Byla 2SA-39-275/2012
Dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolės Terezos Gerasimovič atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, civilinėje byloje pagal antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo,

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Antstolė Tereza Gerasimovič pateikė teismui pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo, kuriuo prašė patvirtinti, kad ji iš varžytinių pardavė skolininkei G. V. priklausančią ½ 1,5600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), dalį pirkėjui T. M.

4II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti antstolės Terezos Gerasimovič pateiktą 2011 m. gegužės 27 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 3.32.-S013514. Teismas konstatavo, jog iš vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/00690 esančių dokumentų matyti, kad 2009-05-18 antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdymui buvo priimtas 2009-04-09 Druskininkų miesto apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-603-418/2009 dėl 124,32 Lt išieškojimo iš skolininkės G. V. išieškotojo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ naudai. Iš vykdomojoje byloje esančio 2011-03-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad skolininkė G. V. yra 1,5600 ha ūkio paskirties žemės sklypo, esančio adresu ( - ), bendrasavininke ir jai priklauso ½ dalis minėto žemės sklypo. 2009-06-05 turto arešto aktu antstolė Tereza Gerasimovič areštavo skolininkei priklausančią žemės sklypo dalį. 2011-04-27 buvo paskelbtos aukščiau nurodyto žemės sklypo varžytinės. 2011-04-27 ½ 1,5600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio adresu ( - ), dalį už 1 350 Lt iš varžytinių nupirko pirkėjas T. M. Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 1,5600 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį adresu ( - ) G. V., D. G., V. J. G., O. G. gavo tam tikromis dalimis paveldėjimo būdu, todėl G. V., D. G., V. J. G., O. G. yra minėto žemės sklypo bendraturčiai, kuriems šis žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, o tai reiškia, kad kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybe, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 str.). Tokiu būdu šiuo metu nustatyta tik skolininkės G. V. žemės sklypo idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje su kitais bendraturčiais, naudojimosi tvarka šia dalimi nenustatyta, ši dalis nesuformuota kaip atskiras savarankiškas daiktas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas pagal skolininkės G. V. skolas (CPK 667 str.). Taip pat skolos išieškotojui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ dydis nėra proporcingas iš varžytinių parduodamo žemės sklypo pardavimo kainai, kadangi įsiskolinimas sudaro 124,32 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų, o prašomo patvirtinti pardavimo iš varžytinių akto žemės sklypo pardavimo kaina lygi 1 350 Lt. Todėl yra pagrindas netenkinti antstolės Terezos Gerasimovič kontoros pareiškimo dėl šio žemės sklypo dalies pardavimo iš varžytinių akto patvirtinimo ir atsisakyti patvirtinti 2011-05-27 aktą Nr. 3.32.-S013514, pagal kurį iš varžytinių parduota skolininkei G. V. priklausanti ½ dalis 1,5600 ha žemės ūkio paskirties sklypo, esančio adresu ( - ), pirkėjui T. M.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7Antstolė Tereza Gerasimovič atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir, išsprendus klausimą iš esmės, patvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodo, teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš Civilinio proceso kodekso 667 straipsnyje suformuluotos proceso teisės normos turinio matyti, jog skolininkui priklausanti turto dalis turi būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos, t.y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais - bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet bendraturčių dalys visiškai nenustatytos. Esant nustatytai idealiajai turto daliai, Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio normos neįpareigoja nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Pagal formuojamą teismų praktiką tais atvejais, kai remiantis viešo registro duomenimis skolininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio, dalis yra žinoma, priverstinio vykdymo metu neturi būti nustatoma realioji turto dalis, o priverstinio vykdymo procese išieškojimas galimas, esant nustatytai tiek skolininko turto idealiajai daliai, tiek realiajai daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-542/2007; 2006-09-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2006; 2005-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2005; 2005-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005). Todėl skolos išieškojimas galėjo būti nukreiptas į skolininkei G. V. priklausančią 1/2 dalį žemės ūkio paskirties sklypo, kurio bendras plotas 1,5600 ha, esančio ( - ). Civilinio kodekso 4.75 straipsnis nustato, kad turtas, esantis bendraturčių nuosavybe, valdomas, naudojamas ir disponuojamas jų bendru susitarimu. Teismas nenurodė, kodėl žemės sklypo bendraturčiai negali pasinaudoti Civilinio kodekso 4.75 ir 4.80 straipsnių jiems suteiktomis teisėmis, susitarti dėl žemės sklypo bendro naudojimo ar nustatyti savo sklypo dalies ribas ir suformuoti atskirą sklypą. Jei kyla bendraturčių ginčas dėl naudojimosi daiktu tvarkos, ji nustatoma teismo tvarka ginčo teisena pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Taigi įgyvendinti savo bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir atsidalyti savo dalį arba nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką turi skolininkas ar kitas turto bendraturtis, o teismai negali priskirti šios pareigos išieškotojui ir antstoliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Teismas taip pat pasisakė dėl skolos dydžio ir iš varžytynių parduoto turto kainos proporcingumo. Antstolis vykdydamas priverstinį išieškojimą privalo paisyti tiek skolininko, tiek išieškotojo bei kitų proceso dalyvių interesų ir imtis priemonių, kad skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra nebūtų pažeista. Skolininkė nedirba, piniginių lėšų areštuotose skolininkės banko sąskaitose nėra, kitų pajamų nenustatyta. Todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalimi, 664 straipsniu, atsižvelgiant į teisėtą išieškotojo interesą - kuo greičiau ir visa apimtimi patenkinti savo reikalavimą, išieškojimas buvo nukreiptas į tokį skolininkės turtą, kurio turėtų užtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidos padengti. Todėl buvo paskelbtos varžytynės skolininkei G. V. priklausančiai areštuotai 1/2 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ). Apie patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo buvo pranešta tiek skolininkei, tiek išieškotojui. Skolininkė galėjo ir privalėjo domėtis bylos eiga (CPK 644 str. 4 p.) bei sąžiningai naudotis jai suteiktomis vykdymo procese teisėmis, taip pat laiku ginčyti turto įkainojimą, varžytynių paskelbimą ir kt. (CPK 643 str. 4 p.). Tačiau jokių skundų, pastabų, pretenzijų ar prašymų dėl varžytynių skolininkės nekilnojamojo turto daliai paskelbimo gauta nebuvo. 2011-05-27 įvykus pirmosioms varžytynėms, minėtas nekilnojamasis turtas parduotas sąžiningam pirkėjui T. M.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

11Apeliantė teigia, kad turėjo teisę parduoti skolininkei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią idealiąją žemės sklypo dalį, kai nėra nustatyta realioji skolininkei priklausanti žemės sklypo dalis, antstolė neturėjo siūlyti bendrasavininkiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nustatymo, kaip kad tai numato Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis. Antstolė savo argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nurodo kasacinio teismo išaiškinimus, pateiktus 2007-12-05, 2006-09-06, 2005-02-23, 2005-09-28 nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-542/2007, 3K-3-448/2006, 3K-3-121/2005, 3K-3-360/2005. Ypač yra akcentuojami kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2007-12-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007, t.y. išaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nuostatos dėl skolininko (fizinio asmens), kuris yra bendraturtis su kitais asmenimis, turto nustatymo gali būti taikomos tik tuo atveju, kai bendraturčių dalys nenustatytos, t.y. kai turtas valdomas, naudojamas ar juo disponuojama bendrosios jungtinės nuosavybės teise ar tam tikrais atvejais - bendrosios dalinės nuosavybės teise, bet konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos, kad išieškojimas galimas esant nustatytai tiek idealiajai, tiek realiajai daliai, nes Civilinio proceso kodekso normos neįpareigoja būtinai nustatyti realiosios skolininkui priklausančio turto bendroje nuosavybėje dalies. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi šiais išaiškinimais, nes antstolės nurodomose bylose kasacinis teismas sprendė dėl butų, pastatų dalių pardavimo iš varžytynių klausimus, o nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl žemės ūkio paskirties sklypo, kuris priklauso bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje iš varžytynių buvo parduota idealioji žemės sklypo dalis, nesant nustatytos konkrečios skolininko dalies jo bendrojoje dalinėje nuosavybėje su kitu asmeniu, pripažino, kad antstolio veiksmai neatitiko Civilinio kodekso 4.89 straipsnio 1 dalies ir 1964 m. 1964 m. Civilinio proceso kodekso 604 straipsnio (šiuo metu Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2003). Pažymėtina, kad šioje nutartyje buvo nurodyta, jog bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik dalies nustatymą nuosavybės teisėje (idealioji dalis), bet ir aiškiai apibrėžtos, jo idealiąją dalį atitinkančios realios dalies nustatymą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į 2008-01-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalgą, kuria buvo apibendrinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, kai turtas parduodamas iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui (apžvalgoje pateikti 2005-2007 metų Lietuvos bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimui reikšmingi išaiškinimai, susiję su areštuoto turto įkainojimu, pardavimu iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui, varžytynių akto tvirtinimu ir jo pripažinimu negaliojančiu). Apžvalgoje nurodyta, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.) arba preziumuojama, kad dalys yra lygios (CK 4.73 str. 4 d.), todėl, Civilinio kodekso 4.73 straipsnį aiškinant kartu su Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, darytina išvada, kad šis reglamentavimas apima skolininkui priklausančios dalies nustatymą jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nenustatyta (Teismų praktika Nr. 28, P. 259). Apžvalgoje taip pat nurodoma, kad ir kreditorius turi teisę prašyti teismo nustatyti skolininko naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi tvarką. Įvertinus aplinkybes, kad nėra nustatyta bendraturtės G. V. dalis turte, kad išieškojimas turi būti nukreipiamas tik į skolininkei priklausančią dalį turte, kad nebūtų pažeistos kitų bendraturčių teisės, darytina išvada, jog antstolė, areštavusi skolininkės G. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, turėjo pasiūlyti bendraturčiams kreiptis į teismą dėl skolininko naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi nustatymo. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad bendraturčiai yra atsisakę kreiptis į teismą dėl tokios naudojimosi tvarkos nustatymo ar nėra galimybės nustatyti naudojimosi tvarką.

12Apeliantės prašymas dėl varžytinių akto tvirtinimo negali būti tenkinami ir dėl to, kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar skolininkei priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalis buvo įkainota rinkos verte. Be to, kai nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklypu, yra galimybė skolininkui priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą. Tai, kad byloje nebuvo ginčijama žemės sklypo pardavimo kaina, dar nereiškia, kad turi būti patvirtinamas turto pardavimo iš varžytynių aktas, nes kasacinis teismas yra nurodęs, jog teisėjas, tvirtindamas varžytynių aktą, konstatuoja antstolio veiksmų teisėtumą, todėl jis, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti turto pardavimui iš varžytynių reikšmingas faktines aplinkybes bei tai, ar šiame procese buvo laikytasi teisės normų reikalavimų ir nepažeisti esminiai civilinio proceso principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2006). Tvirtindamas varžytynių aktą teisėjas turi patikrinti, ar buvo laikytasi teisės normų reikalavimų, susijusių su turto areštavimu bei jo įkainojimu, vykdymo procese dalyvaujančių bei kitų suinteresuotų asmenų teisių apsauga ir varžytynių organizavimu ir vykdymu. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalies normoje nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo nustatyta parduodamos žemės sklypo dalies kaina, t.y. 1 248 Lt, nes byloje nėra jokių duomenų, kokia yra viso žemės sklypo rinkos kaina, kokia skolininkės dalies rinkos kaina.

13Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, t.y. panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

15Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai