Byla 2A-2531-590/2012
Dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,

2teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „MS Transport“ ir atsakovo V. A. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MS Transport“ ieškinį atsakovui V. A. dėl žalos atlyginimo regreso teise, trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“.

4Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. A. 31 175,43 Lt žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš darbuotojo V. A. vairuotos transporto priemonės – vilkiko Renault Magnum, valstybinis Nr. ( - ) Rusijos Federacijos teritorijoje 2010-06-02 buvo pagrobta dalis krovinio. Vagystė įvyko dėl to, kad darbuotojas, pažeisdamas nustatytą tvarką, buvo sustojęs nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Ieškovas atlygino krovinio savininko draudimo bendrovei padarytą žalą – 31 175,43 Lt ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą darbuotoją. Su darbuotoju V. A. 2010-01-04 buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad avansas atsakovui buvo sumokėtas prieš reisą, kad jis turėjo pakankamai pinigų stovėjimo aikštelei ir tai buvo ne primas jo reisas į Rusiją, anksčiau visuomet sustodavo tinkamose vietose, jo darbo stažas 10 metų, todėl jis turėjo žinoti, kur sustoti. Be to, atsakovas, iškilus nenumatytoms aplinkybėms, turėjo pareigą susisiekti su ieškovo įmone.

6Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių nėra atsakovo kaltės. Atsakovas elgėsi rūpestingai, 2010-06-14 (pirmadienį) atvykęs į iškrovimo vietą – RAB „Štibel Eltron“ sandėlius ir sužinojęs, kad išsikrauti nepavyks, nes tuo metu Rusijos Federacijoje buvo nedarbo diena, iš krovinio gavėjo gavo nurodymus palaukti šalia jų sandėlio. Atsakovas patikintas, kad vietovė saugi ir vykdydamas gavėjo instrukcijas, pastatė transporto priemonę šalia sandėlio ir pats nakvojo transporto priemonėje. Tą naktį, praplėšus puspriekabės tentą, buvo pavogta dalis krovinio. Tai pastebėjęs, atsakovas iškart kreipėsi į policiją, informavo ieškovo direktorių, iškraunant krovinį dalyvavo ir RAB „Štibel Eltron“ draudiko ekspertas. Atsakovas nurodė, kad kitą dieną po to, kai grįžo į Vilnių, atvyko į darbovietę, parašė pasiaiškinimą ir netrukus buvo išsiųstas į kitą reisą, tik 2010-08-27 buvo atleistas, 2010-11-29 ieškovas pateikė pretenziją. Pažymėjo, kad materialinės atsakomybės sutartis yra dvišalė, darbdavys turėjo pareigą informuoti darbuotoją apie pakeliui esančias saugomas aikšteles, sumokėti avansą, nes tokios aikštelės mokamos, tačiau šios pareigos nevykdė, ganėtinai brangiam krovinio gabenimui buvo pasirinkta tentinė puspriekabė. Teigė, kad ieškovas turėjo apsidrausti savo atsakomybę ir žalos reikalauti iš draudiko, nes šiuo atveju nėra atsakovo kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagrindinė aplinkybė, kuria remiasi ieškovas yra tai, kad atsakovas buvo supažindintas su nurodymais vairuotojams, tačiau atsakovui tas dokumentas nebuvo pateiktas iki įvykio, neaišku, kada atsakovas jį pasirašė. Paaiškino, kad atvykęs į iškrovimo vietą, negalėjo važiuoti daugiau nei 100 km atgal iki saugomos aikštelės, nes taip būtų pažeidęs maršrutą ir gavęs baudą. Taip pat ginčija žalos dydį, nes jis nepagrįstas, kildinamas iš taikaus susitarimo tarp draudimo kompanijos ir ieškovo, o ne iš realių nuostolių. Prašė atsižvelgti į atsakovo sunkią turtinę padėtį.

7Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, atsakovas yra tinkamas ir jis privalo atlyginti žalą. Patvirtino, kad ieškovas ir trečiasis asmuo 2009-06-19 sudarė Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZU Nr. 1098600 ir jo priedai), kuria laikotarpiu nuo 2009-07-21 iki 2010-07-20 UAB DK „PZU Lietuva“ Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 011 (toliau – Taisyklės) pagrindu buvo apdrausta krovinių vežėjo atsakomybė. Pažymėjo, kad Draudimo liudijimo Priede Nr. 2 – Nurodymai vairuotojams, nurodoma, kad vairuotojai privalo: poilsiui, sustojimui ir stovėjimui, išskyrus neišvengiamų ir privalomų sustojimų atvejus, NVS šalyse pasirinkti vietą saugomoje stovėjimo aikštelėje arba prie stacionarių milicijos postų. Taip pat nurodyta, kad draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos už žalą, atsiradusią neįvykdžius aukščiau išvardintų nurodymų, kai bus nustatyta, kad žala atsirado dėl draudėjo, jo atstovo ar su juo susijusių asmenų tyčios ar didelio neatsargumo. Paaiškino, kad 2011-08-24 buvo gautas draudėjo UAB „MS Transport“ pranešimas, kad 2010-06-14 įvyko minėta vagystė. Atlikus įvykio žalos bylos administravimą, įvykis buvo pripažintas nedraudžiamuoju, nes draudėjas pažeidė pareigas, t. y. nevykdė saugaus krovinio transportavimo, nesirūpino automobilio ir juo vežamo krovinio apsauga, sustojo nesaugomoje stovėjimo aikštelėje.

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. A. ieškovui UAB „MS Transport“ 20 280 Lt žalos ir 1 379 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo UAB „MS Transport“ atsakovui V. A. 1 064 Lt bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog elgėsi apdairiai ir rūpestingai, laikydamasis nustatytų taisyklių ar, kad tos taisyklės jam nebuvo žinomos, o ieškovas įrodė, kad dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) ir didelio neatsargumo patyrė žalą, kurią atsakovas turi atlyginti. Teismas laikė nustatytu faktą, kad atsakovas savo neveikimu, t. y. nevykdamas į saugomą aikštelę, pažeidė nurodymus vairuotojams. Teismas įvertino, kad žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) faktai byloje yra nustatyti. Teismas pripažino, kad atsakovo pasirinkta stovėjimo vieta nesaugomoje stovėjimo aikštelėje sukūrė sąlygas vagystei ir tokiu būdu prisidėjo prie atsiradusios žalos, t. y. yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Atsakovo kaltę teismas taip pat laikė nustatyta, nes jis pažeidė nurodymus vairuotojams, nenuvyko į saugomą stovėjimo aikštelę, tai įrodo atsakovo didelį neatsargumą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovą su ieškovu teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai, žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, atsakovas vyko į komandiruotę, ieškovo įsakymo pagrindu. Taigi, teismas, nustatęs visas darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygas bei remdamasis DK 255 str. 3 p., ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą laikė pagrįstu, todėl tenkino. Tačiau teismas, vadovaudamasis DK 257 str. 5 d., įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas atlygintiną žalą sumažinti iki 20 000 Lt. Teismas taip pat nurodė, kad išlaidos – 280 Lt tarptautinio banko pavedimo mokesčiai, yra tiesiogiai susijusios su žalos atlyginimu, išlaidas ieškovas patyrė dėl atsakovo kaltės, todėl teismas jas priteisė ieškovo naudai iš atsakovo.

9Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „MS Transport“ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo dalį, kurioje priteistos žalos dydis mažinamas iki 20 000 Lt panaikinti ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas piktybiškai ignoravo jam duotus darbdavio nurodymus nakvoti tik saugomose aikštelėse arba prie milicijos postų. Atsakovas puikiausiai žinojo apie aukštą vagystės pavojų, pervežant krovinius Rusijos federacijos teritorijoje. Toks vienos iš pagrindinių taisyklių nesilaikymas laikytinas kaip stipriai sunkinantis atsakovo kaltę. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turėjo atsižvelgti į pervežamo krovinio didelę vertę ir vežti kitokio pobūdžio priekaba. Pervežti tokio pobūdžio krovinį tentinėmis priekabomis yra priimtina ir beveik be išimčių taikoma pervežimų praktika. Vežtinas krovinys negali būti laikomas kaip ypatingai brangus (pavogta 105 vienetai prekių iš 210 vienetų priimtų vežimui, kurių vertė sudaro pusę krovinio vertės – apie 60 000 Lt), t. y. krovinio vertė nebuvo niekuo ypatinga, kas verstų keisti pervežimui skirtą įrangą. Pažymi, jog teismas konstatavo, kad atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, tačiau remiantis byloje esančiu K. B. gimimo liudijimu, minėta nepilnametė nėra atsakovo duktė. Byloje nėra nustatyta, ar K. B. auginama atsakovo šeimoje, ar auga kartu su savo tėvu; jei ji auga atsakovo šeimoje, tai koks skiriamas išlaikymas iš jos tikrojo tėvo ir t. t. Be to teismas konstatavo, kad atsakovas turi paėmęs paskolą iš banko, tačiau byloje nebuvo nustatyta, ar paskolos atsakovas nėra grąžinęs. Išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad faktiškai visi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagrindai, turintys pagrįsti jo sprendimą sumažinti atlygintinos žalos dydį yra ne tik kvestionuotini, bet ir dalis iš jų akivaizdžiai nepagrįsti, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje turi būti panaikintas, o ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini visiškai.

10Atsakovas V. A. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-12 sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimai dėl 20 280 Lt nuostolių priteisimo buvo tenkinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad parašas ant Nurodymų vairuotojams trečio puslapio nepaneigia atsakovo argumentų, jog dokumentas buvo pasirašytas jau po krovinio vagystės, o ieškovo vadovas Mindaugas Skrebė, sukeičiant pirmąjį dokumento puslapį, galėjo dokumente nurodyti ieškovui palankią datą. Nors civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, tačiau apie ieškovo vadovo Mindaugo Skrebės sąžiningumą galima spręsti iš jo pasirašytame ieškinyje melagingai nurodomų aplinkybių, jog atsakovas po įvykio grįžęs iš reiso neva atsisakė rašyti paaiškinimą ir kelias dienas iš eilės nepasirodė darbo vietoje. Tokie ieškovo vadovo teiginiai buvo paneigti neginčijamais rašytiniais įrodymais, kurie ne tik įrodo, kad atsakovas rašytinį įvykio paaiškinimą ieškovo vadovui pateikė, bet ir tai, kad 2010-06-16 grįžęs iš reiso į Lietuvą atsakovas kitą dieną (t. y. 2010-06-17) atvyko į darbą, ir jau 2010-06-18 atsakovas buvo komandiruotas į kitą reisą. Taigi, ieškovo vadovo Mindaugo Skrebės teiginys apie atsakovo neatvykimą kelias dienas į darbą, taip pat yra melagingas. Kylant pagrįstų abejonių dėl dokumento pasirašymo datos, 2010-01-04 diena datuotų Nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais, įrodomoji reikšmė turėtų būti vertinama kritiškai. Pažymi, jog nesant aiškiems darbdavio nurodymams, darbo tvarkai dėl vežamo krovinio saugumo užtikrinimo, taip pat ieškovo darbo organizavimo praktikoje egzistuojant normai, kad atvažiavus į iškrovimo vietą vairuotojas gali laukti išsikrovimo prie krovinio gavėjo sandėlių, atsakovo priimtas sprendimas naktį praleisti prie krovinio gavėjo saugumo posto esančioje apšviestoje aikštelėje, liekant nakvoti transporto priemonėje, vertintini kaip pakankamai apdairūs ir rūpestingi krovinio saugumo užtikrinimo atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo argumentų, jog grįžimas daugiau nei 100 km atgal į mokamą aikštelę, kurioje atsakovas buvo sustojęs savaitgalį, būtų ekonomiškai nepagrįstas ir neūkiškas, taip pat neįvertino aplinkybių, jog atsakovui buvo likę pinigų tik eurais, o Rusijoje eurais atsiskaitymas nėra galimas, be to, šie pinigai buvo skirti kurui. Atsakovas kitokio sprendimo priimti praktiškai ir negalėjo, kadangi jo pasirinkimo galimybės buvo apribotos jam patikėtų lėšų trūkumu. Nurodo, kad atsakovas suvokė, jog pasirinkta sustojimui vieta yra saugoma (transporto priemonė pastatyta vos už 20 m. nuo krovinio gavėjo saugumo posto) ir pakankamai saugi. Atsakovas, gavęs nurodymus iš saugumo poste dirbusių darbuotojų išsikrovimo laukti šalia saugumo posto esančioje aikštelėje, pagrįstai tikėjosi, kad krovinio saugumą prižiūrės saugumo poste dirbantys krovinio gavėjo darbuotojai. Atsakovas mano, kad dėl įvykusios krovinio vagystės atsakovo kaltės nėra, kadangi atsakovas nurodytų aplinkybių kontekste priėmė pagrįstą ir ieškovo interesus geriausiai atitinkantį sprendimą, elgėsi pakankamai apdairiai ir rūpestingai bei ėmėsi visų reikalingų, nuo jo priklausančių, priemonių krovinio saugumui užtikrinti. Taigi, nesant vieno iš darbuotojo materialinės atsakomybės taikymui būtinų elementų, ieškovo ieškinys tenkintas nepagrįstai. Be to, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad ieškovo patirtos 280 Lt tarptautinių banko pavedimų mokesčių išlaidos yra tiesiogiai susijusios su žalos atlyginimu, nevertino, ar tokios išlaidos buvo būtinos esamoje situacijoje. Ieškovas Rusijos draudimo kompanijai ??? SK „PARI“ sutartą sumą atlygino keturiais bankiniais mokėjimo pavedimais, kurių kiekvienas kainavo po 70 Lt. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo juridiniam asmeniui sąlyginai nedidelės sumos sumokėti vienu bankiniu pavedimu ir nepatirti 210 Lt papildomų bankinių pavedimų išlaidų.

11Atsiliepimu į ieškovo UAB „MS Transport“ apeliacinį skundą atsakovas V. A. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovo sprendimą likti per naktį ir laukti išsikrovimo prie krovinio gavėjo sandėlių lėmė aplinkybės, jog ieškovo įmonėje nebuvo aiškios darbo tvarkos, kad sustojimus galima atlikti tik saugomose aikštelėse; priešingai, pagal bendrą įmonėje nusistovėjusią praktiką atvažiavus į iškrovimo vietą vairuotojams buvo įprasta laukti iškrovimo per naktį ar savaitgalį prie krovinio gavėjo sandėlių; be to, ieškovo įmonėje vairuotojai nebuvo apmokyti ar instruktuoti, kokios aikštelės yra laikomos pakankamai saugiomis, kokius saugumo kriterijus jos turi atitikti ir pan. (1); iš krovinio gavėjo atstovų – saugumo posto darbuotojų buvo gauti nurodymai likti per naktį šalimais esančioje aikštelėje (2); atsakovas suvokė, jog pasirinkta sustojimui vieta yra saugoma (transporto priemonė pastatyta vos už 20 metrų nuo krovinio gavėjo saugumo posto) (3); atsakovo grįžimas atgal į mokamą aikštelę būtų buvęs ne tik kad ūkiškai ieškovo atžvilgiu neprotingas, bet ir dėl susiklosčiusių aplinkybių neįmanomas (4); pati ieškovo administracija, turinti galimybę sekti atsakovo vairuojamos transporto priemonės judėjimo maršrutą bei pasirinktas sustojimui vietas, neprieštaravo ir nedavė kitokių nurodymų dėl atsakovo pasirinktos sustojimo vietos (5). Atitinkamai ieškovo teiginiai, jog atsakovas piktybiškai ignoravo darbdavio nurodymus ar nesilaikė elementarių saugumo reikalavimų ir pagrindinių taisyklių, yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Minėtų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog siekdamas užtikrinti krovinio saugumą vairuotojas liko nakvoti transporto priemonėje. Pažymi, jog ieškovo nesirūpinimas transporto priemonių saugumu (pažymėtina, jog tentinės puspriekabės gali būti aprūpintos perimetrine signalizacija) tik patvirtina nesąžiningą elgesį darbuotojų atžvilgiu, kai pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartis kone minimalius atlyginimus gaunantiems darbuotojams primetami neproporcingai dideli įsipareigojimai ir atsakomybė, o darbdavys jokių įsipareigojimų darbuotojui perduotų materialinių vertybių atžvilgiu neprisiima. Atsakovas taip pat pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą rašytinį įrodymą – 2012-04-30 išrašą iš Gyventojų registro tarnybos internetinės duomenų bazės dėl K. B. deklaruotos gyvenamosios vietos, kuris patvirtina, jog K. B. auga atsakovo šeimoje. K. B. biologinis tėvas K. A. prie dukters išlaikymo jau kuris laikas neprisideda. Kadangi K. B. atsakovo sutuoktinei M. B. gimė ne santuokoje, dukters išlaikymo klausimas teismine tvarka nebuvo išspręstas. Atitinkamai, prie atsakovo šeimoje augančios K. B. išlaikymo kiek galėdamas prisideda atsakovas. Visgi, atsakovo ir jo sutuoktinės M. S. kartu gaunamos mėnesinės pajamos sudaro vos du tūkstančius litų, kas faktiškai yra tik kiek daugiau nei viešai skelbiama skurdo riba.

12Atsiliepimu į atsakovo V. A. apeliacinį skundą ieškovas UAB „MS Transport“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad būtent draudimo sąlygose pateikti nurodymai vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais ir buvo pagrindas ieškovui analogiškus nurodymus išdėstyti savo vidiniuose aktuose, reglamentavusiuose atsakovo elgesį ir pareigas, atliekant jam patikėto krovinio pervežimą. Būtent šių nurodymų ir taisyklių nesilaikymas yra pagrindas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti. Byloje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad atsakovas minėtų nurodymų nesilaikė ir sustojo nakvoti ne saugomoje aikštelėje. Šios aplinkybės neneigia net ir pats atsakovas, nurodydamas visą eilę jokiais įrodymais nepagrįstų pasiteisinimų, kad jis liko nakvoti tariamai prie apsaugos posto, kurio darbuotojai žadėjo jį saugoti, o keliauti atgal į saugomą aikštelę buvę per toli ir ekonomiškai nepagrįsta. Nurodo, kad atsakovas, naudodamas iš konteksto ištrauktą teiginį apie tai, kad ieškovo vidaus norminiai aktai buvo „reguliariai atnaujinami“, bando sudaryti vaizdą, kad ieškovas atnaujindavo savo vidinius aktus daugybę kartų ir taip sukaupė daug atsakovo pasirašytų dokumentų, tame tarpe nurodymų vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais su panašiu tekstu, kas tariamai leido ieškovui sukeisti vienų nurodymų lapus su kitų nurodymų lapais ir taip juos suklastoti. Šie teiginiai byloje nėra byloje paremti jokiais įrodymais. Pažymi, jog atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas savo ieškinyje buvo nurodęs, jog atsakovas nebuvo pateikęs pasiaiškinimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad toks pasiaiškinimas buvo pateiktas. Ieškovas iš tiesų savo ieškinio pareiškime nurodė, jog atsakovas, grįžęs iš reiso nepateikė pasiaiškinimo. Pažymėtina, kad ieškovas kurį laiką po įvykio bandė su atsakovu susitarti gražiuoju dėl žalos atlyginimo. Minėtas bandymas susitarti sąlygojo tai, kad ieškinio pareiškimą ieškovas pradėjo ruošti praėjus 6 mėnesiams po krovinio vagystės, kas savo ruoštu sąlygojo, jog po tiek laiko ieškovas suklydo dėl neesminės ginčo aplinkybės. Tai, kad ieškovas suklydo, nurodydamas neesminę ginčo aplinkybę, nereiškia, jog visi kiti ieškovo teiginiai yra melagingi, kaip tai bando įrodyti atsakovas. Tuo labiau, kad visi ieškovo teiginiai yra paremti dokumentiniais įrodymais ir liudytojų, tame tarpe ir iškviestų atsakovo, parodymais, kai tuo tarpu atsakovo teiginiai didžiąja dalimi yra deklaratyvūs ir neparemti niekuo. Nurodo, kad atsakovas dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose, t. y. jis buvo ne tik pervežantis, bet tuo pačiu metu ekspedijuojantis krovinį asmuo, sprendžiantis apie išvykimo, atvykimo, stovėjimo ir poilsio laiką, vietą ir kelionės maršrutą. Byloje nėra nustatyta, kad visus šiuos krovinio vežimo klausimus atsakovui būtų nurodinėjęs kitas įmonės darbuotojas. Priešingai, iš paties atsakovo ir liudytojo V. Č. parodymų matyti, kad šiuos klausimus nuspręsdavo patys vairuotojai – ekspeditoriai. Todėl atsakovo teiginys, kad jam, kaip krovinį ekspedijuojančiam asmeniui, kitas ieškovo darbuotojas turėjo pranešti apie Rusijos federacijos nedarbo dienas nėra niekuo pagrįstas. Be to, esminė ginčo aplinkybė nėra ta, kad atsakovas negalėjo iškrauti krovinio ir tai sąlygojo krovinio vagystę, o ta, kad negalėdamas iškrauti krovinio atsakovas grubiai pažeidė nurodymus sustoti tik saugomoje automobilių aikštelėje, liko nesaugomoje teritorijoje ir būtent tai sąlygojo krovinio vagystę. Atsakovas, negalėdamas iškrauti krovinio, turėjo vykti atgal į saugomą automobilių aikštelę, tačiau to nepadarė. Savo apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad iki aikštelės buvo 100 kilometrų ir ji buvo ekonomiškai nenaudinga, jis saugojo ieškovo interesus ir liko nakvoti prie iškrovimo vietos. Tokie atsakovo teiginiai neišlaiko jokios kritikos, kadangi atsakovas pats patvirtino, jog jam buvo žinoma, jog egzistuoja didelė vagystės rizika NVS šalyse ir tuo labiau Maskvoje, todėl bandymas sutaupyti apie šimtą litų kurui rizikuojant kelių dešimčių tūkstančių vertės kroviniu, dar labiau žinant, kad yra griežti nurodymai stovėti tik saugomose automobilių aikštelėse, vertintina kaip akivaizdus atsakovo kaltės įrodymas dėl žalos atsiradimo. Pažymi, jog atsakovas taip pat savo apeliaciniame skunde nurodo, kad neturėjo pakankamai lėšų. Tačiau byloje yra pateikta avansinė apyskaita Nr. 1618, pasirašyta atsakovo, pagal kurią atsakovas aptariamo reiso metu turėjo virš keturių tūkstančių litų, kurių didesnė dalis liko nepanaudota. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad minėta avansinė apyskaita taip pat yra suklastota. Tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas jau teigia vėlgi niekuo neparemtą teiginį, kad didžioji dalis lėšų buvo kuro kortelėje, iš kurios jis tų lėšų negalėjo išsigryninti. Toks teiginys ne tik prieštarauja logikai, yra naujas, pirmojoje instancijoje neminėtas, tačiau ir vertintinas kaip atsakovo eilinis bandymas suklaidinti teismą.

13Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio privalo patikrinti, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

16Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo V. A. materialinė atsakomybė ieškovui (darbdaviui) atsirado darbo santykių pagrindu ir todėl atsakovo materialinės atsakomybės sąlygoms ir dydžiui nustatyti, ginčo teisiniam santykiui spręsti turi būti taikomos Darbo kodekso normos, t. y. XVII skyriaus „Materialinė atsakomybė“ 245 ir 246 straipsnių, kuriuose nustatytas materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sąlygos, taip pat 255 straipsnio 3 punkto ir 256 straipsnio 1 dalies, kuriuose nustatytos materialinės atsakomybės ribos.

17Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žala byloje nagrinėjamu atveju buvo padaryta dėl darbuotojo (atsakovo) kaltės, tačiau žalos atlyginimo dydį sumažino DK 257 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia abi šalys. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino žalos dydį, o atsakovas – kad dėl žalos atsiradimo yra kaltas ne jis, o pats ieškovas. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant darbuotojo, atsakovo V. A., materialinės atsakomybės klausimą svarbu nustatyti materialinės atsakomybės sąlygas (DK 246 straipsnis), nukentėjusiojo, darbdavio UAB „MS Transport“, kaltę (DK 247 straipsnis), kitas aplinkybes lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį (DK 257 straipsnio 5 dalis).

18Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Be to, darbo bylą nagrinėjantis teismas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriai šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

19Įvertinusi apeliacinių skundų motyvus, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas pareigą teisingai išspręsti darbuotojo materialinės atsakomybės klausimą, nesinaudojo civilinio proceso įstatymo suteikta galimybe veikti aktyviai, neišsiaiškino visų bylai svarbių aplinkybių, todėl liko neatskleista bylos esmė. Pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išspręsti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo dėl sekančių motyvų.

20Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo 2010-01-04 Nurodymuose vairuotojams, pervežantiems krovinius automobiliais nėra atskleista saugomos aikštelės sąvoka, t.y. nėra nurodyta kokius požymius ar saugos priemones turi atitikti tokia aikštelė (1 t., b.l. 9-10). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, nurodė, kad esamomis sąlygomis ėmėsi visų įmanomų priemonių kroviniui apsaugoti, automobilį su kroviniu pastatė prie apsaugos posto ties įvažiavimu į sandėlius, gavęs posto darbuotojų sutikimą, apšviestoje teritorijoje su vaizdo stebėjimo kameromis. Siekdamas įrodyti šias aplinkybes, atsakovas prašė išreikalauti iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įvykio vietos apžiūros, įvykio liudytojų apklausos protokolų kopijas (1 t., b.l. 67-68, 108). Tačiau teismas atsakovo prašymo dėl paminėtų įrodymų išreikalavimo neišsprendė ir neištyręs atsakovo nurodytų aplinkybių, konstatavo kad atsakovas sąmoningai pažeidė ieškovo nurodymus vairuotojams.

21Pagal CK 256 str. 1 d. darbdavys turi prisiimti įsipareigojimus ir užtikrinti sąlygas darbuotojui patikėtoms materialinėms vertybėms apsaugoti, kad žala neatsirastų. Šių darbdavio įsipareigojimų nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo komandiruotas nuvežti krovinį į Rusiją 2010 m. birželio 6-16 dienomis. Komandiruotės metu, nuo 2010 m. birželio 12 d. (šeštadienis) iki 14 d. (pirmadienis) Rusijos Federacijoje buvo nedarbo dienos. Atsakovas 12 d. ir 13 d. praleido stovėjimo aikštelėje, tačiau 14 d. (pirmadienį) išvažiavo į krovinio iškrovimo vietą. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ar darbdavys (ieškovas) informavo atsakovą, kad birželio 14 d. Rusijoje nedarbo diena.

22Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad sprendimą dėl stovėjimo vietos atsakovas priėmė savarankiškai ir apie tai neinformavo darbdavio. Tačiau atsakovas teismo posėdyje nurodė, jog navigacijos priemonių pagalba krovinio pervežimą stebi darbdavio vadybininkai, kurie vairuotojams duoda nurodymus, rašo žinutes ir skambina (2 t., b.l. 70). Šių atsakovo nurodytų aplinkybių teismas taip pat netyrė ir neišsiaiškino ar krovinio pervežimą stebėjo ieškovo vadybininkai, ar 2010-06-14 ieškovui buvo žinoma atsakovo vairuojamo automobilio stovėjimo vieta. Iš papildomų duomenų prie paraiškos pervežti krovinį (1 t., b.l. 156 ) matyti, kad ieškovui UAB „MS Transport“ buvo žinomas kontaktinio asmens Maskvoje telefono numeris, kuriuo buvo nurodyta būtinai paskambinti iškilus bet kokioms problemoms pakrovimo arba pervežimo metu. Tačiau byloje nėra duomenų ar minėtą telefono numerį ieškovas buvo perdavęs atsakovui ar minėtu numeriu ieškovas arba atsakovas skambino dėl 2010-06-14 iškilusios problemos.

23Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, ar atsakovas turėjo realią galimybę 2010-06-14 pastatyti automobilį saugomoje aikštelėje arba grįžti į stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo 2010 m. birželio 12 ir 13 dienomis. Taip pat nėra išsiaiškinta ar realiai įmanoma įgyvendinti ieškovo nurodymą vairuotojams transporto priemones poilsiui ir stovėjimui statyti prie stacionarių milicijos postų.

24Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas kaip vežėjas elgėsi apdairiai, buvo apsidraudęs, tačiau įvykis pripažintas nedraudiminiu dėl draudimo taisyklių pažeidimo. Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas vežėjo (ieškovo) elgesį, privalėjo ištirti ne vien tik draudimo sutarties sudarymo faktą, bet ir su jos vykdymu susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju krovinys, kurį sudarė elektroninė technika, buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau į byloje nėra pilno Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo taisyklių teksto nuo 10 punkto iki 15 punkto (1 t., b.l. 144-149). Iš pateikto priedo Nr. 4 matyti, kad draudimo taisyklių 14 punktas reglamentavo brangios elektroninės įrangos pervežimo ir nuostolių atlyginimo sąlygas. Tačiau nesant pilno draudimo teksto, nėra aišku ar nagrinėjamu atveju vežamas krovinys buvo traktuojamas kaip brangus, ar ieškovo parinkta tentu dengta puspriekabė buvo tinkama gabenti krovinį ir ar ieškovas laikėsi kitų draudimo sąlygų, reglamentuojančių tokios rūšies krovinio gabenimą.

25Draudimo taisyklių 24.1.3. punkte numatyta, kad draudikas nemoka draudimo išmokos, jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui ar jo atstovui apie draudžiamąjį įvykį per 7 kalendorines dienas, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos nevykdė tyčia ar dėl neatsargumo. Byloje nėra nustatyta ar ieškovas vykdė pastarąją sutarties sąlygą ir jeigu nevykdė, tai dėl kokių priežasčių.

26Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

28Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 4. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 6. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl ieškovo... 7. Trečiasis asmuo UADB „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti.... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „MS Transport“ prašo Vilniaus miesto 2... 10. Atsakovas V. A. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti... 11. Atsiliepimu į ieškovo UAB „MS Transport“ apeliacinį skundą atsakovas V.... 12. Atsiliepimu į atsakovo V. A. apeliacinį skundą ieškovas UAB „MS... 13. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.... 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo V. A.... 17. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad žala byloje nagrinėjamu... 18. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų... 19. Įvertinusi apeliacinių skundų motyvus, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 20. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovo 2010-01-04 Nurodymuose vairuotojams,... 21. Pagal CK 256 str. 1 d. darbdavys turi prisiimti įsipareigojimus ir užtikrinti... 22. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad sprendimą dėl... 23. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, ar atsakovas turėjo realią... 24. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas kaip vežėjas... 25. Draudimo taisyklių 24.1.3. punkte numatyta, kad draudikas nemoka draudimo... 26. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad šioje byloje... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir...