Byla e2-1636-435/2018
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. M

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė, sekretoriaujant Eglei Bunevičiūtei-Kostenko, Laurai Jaselskytei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linatė Sistemos“ atstovui advokatui Valdui Rakauskui, atsakovo R. M. atstovui advokatui Simonui Baltrušaičiui, trečiajam asmeniui K. M.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linatė Sistemos“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo partneriai“, ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo K. M..

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo R. M. 18 764,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Linatė sistemos”. BUAB „Linatė sistemos“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ patikrino jai perduotus UAB „Linatė sistemos“ dokumentus ir nustatė kad 2015 m. lapkričio 16 d. UAB „Linatė sistemos“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija ir Nr. LINAP 0002 R. M. 18 764,80 Eur sumai. Pagal BUAB „Linatė“ apskaitos dokumentus nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovei už prekes pagal PVM sąskaitą-faktūrą. Įmonės vadovu 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitos-faktūros išrašymo metu buvo K. M.. Buvusį BUAB „Linatė sistemos“ vadovą K. M. su R. M. (žentu) neoficialiais duomenimis sieja šeiminiai santykiai. Patvirtinus šią aplinkybę, būtų nustatytas neabejotinas faktas kalbant apie šalių nesąžiningumą.
    2. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškinys reiškiamas išanalizavus buhalterinės apskaitos dokumentus. Yra išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kuri yra įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau apmokėta nebuvo. Faktinių sudarymo aplinkybių, ar prekės buvo paimtos, ieškovė negali nurodyti. Kitų duomenų ieškovė neturi. Buvęs vadovas ir atsakovas yra siejami svainystės ryšiais, todėl turėtų žinoti kaip ir kokiu tikslu buvo sąskaita-faktūra išrašyta.
  2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Linatė sistemos“ ir R. M. nesudarė jokios pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovės į bylą pateikta PVM sąskaita-faktūra yra nepasirašyta nei ieškovės, nei atsakovo. Atsakovas niekuomet nesiekė ir nesudarė pirkimo–pardavimo sutarties dėl sąskaitoje nurodytų prekių, šių prekių nepirko ir jomis net nesidomėjo. PVM sąskaita-faktūra jam yra matoma pirmą kartą, o sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės ir jų buvimo vieta jam yra nežinomos. Tai, kad PVM sąskaitoje-faktūroje dėl nežinomų priežasčių nurodyti atsakovo asmens duomenys, nepatvirtina sutarties sudarymo fakto. PVM sąskaitos faktūros suma (18 764,80 Eur jau su 35 proc. nuolaida), sąskaitoje nurodytos didelės apimties prekės (pavyzdžiui, saunos medžiagos su įranga, garinės pirties medžiagos su įranga, dujinis katilas, vonia, nuotekų nusodintuvas, chemikalų dozatorius, apie 2000 metrų vamzdžių, radiatoriai, daug kitų prekių). Tai yra didelės apimties prekės (jų visuma), kurios paprastai gali būti perkamos nebent verslo tikslais, nekilnojamojo turto statytojų ar rangovų. Atsakovas buvo inžinierius-konsultantas, kuriam tokios apimties prekės objektyviai nebuvo ir negalėjo būti reikalingos. Pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo ir prekių pardavimo atsakovui fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, t. y. nėra nei rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, nei pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, nei prekių gabenimą (perdavimą) atsakovei patvirtinančių įrodymų, nei šalių susirašinėjimo ikisutartinių santykių stadijoje, nei dalies skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų, nei įrodymų, kad atsakovas kokia nors forma pripažino skolos egzistavimą.
    2. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad PVM sąskaita-faktūra yra nepasirašyta, nėra įrodymų apie pirkimo-pardavimo sutartį, siųstas pretenzijas. Ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, ieškovė turi tik nepasirašytą sąskaitą faktūrą ir jokių kitų įrodymų, kad tarp šalių įvyko pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė jokių prekių nepirko, sutarčių nesudarinėjo su ieškove, įsipareigojimo sumokėti už prekes neprisiėmė, prekių negavo, o apie sąskaitą-faktūrą atsakovas sužinojo tik tada, kai gavo ieškinį iš teismo. Sąskaita faktūra nėra apskaityta įmonės apskaitoje. Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras – žurnalas, kuriame yra sutrauktos visos už atitinkamą laikotarpį išrašytos sąskaitos faktūros – patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 11 d. ginčo sąskaita-faktūra į įmonės apskaitą įtraukta nebuvo.
  3. Trečiasis asmuo K. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuos teismas byloje laiko rašytiniais paaiškinimais.
    1. Paaiškinimuose teigia, jog administratorė neteisingai nurodo, kad UAB „Linatė sistemos“ 2015 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitos-faktūros LINAP 0002 pagrindu atsakovui R. M. pardavė prekių už 18 764,80 Eur ir kad atsakovas turėjo pareigą už jas apmokėti. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės didele dalimi buvo nusidėvėjusios, sugadintos ir netinkamos ūkinei veiklai, todėl turėjo būti nurašytos. Įmonės apskaitoje šios prekės atsispindėjo kaip egzistuojančios, tačiau faktiškai jų arba nebuvo, arba jų vertė buvo artima nuliui (įvertinus nusidėvėjimus). Trečiasis asmuo kaip bendrovės vadovas svarstė įvairius variantus, kaip įmonei naudingiausiu būdu bent iš dalies panaudoti šias nurašytinas prekes įmonės skolų dengimui. Tokių prekių buvo ir daugiau, ne tik 2015 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaitoje-faktūroje LINAP 0002 nurodytos prekės. Trečiasis asmuo svarstė, kad šias prekes už skolas būtų galima bandyti perleisti (siūlyti) kreditoriams, taip mažinant įsiskolinimus. Atsakovas R. M. buvo įmonės kreditorius, kadangi buvo suteikęs paskolą įmonei. Dalį šių prekių trečiasis asmuo įtraukė į preliminarų sąrašą, kuris buvo suformuotas ir atspausdintas kaip R. M. 2015 m. lapkričio 16 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra LINAP 0002. Sąskaitos-faktūros serija ir numeracija visiškai neatitinka tikrųjų UAB „Linatė sistemos“ PVM sąskaitų faktūrų serijos ir numeracijos (šias aplinkybes administratorė gali patikrinti peržiūrėdama įmonės apskaitoje įtrauktas sąskaitas faktūras), ši ginčo sąskaita (preliminarus pasiūlymas) nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, kadangi jos pagrindu ūkinė operacija nebuvo vykdoma. UAB „Linatė sistemos“ šių prekių R. M. neperdavė, nepardavė ar kitaip neperleido, todėl skola pagal ieškovės pateiktą sąskaitą neegzistuoja. 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaitą-faktūrą LINAP 0002 reikėtų vertinti kaip ketinimą siūlyti perimti prekes, tačiau šis ketinimas nebuvo realizuotas. Kokiu būdu ji įsimaišė tarp bankroto administratorei perduotų dokumentų nėra žinoma, galbūt buvo įsimaišiusi tarp įmonės dokumentų ir tai suklaidino bankroto administratorę.
    2. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo patvirtino rašytiniuose paaiškinimus nurodytas aplinkybes, prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidas.
  4. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad UAB „Linatė sistemos“ dirbo nuo 2011 m. iki 2016 m., dirbo įmonės sandėlyje, palaikė tvarką priimdavo ir perduodavo prekes į statybos aikšteles; R. M. jokių prekių niekada nėra perdavęs.

5Teismas

konstatuoja:

  1. Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-362-601/2018 UAB „Linatė sistemos” iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi BUAB „Linatė sistemos“ bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto administravimo partneriai“. Įmonės vadovu nuo 2010 m. liepos 8 d. iki 2016 m. vasario 24 d. buvo K. M., o nuo 2016 m. vasario 24 d. iki bankroto bylos iškėlimo – M. P.. BUAB „Linatė sistemos“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo partneriai“ patikrino jai perduotus UAB „Linatė sistemos“ dokumentus ir nustatė, kad 2015 m. lapkričio 11 d. UAB „Linatė sistemos“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija ir Nr. LINAP 0002 R. M. už prekių įsigijimą, kurios mokėjimo suma yra 18 764,80 Eur.
  2. Ieškovė nurodė, kad sąskaita faktūra neapmokėta, ji įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, šį faktą patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 23 d. patikrinimo aktas. Atsakovas nurodė, kad nesudarė jokios pirkimo-pardavimo sutarties, t. y. ieškovė nepardavė, o atsakovas nepirko jokių prekių. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčo sąskaita (preliminarus pasiūlymas) nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą, kadangi jos pagrindu ūkinė operacija nebuvo vykdoma, prekių atsakovui neperdavė, nepardavė ar kitaip neperleido, todėl skola pagal ieškovės pateiktą sąskaitą neegzistuoja. Liudytojas J. B. teismo posėdžio metu davė parodymus, kad dirbo ieškovės įmonėje laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2016 m; nuo 2015 metų sandėlyje, išduodavo prekes, sąskaitų faktūrų neišrašinėdavo. Įmonė turėjo tik vieną sandėlį. R. M. prekės nebuvo parduotos, liudytojas prekių atsakovui nėra išdavęs. Medžiagos buvo perduodamos tik į objektus, į statybas. Apie prekes, kurios nurodytos ginčo sąskaitoje-faktūroje, nieko nežino.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Linatė sistemos“ ir atsakovas R. M. nesudarė pirkimo-pardavimo sutarties. 2015 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita-faktūra Serija ir Nr. LINAP 0002 yra nepasirašyta, byloje nepateikta duomenų apie tai, kad ši sąskaita faktūra būtų buvusi įteikta atsakovui. Atsakovas nurodė, kad apie šią sąskaitą-faktūrą jis sužinojo tik tuomet, kai gavo ieškovės ieškinį iš teismo. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog pirkimo-pardavimo santykių egzistavimo ir prekių pardavimo atsakovui fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas, t. y. nėra nei rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties, nei pasirašytos PVM sąskaitos-faktūros, nei prekių gabenimą (perdavimą) atsakovui patvirtinančių įrodymų, nei šalių susirašinėjimo ikisutartinių santykių stadijoje, nei dalies skolos apmokėjimo faktą pagrindžiančių įrodymų, nei įrodymų, kad atsakovas kokia nors forma pripažino skolos egzistavimą, taip pat atsakovui nebuvo siųsta pretenzija dėl skolos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad tokių duomenų neturi. Per laikotarpį nuo sąskaitos išrašymo 2015 m. lapkričio 11 d. iki ieškovei kreipiantis su ieškiniu į teismą 2017 m. rugpjūčio 7 d., t. y. beveik per dviejų metų laikotarpį iš atsakovo nebuvo reikalaujama atlyginti skolą, nebuvo siunčiamos pretenzijos dėl nurodytosios skolos. 2016 m. sausio 26 d. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras patvirtina, kad 2015 m. lapkričio mėnesį ginčo sąskaita faktūra į įmonės apskaitą įtraukta nebuvo.
  4. Ieškovės atstovas teigia, kad apie šią sąskaitą yra užsimenama VMI patikrinimo akte kuris patvirtina, kad toks finansinis dokumentas patikrinimo metu egzistavo, jis buvo minimas ir vertinamas. Ši sąskaita-faktūra vertinama kaip įmonės siekis atsiskaityti su savo kreditoriais – padengti jų suteiktas paskolas.
  5. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-362-601/2018 pripažino BUAB „Linatė sistemos“ bankrotą tyčiniu, tačiau teismas tyčinį bankrotą pripažino kitais pagrindais. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad „teismas, įvertinęs aplinkybių visetą, daro išvadą, kad nėra akivaizdžių duomenų, jog B. M., M. M. ir R. M. būtų įsigiję prekių iš BUAB ,,Linatė sistemos“. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad prekės realiai buvo perduotos nurodytiems asmenims (kad jie realiai jas gavo) ir už jas neatsiskaitė“.
  6. Vertinant visus paminėtus įrodymus, darytina išvada, kad tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo atsiradę prekių tiekimo, pirkimo–pardavimo, teisiniai santykiai. Labiau tikėtina, kad sąskaitos-faktūros išrašymas buvo kaip ketinimas pateikti jas įmonės kreditoriams, siekiant atlyginti jų suteiktas paskolas, kas atitiktų šios bylos trečiojo asmens paaiškinimus.
  7. Tai, kad ieškovė nurodo, jog buvusį BUAB „Linatė sistemos“ vadovą K. M. su atsakovu R. M. sieja šeiminiai santykiai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl to nepasisako.
  8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad tarp jos ir atsakovo egzistavo teisiniai prekių pardavimo santykiai. UAB „Linatė sistemos“ nevykdė prekybos funkcijų, todėl ji neturėjo teisės pardavinėti savo veiklai naudojamas įrangos priemones. Tarp šalių nebuvo sudaryta nei pirkimo-pardavimo, nei prekių tiekimo sutartis, kas yra privaloma uždarajai akcinei bendrovei kaip juridiniam asmeniui.
  9. Byloje apklaustas liudytojas J. B. patvirtino, kad UAB „Linatė sistemos“ sandėlyje esančios prekės buvo perduodamos tik į statybos aikšteles; R. M. trečiasis asmuo niekuomet jokių prekių nėra išdavęs.
  10. Ieškovės 2015 m. lapkričio 11 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra Serija ir Nr. LINAP 0002 nepasirašyta ieškovės atsakingo darbuotojo, nėra įrodymų apie tai, kad ši sąskaita būtų buvusi pateikta atsakovui, ji nėra atsakovo pasirašyta. Taip pat ši sąskaita nebuvo įtraukta į privalomą sąskaitų faktūrų registrą, kuris yra privalomas finansinių dokumentų apskaitai. Darytina išvada, kad PVM sąskaita-faktūra Serija ir Nr. LINAP 0002 buvo tik ketinimas perduoti atitinkamas prekes atsakovui, tačiau faktiškai prekės nebuvo perduotos. Tai, kad VMI patikrinimo akte yra paminima ginčo sąskaita faktūra neįrodo, kad ji buvo tinkamas finansinis dokumentas, kuris įrodytų prekių perdavimą atsakovei. Priešingai, ši sąskaita faktūra minima kaip ketinimas prekėmis sumokėti įmonės skolas jos kreditoriams.
  11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
  12. Konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, kad ji kaip uždaroji akcinė bendrovė, turėjo teisę vykdyti prekybą, kad turėjo prekių, kurias galėjo parduoti kitiems asmenims. Ieškovė neįrodė, kad ji PVM sąskaitoje-faktūroje Serija ir Nr. LINAP 0002 išvardintas prekes perdavė atsakovui, o šis jas priėmė ir įsipareigojo už gautas prekes sumokėti suderintą kainą. Ieškovei neįrodžius, kad tarp jos ir atsakovo buvo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nėra pagrindo tenkinti jos ieškinio, todėl jis atmestinas.
  13. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
    1. Ieškinį atmetus, iš šalių nepriteistinas žyminis mokestis už ieškinį, nes ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
    2. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
    3. Atsakovas šioje byloje patyrė 484,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir pateikė tai pagrindžiančius rašytinius įrodymus bei išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą.
    4. Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos 484,00 Eur priteistinos iš BUAB „Linatė sistemos“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų (CPK 93 straipsnis, ĮBĮ 36 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-330/2017).
    5. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 5,38 Eur, tačiau ieškinį atmestus ir ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą šios išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
  14. Ieškinį atmestus, teismo sprendimui įsiteisėjus, naikintinos Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

6Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

Nutarė

7ieškinį atmesti.

8Priteisti R. M., asmens kodas 302521663, iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Linatė Sistemos“, juridinio asmens kodas 302521663, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

9Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą R. M., asmens kodas ( - ) kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui pareikšto reikalavimo (18 764,80 Eur) ribose (turto arešto akto identifikavimo kodas: 2017049377).

10Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai