Byla Ik-364-406/2012
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros atstovei Arūnei Alimaitei - Kakoškinai, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei-Ruibavičienei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. C. , G. R. L., G. K. , trečiojo suinteresuotojo asmens E. R. S. atstovei pagal įgaliojimą G. R. L., trečiojo suinteresuoto asmens M. A. S. atstovui pagal įgaliojimą A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. A. S. , G. R. L., E. R. S., I. C. , G. K. , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl administracinių aktų panaikinimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, patikslintu prašymu (b.l. 86-93) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė:

  1. panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-9531 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) ;
  2. panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6079 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste M. A. S. “, kuriuo atkurtos M.A. S. nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) dalį – 0,0367 ha;
  3. panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6080 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste N. S. “, kuriuo N. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) , dalį – 0,0367 ha.

3Vadovaujantis specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartimi, pareiškėjo reikalavimai, susiję su civilinės teisės reguliuojamais santykiais, dėl pirkimo pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, 2012 m. balandžio 16 d. teismo nutartimi išskirti į atskirą bylą ir perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui (b.l. 141-143, 159-160).

4Pareiškėjas prašyme ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-9531 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, M. A. S. ir N. S. atkurtos nuosavybės teisės lygiomis dalimis (po 0,0367 ha) į 0,0734 ha žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) .

52005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6079 M. A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą 0,9503 ha žemės Kauno apskr. Pažaislio valsč. žemės sklypo dalį, grąžinant natūra naujo 0,0734 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio ( - ) , Kaune dalį 0,0367 ha. Sklypas paskirtas bendros dalinės nuosavybės teise su N. S. .

62005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6080 N. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. A. nuosavybės teisėmis valdytą 0,9502 ha žemės Kauno apskr. Pažaislio valsč. žemės sklypo dalį, grąžinant natūra naujo 0,0734 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio ( - ) , Kaune dalį 0,0367 ha. Sklypas paskirtas bendros dalinės nuosavybės teise su M. A. S. .

7Atstovė nurodė, jog minėti sklypai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, todėl ginčijami administraciniai aktai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str., Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 1 p., 3 p., Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 str., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. nuostatoms, kur įtvirtinta nuostata, jog valstybinės reikšmės miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė, juos draudžiama perleisti privačion nuosavybėn. Valstybinės reikšmės miškai, jų išsaugojimas objektyviai yra reikšmingas, reikalingas ir vertingas visai visuomenei, todėl suvokiamas kaip bendras valstybės ir visos visuomenės interesas, tai yra viešasis interesas. Nurodo, jog termino prašymui paduoti dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pareiškėjas nepraleido, kadangi išsamius duomenis apie tai, jog buvo pažeistas viešasis interesas ir nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką (nuosavybės teisių atkūrimo bylą) gavo tik 2011 m. kovo 21 d., o prašymą teismui pateikė 2011 m. balandžio 14 d. Prašo prašymą tenkinti.

8Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė su pareiškėjo prašymu nesutinka. Mano, jog nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūra buvo įvykdyta tinkamai, kadangi Kauno apskrities viršininko 2005 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 02-01-9531 ir sprendimai Nr. 6079, Nr. 6080 buvo priimti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. T-331 „Dėl žemės sklypo, esančio prie sklypų ( - ) plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 734 kv. m. žemės sklypo, esančio prie sklypų ( - ) planas. Minėtas žemės sklypo planas patvirtintas prieš įsigaliojant LR Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimui Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Atstovė mano, jog pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

9Tretysis suinteresuotas asmuo I. C. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Paaiškino, kad N. S. buvo jai skolinga, todėl iš jos ir paėmė žemę.

10Tretysis suinteresuotas asmuo G. K. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Kadangi jos šeima gausi, nusipirko sklypą, kad galėtų pasirūpinti artimųjų gerove.

11Tretysis suinteresuotas asmuo ir trečiojo suinteresuotojo asmens E. R. S. atstovė pagal įgaliojimą G. R. L. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Nurodo, jog ginčijami administraciniai aktai priimti vadovaujantis galiojančiu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimu ir nepanaikinus šio sprendimo, negali būti patenkinti pareiškėjo reikalavimai. Mano, jog būtina nustatyti ar 0,0734 ha ginčo žemės iš tikrųjų atitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytus miško reikalavimus. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas praleido kreipimosi į teismą terminą. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

12Trečiojo suinteresuoto asmens M. A. S. atstovas pagal įgaliojimą A. S. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Nurodo, jog eilę metų tvarkė ginčo žemės sklypą, mokėjo mokesčius. Prašo pareiškėjo prašymą atmesti.

13Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime (b.l. 118-122) su pareiškėjo patikslintu prašymu sutinka, kadangi valstybinės miškų tarnybos 2011 m. vasario 14 d. pažyma Nr. 24357, Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2011 m. vasario 14 d. Nr. 1102-24358, patvirtina, kad į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ) patenka 0,07 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. LR Žemės įstatymo 6 str. 2 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privačion nuosavybėn negalima. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams. Todėl ginčijami aktai, kuriais perleidžiamas valstybinės reikšmės miškas privačion nuosavybėn (atkuriant nuosavybės teises) yra neteisėti.

14Prašymas tenkintinas.

15Dėl viešojo intereso gynimo ir termino paduoti prašymą teismui.

16Pareiškėjas – Kauno apygardos prokuroras pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, siekdamas apginti viešąjį interesą, byloje prašo panaikinti minėtus administracinius aktus. Sprendžiant šių ginčijamų administracinių aktų teisėtumo klausimą, visų pirma išspręstinas klausimas, ar prokuroro nurodytas ginamas interesas turinio popžiūriu pripažintinas viešuoju, taip pat ar nepraleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis į teismą, nes atsakovo atstovės mano priešingai.

17Atsakovo atstovės nurodo, kad pareiškėjas galimai praleido skundo padavimo terminą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras ar kitas šioje įstatymo normoje nurodytas subjektas gali paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Todėl kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, nustatančios, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 19 str. sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Šio termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. l d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 -301/2006, 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7 -100/2005). Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi prokuroro kreipimosi į teismą metu (galiojusi iki 2011 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-1562 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2012 m. sausio 1 d.), numatė, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos leidžia daryti išvadą, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje reglamentavo priemones, kurių prokuroras imasi esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu renkant papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

18Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 4 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. raštą Nr. (16-10-D8-2088), kuriame buvo išdėstyta preliminari informacija apie galimus viešojo intereso pažeidimus dėl valstybinės reikšmės miško plotuose galimai neteisėtai suformuotų privačių sklypų (paminėta vienuolika sklypų) ir buvo prašoma imtis priemonių viešajam interesui ginti kreipiantis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko priimtų administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško plotus, panaikinimo (b. l. 16-17). Kartu su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. raštu buvo pateiktos pažymos apie grafinius ir tekstinius miškų valstybės kadastro duomenis. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. rašto Nr. (16-1)-D8-2088 turinio ir jo priedų Kauno apygardos prokuratūra tegalėjo sužinoti, kad galimai neteisėtai buvo privatizuoti valstybinės reikšmės miškų plotai ir dėl to pažeidžiamas viešasis interesas. Pareiškėjas teigia, kad kreiptis į teismą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo galėjo tik susipažinęs su šioje byloje ginčijamais administraciniais aktais ir nuosavybės teisių atkūrimo byla. Dėl šios priežasties Kauno apygardos prokuratūra operatyviai 2011 m. kovo 8 d. raštu Nr. (P-460)22-1935-11 kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo (b.l. 18). Pareiškėjas administracinius aktus ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas gavo 2011 m. kovo 21 d. (b.l. 19). Įrodymų apie tai, kad pareiškėjas ginčijamus administracinius aktus gavo ar galėjo gauti anksčiau, ar delsė surinkti pakankamus duomenis kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo, nenustatyta, atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2011 m. kovo 2 d. raštas Nr. (16-1)-D8-2088 ir su juo pateikti duomenys (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentai) nebuvo išsamūs bei pakankami objektyviai spręsti apie galimo viešojo intereso pažeidimą ir vien šių duomenų nepakako kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apygardos prokuratūra pakankamai duomenų spręsti apie viešojo intereso pažeidimą surinko 2011 m. kovo 21 d., gavusi skundžiamus administracinius aktus ir nuosavybės teisių atkūrimo bylas, todėl termino kreiptis į teismą dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pradžia laikytina 2011 m. kovo 21 d. Kauno apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ir 2011 m. balandžio 14 d. kreipdamasis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, termino prašymui paduoti nepraleido (b.l. 7-10).

19Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso sąvokos, ši sąvoka yra vertinamojo pobūdžio. Tai, kas yra objektyviai reikšminga, vertinga ir reikalinga visuomenei ar jos daliai laikytina viešuoju interesu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(10)-1775/2006). Byloje yra kilęs ginčas dėl valstybės išimtinių nuosavybės teisių į miškus gynimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, jų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas; natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat, ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. bei 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Todėl valstybės nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miškus gynimas yra tinkamas viešojo intereso gynimas.

20Dėl ginčijamų sprendimų ir įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.

21Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-9531 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) , 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6079 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste M. A. S. “, atkurtos M.A. S. nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) dalį – 0,0367 ha, 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6080 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste N. S. “, N. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) , dalį – 0,0367 ha (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 302-304).

22Iš Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, t.y. valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento Nr. 1102-24358 bei pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis taksacinius rodiklius Nr. 24357 pateiktos informacijos matyti, kad žemės sklypo Nr. ( - ) (duomenys neskelbtini, Kaunas, plotas 0,0734 ha) didžioji dalis 0,07 ha patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, kurios ribos patvirtintos 2005 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“(b.l. 12,13).

23Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2005 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (12-2)-D8-6365 pateikė Kauno apskrities viršininko administracijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemas (b.l. 29). Todėl konstatuotina, kad Kauno apskrities viršininko administracijai, kaip vienintelei valstybinės žemės Kauno apskrityje valdytojai, ne tik buvo žinoma, bet ir buvo privalu žinoti, kad šis žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo" pakeitimo" yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą buvo įteisintas apskrities viršininko sprendimais ir įsakymu jau po šių miškų priskyrimo valstybinės reikšmės miškų plotams. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimas turi būti vykdomas, pagal apskrities viršininko sprendimo priėmimo metu galiojusius teisės aktus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-189/2009, 2009 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1257/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-19/2010). Nurodyta išvada išplaukia iš Atkūrimo įstatymo 12 - 15 straipsnių, kad institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam. Pareiga tikrinti faktinius žemės sklypo, kuris yra nuosavybės teisių atkūrimo objektas, duomenis, sprendimus pagrįsti teisės normomis, tenka institucijoms, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad viešoje teisėje yra įtvirtintas teisėtumo principas, kuris reikalauja, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų bei, kad jų sprendimai būtų pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pagal teisėtumo principą reikalaujama atitikties Konstitucijai; bendriesiems teisės principams; įstatymo galią turintiems teisės aktams ir poįstatyminiams teisės aktams ir kt. Viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai nuosavybės teisių atkūrimo srityje turi atitikti teisėtumo principo reikalavimus. Todėl šiuo aspektu nepagrįstas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovės teiginys, jog ginčijami sprendimai priimti atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. T-331 „Dėl žemės sklypo, esančio prie sklypų ( - ) plano patvirtinimo“ (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 194, 195), kuriuo buvo patvirtintas 734 kv.m. žemės sklypo planas dar prieš įsigaliojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimui Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“.

24Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Taigi gamtinės aplinkos objektų naudojimas gali būti ribojamas ir, jeigu gamtos objektai yra ypač vertingose vietovėse, valstybei priklauso nuosavybės teisės į juos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (ginčo atveju valstybinis miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privačiam asmeniui, negalima. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis ir 13 straipsnis numato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems. Miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (Įstatymo 13 straipsnio 1 punktas). Išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybinės reikšmės miškams ir parkams.

25Taigi pagal minėtą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės miškai, kaip jau ir buvo minėta, yra priskirti išimtinei valstybės nuosavybei ir jokiu pagrindu jie negali būti perduodami privačion nuosavybėn, o tokių svarbių valstybės ūkiui objektų, kaip valstybinis miškas, priskyrimas išimtinei valstybės nuosavybei Konstitucijoje reikalauja ypatingo dėmesio teisiniams veiksmams, atliekamiems su šiais objektais. Priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikšmę turinčius veiksmus pirmiausia turi būti paisoma pagrindinio įstatymo - Konstitucijos nuostatų, sukuriančių išimtinės nuosavybės teisės režimą atskiriems objektams. Tai reiškia, kad šių objektų, ginčo atveju valstybinio miško, perleidimas iš valstybės dispozicijos yra draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Pažymėtina ir tai, kad jeigu nuosavybės teisės pagal įstatymą išimtinės, tai daiktas yra išimtas iš civilinės apyvartos (CK 4.7 str.). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama ir yra išdėstytos principinės nuostatos, kad miškai - ypatingi nuosavybės teisės objektai, kaip ir jų reikšmė, ir tai lemia tam tikrus miško savininkų teisės ribojimus ar suvaržymus (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 1 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).

26Tretieji suinteresuoti asmenys, ginčydami administracinius aktus, teigia, kad ginčo žemės sklypas neatitinka Miškų įstatymo 2 str. nustatytų miško reikalavimų, nes sklype nėra pakankamai medžių, kad jis galėtų būti laikomas miško teritorija ir todėl mano, jog ginčo žemės sklypo įtraukimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu į valstybinės reikšmės miškų plotų schemas yra nepagrįstas. Šiuo aspektu kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio aplinkybių konstatavimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo kvestionavimas nepriskirtas apygardos administracinio teismo kompetencijai.

27Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamais 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-9531, 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimais Nr. 6079 ir Nr. 6080, kuriais atkurtos M. A. S. ir N. S. nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, buvo pažeistos imperatyvios minėtų teisės aktų nuostatos, todėl jie yra neteisėti nepagrįsti ir naikintini.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 2 p., teisėjų kolegija

Nutarė

29Prašymą tenkinti.

30Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-9531 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) .

31Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6079 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste M. A. S. “, kuriuo atkurtos M.A. S. nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) dalį – 0,0367 ha.

32Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6080 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste N. S. “, kuriuo N. S. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio ( - ) , Kaune, Unikalus Nr. ( - ) ; Kadastrinis Nr. ( - ) , dalį – 0,0367 ha.

33Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį... 3. Vadovaujantis specialiosios teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 23 d. nutartimi,... 4. Pareiškėjas prašyme ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad 2005 m.... 5. 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6079 M. A. S.... 6. 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 6080 N. S. buvo... 7. Atstovė nurodė, jog minėti sklypai patenka į valstybinės reikšmės... 8. Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Tretysis suinteresuotas asmuo I. C. su pareiškėjo prašymu nesutinka.... 10. Tretysis suinteresuotas asmuo G. K. su pareiškėjo prašymu nesutinka. Kadangi... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo ir trečiojo suinteresuotojo asmens E. R. S.... 12. Trečiojo suinteresuoto asmens M. A. S. atstovas pagal įgaliojimą A. S. su... 13. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija... 14. Prašymas tenkintinas.... 15. Dėl viešojo intereso gynimo ir termino paduoti prašymą teismui. ... 16. Pareiškėjas – Kauno apygardos prokuroras pareikštais materialiniais... 17. Atsakovo atstovės nurodo, kad pareiškėjas galimai praleido skundo padavimo... 18. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos prokuratūra 2011 m. kovo 4 d.... 19. Lietuvos Respublikos įstatymuose nėra aiškiai apibrėžtos viešojo intereso... 20. Dėl ginčijamų sprendimų ir įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.... 21. Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad 2005 m. spalio 5 d. Kauno... 22. Iš Valstybinės miškų tarnybos pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos... 23. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje nustatyta, kad valstybė... 25. Taigi pagal minėtą teisinį reguliavimą valstybinės reikšmės miškai,... 26. Tretieji suinteresuoti asmenys, ginčydami administracinius aktus, teigia, kad... 27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ginčijamais 2005 m. spalio 5 d. Kauno... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 29. Prašymą tenkinti.... 30. Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr.... 31. Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6079... 32. Panaikinti 2005 m. spalio 5 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 6080... 33. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...