Byla ATP-553-1020/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. skundas ir paliktas galioti Lietuvos saugios laivybos administracijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – nutarimas), kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 122 straipsnio 3 dalį 86 Eur bauda

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties, kuria netenkintas V. M. skundas ir paliktas galioti Lietuvos saugios laivybos administracijos 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje (toliau – nutarimas), kuriuo V. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 122 straipsnio 3 dalį 86 Eur bauda,

Nustatė

2V. M. nubaustas už tai, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 13.00 val., Druskininkų mieste, Nemuno upėje, eksploatavo plūduriuojančias priemones ( - ), ( - ), kurių paskirtis mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys ir į kurias iš prišvartuotų vidaus vandenų transporto priemonių, reg. Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), buvo įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, vykdė komercinę veiklą nustatyta tvarka neįregistravęs vidaus vandenų prieplaukos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo (toliau – Nuostatų) 3 p., kuriame numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus ar prieplaukas, kurie neįtraukti į įsteigtų uostų ar prieplaukų registravimo sąrašą.

3V. M. apskundė nutarimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad V. M. yra nubaustas už tai, kad vykdė komercinę veiklą nustatyta tvarka neįregistravęs vidaus vandenų prieplaukos. Aplinkybė, ar plūduriuojančių priemonių ( - ) ir ( - ) bilietuose būtų nurodyta iki 2013-06-11 buvusi paskirtis - plaukiojanti prieplauka, laivų plaukiojimo, stovėjimo, išplaukimo, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, teisės vykdyti komercinės keleivių išlaipinimo ir įlaipinimo veiklos jam nesuteiktų. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis anksčiau nebuvo baudžiamas, nors vykdė analogišką veiklą, atsakomybės nešalina ir nesuformuoja teisėtų lūkesčių, jog vykdoma veikla yra teisėta. Nutartyje taip pat teigiama, kad iš byloje esančių V. M. raštų, teismų sprendimų matyti, jog jis jau 2008 metais siekė įsteigti komercinę prieplauką, panaikino nekomercinės prieplaukos „( - )“ pažymėjimo galiojimą ir registravimą, siekė suderinti akvatorijos ribas, skundė Druskininkų savivaldybės sprendimus, kuriais buvo atsisakoma tai daryti. Teismo vertinimu, asmuo, žinodamas norminių aktų reikalavimus ir vykdydamas veiklą, nesilaikydamas jų reikalavimų, prisiima tokio veikimo pasekmes. Aplinkybės, kad prieplauka administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku nebuvo įregistruota ne vien dėl V. M. neveikimo (dėl ginčų su kompetentinga institucija), atsakomybės už pažeidimą nešalina. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybė, kad V. M. tik 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo paskirta nuobauda, nors tokia veikla, kaip nurodo jis pats, vertėsi ir anksčiau, nevertintina galinčia suformuoti pareiškėjui teisėtus lūkesčius.

4Apeliaciniame skunde V. M. nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai įvertino skundo argumentus, plečiamai aiškino ir taikė ATPK 122 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino skundžiamo nutarimo turinio, visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, nenustatė V. M. kaltės, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apelianto atstovė teigia, kad joks teisės aktas (ir ATPK) konkrečiai nedraudžia teisėtai registruotų plūduriuojančių priemonių naudoti keleiviams laipinti. UAB „H“ nepažeidė draudimo naudoti uostus ar prieplaukas, kurie neįtraukti į įsteigtų uostų ar prieplaukų registravimo sąrašą, kadangi bendrovė nenaudoja ir nenaudojo prieplaukos, kuri neregistruota. Bendrovė teisėtai eksploatuoja plūduriuojančias priemones, kurios yra registruotos įstatymų nustatyta tvarka ir skirtos mažųjų, pramoginių laivų priplaukimui, stovėjimui, išplaukimui, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. UAB „H“ komercinę veiklą – keleivių vežimą vidaus vandenimis, vykdo nuo 2008 m., tokia paskirtis nurodoma ir techninės apžiūros aktuose.

5Skunde taip pat nurodoma, kad UAB „H“ nuosavybės teise priklauso ir teisės aktų tvarka yra registruotos dvejopos rūšies vidaus vandenų transporto priemonės: mažieji ir pramoginiai laivai bei plūduriuojančios priemonės, o nuosavybės teise UAB „H“ valdo būtent mažuosius laivus, o ne keleivinius. Apelianto atstovė teigia, kad Lietuvos Respublikos Vidaus vandenų transporto kodekso (toliau – Kodekso) pateikiamuose plūduriuojančios priemonės ar prieplaukos apibrėžime nėra įtvirtinta, kad viena ar kita gali būti naudojami keleivių laipinimui. UAB „H“ priklausančios plūduriuojančios priemonės yra faktiškai naudojamos ne tik kaip mažųjų laivų stovėjimo įrenginys, bet atlieka ir krantinės funkciją, įstatymų nustatyta tvarka jos gali būti registruojamos ir kaip vidaus vandenų prieplauka, o reikalavimų dėl krantinės privalomos teisinės registracijos nėra. Krantinė būtent ir yra skirta tiek laivams švartuoti, tiek ir keleiviams laipinti, taigi ne tik prieplaukos gali būti naudojamos keleiviams laipinti.

6Skunde akcentuojama, jog teismui pripažinus, kad norint vykdyti keleivių vežimą vidaus vandenimis, t. y. keleivius laipinti/išlaipinti, privaloma registruoti prieplauką, formuojama ydinga praktika, varžanti subjekto teises verstis komercine veikla, kuriai nėra įtvirtinta specialiųjų reikalavimų. Atkreipiamas dėmesys, kad nuo 2012 m. liepos 1 d. keleivių vežimas vidaus vandenimis nebėra licencijuojama veikla ir jai pakanka įregistruoti vidaus vandenų transporto priemonę, gauti transporto priemonės bilietą ir galima verstis tokia veikla. Nurodoma, kad keleivių vežimas vidaus vandenimis yra komercinė veikla – atlygintinų paslaugų teikimas, o tokia veikla reguliuojama privatinės, o ne viešosios teisės normų. Vadovaujantis privatinėje teisėje galiojančiu dispozityvumo principu, nesant tiesioginio draudimo vežti keleivius, juos laipinti neužregistravus vidaus vandenų prieplaukos, arba nesant tiesioginio reikalavimo vykdant keleivių vežimą registruoti prieplauką, nėra pagrindo bausti už tai, kad teisėtai registruotos plūduriuojančios priemonės, vykdant keleivių vežimą vidaus vandenimis, buvo naudojamos keleiviams laipinti. Apelianto atstovė pabrėžia, kad ilgus metus iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. leidžiant vykdyti ginčo veiklą (nurodant ją techninės apžiūros aktuose ir bilietuose), o po to, nesikeitus teisės aktams, už ją nubaudžiant, buvo pažeistas jo teisėtų lūkesčių principas. Apelianto atstovės vertinimu, teismas neatskleidė ginčo esmės, netinkamai įvertino patį pažeidimą. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti 2015 m. rugpjūčio 28 d. Administracijos nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą V. M. atžvilgiu, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

7Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su V. M. apeliaciniu skundu. Atsiliepime paaiškinama, kad V. M. 2008 m. rugpjūčio 19 d. buvo išduotas vidaus vandenų transporto priemonės bilietas Nr. ( - ), kuriuo įregistruota plūduriuojanti priemonė, pavadinimu UAB „H“, reg. ( - ). Pagal 2013 m. gegužės 9 d. V. M. prašymą, buvo atliktas vidaus vandenų transporto priemonės perregistravimas ir naujos plūduriuojančios priemonės įregistravimas ir išduoti vidaus vandenų transporto priemonės bilietai. 2015 m. spalio 15 d. UAB „H“ pateikė prašymą atstatyti plūduriuojančios priemonės paskirtį, nustatant, kad tai yra „plaukiojanti prieplauka“, tačiau Administracija prašymo netenkino, nurodydama, kad keitimui nėra teisinio pagrindo. Atsiliepime nurodoma, kad plūduriuojančių priemonių paskirties, kuri yra nurodyta vidaus vandenų transporto priemonės biliete, apibūdinimas neužkerta galimybės naudoti jas kaip komercines prieplaukas žmonėms į laivus, kurie prisišvartuoja prie jos, įlaipinti ir išlaipinti tuo atveju, jei ši veikla bus įteisinta vadovaujantis nustatyta tvarka. Administracija nesieja V. M. padaryto pažeidimo su plūduriuojančių priemonių paskirtimi, jo esmė – tai, kad V. M. eksploatavo nustatyta tvarka neįregistruotą vidaus vandenų prieplauką. Administracija atkreipia dėmesį, kad V. M. įregistravo plūduriuojančią priemonę kaip vidaus vandenų transporto priemonę, o naudojo kaip prieplauką keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. Plūduriuojančios priemonės nebuvo įteisintos kaip prieplaukos. Pagal Administracijos direktoriaus 2010 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. V-73 „Dėl Nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukos steigimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“, siekiant prieplauką naudoti keleivių pervežimui, asmuo turi Administracijai pateikti tam tikrus dokumentus, numatytus nuostatų 16 punkte. Nuostatuose aiškiai nurodyta, kad siekiant prieplauką naudoti keleivių pervežimui, asmuo turi kreiptis į Administraciją ir įregistruoti prieplauką. V. M. neneigia, kad užsiima keleivių vežimu laivais, tačiau pagal Nuostatų nustatytas taisykles, prieplaukos įregistravęs nėra. Galiojantys teisės aktai nustato, kad keleiviams įlaipinti ir išlaipinti bei kroviniams pakrauti ir iškrauti reikia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti prieplauką. V. M. plūduriuojančios priemonės yra registruotos kaip vidaus vandenų transporto priemonės, o ne kaip prieplauka. Atsiliepime nesutinkama su tuo, kad UAB „H“ – plaukiojančios prieplaukos tinkamumą naudoti pagal paskirtį patvirtina atliekamos kasmetinės techninės apžiūros. Atliktos techninės apžiūros tikslas – įvertinti plūduriuojančių priemonių techninę būklę, bet ne patvirtinti, kad jos gali būti naudojamos kaip prieplaukos žmonėms į laivus įlaipinti ir išlaipinti.

8Pabrėžiama, kad keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui naudojant neįregistruotą prieplauką yra neužtikrinamas keleivių saugumas, kitos jų teisės. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas turėjo teisę savo transporto priemonėmis vežti keleivius, tačiau tai turėjo daryti naudodamasis teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotomis prieplaukomis, kurios privalo atitikti specialius reikalavimus. Šiuo metu apeliantas turi įteisinęs tik vieną iš prieplaukos infrastruktūros elementų – įregistruotą plūduriuojančią priemonę, kuri faktiškai naudojama kaip mobili keleivių įlaipinimo/išlaipinimo platforma. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nubaustas ne už vertimąsi komercine veikla, o dėl to, kad nustatyta tvarka eksploatavo neįregistruotą prieplauką. Atsiliepime nurodoma, kad nutarime žodžiai „komercinė veikla“ buvo pavartoti tik norint apibendrinti keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo veiklą. Atsilipime atkreipiamas dėmesys, kad V. M. buvo ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn pagal kitus ATPK straipsnius bei įspėtas ir ragintas įregistruoti prieplauką, tam jis ir pats neprieštaravo, tačiau susidūrė su problema, kad Druskininkų miesto savivaldybė nederina akvatorijos ribų, o tai yra vienas iš būtinų dokumentų norint įregistruoti prieplauką. Buvo tikimasi, kad V. M. prieplauką įregistruos ir Administracija, suprasdama šią situaciją, atsakomybės pagal šį straipsnį ilgą laiką netaikė, ginčą buvo bandoma išspręsti taikiai. Taip pat remiamasi Komisijos laivybos, vidaus vandenų prieplaukų steigimo ir naudojimo Druskininkų savivaldybėje klausimams svarstyti 2013 m. birželio 28 d. išvadomis ir pasiūlymais Nr. ( - ), kuriose nurodyta, kad UAB „H“ vykdo veiklą – veža laivais keleivius, naudodamas neįregistruotą mobiliąją prieplauką keleiviams įlaipinti ir išlaipinti.

9Apeliacinis skundas paduotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį gerinančiais pagrindais, apeliaciniame skunde keliami nuobaudos skyrimo klausimai, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

10Apeliacinis skundas netenkinamas.

11ATPK 30211 str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

12ATPK 122 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už <...> neįregistruotų nustatyta tvarka vidaus vandenų uostų, vidaus vandenų prieplaukų, išskyrus nekomercinių mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų prieplaukas <...>.

13Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Administracijos nutarimas V. M. surašytas už administracinį teisės pažeidimą, kurio esmė – prieplaukos neįregistravimas teisės aktų nustatyta tvarka, o būtent – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus vandenų uostų ir prieplaukų steigimo ir registravimo nuostatų patvirtinimo 3 p. reikalavimo pažeidimas. Šiame punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama naudoti uostus ar prieplaukas, kurie neįtraukti į įsteigtų uostų ar prieplaukų registravimo sąrašą.

14Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas plūduriuojančias priemones naudojo kaip prieplauką keleiviams įlaipinti ir išlaipinti, žinodamas, kad pažeidžia įstatymo numatytą registracijos reikalavimą. Kaip teisingai nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, pagal Nuostatų 1 punktą, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti yra naudojami vidaus vandenų uostai ir vidaus vandenų prieplaukos. Prieplauka turi atitikti Nuostatų 10 ir 11 punktuose numatytus reikalavimus ir būti įsteigta bei įregistruota Nuostatų 12 – 22 punktuose numatyta tvarka. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. buvo įregistruota UAB „H“ priklausanti plūduriuojanti priemonė, pavadinimu „( - )“, kurios paskirtis – plaukiojanti prieplauka, laisvų plaukiojimo, stovėjimo, išplaukimo, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti (t. 1, b. l. 9 – 12). Ši paskirtis nurodyta 2008 m. rugsėjo 19 d. vandenų transporto priemonės biliete Nr. 102, prieplauka taip pat buvo įregistruota Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre.

15Tačiau 2013 m. gegužės 9 d. V. M. pateikė prašymą atlikti vidaus vandenų transporto priemonės perregistravimą bei naujos plūduriuojančios priemonės įregistravimą ir išduoti vidaus vandenų transporto priemonės bilietus. Administracija patenkino apelianto prašymą ir įregistravo dvi vidaus vandenų transporto priemones – plūduriuojančią priemonę ( - ) ir plūduriuojančią priemonę ( - ). 2013 m. birželio 11 d. išduoti bilietai Nr. ( - ) ir ( - ), pagal kuriuos abi priemonės yra įregistruotos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre, nurodant jų paskirtį – mažųjų, pramoginių, sportinių ir asmeninių laivų stovėjimo įrenginys (t. 1, b. l. 17 -24, 25 – 32). T. y. prieplaukos paskirtis, padalinant ją į dvi plūduriuojančias priemones, pasikeitė ir todėl atitinkamai turėjo būti laikomasi būtent šioms vidaus vandenų transporto priemonėms taikomų teisės aktų reikalavimų. Pagal teisės aktų reikalavimus, plūduriuojančios priemonės negali būti naudojamos keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui. Pagal jau minėtą Nuostatų 1 punktą, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas galimas tik vidaus vandenų uostuose ir vidaus vandenų prieplaukose. Pačios savaime plūduriuojančios priemonės negali būti laikomos nei vidaus vandenų uostu, nei vidaus vandenų prieplauka. Priešingai, pagal Nuostatų 10 punkto 1 papunktį, debarkaderis (t. y. konkreti plūduriuojančios priemonės rūšis – plaukiojanti prieplauka, kurią ir naudoja V. M.) yra sudėtinė prieplaukos dalis. Pridurtina, kad šiuo atveju kaip nepagrįstas atmetamas ir apelianto atstovės nurodomas argumentas, kad jo naudojamos vidaus vandenų transporto priemonės gali būti naudojamos ir kaip krantinė, o krantinė taip pat yra teisėta keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo priemonė, kadangi pagal Nuostatų 8 punkto 2 papunktį, krantinė gali būti ir sudedamoji uosto dalis. Kaip minėta, uostui, kaip ir prieplaukai, yra keliamas specialus registracijos reikalavimas, o V. M. nėra įregistravęs nei uosto, nei prieplaukos.

16Kaip nurodyta, prieplauka turi būti įsteigta ir įregistruota Nuostatų nustatyta tvarka, laikantis Nuostatuose išdėstytų reikalavimų. Tik tokiu atveju ji gali būti teisėtai naudojama keleivių įlaipinimui ir išlaipinimui. Šioje byloje pagrįstai konstatuota, kad V. M. vidaus vandenų transporto priemones – plūduriuojančias priemones naudojo kaip prieplauką, tačiau jos neįregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Šis faktas konstatuotas tiek bylos medžiagoje – tiek nuotraukose, patvirtinančiose keleivių įlaipinimo, pervežimo ir išlaipinimo faktą (t. 1, b. l. 67), tiek 2013 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. 3-355 Laivybos, vidaus vandenų prieplaukų steigimo ir naudojimo Druskininkų savivaldybėje klausimams svarstyti, išvadose ir siūlymuose, kuriuose nurodoma, kad UAB „H“ vykdo veiklą, t. y. veža keleivius, naudodamas neįregistruotą mobiliąją prieplauką keleiviams įlaipinti ir išlaipinti (b. l. 156 – 159). Faktą, kad V. M. suvokė, jog pasikeitė jo naudojamos priemonės paskirtis, patvirtina ir tai, kad pats asmuo Administracijai 2015 m. spalio 15 d. teikė prašymą atstatyti plūduriuojančios priemonės paskirtį, nustatant, kad tai yra „plaukiojanti prieplauka – laivų priplaukimo, stovėjimo, išplaukimo, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti“. T. y. teikdamas prašymą, žinojo, kad naudojasi plūduriuojančia priemone kaip prieplauka, nors toks statusas nebuvo įregistruotas. Be to, V. M. siekia įteisinti prieplaukos teisinį statusą ir ginčuose su Druskininkų savivaldybe.

17Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad V. M. pažeidė Nuostatų 3 punkto reikalavimą, kadangi Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojo plūduriuojančią priemonę kaip prieplauką, kuri nebuvo įtraukta į įsteigtų uostų ar prieplaukų registravimo sąrašą. Šio teisės akto pažeidimas sudaro administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 122 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Apygardos teismas pažymi, kad teisinė bet kokio daikto registracija, kai ji būtina, nėra savitikslė. Ji neturi būti vertinama tik kaip formalus reikalavimas, kurio turi laikytis savininkas. Registracija sudaro sąlygas ir tam, kad valstybė žinotų, koks asmuo yra konkretaus, specifinio tikslo ir paskirties daikto savininkas ar valdytojas iš kurio gali reikalauti teisės aktuose nustatytų pareigų laikymosi. Tokiu būdu valstybė be kita ko gali užtikrinti padidinto pavojaus šaltinio – transporto priemonės ir jos valdytojo kontrolę, būti informuota, jog tik tinkamos, atitinkančios visus techninius reikalavimus, tinkamai prižiūrimos, apdraustos priemonės būtų eksploatuojamos ir pan. Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad teisės aktuose nustatyti specifiniai registravimai keleivių įlaipinimu ir išlaipinimui į vandens transporto priemones būtent tam, kad būtų užtikrintas keleivių saugumas, dalyvaujant padidinto pavojaus šaltinio transporto priemonių eisme. Taigi apelianto atstovės nurodomas argumentas, jog jokios nuostatos tiesiogiai nedraudžia naudoti teisėtai registruotų plūduriuojančių priemonių naudoti keleiviams laipinti yra atmetamas, kadangi šiuo atveju tokia nepagrįstai plati interpretacija keltų tiesioginę grėsmę visuomenės saugumui ir pažeistų viešąjį interesą. Nurodytina, kad teisės normos, o būtent Nuostatų 1 punktas, tiesiogiai nustato, kad keleivių įlaipinimui ir išlaipinimų gali ir turi būti naudojami tik vidaus vandenų uostai ir vidaus vandenų prieplaukos, kuriems yra nustatyti griežti saugumo reikalavimai.

18Taip pat atmetamas apeliacinio skundo argumentas dėl apelianto kaltės darant šį administracinį teisės pažeidimą. Iš teismui pateiktos medžiagos ir teismo nutartyje aukščiau išdėstytų argumentų, akivaizdu, kad apeliantas suvokė teisės aktų reikalavimus, susijusius su prieplaukos registracija, sąmoningai jų nepaisė, taigi V. M. kaltė dėl teisės pažeidimo padarymo yra įrodyta. Apygardos teismas taip pat pabrėžia, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl komercinės veiklos vykdymo teisėtumo bei galiojančios plūduriuojančių priemonių techninės apžiūros yra vertinami kaip šalutiniai ir nesusiję su konkretaus ginčo esme, kadangi jie nei patvirtina, nei paneigia esmines situacijai aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, gali būti siejami tik su apelianto vykdoma komercine veikla, tačiau šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra keliamas klausimas dėl apelianto vykdomos komercinės veiklos teisėtumo. Teismui suprantami sunkumai, kuriuos patiria asmuo siekiantis tinkamos eksploatuojamų priemonių registracijos, tačiau pastebi, kad dėlto kilę ginčai su Druskininkų savivaldybe negali būti pateisinama priežastimi dėl transporto priemonių netinkamos registracijos. Ši aplinkybė nepanaikina fakto, kad V. M., neįregistravęs prieplaukos, naudojo plūduriuojančias priemones kaip prieplauką, taip pažeisdamas privalomos prieplaukos registracijos reikalavimą.

19Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus ir vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

20netenkinti apelianto atstovės advokatės Sigitos Galbuogienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nutarties.

Proceso dalyviai