Byla 3K-3-329-915/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – T. V

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elspeda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – T. V..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sandorių sudarymą per atstovus ir tokių sandorių teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32 600 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. sausio mėnesį į ją kreipėsi atsakovės atstovas trečiasis asmuo T. V., jis domėjosi ieškovės galimybe 2014 m. vasario 15 d. – 2014 m. kovo 5 d. laikotarpiu pervežti gėlių siuntą. Ieškovė sutiko teikti minėtą paslaugą, ir užtikrindamos tarpusavio įsipareigojimus šalys pasirašė 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą. Šiuo raštu ieškovė įsipareigojo minėtu laikotarpiu suteikti atsakovei 50 vilkikų su šaldymo įranga gėlėms pervežti, o atsakovė, užtikrindama užsakymo pateikimą ir jo įvykdymą, sumokėjo ieškovei 50 000 Eur dydžio avansą. Šalys susitarė dėl atlyginimo dydžio už tarptautinio pervežimo paslaugas – 5300 Eur už vieną vilkiką. Taip pat buvo susitarta, kad jeigu nebus pateikta 50 krovinių, avansas liks ieškovei, t. y. už kiekvieno krovinio nepateikimą ieškovė atskaičiuos po 1000 Eur. Tolesnis šalių bendravimas vykdant užsakymus vyko elektroniniais laiškais. Nors kroviniui pervežti atsakovė užsakė 50 vilkikų, krovinys buvo pakrautas tik į 42 vilkikus. Atsakovės atstovas buvo apie tai informuotas 2014 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu, tačiau jis į tai nesureagavo. Atsakovė, ieškovei įvykdžius užsakymą, privalėjo sumokėti 222 600 Eur, tačiau sumokėjo tik 190 000 Eur, t. y. liko skolinga 32 600 Eur. Ieškovė išrašė nurodytos skolos sumos PVM sąskaitą faktūrą ir išsiuntė ją atsakovei elektroniniu laišku bei paštu 2014 m. gruodžio 30 d., tačiau atsakovė iki šiol sąskaitos neapmokėjo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės ieškovei 32 600 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. gegužės 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3663,26 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; priteisė iš atsakovės valstybei 3,91 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
  2. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162, 6.808 straipsniais, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4, 9 straipsniais, įvertinęs 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą ir jo turinį, taip pat tarp šalių vykusį elektroninį susirašinėjimą, padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai dėl tarptautinio krovinių vežimo. Tokią išvadą, teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina aplinkybės, kad krovinio vežimo eiga rūpinosi ne tik atsakovės atstovas trečiasis asmuo T. V., bet ir kiti jos darbuotojai; trečiasis asmuo užima vadovaujamas pareigas – yra atsakovės direktoriaus pavaduotojas, atsakingas už temperatūrinio režimo krovinių pervežimą, o būtent toks ir buvo ginčo krovinys. Teismas nesutiko su argumentais, kad trečiasis asmuo sutartį su ieškove sudarė asmeniškai, o ne kaip atsakovės atstovas, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog trečiajam asmeniui buvo išduotas verslo liudijimas ar individualios veiklos pažyma, kas suteiktų jam teisę asmeniškai užsiimti verslu ir gauti iš to pajamas. Be to, abejonių teismui sukėlė tai, kad trečiasis asmuo, uždirbdamas pas atsakovę apie 3000 Lt (868,86 Eur) per mėnesį, galėjo sumokėti ieškovei 50 000 Eur avansą.
  3. Teismas, įvertinęs krovinio gavėjo 2014 m. vasario 26 d. aktą ir pretenziją, atsakovės 2014 m. gegužės 7 d. ir P. N. (P. N.) 2015 m. vasario 11 d. elektroninius laiškus bei jų turinį, nesutiko su atsakovės versija, kad krovinio pervežimą užsakė ne atsakovė, o trečiasis asmuo, nes tokiu atveju krovinio gavėjas visas pretenzijas dėl krovinio trūkumo būtų adresavęs ir siuntęs tiesiogiai trečiajam asmeniui, o ne atsakovei ar jos direktoriui.
  4. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo, atstovaudamas atsakovei, garantiniu raštu susitarė, jog ieškovė nurodytu laikotarpiu nugabens atsakovės krovinį į paskirties punktą gavėjui, o atsakovė už krovinio vežimą sumokės nustatytą užmokestį; pervežime dalyvavę asmenys yra vienos sutarties šalys, jie yra įsipareigoję vienas kitam ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą) – pagal šią sutartį tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo santykiai: atsakovė veikė kaip siuntėja, o ieškovė – kaip vežėja.
  5. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju krovinio vežimas buvo vykdomas pagal CMR važtaraščius. Įvertinęs pateiktus CMR važtaraščius, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įvykdė šalių sudarytą sutartį, t. y. pervežė krovinius nurodytais maršrutais ir perdavė juos krovinio gavėjui, todėl turi teisę gauti vežimo užmokestį, o atsakovė privalo nustatyta tvarka ir terminais atsiskaityti su ieškove. Dėl šios priežasties teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 32 600 Eur skolos.
  6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškovės ieškinį; priteisė iš ieškovės atsakovei 1940,76 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, valstybei – 3,91 Eur pašto išlaidų atlyginimo.
  7. Kolegija, įvertinusi 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą ir jame vartojamas formuluotes, padarė išvadą, kad šiuo raštu ieškovė ir trečiasis asmuo T. V. prisiėmė įsipareigojimus vienas kitam: ieškovė – nurodytu laikotarpiu suteikti trečiajam asmeniui 50 vilkikų gėlėms vežti, vieno vežimo (vilkiko) kainai esant 5300 Eur, o trečiasis asmuo – sumokėti už suteiktus vilkikus garantiniu raštu sulygtą kainą. Atsižvelgdama į garantinio rašto turinį, t. y. juo prisiimtus įsipareigojimus, kolegija nesutiko su atsakovės argumentu, kad minėtas garantinis raštas atitinka CK 6.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą garantijos sampratą.
  8. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad garantiniu raštu sudarytas susitarimas turi būti kvalifikuojamas kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis.
  9. Kolegija nurodė, kad esminis ginčas byloje yra kilęs dėl subjekto, atsakingo už mokėjimą už ieškovės pagal nurodytą krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį suteiktas paslaugas, t. y. ar ieškovės reikalaujamą priteisti sumą turi pareigą apmokėti trečiasis asmuo, tiesiogiai esantis sutarties šalimi, ar turi būti pripažinta, kad trečiasis asmuo teisėtai veikė atsakovės vardu ir sudarydamas sutartį prisiėmė iš jos kylančias pareigas ne sau, o atsakovei.
  10. Kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniais, įvertinusi byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad trečiasis asmuo, sudarydamas ginčo sutartį su ieškove, veikė savo, o ne atsakovės vardu. Atsakovei nesutinkant su ieškovės pozicija dėl sutarties šalių identifikavimo ir trečiajam asmeniui aiškiai, nedviprasmiškai nurodant, kad krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį jis sudarė asmeniškai, o ne veikdamas atsakovės vardu, tam, jog būtų galima spręsti, kad ginčo sutarties šalis vis dėlto yra atsakovė, kolegijos vertinimu, į bylą turėjo būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys tai, kad trečiasis asmuo turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu arba kad atsakovė patvirtino trečiojo asmens sudarytą sandorį. Kolegija sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens įgaliojimus atsakovės vardu sudaryti ginčo sutartį.
  11. Atsakovės epizodiškas paminėjimas elektroniniame susirašinėjime, informacijos apie susitarimo vykdymą atsakovės darbuotojams išsiuntimas, atsakovės įvardijimas OOO „Vielis“ pretenzijos adresate ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas bei direktoriaus sūnus, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė patvirtino trečiojo asmens su ieškove sudarytą sandorį.
  12. Kolegija pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, jog atsakovė jai yra sumokėjusi 190 000 Eur, iš kurių 50 000 Eur buvo duota kaip avansas garantinio rašto sudarymo metu, ieškovė nepateikė jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų (mokėjimo nurodymų, kasos orderių, ir pan.). Įrašas garantiniame rašte, kad trečiasis asmuo perdavė ieškovei 50 000 Eur, kolegijos vertinimu, negali būti traktuojamas kaip atsakovės atliktas mokėjimas ieškovei pagal sutartį. Kolegija paaiškino, kad įrodymai, patvirtinantys, jog būtent atsakovė (o ne trečiasis asmuo) ieškovei sumokėjo bent didžiąją dalį sumos, t. y. 140 000 Eur, galėtų tapti pagrindu spręsti, kad atsakovė patvirtino trečiojo asmens be įgaliojimų atsakovės vardu sudarytą sandorį, tačiau tokie įrodymai į bylą nepateikti.
  13. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė yra verslo subjektas, kuriam yra taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai nei vidutiniškai protingam fiziniam asmeniui, todėl jai turėjo būti žinoma, jog tuo atveju, jei sandoris yra sudaromas su fizinio ar juridinio asmens atstovu, siekiant, kad sandoris neturėtų su valios išraiška susijusių trūkumų, turi būti patikrinami atstovo įgaliojimai veikti atstovaujamojo vardu ir tai turi būti tinkamai užfiksuojama. Jeigu ieškovė to nepadarė ir dėl to negali įrodyti, kad sandoris yra sudarytas su jos nurodoma šalimi, iš to kylantys padariniai vertintini kaip ieškovės nepagrįstu neatidumu ir neapdairumu prisiimta rizika.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomą priteisti skolą turėtų sumokėti trečiasis asmuo – atsakovės darbuotojas, kuris sudarydamas krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį neva veikė asmeniškai, o ne atsakovės vardu ir interesais, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, netinkamai taikant atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nukrypstant nuo kasacinio teismo suformuotos šių teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos.
    2. Teismas, padarydamas išvadą, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų trečiojo asmens įgaliojimus atsakovės vardu sudaryti ginčo sutartį, ir kad byloje esantys įrodymai nepakankami spręsti, jog atsakovė patvirtino trečiojo asmens su ieškove sudarytą sutartį, nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo dalyką vien iki minėtų aplinkybių įvertinimo ir nepagrįstai neanalizavo ir nevertino galimybės taikyti CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtintus numanomo bei tariamo atstovavimo institutus, ginančius sąžiningo kontrahento teises ir teisėtus interesus.
    3. Teismas nepagrįstai CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalies normų kontekste neįvertino teisiškai reikšmingų faktų, įrodymų ir aplinkybių, kad trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas, einantis vadovaujamas pareigas; jis yra atsakovės akcininko ir direktoriaus sūnus; jis neturi teisės vykdyti jokios individualios veiklos; sutarties kaina yra labai didelė, ypač fiziniam asmeniui; trečiasis asmuo grynaisiais pinigais sumokėjo ieškovei 50 000 Eur avansą, o po sutarties įvykdymo buvo sumokėta 140 000 Eur, kas viršija trečiojo asmens finansines galimybes; atsakovė yra didelė įmonė, todėl mažai tikėtina, kad kasdienius veiklos sandorius jos vardu turi teisę sudaryti išimtinai tik įmonės direktorius; ginčo sutartį pasirašė taip pat ne ieškovės direktorius, o kitas darbuotojas, kas patvirtina šalių pasitikėjimą viena kita ir tai, kad įmonių atstovai yra įgalioti sudaryti minėtą sutartį; po sutarties sudarymo visas tarpusavio susirašinėjimas vyko iš elektroninio pašto adreso elspeda@gmail.com, kas leido ieškovei manyti, kad atsakovė ne tik sudarė sutartį, bet ir ją asmeniškai vykdo; krovinio gavėjas dėl klausimų, susijusių su kroviniu, susirašinėjo su atsakove, o ne su trečiuoju asmeniu.
    4. Ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog ginčo sutartį ji sudaro su atsakove, kurios vardu ir interesais veikia jos darbuotojas trečiasis asmuo. Bet kuris kitas asmuo ginčo situacijoje taip pat būtų patikėjęs, jog trečiasis asmuo, sudarydamas sutartį, veikia ne savo, o savo darbdavio vardu ir interesais, kuo suabejoti neleido ir tolesni atsakovės veiksmai vykdant sutartį. Taigi teismas, net ir padaręs kritiškai vertintiną išvadą, kad ieškovės į bylą pateikti įrodymai yra nepakankami atsakovės atstovavimo faktui patvirtinti, privalėjo vadovautis CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių normomis ir apginti ieškovės, kaip sąžiningos sutarties šalies, teises ir teisėtus interesus. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011 ir 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012.
    5. Teismas, pažeisdamas CPK 178, 185 straipsnius, nepagrįstai visą įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai tik ieškovei, o ji šią pareigą įvykdė tiek, kiek tai objektyviai buvo įmanoma. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus dėl skolos priteisimo pareiškė asmeniui, kurį visuomet laikė savo kontrahentu ir kuris iki šios bylos iškėlimo nebuvo išreiškęs savo pozicijos, kad sutartiniai santykiai ieškovę sieja ne su juo, o su jo darbuotoju asmeniškai. Taigi būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad ji negali atsakyti pagal ieškovės jai pareikštus reikalavimus, nes ieškovė sutartį yra sudariusi su tariamai jokių atsakovės įgaliojimų neturinčiu (ar juos viršijusiu) trečiuoju asmeniu. Tik pačiai atsakovei yra žinomi jos ir jos darbuotojo tarpusavio santykiai, taip pat suteikti įgaliojimai veikti jos vardu. Be to, būtent atsakovė yra suinteresuota, kad teismas nustatytų, jog sutartis vis dėlto buvo sudaryta ne su ja, o su jos darbuotoju asmeniškai, kas sudarytų pagrindą atmesti ieškinį jos atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovei tokie duomenys nėra nei žinomi, nei prieinami, dėl ko jai negali būti nustatyta pareiga įrodyti tai, ką įrodyti jai yra ypač sunku ar net neįmanoma.
  2. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo palikti apeliacinės instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovės prašomą priteisti skolą turėtų sumokėti trečiasis asmuo, padaryta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai taikant atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Trečiasis asmuo teismo posėdyje aiškiai nurodė, kad būtent jis, o ne atsakovė turėjo ginčo santykius su ieškove; ieškovė netinkamai vykdė sutartinius santykius, dėl ko trečiasis asmuo asmeniškai prarado didelę pinigų sumą ir klientą.
    2. Atsakovė viso teisminio ginčo nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kad trečiasis asmuo niekada nebuvo įgaliotas atsakovės atstovas, jam niekada nebuvo išduoti įgaliojimai atstovauti įmonės interesams. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir trečiasis asmuo; ji ieškovei buvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovės interesams visą laiką atstovavo kvalifikuoti teisininkai, jie turėjo tinkamai suformuluoti reikalavimus, juos pagrįsdami teisės normomis. Materialiosios teisės norma, įtvirtinta CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse, kuria grindžiamas kasacinis skundas, ieškovė nesirėmė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šios priežasties ieškovės teiginiai, kad neva teismas reiškiamo reikalavimo nenagrinėjo minėtos teisės normos kontekste, yra teisiškai nepagrįsti.
    3. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo išaiškinimų, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011 ir 2012 m. kovo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012. Ieškovės nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės yra priešingos ir neatitinka tarp šalių kilusio ginčo aplinkybių.
    4. Teismas tinkamai nustatė ir kvalifikavo nagrinėjamo ginčo aplinkybes: ieškovė ir trečiasis asmuo pasirašė garantinį raštą; ieškovė iš trečiojo asmens paėmė 50 000 Eur avansą; susirašinėjimas tarp ieškovės ir trečiojo asmens vyko elektroniniu paštu elspeda@gmail.com; CMR krovinio važtaraščiuose atsakovė nėra minima; atsakovė nėra krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarties šalis, todėl jai nekyla pareiga mokėti ieškovei; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens įgaliojimus atsakovės vardu sudaryti ginčo sutartį. Atsakovės paminėjimas elektroniniame susirašinėjime, informacijos apie susitarimo vykdymą atsakovės darbuotojams išsiuntimas, atsakovės įvardijimas OOO „Vielis“ pretenzijos adresate ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas bei direktoriaus sūnus, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė patvirtino trečiojo asmens su ieškove sudarytą sandorį. Susirašinėjimas su ieškove iš elektroninio pašto elspeda@gmail.com taip pat savaime neįrodo, kad atsakovė patvirtino sandorį.
    5. Teismas, vertindamas bylos įrodymus ir paskirstydamas įrodinėjimo pareigą, nepadarė CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo.
  3. Trečiasis asmuo CPK 351 straipsnyje nustatytu terminu ir tvarka nepateikė atsiliepimo į ieškovės kasacinį skundą.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl sandorių sudarymo per atstovus ir tokių sandorių teisinių padarinių

  1. CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Pagal šio straipsnio 2 dalį, atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu.
  2. Remiantis CK 2.133 straipsnio 1 dalimi, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.); jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam; 3 dalyje – jeigu atstovas, sudarydamas sandorį, nepraneša, kad jis veikia atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų, tai iš sandorio teisės ir pareigos atsiranda atstovaujamajam tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis iš sandorio sudarymo aplinkybių turėjo suprasti, kad sandorį sudaro su atstovu, arba kai tai šaliai asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, neturėjo jokios reikšmės.
  3. Pagal CK 2.133 straipsnio 6 dalį, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina; kita sandorio šalis tokiu atveju gali raštu prašyti per jos nustatytą terminą, kuris negali būti mažesnis kaip keturiolika dienų, patvirtinti sandorį arba jo nepatvirtinti; jeigu per nustatytą terminą neatsakoma, laikoma, kad sandorį patvirtinti atsisakyta; sandorio patvirtinimas turi atgalinio veikimo galią, t. y. laikoma, kad jis galioja nuo sudarymo.
  4. CK 2.133 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pagal sandorį, sudarytą neturint įgaliojimo, kitai sandorio šaliai atsako jį sudaręs asmuo, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad pastarasis neturi teisės sudaryti sandorį.
  5. Remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
  6. Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį, įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
  7. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant minėtas teisės normas, yra nurodyta, kad atstovavimo atveju už civilinių teisinių santykių subjektus sandorius sudaro kiti asmenys. Kai sandorį atstovaujamojo vardu sudaro atstovas, atskleisdamas atstovavimo faktą ir veikdamas neišeinant už suteiktų teisių ribų, atstovaujamajam atsiranda tokių pačių padarinių, kaip ir tuo atveju, jeigu sandorį jis sudarytų pats asmeniškai. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-687/2016 19, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu. Taigi atstovavimo atveju atstovo santykiai susiklosto tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jis atstovaujamojo vardu sudaro sandorius ir (ar) atlieka įvairius teisinius veiksmus. Tam, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių, visos santykių šalys turėtų elgtis apdairiai ir rūpestingai. Atstovui, kontaktuojančiam su abiem sandorio šalimis, tenka pareiga elgtis sąžiningai ne tik su atstovaujamuoju (veikti jo interesais), bet ir su trečiaisiais asmenimis: atskleisti jiems atstovavimo faktą, pranešti apie jam suteiktas teises ir jų ribojimus. Atstovaujamasis, siekdamas išvengti sau nepageidaujamų padarinių, taip pat turi rūpintis savo interesų apsauga. Trečiasis asmuo turi teisę pareikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ar jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Dėl to sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-701/2016 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, 17 punktą; 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016 22 punktą).
  9. Byloje nustatyta, kad ieškovė sudarė krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, su kuo faktiškai ši sutartis buvo sudaryta – su atsakove ar trečiuoju asmeniu. Ieškovė nagrinėjant bylą laikėsi pozicijos, kad minėtą sutartį ji sudarė su atsakove, kurios vardu ir interesais, kaip pastarosios atstovas, veikė trečiasis asmuo. Atsakovė teigė, kad sutartį ieškovė sudarė su trečiuoju asmeniu; trečiasis asmuo nėra jos atstovas ir neturėjo įgaliojimo veikti įmonės vardu. Tokios pat pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo, teismo posėdžiuose jis aiškino, kad sutartį su ieškove sudarė asmeniškai, o ne kaip atsakovės atstovas.
  10. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl kitos krovinio pervežimo sutarties šalies: pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios sutarties šalis yra atsakovė, todėl jai tenka pareiga atsiskaityti su ieškove; apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą – kad sutartį su ieškove sudarė trečiasis asmuo, taigi jam ir tenka iš sutarties kylančios pareigos. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, neturi pagrindo nesutikti su minėta apeliacinės instancijos teismo išvada.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atstovavimo teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens sudarant ginčo sutartį nebuvimo, įvertino 2014 m. sausio 22 d. garantinio rašto turinį, atsiskaitymo pagal ginčo sutartį aplinkybes, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, taip pat vykdant sutartį vykusį elektroninį susirašinėjimą.
  12. Byloje nustatyta, kad atsakovė nebuvo išdavusi trečiajam asmeniui įgaliojimo sudaryti sandorius, tarp jų ir ginčo sutartį, ar atlikti kitus veiksmus jos vardu ir interesais. Šios nutarties 21, 26 punktuose minėta, kad atstovavimo teisinių santykių faktas ir apimtis tam tikrais atvejais gali būti nustatomi ir iš konkrečių aplinkybių, kuriomis veikia atstovas ir (ar) atstovaujamasis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių, iš kurių ieškovė galėjo daryti išvadą dėl atstovavimo teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens egzistavimo ir dėl trečiojo asmens, sudarant ginčo sutartį, veikimo atsakovės vardu ir interesais.
  13. Apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, tarp jų 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą, kuriuo buvo sudaryta ginčo sutartis. Šį raštą pasirašė trečiasis asmuo; atsakovė šiame rašte neminima; ieškovė garantiniu raštu įsipareigojo pateikti vilkikus trečiajam asmeniui; pareiga pateikti krovinį ieškovei šiame rašte nustatyta trečiajam asmeniui; avansą pagal šį raštą taip pat asmeniškai sumokėjo trečiasis asmuo. Vėlesnį atsiskaitymą už krovinio pervežimą pagal ginčo sutartį taip pat atliko ne atsakovė, o kita įmonė. Be to, byloje nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šalis iki ginčo sutarties sudarymo siejo verslo santykiai ir jų vykdymo praktika, iš kurių būtų galima daryti išvadą dėl trečiojo asmens įgaliojimų veikti atsakovės vardu ir interesais. Elektroniniame susirašinėjime dėl tinkamo krovinių pervežimo sutarties vykdymo atsakovė minima tik epizodiškai, pagrindinis susirašinėjimas iš esmės vyko tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovė savo elgesiu būtų patvirtinusi ginčo sutartį ir pripažinusi, kad yra susaistyta iš sutarties kylančiomis pareigomis. Vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo yra atsakovės darbuotojas ir jį saisto giminystės ryšis su įmonės direktoriumi, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.
  14. Šios nutarties 27 punkte minėta, kad sprendžiant, ar taikytinas atstovavimo institutas, be kitų aplinkybių, turi būti aiškinamasi, ar trečiasis asmuo, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, buvo pakankamai rūpestingas, įsitikindamas, ar asmuo turi teisę veikti kito asmens vardu, pavyzdžiui, ar jis patikrino kito asmens įgaliojimą ir įsitikino suteiktomis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nustatė ir ieškovė šios aplinkybės neginčija, kad ji, prieš sudarydama ginčo sutartį ir pasirašydama garantinį raštą, nepasinaudojo CK 2.143 straipsnyje jai suteikta teise ir nepareikalavo iš trečiojo asmens pateikti savo įgaliojimą ar jo kopiją veikti atsakovės vardu. Priešingai, pati ieškovė pasirašė garantinį raštą, juo įformindama sutartinius santykius vien tarp savęs ir trečiojo asmens. Taigi ieškovė, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, būdama verslininkė, kuriai keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, nepasinaudojusi minėta teise, nebuvo pakankamai atidi, todėl dėl tokio jos elgesio kylantys teisiniai padariniai vertintini kaip jos prisiimta rizika.
  15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo teismo posėdžiuose pripažino, jog ginčo sutartį su ieškove sudarė asmeniškai, veikti atsakovės vardu ir interesais jis įgaliojimų neturėjo.
  16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 31–34 punktuose išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė atstovavimo teisinius santykius ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visuma sudarė pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog trečiasis asmuo, sudarydamas su ieškove ginčo sutartį ir pasirašydamas 2014 m. sausio 22 d. garantinį raštą, veikė savo, o ne atsakovės vardu, todėl pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio reikalavimo atsakovei dėl skolos priteisimo.
  17. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo nepagrįstai netaikytos CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintos normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nutarties 24 punkte nurodyta teisės norma, reglamentuojanti sandorio, sudaryto atstovo, kuris viršija savo įgaliojimus, padarinius atstovaujamajam, taikoma tais atvejais, kai atstovas yra įgaliotas atstovaujamojo, tačiau viršija jam pastarojo suteiktus įgaliojimus. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad trečiasis asmuo nebuvo atsakovės atstovas ir jis nebuvo įgaliotas veikti pastarosios vardu, ginčo situacija nepatenka į nurodytos normos taikymo sritį, todėl ji ginčo teisiniams santykiams netaikytina.
  18. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui ir vienodos teismų praktikos formavimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
  19. Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais argumentais ir išaiškinimais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, jį naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė prašo priteisti 1300 Eur išlaidų advokato pagalbai, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginimą, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties atsakovei iš ieškovės priteistina visa prašomų atlyginti patirtų atstovavimo išlaidų suma – 1300 Eur.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 10,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą nepakeistą.

16Priteisti atsakovei UAB „Elspeda“ (j. a. k. 181241070) iš ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ (j. a. k. 161438434) 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

17Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ (j. a. k. 161438434) 10,11 Eur (dešimt Eur 11 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660

18Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai