Byla A-525-258-12

Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,

4atsakovo atstovams Evaldui Kašėtai ir Tomui Rinkevičiui,

5trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Arūnei Andrulionienei,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Radiolinija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Radiolinija“, bendrovė) skundu (T 1, b. l. 1–8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

101) panaikinti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) 2011 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (24.16-02)-5K-1028257-6K-110053 (toliau – ir 2011 m. sausio 20 d. Sprendimas);

112) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. R4-16281(13.2.3-2187) (toliau – ir 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimas);

123) įpareigoti Finansų ministeriją grąžinti pakartotiniam vertinimui jo paraišką

13Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-02-138.

14Nurodė, kad 2010 m. vasario 18 d. pateikė Agentūrai paraišką projektui „Inovatyvių daugiafunkcinių automobilių diagnostikos prietaisų kūrimo MTTP projektas (santrumpa – EPICHIP)“, identifikacijos Nr. VP2-1.3-ŪM-02-K-02-138, gauti finansinę paramą pagal

152007–2013 m. ekonomikos augimo veiksmų programos 1 prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ VP2-1.3-ŪM-02-K priemonę „Intelektas LT“ (toliau – ir Paraiška). Agentūra 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimu informavo, kad priėmė sprendimą atmesti Paraišką, kaip neatitinkančią VP2-1.3-ŪM-02-K priemonės „Intelektas LT“ projekto finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 4-395 (toliau – ir Aprašas), 2 priedo 7.1.3.3 punkto reikalavimų. Bendrovė apskundė Agentūros sprendimą Finansų ministerijai, kuri 2011 m. sausio 20 d. Sprendimu informavo apie priimtą sprendimą skundo netenkinti. Teigė, kad skundžiami sprendimai grindžiami prielaidomis, subjektyviais samprotavimais, t. y. kad informacija yra klaidinanti ir prieštaringa, tačiau nenurodomas nė vienas norminis teisės aktas, kurį bendrovė pažeidė, pateikdama finansines atskaitomybes. Rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsniu, Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 18 straipsniu. Nurodė, kad Agentūrai pateikti mokesčių apskaičiavimo dokumentai apima 2008–2010 m., t. y. bendrovė galėjo naudotis įstatymo suteikta teise apskaičiuoti ir perskaičiuoti mokesčius. Agentūra savo padarytų išvadų neargumentuoja materialinėmis teisės normomis, todėl faktinių aplinkybių subjektyvus įvertinimas yra klaidingas. Pažymi, kad Verslo apskaitos 7-ojo standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas, klaidų taisymas“, patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 (toliau – ir Verslo apskaitos standartas), tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija apie įmonės apskaitos politikos bei apskaitinių įvertinimų keitimą ir klaidų taisymą. Standarte įtvirtintos „klaidos“ ir „esminės klaidos“ sąvokos, taip pat numatyti ir pakeitimo bei patikslinimo būdai, kuriais bendrovė turi teisę naudotis, vesdama įmonės finansinę apskaitą. Verslo apskaitos standarto 14 punktas nustato, kad apskaitinių įvertinimų tikslinimas yra neatskiriama apskaitos proceso dalis. Teigė, jog Agentūros ir Finansų ministerijos sprendimuose padarytos išvados prieštarauja Verslo apskaitos standarto 15 punktui. Pažymėjo, kad Agentūra savo veiksmus turėjo sieti su jos diskrecijoje esančiomis teisėmis ir kaip viešojo administravimo subjektas negalėjo būti pasyvi. Atsiradus abejonėms dėl bendrovės Agentūrai pateiktos finansinės atskaitomybės patikimumo, pateikti dokumentai turėjo būti perduoti vertinti institucijai, kuri valstybėje betarpiškai yra atsakinga už tinkamą mokesčių administravimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo vertinti bendrovės pateiktą informaciją, kaip prieštaringą ir klaidinančią, kadangi šiuo atveju nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai. Bendrovė, atlikusi visus veiksmus, susijusius su Paraiškos pateikimu, ir pateikusi visus reikiamus dokumentus, elgėsi sąžiningai ir todėl pagrįstai turėjo teisėtus lūkesčius, kurie gavus Agentūros pritarimą turėjo virsti teisėtai įgytomis teisėmis. Teigė, kad teisėtai atliko visus reikalaujamus ir būtinus veiksmus paramai gauti, pateikė visus tokiam sprendimui reikiamus dokumentus ir pagrįstai negalėjo numanyti, kad finansinių dokumentų pateikimo procese pažeis formalias procedūras. Nurodė, kad skundžiami sprendimai neatitiko Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 60.4 punkte nurodyto proporcingumo principo. Taisyklėse nurodyti principai laikytini ne tik paraiškas teikiančių ir paraiškas vertinančių institucijų teisių bei pareigų tiesioginiu šaltiniu, bet ir tiesiogiai taikytinomis teisės normomis.

16Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu į skundą (T 3, b. l. 1–6) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, kad bendrovės pateikta informacija, susijusi su finansine atskaitomybe, įvertinta kaip prieštaringa ir klaidinanti, todėl nesudaranti prielaidų įvertinti, ar bendrovė organizaciniu požiūriu yra pajėgi tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą. Teigė, kad Aprašo nuostatose nėra numatyta pareiga bendrovei teikiant paraišką pateikti kokio nors mokesčio deklaraciją. Rėmėsi Aprašo 1 priedo 14 punktu ir pažymėjo, kad nei Agentūra, nei Finansų ministerija nevertino ir neturėjo pareigos vertinti bendrovės mokamų mokesčių deklaracijų. Bendrovės argumentą, kad nei Agentūra, nei Finansų ministerija savo sprendimuose nenurodo, jog bendrovė būtų pažeidusi Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimus, laikė nepagrįstu ir visiškai nesusijusiu su bendrovės pateiktos Paraiškos atmetimu. Pažymėjo, kad bendrovės skundo netenkino ne dėl to, kad ji tikslino finansinės atskaitomybės duomenis, bet dėl to, kad jos pateikti dokumentai vienas kitam prieštarauja, yra nenuoseklūs, neatitinka vienas kito chronologiškai, todėl laikytini klaidinančiais. Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymas nei vietos mokesčių administratoriui, nei centriniam mokesčių administratoriui nesuteikia teisės vykdyti Lietuvos Respublikos audito įstatyme nurodytas audito įmonės veiklas, tuo labiau, audituoti pareiškėjų finansinės atskaitomybės duomenis pagal trečiųjų šalių užsakymus. Teisės aktai neįpareigoja finansinės atskaitomybės vartotoją kreiptis į audito įmonę. Atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė nepateikia konkretaus paaiškinimo, kodėl nesutampa jos pačios pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ir vienintelio akcininko sprendimų turinys. Aprašas ir Taisyklės įgyvendinančiajai institucijai suteikia teisę savarankiškai (nesikreipiant į išorės institucijas) vertinti projektus tiek pagal paraiškos, tiek pagal jos priedų bei kitų pateiktų dokumentų duomenis. Pabrėžė, kad skundžiami sprendimai atitinka Taisyklių 60.4 punkte nustatytą proporcingumo principą, kadangi pareiškėjo pateikti dokumentai vienas kitam prieštarauja ir dėl to neįmanoma tinkamai įgyvendinti Aprašo 2 priedo 7.1.3.3. punkto reikalavimo.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 28–31) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė, kad kartu su Paraiška pareiškėjas pateikė dalį 2008 m. ir 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentų. Kartu su 2010 m. spalio 12 d. raštu bendrovė pateikė patikslintos finansinės atskaitomybės už 2008 m. dokumentus. Remiantis patikslintos 2008 m. finansinės atskaitomybės duomenimis, 2008 metų pabaigoje nuostolis sudarė 452 979 Lt, o su Paraiška pateiktoje 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo nurodytas 393 859 Lt grynasis pelnas. Kartu su 2010 m. lapkričio 2 d. raštu bendrovė pateikė dalį patikslintos 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentų bei su 2010 m. lapkričio 5 d. raštu pateikė 2009 m. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, vienintelio akcininko sprendimą dėl 2009 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir vienintelio akcininko sprendimą dėl susidariusio nuostolio padengimo. Iš bendrovės pateiktos informacijos matyti, kad įmonė 2008 m. ir 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentų patikslinimą atliko 2010 m. Taigi tik 2010 m. paaiškėjo, kad 2008 m. pabaigai susidarė 452 979 Lt nepaskirstytas nuostolis. Tuo tarpu nepaskirstyto nuostolio padengimo įrodymui pateiktas bendrovės vienintelio akcininko sprendimas datuotas 2009 m. rugsėjo 24 d., t. y. dokumentas parengtas tada, kai įmonė dar negalėjo žinoti, jog patikslinus finansinės atskaitomybės duomenis, bus nustatyta, jog 2008 m. gruodžio 31 d. nepaskirstyto nuostolio suma sudarys 452 979 Lt. Įvertinus gautą informaciją, nustatyta, kad bendrovė pateikė klaidinančią informaciją, dėl to pateiktos 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenys vertinami kaip nepagrįsti ir nesudarantys prielaidų įvertinti pareiškėjo finansinę būklę. Vadovavosi Aprašo 2 priedo 7.1.3.3 punkto nuostatomis. Pažymėjo, kad bendrovė, teikdama klaidingą informaciją, pažeidė Paraiškos bendrosios (A) dalies 15 punkto deklaraciją. Pažymėjo, kad finansinės ataskaitos nėra audituotos, o Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į UAB „Radiolinija“ 2010 m. rugpjūčio 30 d. prašymą atlikti buhalterinės apskaitos patikrinimą už 2008 metus, nurodė, kad mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką. Teigė, kad, priešingai nei teigia bendrovė, Agentūra, vertindama Paraišką, vadovavosi ne prielaidomis, o pareiškėjo pateiktais dokumentais. Rėmėsi Taisyklių 60.1 punktu ir pažymėjo, kad Agentūra negali už bendrovę rinkti ar tikslinti informacijos, nes taip būtų pažeistos kitų pareiškėjų teisės. Vadovavosi principu ex injuria non oritur jus (t. y. iš neteisėtumo teisė negali atsirasti) ir nurodė, kad bendrovė, teikdama klaidingą informaciją, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad jos Paraiška nebus atmesta.

20II.

21Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu (T 3,

22b. l. 116–123) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

23Nustatė, kad Agentūra, išnagrinėjusi Paraišką ir vadovaudamasi Aprašo 2 priedo 7.1.3.3 punkto nuostatomis, priėmė 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimą atmesti Paraišką. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pateikė klaidinančią informaciją, todėl pateiktos 2009 m. finansinės atskaitomybės duomenys vertinami kaip nepagrįsti ir nesudarantys prielaidų įvertinti pareiškėjo finansinę būklę. Finansų ministerija 2011 m. sausio 20 d. Sprendimu pareiškėjo skundą dėl Agentūros sprendimo taip pat atmetė. Teismas rėmėsi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, 10.3 bei 13.1.1.1 punktais, Taisyklių 52 punktu, 60.1–60.5 punktais, 61, 72 ir 79 punktais, Metodinių nurodymų vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems Stebėsenos komiteto patvirtintiems atrankos kriterijams vertinimo, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo“, 4 bei 5 punktais, Aprašo 2, 12, 65 punktais, 1 priedo 13 punktu, 2 priedo 7.1.3.3 punktu. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, t. y. tai, kad pareiškėjo pateiktos 2008 metų pirminės ir patikslintos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos nepagrindžia 2009 m. rugsėjo 24 d. vienintelio akcininko sprendimo dėl 452 979 Lt nuostolio padengimo, kadangi 2009 m. gegužės 1 d. protokolu Nr. 200905-1 patvirtintoje (pirminėje) finansinių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje, kuria remiantis galėjo būti priimtas minėtas akcininko sprendimas, šis nuostolis nėra fiksuojamas, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinta (patikslinta) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita yra vėlesnė už minėtą akcininko sprendimą ir negalėjo būti tokio sprendimo pagrindu. Be to, nurodė, kad pareiškėjas su 2010 m. lapkričio 2 d. raštu Agentūrai pateikė 2009 finansinių metų nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, kurioje nurodyta, jog nepaskirstytojo nuostolio likutis praėjusių 2008 finansinių metų pabaigoje buvo 452 979 Lt ir įnašas nuostoliams dengti yra lygus šiai sumai (2009 m. rugsėjo 24 d. vienintelio akcininko sprendimas). Tačiau minėta ataskaita buvo patvirtinta 2010 m. lapkričio 4 d., o 2009 m. gruodžio 15 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta, jog pagal priemonę VP2-2.1-ŪM-04-K „Naujos galimybės“ teikiamo projekto „UAB „Radiolinija“ eksporto rinkų plėtra“ įgyvendinimui (tinkamoms ir netinkamoms išlaidoms padengti) skiriama 396 000 Lt iš UAB „Radiolinija“ nepaskirstyto pelno ir apyvartinių lėšų, nors 2008 ir 2009 metais pagal patikslintus finansinės atskaitomybės duomenis buvo fiksuojamas ne pelnas, bet nuostoliai. Teismas vertino, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė prieštaringą ir klaidinančią informaciją, o jo skunde pateikti argumentai dėl teisės tikslinti finansinę atskaitomybę nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes šios teisės nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo ir atmetė pareiškėjo teiktą Paraišką ne dėl to, kad buvo patikslinti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat Aprašo 2 priedo 7.1.3.3 punkte nustatytą reikalavimą, tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir, nepažeisdamas proporcingumo principo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti ir įpareigoti Paraišką grąžinti pakartotiniam vertinimui nėra pagrindo.

24III.

25Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (T 3, b. l. 125–130), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

1. Teigia, jog nei teismas, nei Agentūra bei Finansų ministerija savo sprendimuose nenurodė, koks yra priežastinis ryšys tarp jų teiginių, kad pareiškėjas Agentūrai pateikė prieštaringą ir klaidinančią informaciją, bei faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, jog pareiškėjas turėjo teisę tikslinti pateiktą finansinę atskaitomybę, kaip reglamentuoja galiojantys mokestiniai įstatymai.
2. Nurodo, jog nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pažeidęs materialines teisės normas, reglamentuojančias finansinės atskaitomybės teikimo bei tikslinimo tvarką ar kitas panašaus pobūdžio teisės normas.
3. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 6 ir 18 punktais, 80 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsnio 2 dalimi. Pabrėžia, kad tiek Agentūra ir Finansų ministerija, tiek pirmosios instancijos teismas sutinka su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, kad iki 2010 m. lapkričio 23 d. t. y. iki Agentūra priėmė 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimą, pareiškėjas turėjo teisę ir pareigą tikslinti finansinės atskaitomybės duomenis.
4. Teigia, kad teismas, vieninteliu skundo atmetimo motyvu įvardindamas tai, jog pareiškėjas Agentūrai pateikė prieštaringą ir klaidinančią informaciją, tik konstatuoja faktines aplinkybes, tačiau aiškiai nesuformuluoja, kuri būtent informacija yra klaidinanti, tarp kurios pateiktos informacijos yra prieštaravimų, ir ar tie prieštaravimai yra esminiai, taip pat, kokios tokių prieštaravimų teisinės pasekmės. Pažymi, kad jeigu įstatymu yra suteikta teisė tikslinti pateiktus finansinius duomenis, vadovaujantis protingumo kriterijais teigtina, jog pateikti duomenys Agentūrai galėjo būti ir netikslūs, tačiau tai dar nereiškia, kad pateikta netiksli informacija yra klaidinanti.
5. Mano, kad teismas savo priimtą sprendimą turėjo grįsti galiojančiomis teisės normomis t. y. nustatyti, ar pareiškėjo veikoje yra tyčios ir kitų nusižengimo sudėties elementų arba taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, reglamentuojančias šalių atsakomybę.
6. Teigia, kad iš teismo sprendimo yra neaišku, kurią informaciją teismas vertina kaip prieštaringą, o kurią – kaip klaidinančią.
7. Nurodo, jog teismas Agentūrą įvardijo ne kaip atsakovą, bet kaip trečiąjį suinteresuotą asmenį ir neišnagrinėjo bei sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo pateikto savarankiško reikalavimo panaikinti Agentūros 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimą. Teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48, 86 ir 87 straipsnių imperatyvias nuostatas, todėl teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimais.

26Atsakovas Finansų ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 145–149) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nei skunde Finansų ministerijai, nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepateikia konkretaus paaiškinimo, kodėl nesutampa jo paties pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų ir vienintelio akcininko sprendimų turinys. Nurodo, kad įmonių finansinę atskaitomybę reglamentuoja Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas, o įmonių finansinės atskaitomybės sudarymui ir tikslinimui Mokesčių administravimo įstatymas netaikomas. Daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, kuriais, nurodant Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, grindžiami apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai, yra visiškai nesusiję su tarp Finansų ministerijos, Agentūros ir pareiškėjo kilusiu ginču.

28Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 141–144) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pažymi, jog pareiškėjas, apeliacinio skundo 3 puslapyje teigdamas, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė ABTĮ normas dėl įrodymų vertinimo, nesiaiškino ir nevertino visų byloje reikšmingų aplinkybių, nenurodo, kokios konkrečios įstatymo normos buvo pažeistos, bei kokios aplinkybės buvo neišsiaiškintos ir neįvertinos, nepateikia šių tariamai esamų aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų.
2. Nurodo, kad pareiškėjas siūlo taikyti mokesčių administravimą, administracinės teisės pažeidimus bei civilinę šalių atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su šios bylos dalyku. Teigia, jog šiuo atveju turėtų būti taikomi teisės aktai, reglamentuojantys Europos Sąjungos finansinės paramos skyrimą.
3. Atkreipia dėmesį, jog Taisyklių V skyrius „Projektų vertinimas ir atranka“ numato, kad yra priimamos ir užregistruojamos visos iki nustatyto termino pateiktos paraiškos (Taisyklių 43, 46 punktai). Paraiškų priėmimo metu jų turinys ir pateikiami dokumentai netikrinami ir nepatvirtinamas jų atitikimas Taisyklių nuostatoms, neatliekamas dokumentų įvertinimas. Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 88, taip pat yra priimami ir registruojami visi papildomai gaunami dokumentai.
4. Remiasi Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4, 12, 13 straipsniais, 15 straipsnio 9 dalimi, 18 straipsniu, Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Verslo apskaitos standarto 23 punktu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsniu. Mano, jog Paraiška buvo atmesta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjo pateikta informacija yra klaidinanti ir nesudaranti prielaidų įvertinti jo finansinę būklę.
5. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas 2011 m. vasario 22 d. nutartimi Agentūros procesinę padėtį pakeitė į trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl 2011 m. birželio 6 d. sprendime įvardijo teisingą Agentūros padėtį.
6. Pažymi, kad remiantis byloje esančia informacija, UAB „Radiolinija“ direktorius yra J. R. (J. R.), pagal viešai skelbiamą informaciją įmonės vadovas nėra pasikeitęs. Atkreipia dėmesį, jog apeliacinį skundą UAB „Radiolinija“ direktoriaus vardu pasirašė „UAB Radiolinija R&D Director A. V.“, nėra nurodyta, kad būtų pridedamas įgaliojimas.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinis procesas nutrauktinas.

32Byloje su skundu į pirmosios instancijos teismą kreipėsi UAB „Radiolinija“, ginčydamas Finansų ministerijos ir Agentūros sprendimus. Pirmosios instancijos teismui skundą atmetus, bendrovės vardu buvo paduotas apeliacinis skundas, kurį pasirašė A. V. (A. V.), šalia parašo nurodant „UAB Radiolinija R&D Director“.

33Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas 2011 m. birželio 20 d. išplėstinis išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (t. III, b.l. 132–137). Iš pateikto išplėstinio išrašo matyti, jog bendrovės direktoriumi yra J. R., o A. V. yra vienintelis bendrovės akcininkas. Šiame išplėstiniame išraše, be kita ko, nurodyta, jog juridinio asmens vardu veikia jo vadovas, nustatytas vienasmenis atstovavimas (išrašo 7.1 p.).

34Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnyje taip pat nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. UAB „Radiolinija“ įstatuose (t. II, b.l. 168–173) taip pat nėra numatyta kita atstovavimo tvarka.

35Kaip matyti iš ABTĮ 50 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, subjektai administraciniame procese gali būti atstovaujami atstovų pagal įstatymą ir atstovų pagal pavedimą, kuriems atitinkamai turi būti suteiktas įgaliojimas vesti teisme bylą, suteikiantis atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. AS143-411/2008), jog pagal ABTĮ 50 straipsnio 2 dalį, asmuo, atstovaujantis pagal pavedimą kitam asmeniui teisme, turi turėti įgaliojimą vesti teisme bylą, o tuo atveju, jeigu įgaliojime nėra nurodyta, kad atstovas yra įgaliojamas atstovauti teisme, turi būti konstatuojama, kad skundą padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl skundas negali būti nagrinėjamas (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

36Byloje nustatyta, jog A. V. nėra įstatyminis UAB „Radiolinija“ atstovas, o UAB „Radiolinija“ vardu pateikiant apeliacinį skundą teismui, nebuvo pateiktas joks dokumentas, patvirtinantis, kad A. V. buvo suteikti įgaliojimai pateikti apeliacinį skundą administraciniam teismui, todėl jis negali būti vertinamas ir kaip bendrovės atstovas pagal pavedimą.

37ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Tuo atveju, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (134 str. 7 d.).

38Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog apeliacinį skundą UAB „Radiolinija“ vardu padavė įgaliojimų neturintis atstovas, todėl apeliacinis procesas pagal UAB „Radiolinija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo panaikinimo nutrauktinas.

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

40apeliacinį procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Radiolinija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo nutraukti.

41Nutartis neskundžiama.