l. 66, 67, 103). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentų 25 punkte nustatyta, kad kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių reglamentą formuoja pasirinkti architektūrinio tvarkymo principai, kurių laikantis pasiekiama atitinkamų architektūrinio tvarkymo rezultatų. Šioms zonoms nustatomi ir bendrieji kultūrinio kraštovaizdžio vertybių išsaugojimo reikalavimai kraštovaizdžio architektūros (erdvių formavimo) požiūriu, t. y. erdvinės sąrangos ir erdvinių ryšių reikalavimai. Pagal architektūrinę specifiką išskiriamos: 25.1. kraštovaizdžio išsaugančiojo tvarkymo zona, kuri išskiriama paminklinę vertę turinčiuose miestuose, miesteliuose, kaimuose ar jų dalyse, tvarkomuose konservavimo, restauravimo ir atkūrimo priemonėmis pagrįstu būdu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme numatytą restauravimo-atkūrimo režimą. Šioje zonoje vykdomi konservavimo, restauravimo ir atkūrimo darbai, užtikrinantys etnoarchitektūros vertybių išsaugojimą. Teisės aktų nustatytais atvejais tvarkymo darbai gali būti atliekami laikantis riboto imitavimo principo. Darbai vykdomi pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones (25.1.1, 25.1.3, 25.1.4 punktai).

18Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, veikla, įskaitant ir medžių kirtimą, Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje gali būti vykdoma darbus atliekant pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo 4 punkte numatyti atvejai, kai saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami) neatlygintinai. Vienas iš tokių atvejų – kai medžiai ir krūmai auga pylimo (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos juostose (Tvarkos aprašo 4.10 p.). Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Pagal Tvarkos aprašo 10.1 punktą leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius) šlaituose ir jų apsaugos zonose. Tačiau sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne vadovaujantis tik vienu teisės aktu, kuris nėra specialiai skirtas konkrečiai saugomai teritorijai. Šios išvados nepaneigia ir byloje pateikta dr. J. B. išvada (t. I, b. l. 27- 29).

19Pareiškėjas, sutikdamas su leidimo medžiams kirsti išdavimu, neatsižvelgė į Tvarkos aprašo 5 punktą, nustatantį, kad saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardytais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15-4.18 punktus. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, pareiškėjas turėjo įvertinti konkretaus tvarkomo objekto lokalizaciją vertybių atžvilgiu. Direktorius, dalyvaudamas Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos posėdyje, atstovauja Nemuno deltos regioninio parko direkcijai. Pagal Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 255V patvirtintus Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatus, vienas iš direkcijos tikslų yra organizuoti Minijos kaimo apsaugą (5.2 punktas), taip pat reguliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal atitinkamus regioninio parko planavimo dokumentus (5.6 punktas). Direkcija organizuoja ir koordinuoja regioninio parko kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugą, teritorijos rekreacinį naudojimą ir tvarkymą (6.8 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 patvirtintuose Nemuno deltos regioninio parko nuostatuose numatyta, kad Nemuno deltos regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti (1 punktas). Veiklą Parko teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nekilnojamųjų kultūros vertybių reglamentai, kiti teisės aktai bei šie nuostatai (3 punktas). Parko paskirtis, be kita ko, yra išsaugoti Minijos kaimą, gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, savitą augaliją ir gyvūniją (6.2, 6.3 p.). Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti Parko paskirčiai, keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros (7 p.). Parko direkcija atsako už regioninio parko saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų apsaugą, organizuoja jų priežiūrą ir tvarkymą, skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuoja, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla parko teritorijoje atitiktų nustatytąją parko apsaugos ir naudojimo tvarką, turi kitas direkcijos nuostatų nustatytas teises ir pareigas (15 p.). Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V376 patvirtinto Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja Direkcijai, organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę - rekreacinę, švietėjišką- propagandinę ir kitą Direkcijos veiklą, siekdamas išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti. Direktorius organizuoja regioninio parko tvarkymą pagal parko tvarkymo planą (planavimo schemą) ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus (7.4 p.), pagal kompetenciją organizuoja kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, užtikrindamas Direkcijai pavestu funkcijų vykdymą (7.6 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, sutikdamas su leidimo išdavimu, nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tuo pažeisdamas Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatų 5.2, 5.6, 6.8 punktų reikalavimus bei pareigybės aprašymo 7.1, 7.4, 7.6 punktų nuostatas. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-586 patvirtintos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 9.5 punktas numato, kad komisijos pirmininkas surašo komisijos darbo protokolą, kurį pasirašo visi neprieštaraujantys sprendimui komisijos nariai, o sprendimui prieštaraujantys komisijos nariai nurodo motyvus ir pasirašo. Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstomas UAB „Šilutės polderiai“ prašymas dėl leidimo išdavimo medžių, augančių apsauginio pylimo zonoje, šalinimo vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, protokolo duomenys pavirtina, kad Nemuno deltos regioninio parko direktorius nenurodė jokių motyvų, papildomų sąlygų ar prieštaravimų (t. I, b. l. 68, 69). Pareiškėjas, kaip valstybinis saugomų teritorijų kontrolės pareigūnas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, ar gali būti kertami visi medžiai, ir kad būtų nustatyta medžių tikroji vertė tiek atskirai, tiek ir bendrame kaimo kontekste.

20Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos valstybės tarnautojų pareigos, iš jų – pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 p.), laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 p.). Pareiškėjas, būdamas įstaigos vadovas, turėjo žinoti, kad turi elgtis taip, jog nepažeistų jam, kaip valstybės tarnautojui, Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų ir pareiginės instrukcijos nustatytų reikalavimų. Jo pasirinktas elgesio modelis akivaizdžiai buvo nesuderinamas su Nemuno deltos regioninio parko direkcijos interesais, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai tarnybinio patikrinimo išvadoje kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas dėl neatsargumo. Išvadoje teisingai konstatuota, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose, tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – netinkamą teisės aktų taikymą, sunaikintą Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdį, saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumo praradimą (t. I, b. l. 57).

21Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Todėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų taikymas atitiko Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytas sąlygas (t. I, b. l. 79-82). Byloje nustatyta, kad 2010 m. birželio 1-6 dienomis UAB „Šilutės polderiai“ Minijos kaime, Minijos upės pakrantėse išpjovė 293 medžius (144 vnt. kairiajame krante ir 149 vnt. dešiniajame krante) (t. I, b. l. 145). Šilutės rajono apylinkės apsaugos agentūros paskaičiavimais dėl nupjautų medžių padaryta 561 468 Lt žala. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 270 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje (t. I, b. l. 144-153, 176). LITEKO duomenimis, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „Šilutės polderiai“ dėl 561 468 Lt žalos, padarytos gamtai, atlyginimo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nagrinėjamu atveju sukeltas pasekmes, darytina išvada, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra per griežta. Ginčijamas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 8 d. įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Kiti pareiškėjo skunde pareikšti reikalavimai yra išvestiniai, todėl pripažinus, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagrįstai, nėra pagrindo juos tenkinti.

22III.

23Apeliaciniu skundu pareiškėjas N. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos jo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Želdynų ir želdinių inventorizavimo ekspertas dr. J. B. 2010 m. liepos 15 d. pateikė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui 2010 m. liepos 8 d. išvadą dėl Minijos kaimo želdinių pašalinimo teisėtumo, kurioje konstatavo, kad UAB „Šilutės polderiai“ iškirto 269 žalius medžius, 3 sausuolius ir 21 vaismedį, neįskaitant 8 cm ir mažesnio skersmens medžių ir krūmų (karklų) savaiminukų. Išvadoje nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 1.1. punktą, vaismedžiai, vaiskrūmiai, natūraliai išaugę krūmai nėra saugomi. Todėl 21 vaismedžio kirtimas buvo teisėtas ir neprivalomas su kuo nors derinti. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo 4.10 punktą, saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Pagal Tvarkos aprašo 10.1 punktą, leidimo medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui nereikia, kai jie auga pylimų (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose. Atsižvelgdamas į tai ekspertas dr. J. B. pagrįstai padarė išvadą, kad medžiai, augę Minijos kaimo polderių šlaituose, vadovaujantis minėtu įsakymu, iškirsti teisėtai ir šis kirtimas neturėjo būti su kuo nors derinamas. Todėl pareiškėjo, kaip Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos posėdyje išreikštas sutikimas šių medžių kirtimui negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai ar netinkamas savo tarnybinių pareigų vykdymas. Tai, kad Šilutės savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija išdavė UAB „Šilutės polderiai“ leidimą kirtimams, kuris nebuvo būtinas, ekspertas dr. J. B. 2010 m. liepos 7 d. išvadoje įvertino kaip atsakingą ir netgi griežtesnį nei reikalauja įstatymai požiūrį į saugotinų medžių kirtimą. Atsižvelgiant į eksperto išvadą pateikusio asmens išsilavinimą, pateikta eksperto išvada laikytina leidžiamu įrodymu ir vertintina kaip specialisto pateikta išvada, turinti didesnę įrodomąją galią, ir nelaikytina eksperto išvada tik todėl, kad ekspertizė paskirta ne teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 2 d.). Pareiškėjas pažymi, kad apaugę medžiais, nesutvarkyti krantinių šlaitai nelaikytini Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdžio savitumu ir unikalumu, kurį reikėtų saugoti. Krantinių šlaitų tvarkymas nenaikina kaimo kraštovaizdžio. Leidimas nėra privalomas kertant menkaverčius, ant polderių išaugusius medžius ir krūmus. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis, vykdydamas savo tarnybines pareigas, turėjo teisę balsuoti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą teisės aktų reikalavimais. Be to, už Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje priimtą sprendimą yra atsakinga visa komisija. Sprendimas priimamas balsų dauguma, o pareiškėjas neturėjo lemiamo balso teisės, kadangi komisijos pirmininkas buvo Kintų seniūnijos seniūnas A. K.. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad leidimo išdavimo procedūra nebuvo užbaigta ir kad jos įtakoti pareiškėjas neturėjo įstatyminių galių. Pareiškėjo nuomone, nesant neteisėtų pareiškėjo veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio tarp veiksmų (pritarimas kirsti medžius) ir pasekmių, nėra ir būtinųjų pareiškėjo tarnybinės atsakomybės sąlygų.

24Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam paskirta nuobauda nėra adekvati. Byloje iš viso nėra nustatyta, ar buvo padaryta žala ir, jei buvo, tai kokio dydžio ir dėl kieno kaltės. Pareiškėjas tinkamai vykdė Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, veikė atsižvelgdamas į Nemuno deltos regioninio parko direkcijos tikslus. Taikant konkrečią nuobaudos rūšį turi būti atsižvelgta į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas to tinkamai nepadarė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo. Nevienareikšmis teisinis reglamentavimas taip pat turėjo esminės įtakos atsirasti esamai situacijai. Teismo posėdžio metu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovė patvirtino, kad pareiškėjas bendradarbiavo su atsakovu. Tačiau iš paties atsakovo rekomendacinių nurodymų nebuvo sulaukta. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Tai, kad pareiškėjui buvo per paskutinius 12 mėnesių taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, savaime nesuponuoja, kad šiuo atveju atleidimas iš pareigų yra pagrįsta, adekvati tarnybinė nuobauda, nors ir yra formaliai neprieštaraujanti įstatymui. Teismas savo išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, motyvavo tuo, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, yra pareiškęs ieškinį atsakovams Šilutės rajono savivaldybei ir UAB „Šilutės polderiai“ dėl 561 468 litų žalos, taip pat tuo, kad nagrinėjamu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, pats kreipimosi į teismą su ieškiniu faktas neleidžia daryti išvados, kad dėl tam tikrų asmenų (tuo labiau pareiškėjo) kaltės yra atsiradusi ieškinyje nurodyto dydžio žala. Tas pats yra pasisakytina ir dėl ikiteisminio tyrimo: byla nėra perduota teismui, nėra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis. Be to, ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo nuomone, teismas tinkamai neištyrė visų bylai reikšmingų įrodymų ir netinkamai taikė teisės aktus.

25Atsiliepimu į pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai atsakovas pažymi, kad teismui buvo pateiktas Aplinkos ministerijos 2010 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (18-2)-D8-11344, kuriame buvo išdėstyta oficiali Aplinkos ministerijos pozicija dėl želdynų būklės vertinimo ir dėl želdinių būklės ekspertizės tvarkos. Rašte nurodoma, kad rekomenduojamas želdinių būklės ekspertų sąrašas buvo išsiųstas savivaldybėms Aplinkos ministerijos 2008 m. spalio 1 d. raštu Nr. (1 l-2)-D8-8532. Rekomenduojamame želdinių būklės ekspertų sąraše yra nuoroda, kokiais ekspertizės atlikimo klausimais galima pasitelkti konkretų specialistą. J. B. Šilutės rajono savivaldybės administracijos želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija galėjo pasitelkti želdynų ir želdinių inventorizavimo (jis atliekamas pagal Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5) klausimais, bet ne dėl želdinių pašalinimo teisėtumo.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV.

28Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorės 2010 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 32P, kuriuo pareiškėjui – Nemuno deltos regioninio parko direktoriui – skirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų bei N. G. atleistas iš Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigų 2010 m. liepos 9 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktą (t. I, b. l. 58). Tuo pačiu įsakymu Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė pripažino, kad N. G. padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą 2010 m. liepos 7 d. komisijos išvadoje Nr. V6-6. Taigi, komisijos, sudarytos valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V 139 ,,Dėl komisijos tirti Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus N. G. tarnybiniam nusižengimui sudarymo“, 2010 m. liepos 7 d. išvada Nr. V6-6 (t. I, b. l. 52-57) (toliau – ir Komisijos išvada) yra sudėtinė ginčijamo administracinio teisės akto dalis.

29Komisija padarė išvadą, kad Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G., pažeisdamas pareigybės aprašymo V dalies 7.1, 7.4, 7.6 punktų reikalavimus, neužtikrino tinkamo Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 126.6 punkto, Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano nuostatų, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996, 25 punkto nuostatų, Nemuno deltos regioninio parko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490, 6.2, 15 punktų nuostatų, Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatų, Tvarkos aprašo nuostatų, Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatų, patvirtintų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 255, reikalavimų vykdymo.

30Komisijos išvadoje nurodyta, kad Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G., Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 17 d. posėdyje pritardamas leidimo kirsti medžius Mingės kaime išdavimui, nesivadovavo jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, tuo pažeisdamas Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatų 5.2, 5.6, 6.8 punktų, taip pat pareigybės aprašymo 7.1, 7.4, 7.6 punktų nuostatas. Direktorius, kaip valstybinis saugomų teritorijų kontrolės pareigūnas, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įsitikintų, ar gali būti kertami visi medžiai, kad būtų nustatyta tikroji jų vertė tiek atskirai, tiek kraštovaizdyje, bendrame kaimo kontekste, tuo pažeisdamas Valstybinės saugomų teritorijų kontrolės nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-43, 8.2 punktą. Duodamas sutikimą, Nemuno deltos regioninio parko direktorius neįvertino Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatos, pagal kurią saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardytais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15 - 4.18 punktus. Komisijos nuomone, duodamas sutikimą N. G. neįvertino galiojančių teisės aktų nuostatų, teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir kaip vienas iš minėtos komisijos narių savo sutikimu sudarė prielaidas sunaikinti vertingus Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio, taip pat ir pakrantės apsaugos juostos želdinius, sumenkinti saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumą.

31Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Komisijos išvadoje nurodytų teisės aktų nuostatas, konstatavo, jog veikla, įskaitant ir medžių kirtimą Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje gali būti vykdoma darbus atliekant pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Teismas pripažino, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis akivaizdžiai buvo nesuderinamas su Nemuno deltos regioninio parko direkcijos interesais, pareiškėjas netinkamai vykdė pareigas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.), tarnauti visuomenės interesams (3 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (4 p.), tuo sukeldamas neigiamas pasekmes – netinkamą teisės aktų taikymą, sunaikintą Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdį, saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumo praradimą.

32Pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame skunde tvirtina, jog pagal Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo 4.10 punktą saugotini medžiai ir krūmai neatlygintinai gali būti kertami (šalinami), kai auga pylimo (polderių) šlaituose ir jų apsaugos juostose, o pagal Tvarkos aprašo 10.1 punktą tokių medžių ir krūmų kirtimui leidimo nereikia. Tą aplinkybę patvirtino ir ekspertas dr. J. B. 2010 m. liepos 7 d. išvadoje, kuri, pareiškėjo nuomone, turi didesnę įrodomąją galią, atsižvelgiant į eksperto išvadą pateikusio asmens išsilavinimą.

33Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio nuostatas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai teisėjas (teismas), jei administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių (1 d.); eksperto išvada pateikiama raštu ekspertizės akte (3 d.); eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas (4 d.). Nagrinėjamoje byloje esantis dr. J. B. 2010 m. liepos 8 d. surašytas dokumentas, pavadintas eksperto išvada visiškai neatitinka anksčiau minėtų įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktu dokumentu nesirėmė.

34Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

35Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja Direkcijai, organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, pažintinę-rekreacinę, švietėjišką-propagandinę ir kitą Direkcijos veiklą, siekdamas išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti (7.1 p.); organizuoja parko teritorijos tvarkymą pagal parko tvarkymo planą (planavimo schemą) ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, įgyvendindamas teisės aktų reikalavimus (7.4 p.); pagal kompetenciją organizuoja kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, užtikrindamas Direkcijai pavestų funkcijų vykdymą (7.6 p.). Pagal Nemuno deltos regioninio parko direkcijos nuostatus, be kita ko, Direkcija turi organizuoti <...> Minijos kaimo apsaugą (5.2 p.), reguliuoti ūkinę veiklą bei urbanizacijos plėtotę pagal atitinkamus regioninio parko teritorijų planavimo dokumentus (5.6 p.), organizuoti ir koordinuoti regioninio parko kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo objektų apsaugą, teritorijos rekreacinį naudojimą ir tvarkymą (6.8 p.).

36Išanalizavęs ir sistemiškai įvertinęs teisės aktais nustatytą teisinį galimos veiklos Mingės (Minijos) kaimo architektūriniame draustinyje reglamentavimą (t. y., Vyriausybės 2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312 patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, pagal kurį Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis yra sudėtinė Nemuno deltos regioninio parko išsaugančios zonos dalis ir jo tikslas išsaugoti gatvinio – upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą; Aplinkos ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu patvirtintą Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo planą, pagal kurį Mingės (Minijos) kaimo architektūrinis draustinis kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupėje priskiriamas kultūros paveldo požiūriu vertingų miestų, miestelių, kaimų ir jų dalių kraštovaizdžio išsaugančio tvarkymo (GEk) zonai; Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 25 punktą; Nemuno deltos regioninio parko nuostatus; Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 nustatytų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.6 punktą, pagal kurį pakrantės apsaugos juostoje ne miškų ūkio paskirties žemėje kirsti saugotinus medžius ir krūmus draudžiama, ir kt.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog veikla, įskaitant ir medžių kirtimą šiame draustinyje gali būti vykdoma darbus atliekant pagal projektus, numatančius konkrečias architektūrines ir gamtinės aplinkos formavimo priemones. Sprendimai, susiję su veikla regioniniame parke, turi būti priimami tik kompleksiškai, išsamiai išnagrinėjus visus teisės aktus, o ne remiantis vienu, t. y. aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Tvarkos aprašo bendro pobūdžio 4.10 ir 10.1 punktų nuostatomis, kurios nėra specialiai skirtos konkrečiai saugomai teritorijai. Be to, kaip visiškai teisingai pažymėjo teismas, šio Tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, jog saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje, išskyrus 4.15-4.18 punktuose nurodytus tam tikrus atvejus (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo).

37Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010 m. gegužės 17 d. protokole Nr. 4 nurodyta, kad minėtos dienos posėdyje buvo svarstomas leidimo išdavimo kirsti saugotinus medžius apsauginio pylimo zonoje, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, klausimas. Numatoma iškirsti: 198 vnt. menkaverčių medžių (iki 24 cm skersmens) ir 50 vnt. medžių iki 32 cm skersmens. Numatomam medžių šalinimui pritarė ir komisijos narys Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G. bei pritarimą patvirtino parašu. Protokole įrašyta, jog nutarta išduoti leidimą medžių kirtimui (t. I, b. l. 124-126). Leidime kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje nurodyta, kad žemės sklype Minijos kaime vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, leidžiama šalinti savaime išaugusius menkaverčius medžius pylimo juostoje – 148 vnt., želdinių vertė – neatlygintina. Šiame leidime, grafoje ,,Suderinta“ pasirašė ir Nemuno deltos regioninio parko direktorius N. G.. Iš šių dokumentų akivaizdu, kad jais buvo sprendžiamas ne krūmų, o medžių šalinimo klausimas, tačiau nedetalizuota kokie būtent medžiai gali būti šalinami. Pats pareiškėjas 2010 m. birželio 18 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo pripažino, kad prieš priimant sprendimą pritarti leidimo kirsti saugotinus medžius UAB ,,Šilutės polderiai“ išdavimui, nebuvo suorganizuotas visų Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos susitikimas natūroje, taigi pareiškėjas nebuvo apžiūrėjęs bei įvertinęs Mingės (Minijos) kaimo pylimo juostoje esančių medžių. Paaiškinime pareiškėjas teigė, kad komisijos nariai nenurodė kurie konkrečiai medžiai gali būti šalinami, nes buvo tikėtasi, kad Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas nurodys, kurie šioje kultūros paveldo teritorijoje augantys medžiai priskiriami saugotinos kultūros vertybės želdiniams (t. I, b. l. 51). Iš bylos medžiagos matyti, kad svarstant leidimo išdavimo klausimą komisijos posėdyje komisijos narė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausioji specialistė J. M. nedalyvavo, o leidime kirsti saugotinus želdinius ji nepasirašė. Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. A1-586 patvirtintų Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos nuostatų 3 punkte nurodyta, kad komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine komisijos narių atsakomybe už jos kompetencijai priskiriamų klausimų svarstymą (t. I, b. l. 127-128).

38Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos išvadai, kad pareiškėjas, būdamas Nemuno deltos regioninio parko direktoriumi, ir kaip Šilutės rajono savivaldybės administracijos Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos narys, pritardamas leidimo kirsti saugotinus medžius apsauginio pylimo zonoje, vykdant paruošiamuosius Minijos kaimo krantinių statybos darbus, nesivadovavo anksčiau nurodytais jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, įpareigojančiais organizuoti Minijos kaimo apsaugą, reguliuoti ūkinę veiklą pagal atitinkamus regioninio parko teritorijų planavimo dokumentus, organizuoti ir koordinuoti regioninio parko kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, kultūros paveldo objektų apsaugą, tuo pažeisdamas pareigybės aprašymo 7.1, 7.4 ir 7.6 punktų bei Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas ir sudarydamas prielaidas sunaikinti vertingus Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio, taip pat pakrantės apsaugos juostos želdinius, sumenkinti saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumą.

39Pareiškėjo argumentas, kad byloje iš viso nėra nustatyta, ar buvo padaryta žala ir, jei buvo, tai kokio dydžio ir dėl kieno kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas. Komisijos išvadoje motyvuotai konstatuota, kad buvo sunaikintas Mingės (Minijos) kaimo kraštovaizdis, prarastas saugomo kaimo kraštovaizdžio savitumas. Pats N. G. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo taip pat pripažino, jog pagrindiniai medžių iškirtimo padariniai aplinkai susiję su visiškai sunaikinto Minijos kaimo architektūrinio draustinio kraštovaizdžio visuma. Komisija išvadoje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti, jog duodamas sutikimą medžių kirtimui padarys žalą saugomo kaimo kraštovaizdžiui, bet nesiėmė jokių aktyvių veiksmų išvengti galimo pažeidimo ir išsaugoti saugomos vertybės visumą, t. y. netinkamai atliko savo tarnybines pareigas. Tad pareiškėjo veika atitinka Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateiktą tarnybinio nusižengimo sąvoką, kuris komisijos vertinimu padarytas dėl neatsargumo.

40Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių (2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V15) buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (t. I, b. l. 82). Todėl pirmosios instancijos teismo išvadą, kad remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi bei įvertinus neigiamas šio tarnybinio nusižengimo pasekmes pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nėra per griežta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta.

41Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą atmesti.

44Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. S.,... 4. atsakovo atstovėms R. B., Ž. S.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėjas N. G. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį... 9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Valstybinės saugomų teritorijų... 10. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš Nemuno... 11. Atsakovas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos... 12. Atsakovas taip pat nurodė, kad Minijos kaimas yra nekilnojamoji kultūros... 13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia vienu... 14. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra, atlikusi... 15. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą... 16. II.... 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu atmetė... 18. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, veikla, įskaitant ir medžių... 19. Pareiškėjas, sutikdamas su leidimo medžiams kirsti išdavimu, neatsižvelgė... 20. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos valstybės... 21. Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti tarnybinio patikrinimo atlikimo ir... 22. III.... 23. Apeliaciniu skundu pareiškėjas N. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 24. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam paskirta nuobauda nėra adekvati. Byloje... 25. Atsiliepimu į pareiškėjo N. G. apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV.... 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Valstybės saugomų teritorijų... 29. Komisija padarė išvadą, kad Nemuno deltos regioninio parko direktorius N.... 30. Komisijos išvadoje nurodyta, kad Nemuno deltos regioninio parko direktorius N.... 31. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs Komisijos išvadoje nurodytų... 32. Pareiškėjas, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, apeliaciniame... 33. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio nuostatas skiria... 34. Be to, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas... 35. Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus pareigybės aprašyme nurodyta, kad... 36. Išanalizavęs ir sistemiškai įvertinęs teisės aktais nustatytą teisinį... 37. Želdynų ir želdinių apsaugos bei priežiūros komisijos 2010 m. gegužės... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 39. Pareiškėjo argumentas, kad byloje iš viso nėra nustatyta, ar buvo padaryta... 40. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių... 41. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti... 44. Nutartis neskundžiama....