Byla 1A-17-120-2011
Dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir nubausta 50 (penkiasdešimties) MGL (6250 Lt) dydžio bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, nuteistajai A. J. K., jos gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, nukentėjusiesiems Z. A. ir V. A., teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Gintauto Tamulionio ir nuteistosios A. J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. K. pripažinta kalta pagal BK 182 str. 1 d. ir nubausta 50 (penkiasdešimties) MGL (6250 Lt) dydžio bauda.

2Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių

Nustatė

3Skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. pagal BK 182 str. 1d. teismo nuteista už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

4- turėdama reikalavimo teisę iš V. A. reikalauti 67.025 Lt, o iš Z. A. - 6.685 Lt vertės pinigų sumą, pasinaudodama dėl 2002 12 11 ir 2003 03 04 paskolų sutarčių sudarymo susidariusia skolininkėms Z. A. ir V. A. nepalankia situacija - jų nemokumu, būdama neatlygintinai iš Z. A. įgijusi 20 000 litų vertės 1,7889 ha žemės sklypą ir, žinodama, jog teisminiu keliu už 2002 12 11 ir 2003 03 04 paskolos sutarčių įsipareigojimų nevykdymą iš nukentėjusiųjų ji gali išsireikalauti tik paskolintas sumas bei delspinigius už 6 mėnesius, t.y. 73710 litus, piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu, melagingai nurodė joms žymiai didesnę jų skolų sumą, susidedančią neva iš: 1) paskolintų joms sumų, 2) per paskolos laikotarpį nesumokėtų palūkanų bei 3) per paskolų laikotarpį susikaupusių delspinigių ir, pažadėjusi nukentėjusiosioms, jog turėdama kaip papildomą paskolų grąžinimo garantą savo vardu parašytus jų įgaliojimus parduoti pagal su jomis sudarytus sandorius įkeistą nekilnojamąjį turtą, ji iki 2008 metų nebereikalautų iš jų delspinigių už paskolintus pinigus, 2005 01 20 Kauno m. 8-ajame notarių biure, adresu Kęstučio g. 57-5 Kaune, piktnaudžiaudama nukentėjusiosios V. A. pasitikėjimu, išgavo iš V. A. savo vardu, o iš Z. A. - R. L. vardu įgaliojimus parduoti už sutartą kainą ir sąlygas V. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2889 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Biliakiemio k.v., su jame esančiais gyvenamuoju namu 1A1 p, kurio unikalus Nr. ( - ) bei kitais statiniais ir priklausiniais, esančiais adresu Medenių k., Utenos r. sav., paskolos davimo metui įvertintą bendrai 48 084 litų sumai bei Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 1,25 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ) Biliakiemio k.v., esantį Medenių k., Utenos r. sav., paskolos davimo momentu įvertintą 3500 litų, o 2005 03 17- įvertintą 20 000 Lt, V. A. turtą be jos žinios 2005 03 03 pardavė L. J. už 70 000 Lt, o Z. A. turtą be jos žinios 2005 03 17 nusipirkusi iš pastarosios per įgaliotinę R. L. už 7000 lt, 2005 11 23 pardavė jį V. B., tokiu būdu 2005 01 20 – 2005 11 23 laikotarpiu, piktnaudžiaudama V. A. ir Z. A. pasitikėjimu, įgijo V. A. ir Z. A. nekilnojamąjį turtą, kuris įgijimo metu buvo bendros 90000 litų vertės, apgaule įgijo bendros 16.290 litų, padarydama nukentėjusiosioms V. A. 2.975 litų ir Z. A. 13.315 litų turtinę žalą.

5Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros II-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras G. Tamulionis prašo nuosprendį pakeisti, A. J. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 182 str. 2 d. ir paskirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

6Nurodo, kad teismas tinkamai išanalizavęs ir įvertinęs nuteistosios kaltę patvirtinančius įrodymus bei nekilnojamojo turto vertę, perkvalifikuodamas A. J. K. veiką nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. K. pareikštas kaltinamas, jog ji, piktnaudžiaujant nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įgijo teisę į Z. A. bei V. A. nekilnojamąjį turtą, nepasitvirtino. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. J. K. turėjo teisę į 73.710 litų vertės nukentėjusiųjų turtą, t.y. tokios vertės turtas iš nukentėjusiųjų būtų buvęs išieškotas, jeigu A. J. K. būtų kreipusis į Hipoteką dėl skolos jai išieškojimo. Todėl teigti, jog A. J. K. įgijo teisę į prokuroro pakeistame kaltinime nurodytą visą nekilnojamojo turto vertę - nėra pagrindo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad A. J. K., piktnaudžiaudama Z. A. ir V. A. pasitikėjimu įgijo 16290 litų vertės turtą ir todėl nepagrįstai A. J. K. veiką iš LR BK 182 str. 2 d. perkvalifikavo į LR BK 182 str. l d.: 1. Tiek kaltinamajame akte, tiek pakeistame kaltinime, tiek ir prokuroro baigiamojoje kalboje A. J. K. buvo kaltinama apgaule įgijusį nukentėjusiosioms priklausantį nekilnojamąjį turtą, o ne teisę į šį turtą. Faktinių duomenų visuma yra įrodyta, kad A. J. K., panaudojusi prieš nukentėjusiąsias apgaulę (piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu), ne tik įgijo teisę į pastarųjų turtą (įgaliojimus) bet ir šią teisę netrukus realizavo, gaudama sau iš to realios turtinės naudos. Nukentėjusiosios dėl šių A. J. K. veiksmų savo turto neteko, t.y patyrė realią turtinę žalą. Todėl jos veika kvalifikuotina kaip svetimo turto įgijimas apgaule. 2. Teismas, nuosprendyje pagrįstai konstatavęs, jog jeigu A. J. K. būtų kreipusis į Hipoteką dėl skolos išieškojimo, jos naudai iš nukentėjusiųjų būtų buvęs išieškotas 73710 litų vertės turtas, padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistoji turėjo teisę į nukentėjusiesiems priklausantį minėtos vertės (73710 litų) turtą ir neteisingai apibrėžė patį nusikaltimo dalyką.

7LR CK 4.170 str. nustatyta, kad hipoteką yra skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui. CK 4.174 str. nustatyta, kad hipoteką užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šioreikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. CK 4.192 str. nustatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius.

8Aukščiau nurodytų Civilinio kodekso normų bei visų kitų hipoteką reglamentuojančio LR CK ketvirtosios laiygos XI skyriaus normų nuosekli analizė duoda pagrindą padaryti vienareikšmišką išvadą, jog hipotekos kreditorius jokiu atveju neįgyja teisės į skolininko turtą, kuriuo užtikrintas pastarojo įsipareigojimo įvykdymas, o tik kitų (ne hipotekos) kreditorių atžvilgiu įgyja pirmenybę į savo skolinių reikalavimų patenkinimą iš lėšų, kurios gautos varžytinėse pardavus hipoteką įkeistą turtą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste tai reiškia, jog A. J. K. buvo įgijusi ne teisę į 73710 litų vertės nukentėjusiųjų turtą, o tik teisę įstatymo nustatyta tvarka siekti hipoteką jai įkeisto nukentėjusiųjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse bei iš už parduotą turtą antstolio surinktos pinigų sumos pirmąja eile (prieš kitus nukentėjusiųjų kreditorius, jei tokie atsirastų) gauti jai priklausančią 73710 litų sumą, kurią sudaro pagal notariškai patvirtintas sutartis nukentėjusiosioms paskolintos pinigų sumos ir sutartyse numatyti delspinigiai. Akivaizdu, jog tokiu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad A. J. K., įgijusi 90000 litų vertės nukentėjusiųjų turtą, dalyje, sudarančioje 73710 litų sumą, veikė teisėtai, t. y., kad ji turėjo teise panaudoti apgaulę nukentėjusiųjų atžvilgiu, siekdama įgyti 73710 litų vertės jų turtą. Todėl laikytina, kad A. J. K. įvykdytos nusikalstamos veikos dalykas negali būti apibrėžiamas kaip skirtumas tarp visos apgaule įgytos turto vertės ir pinigų sumos, kurią reikalauti iš nukentėjusiųjų nuteistoji buvo įgijusi sudarytų sandorių pagrindu. Atitinkamai, nusikalstamos veikos dalyku šioje byloje laikytinas visas 90000 litų vertės turtas, kurį, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, A. J. K. apgaule įgijo iš nukentėjusiųjų Z. A. ir V. A.. Vadovaujantis LR BK 190 str. pateiktu turto vertės išaiškinimu, 90000 litų vertės turtas laikytinas didelės vertės turtu, kadangi viršija 250 MGL (250 x 130 litų = 32500 litų) sumą. Atitinkamai, A. J. K. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, t. y. kaip LR BK 182 str. 2 d. numatytas sunkus nusikaltimas.

9Bausmė už įvykdytą nusikalstamą veiką A. J. K. skirtina numatyta inkriminuoto BK straipsnio sankcijoje - laisvės atėmimas. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistosios atsakomybę sunkinančių (BK 60 str. 1 d.) ir lengvinančių (BK 59 str. 1 d.) aplinkybių nenustatyta. Nors baudžiamajame įstatyme imperatyviai nenumatyta, bet kaip faktiškai nuteistosios atsakomybę lengvinanti pripažintina ta aplinkybė (BK 59 str. 2 d.), jog nusikalstamus veiksmus nemaža apimtimi nulėmė ir pačių nukentėjusiųjų neatsakingas elgesys skolinantis pinigus bei vėliau priimant sprendimus atsiradus problemoms dėl palūkanų mokėjimo. Todėl A. J. K. skirtina bausmė, mažesnė nei inkriminuojamo BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

10Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. K. prašo 2010 m. liepos 15 d. Kauno m. apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, ir priimti naują ją išteisinantį nuosprendį, nepadarius jai veikos, turinčios nusikaltino ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes teismo nuosprendis priimtas yra netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, vadovaujantis prielaidomis bei spėjimais, pažeidžiant procesinės teisės normas bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

11Nuosprendžio išvada, kad jos apgaulė pasireiškė tuo, kad nukentėjusioms V. A. ir Z. A. ji nurodė neteisingas, tai yra didesnes jai priklausančių išmokų sumas ir, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu pasisavino 16290 litų, padaryta be tai patvirtinančių įrodymų.

12Teismas jos teisę reikalauti iš skolininkių grąžinti pasiskolintus pinigus ir už puse metų sumokėti sutartyje nurodytus delspinigius, pripažinęs tik pagal dvi paskolos sutartis, tai yra pagal 2002-12-11 notarinę paskolos sutartį su V. A. dėl 35.000 litų skolos ir 31.850 litų delspinigių už 182 dienas, viso 66.850 lt sumai, faktiškai bendrą sumą nurodė skirtingą. Kur dingo analogiška apeliantės teisė dėl 2004-06-05 su Z. A. sudarytos paskolos sutarties 33.000 litų paskolos sumai, jai neaišku. Nukentėjusi Z. A. pripažįsta, kad paskolos sutartys buvo trys : 1) 35000 litų; 2) 3500 litų; 3) 33000 litų. Nukentėjusios Z. A. ir V. A. bei liudytojas V. A. neneigia ir niekada neneigė, jog pagal šias paskolos sutartis šalys žodžiu buvo susitarę mokėti jai 3,25 % dydžio mėnesines palūkanas, nors tai ir nebuvo įrašyta į sudarytas paskolos sutartis. Pastarieji kurį tai laiką, nors ir nereguliariai, bet taip darė. Tai skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pirmos instancijos teismas. Bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai neginčijamai patvirtino, kad, tiek visose paskolos sutartyse, tiek Hipotekos lakštuose buvo labai aiškiai, nurodyta, kad skolininkai Z. A. ir/ar V. A., praleidę prievolės įvykdymo terminą, moka kreditoriui 0,5 % dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą prievolės įvykdymo dieną. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuo 2003 m. lapkričio 13 d. A. palūkanų aplamai nebemokėjo nei pagal vieną iš nurodytų paskolos sutarčių. Vien sutartos palūkanos už laikotarpį nuo 2003-11-13 iki 2004-06-05 sudarė 8758,75 Lt. Skola nuo 2004-06-05 jau 71500 litų. Vien sutartos palūkanos nuo tokios sumos per mėnesį 2323,75 Lt. Palūkanos už laikotarpį nuo 2004-06-05 iki 2004-09-09 sudarė 6971,25 Lt, tad 2004-09-09 apeliantė turėjo teisę reikalauti iš skolininkių 71.500 litų skolos ir 15730 litų palūkanas už laikotarpį nuo 2003-11-13 iki 2004-09-09, sumoje, 87230 litų, neskaičiuojant delspinigių, kurie vien tik nuo 2004-06-05 sudarė po 357,5 litus kiekvieną dieną.

13Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmos instancijos teismas neteisingai vertino tarp jos ir Z. A. bei V. A. susiklosčiusius civilinius-turtinius santykius, jų pagrįstumą, teisėtumą, protingumą ir kt. Už netinkamą prievolių vykdymą ar nevykdymą baudžiamoji atsakomybė aplamai negali kilti, tad teismas netinkamai aiškino bei taikė ir tokius santykius reglamentuojančias LR CK VI-os knygos normas, kas ir turėjo tiesioginės įtakos skundžiamo nuosprendžio neteisėtumui bei nepagrįstumui. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmos instancijos teismas padarė dvi nepagrįstas ir neteisėtas išvadas : 1) jog apeliantė neturėjo teisės teismine tvarka išsireikalauti iš skolininkių (nukentėjusiųjų) sutartų palūkanų ir 2) jog ji turėjo teisę reikalauti priteisti iš skolininkių delspinigius tik už šešis mėnesius.

14LR CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str., 6.872 str. 1 d. ar kita materialinės teisės norma nenumato pareigos paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų dydžio ir jų mokėjimo tvarkos tik raštu. Tokį susitarimą paskolos sutarties šalys gali sudaryti ir žodžiu, kas ir buvo padaryta šiuo atveju, to neginčija ir niekada neginčijo nei Z. A., nei V. A..

15LR CPK 182 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nereikia civiliniame procese įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (LR CPK 187 str.). Tai neginčijamai ir patvirtina, jog ji ne tik turėjo teisę teismine civilinio proceso tvarka reikalauti priteisti iš Z. A. ir V. A. sutartas palūkanas po 3,25 % kiekvieną mėnesį, bet ir neprivalėjo šių aplinkybių įrodinėti. A. paskolintų pinigų ir delspinigių už netinkamą prievolės įvykdymą išieškojimas buvo užtikrintas Hipoteka, tai yra nuosprendyje nurodyto nekilnojamojo turto įkeitimu, o nurodytų palūkanų išieškojimas Hipoteka nebuvo užtikrintas, todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ji žinojo, kad teismine tvarka negali iš Z. A. bei V. A. išsireikalauti nurodytų sutartų palūkanų, jokiomis teisės normomis nepagrįsta ir padaryta vadovaujantis vien tik prielaidomis.

16Nei LR CK, nei LR BPK, nei jokiame kitame teisės akte taip pat nėra ir jokios imperatyvios teisės normos, kuri draustų kreditoriui reikalauti iš skolininko delspinigių už ilgesnį kaip 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, todėl pirmos instancijos teismo išvada, jog ji žinojo, kad neturi teisės reikalauti iš Aršvilų delspinigių už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį taip pat nepagrįsta.

17LR CK 1.125 str. 5 d. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo nustatyto sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminas, tačiau tai jokių būdu nėra imperatyvas draudžiantis kreditoriui reikalauti iš skolininko delspinigių už ilgesnį kaip 6 (šešių) mėnesių laikotarpį. LR CK 1.126 str., netgi numato, jog reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o šio straipsnio 2-oji dalis numato, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja, todėl, skolininkėms nepareiškus reikalavimo taikyti ieškinio senatį, kreditoriaus reikalavimu priteisti delspinigius, pastarieji galėjo būti priteisti tiek už 10, tiek už 20 ar 40 mėnesių, kas kaip ji mato iš informacinėje sistemoje „Liteko" skelbiamų įvairių instancijų teismų procesinių sprendimų, pasitaiko gan dažnai.

18Pagal LR CK 6.54 str., tais atvejais, kuomet šalys nesusitaria kitaip, įmokos kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo eiliškumą, trečiąja eile - įmokos skiriamos netesyboms mokėti, o ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

19Būtent taip iš esmės ji ir užskaitė iš skolininkių gautas pinigines lėšas, ką patvirtina ir josios teismui pateikta padaryta lentelė. Ji, 2004-09-09 už 33000 litų Z. A. pardavus jai 1,7889 ha žemės sklypą, esantį Mockėnų k., Utenos r. ir šiuos pinigus atidavus nurodytų skolinių įsipareigojimų daliniam įvykdymui, vadovaudamasi LR CK 6.54 str., šią pinigų sumą užskaitė sau akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, tai yra kaip pagrindinės prievolės (skolos) dengimą, nors pagrindinė prievolė dengiama būna tik ketvirtąją eile, t.y., tik pilnai padengus susidariusias palūkanas ir delspinigius. Šis faktas paneigia tariamą jos siekį apgaule užvaldyti svetimą turtą. Vienintelė aplinkybė, kuri, apeliantės manymu, šioje byloje galėtų būti vertinama tik kaip tikros ir nerealizuotos jos teisės realizavimas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos yra tai, kad ji, turėdama galimybę pradėti priverstinį skolos išieškojimą kaip jų hipotekos kreditorius paduodama pareiškimą Hipotekos teisėjui, iš įkeisto Z. A. ir V. A. turto, tokios procedūros nustatyta tvarka nepradėjo ir dėl to įkeistas turtas parduotas buvo ne antstolio, bet, pagal skolininkių išduotus įgaliojimus, josios ir, kad gautus pinigus ji užskaitė kaip visų jų prievolių įvykdymą. Toks jos elgesys galbūt teoriškai ir galėtų būti kvalifikuojamas pagal LR BK 294 str., kuris numato atsakomybę tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, jeigu būtų pagrindo manyti, kad nurodytais veiksmais galėjo padaryti didelę žalą Z. A. ir V. A. teisėms ar teisėtiems interesams.

20Be to, už sukčiavimą, numatytą LR BK 182 str. 1 ir 3 dalyse, asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, arba prokuroro reikalavimas. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nei vienos iš nukentėjusiųjų pareiškim. Ikiteisminis tyrimas pradėtas buvo pagal V. A. 2005 m. gegužės 14 d. pareiškimą, tačiau V. A. nėra ir niekada nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju šioje baudžiamojoje byloje. Jis yra liudytojas. Tiek nukentėjusioji Z. A., tiek ir nukentėjusioji V. A. yra pilnametės, psichiškai sveikos moterys ir nei viena iš jų nėra išdavusi įgaliojimo V. A. atstovauti jų interesų, nebuvo. Prokuroro reikalavimo priimti procesinį sprendimą, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo byloje taipogi nėra. Ji pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d., nesant vienos iš būtinų sąlygų tokiam procesiniam sprendimui priimti, tai yra nesant nei nukentėjusiųjų, nei jų teisėto atstovo pareiškimų, nei prokuroro reikalavimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d., padarymo, kas, josios įsitikinimu, skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį besąlygiškai daro neteisėtu, todėl ir prašo josios skundą patenkinus, ją išteisinti.

21Iš duomenų byloje matyti, kad 2010 m. gegužės 12 d. prokuroro pirmos instancijos teisme pateikto pakeisto kaltinimo pagrindu pagal BK BK 182 str. 2 d. teisiamą A.J. K. (t. 6, b.l. 62-64) už tai, kad ji, pasinaudodama dėl nemokumo susidariusia sunkia paskolas paėmusių V. A. ir Z. A. situacija, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, 2005 m. sausio 20 d. savo vardu iš V. A. išgavusi įgaliojimą parduoti už sutartą kainą ir sąlygas nukentėjusiai asmeninės nuosavybės teise priklausantį 48.084 lt vertės turtą, 2005 m. kovo 3 d. jį be nukentėjusios žinios už 70.000 lt pardavusi L. J., pinigų šiai neatidavė ir tokiu būdu apgaule neatlygintinai įgijo 48.084 lt vertės svetimą turtą, bei, kad 2005 m. sausio 20 d. ji, savo pažįstamos R. L. vardu išgavusi įgaliojimą parduoti už sutartą kainą ir sąlygas nukentėjusiai Z. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 20000 lt vertės turtą, 2005 m. lapkričio 23 d. d. jį be nukentėjusios žinios už 7.000 lt pardavusi L. J., pinigų šiai nukentėjusiai neatidavė ir tokiu būdu apgaule neatlygintinai įgijo 20.000 lt vertės svetimą turtą, skundžiamu 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu teismas, perkvalifikavęs inkriminuotą veiką iš BK 182 str. 2 d. BK 182 str. 1 d., nuteisė tik už tai, kad A. J. K., piktnaudžiaudama pasitikėjimu, apgaule įgijo iš nukentėjusios V. A. 2.975 lt, o iš nukentėjusios Z. A. – 16.290 lt.

22Ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti ir teismui pateikti faktiniai duomenys - padriki, prieštaringi, neišanalizuoti ir neapibendrinti.

23Kolegija, visus prie bylos medžiagos prijungtus faktinius duomenis išanalizavusi, apibendrinusi ir įvertinusi, prokuroro skundą tenkina iš dalies ir teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pakeičia, o nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundą, atmeta.

24Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir teismui, šiuo konkrečiu atveju, privalu buvo nustatyti ir faktiniais duomenimis pagrįsti faktinį jų įvykdymo laiką ir tvarką. To nepadarius, nėra galimybės nustatyti bei įvertinti nei faktinio sudarytų paskolų sutarčių įvykdymo termino, nei priklausiusių mokėtinų palūkanų rūšies ir dydžio, nei delspinigių mokėjimo pradžios atsiradimo bei jų dydžio skaičiavimo nustatymo teisingumo ir kt. Tai padaryti galima tik gerai žinant ir suprantant palūkanų, delspinigių paskolos sutarties įvykdymo termino suvokimas.

25Pagrindinė palūkanų paskirtis – tai skolininko mokėjimas kreditoriui už naudojimosi kreditoriaus pinigais bei jų negražinimo laiką.

26Lietuvos įstatymai palūkanas pagal kilmę skirsto į įstatymines ir sutartines, o pagal reikšmę - į palūkanas, atliekančias mokėjimo (atlyginimo) funkciją (šios rūšies palūkanos mokamos už naudojimąsi gauta paskola) ir į palūkanas, atliekančias kompensacinę (nuostolių atlyginimo) funkciją (šios rūšies palūkanos mokamos skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą).

27Iki paskolos gražinimo termino pabaigos mokamos yra tik mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos. Jų dydis nustatomas yra šalių susitarimu, tačiau, palūkanų dydį nustatant šalių susitarimu, reikalaujama, kad susitarimas mokėti šalių susitartą palūkanų dydį, iš esmės neprieštarautų šalių interesų pusiausvyrai, viešajai tvarkai ir gerai moralei, sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo bei protingumo kriterijams, nes nekontroliuojamos palūkanų normos gali peraugti į lupikavimą, ekonomiškai stipresniai šaliai siekiant nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas.

28Prievolės laiku neįvykdžius, t.y., paskolos nustatytu terminu negražinus, numatytas yra kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimas, kurios nuo to momento laikomos yra skolininko atsakomybės forma. Jų paskirtis - kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius dėl laiku neatgautų pinigų, todėl nuo to momento, kreditotoriui suteikta yra teisė pasirinkti, ar jis reikalaus iš sutartį pažeidusios šalies vykdyti įsipareigojimus, ar sumokėti netesybas. Kitaip tariant, laiku paskolos negražinus, kreditoriui atsiranda teisė arba iš skolininko reikalauti kompensacinių palūkanų mokėjimo, arba delspinigių mokėjimo.

29Įstatyminis mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis nustatomas yra pagal paskolos davėjo <...> gyvenamosios <...> vietos komercinių bankų vidutinę metinę palūkanų normą, galiojusią sutarties sudarymo momentu. 2002 m. gruodžio mėnesį paskolų litais 1 mėnesio terminui vidutinė metų palūkanų norma buvo 6,03 procentai, o sutarties terminui virš 5 metų – paskolų litais vidutinė metų palūkanų norma buvo 5,88 procentai.

30Įstatyminis kompensacinių palūkanų dydis nustatomas pagal CK 6.261 str. Juo nustatyta, kad už tarp fizinių asmenų sudarytos prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, mokamos yra 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir palūkanos už priskaičiuotas palūkanas, neskaičiuojamos.

31Delspinigiai - tai civilinės atsakomybės forma, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai jos patirtus nuostolius. Jų skaičiavimas visada prasideda tik skolininkui nustatytu laiku prisiimtos prievolės neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius. Jie taip pat turi dvejopą prigimtį – kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.258 str.). Nustatytas jų dydis, taip pat neturi būti aiškiai per didelis net ir abiem šalim susitarus dėl tokio jų dydžio, jis privalo būti vertinamas kritiškai, nes, nustatant sutarties sąlygas, kreditorius gali pasinaudoti pranašesne savo padėtimi, kitos šalies neapdairumu, nepatyrimu, neišmanymu ir nesąžiningai pasiekti susitarimą (byla 3K-3-361/2007, 3K-7-304/2007 ir kt). Aukščiausio teismo praktikoje paprastai sutartimi nustatyti 0,2 ir daugiau procentų dydžio delspinigiai pripažįstami aiškiai per dideliais ir mažinami. Nuo tokios praktikos nukrypstama tik tuomet, kai kreditorius įrodo dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo realiai patyręs didesnius nei numatytų delspinigių dydžio nuostolius.

32Kaltinimas nuteistajai pateiktas buvo tik dėl nukentėjusių jai įgalioto parduoti 90000 lt vertės turto užvadymo apgaule, o skundžiamu nuosprendžiu ji nuteista yra už tai, kad, pardavusi nukentėjusių turtą ir iš gautų pinigų atsiėmusi skolas, likusių pinigų negražinusi nukentėjusioms, apgaule juos pasisavino, todėl, neišanalizavus ir neaptarus visų nuteistosios iki jai įgalioto pardavimo atliktų veiksmų ir jų neįvertinus, teisingo sprendimo dėl apgaule užvaldyto svetimo turto priėmimas yra negalimas.

33Nukentėjusių Z. A. ir V. A. duoti parodymai rodo, kad, Z. A. 2002 m. su nuteistąja A.J. K. susitarė dėl 35.000 lt paskolos 10-čiai metų Z. A. suteikimo už 3,25 procentų palūkanas (t.5, b.l. 32-32, 40-45, t.6, b.l.183-185, 206-209), po sutarties pasirašymo jos pamatė, kad Z. A. pasirašyta paskolos sutartis surašyta yra ne 10-čiai metų, bet 1 mėnesiui, bei kad toje sutartyje palūkanų mokėjimas nenumatytas, o įrašytas delspinigių mokėjimas, nors dėl jų tartasi nebuvo. Joms pradėjus aiškintis, A. J. K. liepė į visa tai nekreipti dėmesio. Sakė, kad, paskola faktiškai duota yra sutartam 10 metų terminui, kad sutartyje 1 mėnesio terminas įrašytas yra tam, kad nemokėti mokesčių valstybei ir, kad sutartyje įrašas apie delspinigius padarytas tik šiaip sau. 3.500 lt ir 33000 lt paskolų paėmimo sutarčių sudarymus bei turto įkeitimus tų sutarčių įvykdymo užtikrinimui, iššaukė A. J. K. grasinimai parduoti hipotekai įkeistą turtą. Faktiškai, pagal abi vėlesnes sutartis pinigų Z. A. realiai negavo. A.J. K. sakė užskaitanti juos paimtos palūkanų ir delspinigių dengimui. Sakė, kad sutartyse nurodytas 1 mėnesio paskolų gražinimo terminas yra tik dėl akių, tam, kad nemokėti mokesčių. Vėliau, A.J. K. pradėjus reikalauti ir grasinti, ji pardavė jai savo vardu turėtą 33.000 lt vertės turtą, bet pinigų už jį, realiai negavo, josios skolos taip pat neišnyko. A.J. K. ir toliau grasino joms hipotekai įkeisto turto pardavimu iš varžytinių, reikalavo sumokėti milžiniškas įsiskolinimų sumas. Bijodamos netekti turto, jos, tenkindamos A. J. K. reikalavimą leisti jai būti tikrai, kad jos turto niekam neparduos, parašė šai įgaliojimus, leidžiančius jų vardu parduoti jų turtą. Apie įgaliojimu patikėto turto pardavimą joms pranešta nebuvo ir pinigų už parduotą jų turtą jos iš nuteistosios negavo.

34Nuteistosios A.J. K. duoti parodymai teisme, rodo, kad ji pripažino, jog su ja nukentėjusių buvo susitarta dėl 35000 lt paskolos 10-čiai metų suteikimo, mokant jai kas mėnesį po 3,25 procentus palūkanų ir, kad sutartis tik 1 mėnesio terminui surašyta buvo siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei (t.5, b.l.30-32, 181-183, 209-210 ir kt). Nukentėjusioms turėtų mokėti palūkanų jai nemokant, dėl susikaupusios palūkanų ir delspinigių sumos, jų skolos jai sumos išaugo. Dalis palūkanų ir delspinigių jai padengta buvo iš jos 2003 m. kovo 4 d. paimta 3500 lt paskola. 2004 m. birželio 5 d. paimta 33000 lt. paskola jai padengta buvo dalis, t.y. 33000 lt dydžio delspinigiai. Nukentėjusių skolos jai buvo labai daug išaugusios, todėl dalies skolos padengimui ji iš Z. A. nusipirko 33000 lt vertės turtą. Z. A. pinigus atidavė skolai padengti. Siekdama pasidengti visus jai susidariusius nuostolius, ji pardavė įgaliojimo pagrindu jai nukentėjusių patikėtą turtą.Tą patį ji patvirtino ir šios instancijos teisme.

35Vertinant tiek nuteistosios, tiek ir abiejų nukentėjusių atliktus veiksmus, matyti, kad:

36a) 2002 m. gruodžio mėnesį nuteistoji A. J. K. su nukentėjusiaja Z. A. susitarė dėl 35.000 lt paskolos Z. A. dukros V. A. vardu 10-ties metų terminui suteikimo, mokant kas mėnesį nuteistajai po 3,25 procentus aiškiai neprotingai didelių palūkanų;

37b) vietoje susitarimu sulygtų sąlygų, nuteistoji su V. A. pasirašė notarinę 35000 lt paskolos sutartį, kuria nustatė 1 mėnesio terminą šiai paskolai grąžinti, neįrašė į surašytą sutartį sutartų palūkanų kas mėnesį mokėjimo, įrašė į sudarytą sutartį nesulygtus ir aiškiai neprotingo dydžio 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą skolai grąžinti dieną;

38c) nustatydama notarinėje 35000 lt paskolos sutartyje 1 mėnesio terminą paskolai gražinti, nuteistoji faktiškai pinigus skolino ne sutartyje įrašytam, bet žodžiu sutartam terminui ir gerai žinojo, kad nei nukentėjusi Z. A., nei paskolos gavėja - V. A., tokio dydžio paskolos per notarinėje sutartyje įrašytą 1 mėnesio terminą tikrai negražins;

39d) nukentėjusioms sureagavus į susitarto paskolos sugražinimo termino sutrumpinimą bei prievolės mokėti 0,5 procentų delspinigius į sutartį įrašymą, nuteistoji, piktnaudžiaudama jų pasitikėjimu, jas apgavo, pasakiusi, kad į tai, kas parašyta sutartyje, jos nekreiptų dėmesio, kad faktiškai joms paskola suteikta yra jų susitartam terminui, kad jos turi kas mėnesį mokėti 3,25 procentų dydžio palūkanas ir, kad su jomis tokio turinio notarinė sutartis pasirašyta yra tik tam, kad pati nuteistoji išvengtų mokesčių valstybei mokėjimo;

40e) Z. A. 2003 m. kovo 4 d. duotos 3500 lt paskolos nuteistoji realiai nedavė, bet pasiėmė sau, kaip nukentėjusiųjų sumokėtas jai palūkanas ir nekonkretizuotas papildomas išlaidas bei naujai paimtos paskolos dydžiu padidino nukentėjusių jai gražintiną 35000 lt skolą iki 38500 lt gražintinos skolos;

41f) nuteistoji nuo 2003 m. gegužės 11 d., t.y., nesuėjus faktiškai su nukentėjusiomis susitartam paskolai gražinti 10 metų terminui, be 3,25 procentų dydžio palūkanų mokėjimo, pradėjo nukentėjusioms skaičiuoti ir iš jų nuo 38500 lt skolos reikalauti dar ir 0,5 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą paskolai gražinti dieną, mokėjimo;

42g) naudodamasi nukentėjusių teisiniu neišprusimu, joms josios sudarytų situacijų nesuvokimu, grasindama joms hipotekų lakštais įkeisto turto praradimu, uždėdama areštus, manipuliavo joms sudaromomis nepalankiomis situacijomis ir, apgaule sudariusi 33000 lt sumai paskolos sutartį, gražintiną nukentėjusių skolą nuo 38000 lt padidino iki 71500 lt bei reikalavo nuo tos sumos sutarto dydžio palūkanų ir notarine sutartimi nustatytų delspinigių mokėjimo.

43h) notarinėmis paskolų sutartimis nustatydama 182,5 proc.dydžio metinių delspinigių (0,5x365) mokėjimą, susitartą su nukentėjusiomis neprotingai didelę prievolę mokėti po 39 proc. metinių palūkanų (3,25x12), padidėjo apie 5 kartus.

44Abejonių nekyla, kad, manipuliuodama paskolų suteikimų sąlygomis, reikalaudama kas mėnesį mokėti jai ir 3,25 procentus palūkanų, ir 0,5 procentus delspinigių, nuteistoji, būdama ekonomiškai stipresne šalimi, nesąžiningai pasinaudojo pranašesne savo padėtimi. Ji, manipuliuodama palūkanų ir delspinigių mokėjimų reikalavimais bei kitokiais nesąžiningais, nuo tarimosi suteikti paskolą pradžios akivaizdžiai siekė apgaule praturtėti realios padėties nesuvokiančių nukentėjusių sąskaita.

45CK 6.193str. – 6.195 str. reglamentuoja sudarytų sutarčių bei jomis nustatytų sąlygų aiškinimo taisykles, siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, šalių derybas, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir t.t.

46Šioje konkrečioje situacijoje, abejonių dėl sudarytų sutarčių rūšies, nekyla. Su nukentėjusiomis sudarytos iš tikrųjų buvo pinigų paskolos sutartys, tačiau tikrasis paskolų terminas ir paskolų sąlygų turinys, reikalauja išsamesnio įvertinimo.

47Tikrojo paskolų sutarčių turinio bei sąlygų nustatymas šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra privalomas. To nepadarius, nei teisingas bylos išnagrinėjimas, nei teisingas nustatymas paduotuose apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų ir prašymų teisingumo bei pagrįstum, yra negalimi.

48Duomenų, kad civinio proceso tvarka teismuose šios paskolų sutartys būtų buvę įvertintos ir dėl jų tikrojo turinio būtų buvę padarytos motyvuotai pagrįstos išvados, nėra. Kolegija, byloje esančius faktinius duomenis išanalizavusi ir paskolų suteikimo turinį įvertinusi baudžiamosios ir civilinės teisių kontekste, konstatuoja:

49Nuteistsios A.J. K. parodymai rodo, kad notarinėmis paskolos sutartimis nustatytas vieno mėnesio terminas buvo nustatytas jai siekiant išvengti mokesčių valstybei mokėjimo ir, kad faktiškai, paskolos sutartis su nukentėjusiomis ji sudarė ilgesnės trukmės laikui. Ikiteisminio tyrimo metu, ji, tai teigė, kad 1 mėnesio terminui surašytomis paskolų sutartimis faktiškai paskolas buvo suteikusi 6 mėnesių terminui (t.4, b.l. 47-52), tai 10 metų terminui, tai, kad neriboto laiko terminui, tai, kad iki tol, kol jai bus mokamos sutartos 3,25 proc. palūkanos (t. 4, b.l. 58-59) ir tt.

50Duodama parodymus pirmos instancijos teisme, ji teigė 35000 lt paskolą davusi tai 10 metų, tai 1 mėnesiui, o kitas paskolas suteikusi tai 1 mėnesio terminui, tai neterminuotam laikui. Ji parodė ir tai, kad paskolų gavėjos taip pat žinojo, jog su jais sudarytos paskolų sutartys po mėnesio neturės būti įvykdytos ir galios jos faktiškai su jais susitartą laiką (t.5, b.l. 30-32). Šios instancijos teisme atlikto teisminio tyrimo metu, ji taip pat tvirtino tai faktiškai paskolas suteikusi 1 mėnesiui, tai 10 metų, tai neribotam laikui (t.6, b.l. 181-183).

51Nukentėjusių parodymai dėl tų pačių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismuose visą laiką yra pastovūs. Jų teigimu, 35000 lt sumą paskolinti jie prašė 10-15 metų, bet susitarus, faktiškai duota jiems buvo 10 metų laikui. Kitos 2 sutartys faktiškai sudarytos buvo neribotam laikui.

52Toks nuteistosios ir nukentėjusių duotų parodymų turinys akivaizdžiai rodo, kad žodžiu sutarti tikrieji šalių ketinimai [paskolos gavimas (suteikimas) 10 metų terminui] ir faktiškai sudarytos notarinės paskolos sutartys [paskola suteikta (gauta) 1 mėnesio terminu], yra skirtingos. Nuteistosios apie paskolos suteikimo terminus, duotų parodymų nepastovumas, rodo, kad paskolų sutartys tikrai sudarytos buvo ilgesniam nei 1 mėnuo, terminui. Tuo tarpu nukentėjusiųjų ir liudytojų apie tai visą laiką yra pastovūs. Jie visą laiką nurodo tą patį 10 m. terminą 35000 lt paskolai ir neterminuotą terminą – kitoms paskolų sutartims. Esant tokiai situacijai, pagrindo netikėti nukentėjusių ir liudytojų parodymais, kolegija neturi, tad, nepastovius nuteistosios parodymus įvertinusi kritiškai,kolegija konstatuoja, kad visomis trimis paskolų sutartimis, formaliai jose įrašytais 1 mėnesio sutarčių įvykdymo terminais, buvo užmaskuotas tikrasis paskolos suteikimas 10 m. terminui 35000 lt paskolai ir neribotas paskolų suteikimo terminas pagal kitas sutartis.

53Jau minėta, kad kiekvienos naujai sudarytos paskolos suteikimo sutarties pagrindu nuteistoji tuoj pat, t.y., sutarties pasirašymo dieną sujungdavo į bendrą paskolą ir kaskart nuo bendros paskolos sumos iš abiejų nukentėjusiųjų reikalaudavo mokėti palūkanas bei delspinigius. Nuo vienos bendros skolos sumos reikalaujant mokėti palūkanas ir delspinigius, kitos paskolos yra ne kas kita, kaip pirmosios paskolos sumos padidinimai, todėl, nuteistajai nukentėjusių atžvilgiu elgiantis sąžiningai, visos jos ir įvykdytos turėtų būti vienu metu, t.y., iki 2012 m. gruodžio 11 d. Nei žodiniu susitarimu, nei notarinėmis sutartimis paskolos gražinimo tvarka nebuvo nustatyta, todėl iki paskolos gražinimo termino pabaigos gautą paskolą nukentėjusios galėjo nuteistajai gražinti tiek dalimis, tiek ir visą iš karto, mokėdamos mokėjimo funkciją atliekančias susitarto dydžio palūkanas ir nemokėdamos už tą naudojimosi paskola laiką jokių delspinigių. Vadinasi, nuteistoji, pradėjusi nukentėjusioms nepagrįstai delspinigius skaičiuoti bei reikalauti jų mokėjimo ir imti juos, veikė nesąžiningai ir apgaule, siekdama nukentėjusių sąskaita nepagrįstai praturtėti, didino nukentėjusių skolą jai. Tokią išvadą daryti leidžia visa šio įvykio eigos seka. O būtent:

54- 2002 m. gruodžio 11 d. nuteistoji V. A. realiai davė 1137 Lt mažesnę paskolos sumą, t. y. 33863 Lt vietoje sulygtų 35000 Lt (35000:100x3,25; 35000-1137), 1137 lt pasilikusi sau kaip pirmas nukentėjusios jai sumokėtas palūkanas už 2002 m. gruodžio 11 d. – 2003 m. sausio 11 d. naudojimosi paskola laiką (t.5, b.l. 28,142).

55- 2003-02-07 nukentėjusiai V. A. faktiškai už antrąjį naudojimosi paskola mėnesį (laiką nuo 2003 m. sausio 11 d, iki 2003 m. vasario 10 d.) vietoje susitartų sumokėti 1137,50 Lt palūkanų sumokėjus 1200 Lt palūkanas (t.5, b.l.28, 142), 1137,50 lt sumą viršijusius 62,50 Lt nuteistoji pasiėmė kaip papildomas išlaidas, tačiau tokių išlaidų buvimą pagrindžiančių duomenų, nepateikė, tad 62,50 lt sumos pasiėmimas sau laikytinas neteisėtai. Elgdamasi sąžiningai, ji, šiuo konkrečiu atveju, gavusi iš nukentėjusios susitartą mokėti palūkanų sumą viršijusius 62,50 Lt turėjo šią sumą užskaityti kaip paskolos dalies grąžinimą jai ir nuo to momento likutinę negražintos paskolos sumą nukentėjusioms sumažinti iki 34.937,50 Lt (35000-62,50), kito mėnesio palūkanas skaičiuojant jau nuo sumažėjusios negražintos paskolos sumos, t.y., nuo 34.937,50 lt (t,5, b.l. 28,142).

56- 2003-03-04 sutartimi paskolinusi nukentėjusiai Z. A. 3500 Lt, nuteistoji, realiai šių pinigų nukentėjusiai nedavusi, visus juos pasiėmė sau, kaip nukentėjusių sumokėtas jai už 38500 lt (35000+3500) paskolą 3,25 procentų mėnesio palūkanas už 2 mėnesius bei 969,50 Lt dydžio papildomas išlaidas, nesant jokių papildomų išlaidų buvimą pagrindžiančių duomenų. Elgdamasi sąžiningai, nuteistoji, šiuo konkrečiu atveju, iš 3500 lt sumos galėjo 1135,47 Lt (34.937,50:100x3,25) pasiimti sau kaip nukentėjusių jai sumokėtas palūkanas už trečiąjį jiems duotos paskolos mėnesį (laiką nuo 2003 m. vasario 11 d. iki 2003 m. kovo 10 d.), 1249,22 Lt [(34.937,50+3500) :100x3,25) pasiimti sau, kaip palūkanas, sumokėtas nukentėjusių už ketvirtąjį paskolos mėnesį (laiką nuo2003 m. kovo 11 d. iki 2003 m. balandžio 10 d.), o likusius 1115,31 lt pasiimti sau kaip dalies paskolos jai gražinimą ir nuo to momento likutinę nukentėjusių negražintos paskolos sumą sumažinti iki 37.322,19 Lt (34.937,50+3500-1115,31), o kito mėnesio palūkanų dydį skaičiuoti nuo likusios negražintos 37.322,19 lt dydžio skolos (t.5, b.l. 28, 142).

57Nuteistosios pateiktais duomenimis, 2003 m. gegužės 19 d. palūkanų dengimui nukentėjusios sumokėjo 1600 Lt, 2003 m liepos 2 d. - 2500 Lt, 2003 m. rugsėjo 2 d. - 2500 Lt, 2003 m. lapkričio 13 d. - 1600 Lt. (t.5, b.l. 28, 142).

58Nuteistajai elgiantis sąžiningai, 2003-05-19 nukentėjusių sumokėtas 1600 Lt dydžio palūkanas, galėjo pasiimti sau 1212,97 lt sumą (37.322,19:100x3,25) kaip sumokėtas jai palūkanas (37440:100x3,25) už penktąjį naudojimosi paskola mėnesį (laiką nuo 2003 m. balandžio 11 d. iki 2003 m. gegužės 10 d.), o 387,03 lt sumą pasiimti sau, kaip dalinai sumokėtas jai palūkanas už jau prasidėjusį šeštąjį naudojimosi paskola mėnesį (laiką nuo 2003 m. gegužės 11 d. iki 2003 m. birželio 10 d.) bei likusia nesupmokėta jai palūkanų už šeštąjį paskolos mėnesį dalimi laikyti - 825,94 Lt (1212,97-387,03 (t.5, b.l. 28, 142).

592003-07-02 nukentėjusiems sumokėjus 2500 Lt palūkanų, nuteistajai elgiantis sąžiningai, - 825,94 Lt ji galėjo pasiimti sau, kaip nesumokėtą jai palūkanų likutį už šeštąjį paskolos mėnesį, 1212,97 lt pasiimti sau, kaip palūkanas už dar nepasibaigusį septintąjį paskolos mėnesį (laiką nuo 2003 m. birželio 11 d. iki 2003 m. liepos 10 d.), o likusią 461,09 Lt sumą galėjo pasilikti sau kaip paskolos dalies sugrąžinimą ir sumažinti ja nukentėjusioms gražintiną jai paskolos sumą iki 36.861,10 Lt (37.322,19-461,09) (t.5, b.l. 28,142).

602003-09-02 nukentėjusių sumokėta 2500 Lt palūkanų suma, nuteistajai elgiantis sąžiningai, turėjo būti panaudota apmokant palūkanas už aštuntąjį ir devintąjį naudojimosi paskola mėnesius (laiką nuo 2003 m. liepos 11 d, iki 2003 m. rugsėjo 10 d.) po 1197,99 Lt (36.861,10:100x3,25), o likusius 104,02 lt (2500-1197,99-1197,99) galėjo pasiimti sau kaip paskolos dalies jai sugražinimą ir, sumažinus negražintos paskolos sumą iki 36.757,08 Lt, kito mėnesio palūkanas skaičiuojant nuo tos sumos (t,5, b.l. 28,142).

612003-11-13 nukentėjusių sumokėta 1600 Lt suma, nuteistajai elgiantis sąžiningai, turėjo būti panaudota pasiimant 1194,61 Lt (36.757,08:100x3,25) palūkanų už dešimtąjį paskolos mėnesį (laiką nuo 2003 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. spalio 10 d,), o likusią 405,39 Lt sumą pasiimti sau, kaip dalinį palūkanų sumokėjimą už prasidėjusį vienuoliktąjį paskolos mėnesį (laiką nuo 2003 m. spalio 11 d. iki 2003 m. lapkričio 10 d.), likusia nesumokėta už vienuoliktąjį mėnesį palūkanų suma laikant 789,22 Lt (t.5, b.l. 28,142).

622004 m. birželio 5 d., nuteistoji nukentėjusiai Z. A. suteikė dar ir 33000 lt paskolą. Realiai pinigų ji nukentėjusiai ir vėl nedavė. Šį kartą ji visus juos pasiėmė sau, kaip jai nukentėjusių neva nesumokėto delspinigių įsiskolinimo padengimą ir nukentėjusių negražintą skolą jai padidino iki 71500 lt (38500+33000). Padariusi tai, ji pradėjo reikalauti iš nukentėjusiųjų 3,25 procentų mėnesinių palūkanų nuo 71.500 Lt sumos, kas sudarė 2323,75 Lt kas mėnesį bei nuo tos sumos kasdieną skaičiavo didžiulius 0,5 procentų dydžio delspinigius.

63Faktiškai paskolos sutarčiai esant sudarytai 10 metų laikui, nukentėjusiosios prievolės už suteiktą paskolą mokėti delspinigius, neturėjo, tad ir nuteistoji neturėjo teisės nei juos nukentėjusioms skaičiuoti, nei reikalauti jų sumokėjimo. Vadinasi, nuteistoji, skaičiodama nukentėjusioms delspinigius, darė tai neteisėtai, o, tariamai nesumokėtų delspinigių atlyginimo pretekstu pasiimdama sau nukentėjusiai Z. A. neva paskolintus 33000 lt, ne tik apgaule juos pasisavino, bet ir apgaule padidino nukentėjusių skolą jai nuo 38500 lt iki 715000 lt.

64Kolegija, įvertinusi tai, kad 2004 m. birželio 5 d. notarine paskolos sutartimi nukentėjusiai Z. A. paskolintų 33000 lt nuteistoji nukentėjusiai nedavė, tai, kad nuteistoji tą pinigų sumą pasiliko sau kaip dalies delspinigių apmokėjimą, kurių ji nei skaičiuoti, nei gauti teisės tuo metu neturėjo, taip pat tai, kad, minėtos sutarties pagrindu ji nukentėjusių skolą jai nuo 38500 padidino iki 71500 l apgaule ir tokiu būdu ji, įgijusi turtinę teisę į 33000 lt padidintos skolos gražinimą, nukentėjusių sąskaita siekė nepagrįstai praturtėti, 2004 m. birželio 5 d. sutartį laiko niekine ir konstatuoja, kad ir po apgaulės būdu sudarytos 2004 m. birželio 5 d. paskolos sutarties, nuteistajai iš 38500 paskolos negražinti buvo likę 36.757,08 lt.

65Nuteistosios pateiktoje lentelėje atžymų apie palūkanų sumokėjimą po 2003 m. lapkričio 13 d. nėra, nors, duodami parodymus, tiek abi nukentėjusios, tiek ir liudytojai V. A. bei Ž. A. kategoriškai tvirtina, kad be prieš tai aptartų sumų, jie 2004 m. liepos – spalio mėnesiais nuteistajai josios reikalautiems mokesčiams padengti yra sumokėję dar 18.274 lt. Jš jų, 14.000 lt sumą yra nuvežę ir jai atidavę vienu kartu. Kitais kartais yra vežę ir mokėję mažesnes sumas, tačiau to nuteistoji niekur nėra užfiksavusi. 14.000 Lt suma, kaip nuteistajai 2004 m. liepos 8 d. sumokėta, įtraukta yra į liudytojo V. A. pateiktą pinigų mokėjimo nuteistajai lentelę (t.3, b.l.107). Joje taip pat vieną kartą, t.y.2004 m. rugpjūčio 20 d. įrašytas 1720 lt sumos sumokėjimas ir 2 kartus, t.y., 2004 m. rugsėjo 9 d. ir spalio 16 d. įrašyti 2 sumokėjimai po 1277 lt. Nuteistosios duoti dėl šių faktų duoti parodymai rodo, kad iš esmės ji šių pinigų sumų sumokėjimo jai, neginčija, tik sakosi to neprisimenanti. Pagrindo, šioje dalyje abejoti pastoviais nukentėjusių bei liudytojų parodymais, nėra.

66Nukentėjusių pateiktame nuteistosios surašytame raštelyje (t. 1, b. l. 71) yra parašyti skaičiai 35000, 3500 ir 33000, 3,25 procentai, skaičiai 14000, 1732, 2175 ir tekstas „visada viso mokėti reikia 1732 lt“. Nuteistoji pripažįsta, kad raštelis rašytas yra josios, bet sakosi neprisimenanti, ką ji turėjo omenyje tokį raštelį nukentėjusiems parašydama. Tokie nuteistosios parodymai vertinami kritiškai. Nuteistosios ranka raštelyje įrašytų sumų sutapimai su paimtos paskolos bei mokėtų palūkanų dydžiais, patvirtina nukentėjusių ir liudytojų parodymus apie tai, kad nuteistoji į teismui pateiktą josios sudarytą paskolos lentelę tikrai yra neįtraukusi per keletą kartų nukentėjusių jai 2004 m. liepos mėn. 8 d. - 2004 m. spalio 16 d. sumokėtos 18274 lt sumos.

67Nuteistajai elgiantis sąžiningai, ji, 2004-07-08 nukentėjusioms sumokėjus 14.000 Lt, 789,22 Lt galėjo pasiimti sau kaip likusią nesumokėtą palūkanų dalį už vienuoliktąjį naudojimosi paskola mėnesį dalį ir po 1194,61 lt (36757,08:100x3,25) kaip palūkanų už naudojimąsi paskola įsiskolinimą už dvyliktąjį-devynioliktąjį (laikas nuo 2003 m. lapkričio 11 d. iki 2004 m. liepos 10 d.) paskolos mėnesius (1194,61x8+789). Likusią sumą, t. y. 3653,90 Lt, galėjo pasilikti sau, kaip dalies paskolos gražinimą ir nukentėjusių negražintą paskolą sumažinusi iki 33.103,18 Lt (36.757,08-3653,90), kito mėnesio palūkanas skaičiuoti nuo sumažėjusios negražintos paskolos sumos, t.y., nuo 33.103,18 lt (t,5, b.l. 28,142).

68Nukentėjusioms 2004 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjus nuteistajai 1720 Lt, šią sumą nuteistoji galėjo pasilikti sau, iš jos 1075,85 Lt kaip jai sumokėtas palūkanas (33,103,18:100x3,25) už dvidešimtąjį paskolos mėnesį mėnesį (laiką nuo 2004 m. liepos 11 d. iki 2004 m. rugpjūčio 10 d.)ir 644,15 Lt. kaip dalies palūkanų už jau prasidėjusį dvidešimt pirmąjį paskolos mėnesį (laiką nuo 2004 m. rugpjūčio 11 d. iki 2004 m. rugsėjo 10 d.), sumokėjimą. Už dvidešimt pirmąjį paskolos mėnesį liktų nesumokėta 431,70 Lt palūkanų (1075,85-431,70).

692004 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios sumokėjo nuteistajai 1277 Lt. Tą pačią dieną nukentėjusi Z. A. nuteistajai už 33.000 Lt pardavusi žemės sklypą, sumokėjo nuteistajai dar 33000 lt. Tokiu būdu, 2004 m. rugsėjo 9 d. nuteistoji iš nukentėjusių gavo 34277 lt. Faktiškai tai dienai nukentėjusiosios nuteistajai buvo negražinę 33.103,18 Lt paskolos ir nesumokėję 431,70 palūkanų už dvidešimt pirmąjį paskolos mėnesį, kas bendroje sumoje sudarė 33.534,88 Lt. Nuteistajai elgiantis sąžiningai, iš gautos 34277 lt sumos ji turėjo teisę pasiimti sau 431,70 lt kaip likusį jai nesumokėtą palūkanų įsiskolinimą už dvidešimt pirmąjį naudojimosi paskola mėnesį ir 33103,18 lt kaip likusią negražintą paskolos dalį. Nuo to laiko, t.y. nuo 2004 m. rugsėjo 9 d., nukentėjusios su nuteistaja ne tik kad faktiškai turėjo būti laikytos pilnai atsiskaičiusiomis, bet dar ir ir buvo permokėję jai 742,12 Lt (34.277-33.534,88).

70Nepaisant to, nuteistoji ir po to elgėsi nesąžiningai ir 2004 m. rugsėjo 9 d. reikalavo iš nukentėjusių neva jai negražintos 38500 lt skolos ir 112.126,26 lt dydžio delspinigių bei palūkanų įsiskolinimo (t.5, b.l. 28.142). Tokiu būdu ji, manipuluodama sutartimis, susitarimais, nesąžiningai skaičiuotomis palūkanomiss bei delspinigiais ir, reikalaudama juos jai sumokėti, grasino nukentėjusioms įkeisto turto praradimu, areštais, uždėdama areštus nukentėjusių įkeistam turtui elgėsi nesąžiningai.

71Už tai, kad, elgdamasi nesąžiningai, manipuliuodama įstatymais ir naudodamasi nukentėjusių nesuvokimu nei josios daromų veiksmų, nei josios daromais veiksmais sukeliamų joms pasekmių, be teisėto pagrindo priskaičiuodavo ir reikalaudavo mokėti nepriklausiusius mokėti delspinigius, kad ji apgaule 33000 lt nuo 38500 lt sumos iki 71500 lt sumos padidino nukentėjusių gražintiną jai skolą, kad ji apgaule savinosi nukentėjusių turtą, apgaulės būdu įgijo turtinę teisę į 33000 lt didesnės skolos gražinimo reikalavimą, ikiteisminio tyrimo metu rodė faktiniai duomenys byloje, bet kaltinimai jai dėl to nėra pateikti ir baudžiamojon atsakomybėn už tai ji nėra patraukta, tačiau tai pagrindo tenkinti nuteistosios skundą jame nurodytais motyvais, neduoda, todėl nuteistosios skundas atmetamas.

72Tolesnė byloje esančių faktinių duomenų analizė rodo, kad nuteistoji 2004 m. spalio 10 d. fiksavo joms ne tik negražintą 38500 lt skolą, bet ir 119.345 lt dydžio palūkanų bei delspinigių įsiskolinimą bei reikalavo iš jų tą skolą ir įsiskolinimus jai gražinti. Nsusivokdamos realioje situacijoje, 2004 m. spalio 16 d. nukentėjusiosios sumokėjo nuteistajai dar 1277 Lt (t.3, b.l. 107). Tai padarę, jos faktiškai nuteistajai buvusią permokėtą 742,12 sumą padidino iki 2019,12 Lt (742,12+1277). Abejonių nekyla, kad nuteistoji sąmoningai apgavo nukentėjusias, melavo joms, kad 38500 lt skolos šios nėra grąžinusos, nėra sumokėjusios jai visų palūkanų bei delspinigių. Nukentėjusioms dėl nemokumo nustojus nuteistajai pinigus mokėti, nuteistoji 2004 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į hipotekos teisėją dėl 38500 lt skolos bei ------- išieškojimo. Savo sudarytoje lentelėje tai dienai ji nukentėjusiosioms rodė negražintą 38500 lt skolą ir 132.338,85 Lt palūkanų bei delspinigių įsiskolinimą (t.5, b.l. 28, 142). Po kreipimosi į hipotekos teisėją, grasindama nukentėjusioms, jog šios ir po jų turto pardavimo liks jai skolingos, reikalavo iš nukentėjusių, kaip garanto, - duoti jai įgaliojimus parduoti nukentėjusiųjų turtą. Tai leidžia teigti, kad nuteistoji ne tik gerai suvokė nukentėjusias apgaudinėjanti tam, kad jų sąskaita praturtėtų, bet ir to norėjo. Apgaulės įtakoje abi nukentėjusios įgaliojimus parduoti jųjų turtą, 2005 m. sausio 20 d. parašė nuteistosios ir jos nurodyto asmens – R. L. vardais. Nuteistajai ir jos nurodytai R. L. suteikus įgaliojimą parduoti nukentėjusiųjų turtą, apie pardavimą iš anksto nenepranešant nukentėjusioms ir turtą pardavus, apgaule užvaldė svetimą 70000 lt vertės nukentėjusios V. A. ir 20000 lt vertės nukentėjusios Z. A. turtą. Bendra apgaulės būdu užvaldyto turto vertė - 90000 lt viršija 250 MGL dydį, tad nuteistosios veika pagrįstai kvalifikuota buvo pagal BK 182 str. 2 d. Teismas, perkvalifikuodamas nuteistosios padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 182 str. 2 d. į 182 str. 1 d., netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir to pagrindu nepagrįstai paskyrė per švelnią bausmę, todėl, šioje dalyje, prokuroro skundas yra pagrįstas, tad, nuosprendis keičiamas ir nuteistosios A.J. K. nusikalstama veika iš LR BK 182 str. 1 d. perkvalifikuojama į BK 182 str. 2 d.

73Skiriant bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgia į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį visuomenei, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, priežastis, sąlygas bei pasekmes, į nuteistosios asmenybę, į tai, kad teisiamą ji pirmąjį kartą, į tai, kad charakterizuojama teigiamai, į tai, kad jos atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo (nuo įgalioto parduoti turto pardavimo) yra praėję jau daugiau kaip šeši su puse metų ir duomenų, kad per tą laiką nuteistoji būtų padariusi naujas nusikalstamas veikas, teismui nepateikta

74Iki apkaltinamojo nuosprendžio jai priėmimo ir apeliacinių skundų išnagrinėjimo praėjus ilgam laiko tarpui ir, nesant duomenų, kad nuteistoji per tą laiką būtų nusikaltusi, LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. EŽTT taip pat laikosi praktikos, kad užsitęsęs bylos išnagrinėjimo procesas duoda pagrindą išimtinės aplinkybės buvimo konstatavimui ir BK 54 str. 3 d. taikymui, todėl prokuroro skundas šioje dalyje tenkinamas iš dalies ir, nuteistajai, pritaikius BK 54 str. 3 d.,skirtina kita švelnesnė įstatymo sankcijoje nenumatyta bausmės rūšis – bauda.

75Įvertinus nusikaltimu nukentėjusioms sukeltas pasekmes, nuteistajai skirtina didžiausia, t,y, 300 MGL dydžio, t.y., 39000 lt (trisdešimt devyniųtūkstančių lt) bauda.

76Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

77Nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundą asmesti.

78Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, pakeisti.

79A. J. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 1 d. į BK 182 str. 2 d. ir, taikant BK 54 str. 3 d., nubausti 300 MGL dydžio, t.y. 39000 lt (trisdešimt devynių tūkstančių lt) bauda.

80Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo,... 3. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. K. pagal BK 182 str. 1d. teismo nuteista už... 4. - turėdama reikalavimo teisę iš V. A. reikalauti 67.025 Lt, o iš Z. A. -... 5. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros II-ojo skyriaus vyriausiasis... 6. Nurodo, kad teismas tinkamai išanalizavęs ir įvertinęs nuteistosios kaltę... 7. LR CK 4.170 str. nustatyta, kad hipoteką yra skolinio įsipareigojimo... 8. Aukščiau nurodytų Civilinio kodekso normų bei visų kitų hipoteką... 9. Bausmė už įvykdytą nusikalstamą veiką A. J. K. skirtina numatyta... 10. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. J. K. prašo 2010 m. liepos 15 d. Kauno m.... 11. Nuosprendžio išvada, kad jos apgaulė pasireiškė tuo, kad nukentėjusioms... 12. Teismas jos teisę reikalauti iš skolininkių grąžinti pasiskolintus pinigus... 13. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmos instancijos teismas neteisingai... 14. LR CK 6.870 str. 1 d., 6.871 str., 6.872 str. 1 d. ar kita materialinės... 15. LR CPK 182 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nereikia civiliniame procese... 16. Nei LR CK, nei LR BPK, nei jokiame kitame teisės akte taip pat nėra ir jokios... 17. LR CK 1.125 str. 5 d. ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių)... 18. Pagal LR CK 6.54 str., tais atvejais, kuomet šalys nesusitaria kitaip, įmokos... 19. Būtent taip iš esmės ji ir užskaitė iš skolininkių gautas pinigines... 20. Be to, už sukčiavimą, numatytą LR BK 182 str. 1 ir 3 dalyse, asmuo atsako... 21. Iš duomenų byloje matyti, kad 2010 m. gegužės 12 d. prokuroro pirmos... 22. Ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti ir teismui pateikti faktiniai duomenys... 23. Kolegija, visus prie bylos medžiagos prijungtus faktinius duomenis... 24. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek ir teismui, šiuo konkrečiu... 25. Pagrindinė palūkanų paskirtis – tai skolininko mokėjimas kreditoriui už... 26. Lietuvos įstatymai palūkanas pagal kilmę skirsto į įstatymines ir... 27. Iki paskolos gražinimo termino pabaigos mokamos yra tik mokėjimo funkciją... 28. Prievolės laiku neįvykdžius, t.y., paskolos nustatytu terminu negražinus,... 29. Įstatyminis mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų dydis nustatomas yra... 30. Įstatyminis kompensacinių palūkanų dydis nustatomas pagal CK 6.261 str. Juo... 31. Delspinigiai - tai civilinės atsakomybės forma, kuria siekiama atlyginti... 32. Kaltinimas nuteistajai pateiktas buvo tik dėl nukentėjusių jai įgalioto... 33. Nukentėjusių Z. A. ir V. A. duoti parodymai rodo, kad, Z. A. 2002 m. su... 34. Nuteistosios A.J. K. duoti parodymai teisme, rodo, kad ji pripažino, jog su ja... 35. Vertinant tiek nuteistosios, tiek ir abiejų nukentėjusių atliktus veiksmus,... 36. a) 2002 m. gruodžio mėnesį nuteistoji A. J. K. su nukentėjusiaja Z. A.... 37. b) vietoje susitarimu sulygtų sąlygų, nuteistoji su V. A. pasirašė... 38. c) nustatydama notarinėje 35000 lt paskolos sutartyje 1 mėnesio terminą... 39. d) nukentėjusioms sureagavus į susitarto paskolos sugražinimo termino... 40. e) Z. A. 2003 m. kovo 4 d. duotos 3500 lt paskolos nuteistoji realiai nedavė,... 41. f) nuteistoji nuo 2003 m. gegužės 11 d., t.y., nesuėjus faktiškai su... 42. g) naudodamasi nukentėjusių teisiniu neišprusimu, joms josios sudarytų... 43. h) notarinėmis paskolų sutartimis nustatydama 182,5 proc.dydžio metinių... 44. Abejonių nekyla, kad, manipuliuodama paskolų suteikimų sąlygomis,... 45. CK 6.193str. – 6.195 str. reglamentuoja sudarytų sutarčių bei jomis... 46. Šioje konkrečioje situacijoje, abejonių dėl sudarytų sutarčių rūšies,... 47. Tikrojo paskolų sutarčių turinio bei sąlygų nustatymas šios kategorijos... 48. Duomenų, kad civinio proceso tvarka teismuose šios paskolų sutartys būtų... 49. Nuteistsios A.J. K. parodymai rodo, kad notarinėmis paskolos sutartimis... 50. Duodama parodymus pirmos instancijos teisme, ji teigė 35000 lt paskolą davusi... 51. Nukentėjusių parodymai dėl tų pačių aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo... 52. Toks nuteistosios ir nukentėjusių duotų parodymų turinys akivaizdžiai... 53. Jau minėta, kad kiekvienos naujai sudarytos paskolos suteikimo sutarties... 54. - 2002 m. gruodžio 11 d. nuteistoji V. A. realiai davė 1137 Lt mažesnę... 55. - 2003-02-07 nukentėjusiai V. A. faktiškai už antrąjį naudojimosi paskola... 56. - 2003-03-04 sutartimi paskolinusi nukentėjusiai Z. A. 3500 Lt, nuteistoji,... 57. Nuteistosios pateiktais duomenimis, 2003 m. gegužės 19 d. palūkanų dengimui... 58. Nuteistajai elgiantis sąžiningai, 2003-05-19 nukentėjusių sumokėtas 1600... 59. 2003-07-02 nukentėjusiems sumokėjus 2500 Lt palūkanų, nuteistajai elgiantis... 60. 2003-09-02 nukentėjusių sumokėta 2500 Lt palūkanų suma, nuteistajai... 61. 2003-11-13 nukentėjusių sumokėta 1600 Lt suma, nuteistajai elgiantis... 62. 2004 m. birželio 5 d., nuteistoji nukentėjusiai Z. A. suteikė dar ir 33000... 63. Faktiškai paskolos sutarčiai esant sudarytai 10 metų laikui,... 64. Kolegija, įvertinusi tai, kad 2004 m. birželio 5 d. notarine paskolos... 65. Nuteistosios pateiktoje lentelėje atžymų apie palūkanų sumokėjimą po... 66. Nukentėjusių pateiktame nuteistosios surašytame raštelyje (t. 1, b. l. 71)... 67. Nuteistajai elgiantis sąžiningai, ji, 2004-07-08 nukentėjusioms sumokėjus... 68. Nukentėjusioms 2004 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjus nuteistajai 1720 Lt, šią... 69. 2004 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusiosios sumokėjo nuteistajai 1277 Lt. Tą... 70. Nepaisant to, nuteistoji ir po to elgėsi nesąžiningai ir 2004 m. rugsėjo 9... 71. Už tai, kad, elgdamasi nesąžiningai, manipuliuodama įstatymais ir... 72. Tolesnė byloje esančių faktinių duomenų analizė rodo, kad nuteistoji 2004... 73. Skiriant bausmę nuteistajai, teismas atsižvelgia į nuteistosios padarytos... 74. Iki apkaltinamojo nuosprendžio jai priėmimo ir apeliacinių skundų... 75. Įvertinus nusikaltimu nukentėjusioms sukeltas pasekmes, nuteistajai skirtina... 76. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 1 d. 1 p.,... 77. Nuteistosios A. J. K. apeliacinį skundą asmesti.... 78. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies... 79. A. J. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 182 str. 1 d. į BK 182... 80. Likusioje dalyje teismo nuosprendį palikti nepakeistą....