Byla 2A-2469-640/2012
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

2kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

3kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,

4kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S., A. M., S. J. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams Vytautui K. S., A. M., S. J. ir G. R., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyriui, VĮ Valstybės žemės fondas ir G. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

5Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

6

  1. Ginčo esmė

7Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 13-15, 1 tomas) prašydama nustatyti žemės sklypo, unikalus ( - ), esančio ( - )., ribas remiantis Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-23 sprendimu Nr. 89-3160, 1995-05-26 Žemės sklypo (-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti ar nuomai, ribų nustatymo ir jų paženklinimo vietoje aktu ir G. P. žemės tvarkymo byloje esančiu G. P. sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abrisu, paliekant ne mažesnę kaip 37 m ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo ribą su ( - ) ežeru. Nurodė, kad ji 2006-03-07 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi iš G. P. nusipirko 1,5 ha žemės sklypą, unikalus ( - ), esantį ( - ). Minėta sutartimi ieškovė perėmė ir visas žemės sklypo naudojimo sąlygas. G. P. nuosavybės teisę į minėtą sklypą įgijo atkūrus nuosavybės teises 1996-04-23 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 89-3160. Iš G. P. žemės tvarkymo byloje esančio sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abriso matyti, kad žemės sklypo 37 metrai ribojasi su ( - ) ežeru. Todėl būtent tokio perimetro priėjimą prie ežero naudojo ir tvarkė ieškovė ir jokių pretenzijų iš atsakovų iki šiol nesulaukė. Tačiau šiuo metu dėl minėto žemės sklypo ribų kilo ginčas tarp ieškovės ir gretimo sklypo savininkų, atsakovų. 2009-10-23 buvo atliekami atsakovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), kadastriniai matavimai, tačiau ieškovė 2009-10-23 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte nurodė, kad nesutinka su riboženkliu prie ( - ) ežero. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai, tuo metu, kai jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės iš viso į 4,5 ha žemės sklypą, 2003-07-18 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte sutiko su paženklintomis žemės sklypo ribomis. Šiame akte nurodyta, kad sklypo ribos nustatytos paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su sklypu Nr. 256, Nr. 513 ir Nr. 567-1, panaudoti anksčiau įtvirtinti 8 pastovūs riboženkliai, atstatyti išnykę riboženkliai gretimybėje su ( - ) ežeru. Riboženklių numeriai aiškiai nurodyti Žemės atkūrimo byloje esančiame sklypo Nr. 459-2, plotas 4,50 ha, abrise, kurį pasirašė atsakovai. Šiame abrise taip pat aiškiai matyti, kad ieškovės sklypas ribojasi su ( - ) ežeru ne viename taške. Atsakovai sutikimą dėl žemės sklypo ribų išreiškė pasirašydami ir 2004-07-29 žemės sklypo plane, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ribas. Šiame plane taip pat matosi, kad ieškovės žemės sklypas su ( - ) ežeru ribojasi ne viename taške. Ieškovė nurodė, kad sutiktų su jos žemės sklypo ribų koregavimu pietinėje ir rytinėje žemės sklypo dalyje, nekeičiant žemės sklypo ploto, tačiau visais atvejais paliekant jai 37 metrų ilgio priėjimą prie ( - ) ežero. (b.l. 2-6).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-02-29 sprendimu ieškinį patenkino ir nustatė, kad žemės sklypo, esančio ( - )ajone, kurio plotas 1,50 ha, kadastro Nr. 89010002-0270, ribos turi būti nustatomos, remiantis Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 89-3160, 1995 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo(-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktu ir G. P. žemės tvarkymo byloje esančiu G. P. sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abrisu, paliekant ne mažesnę kaip 37 metų I. D. nuosavybės teise valdomo sklypo, kadastro Nr. 89010002-0270, ribą su ( - ) ežeru. Nurodė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, nes vėliau formuojami žemės sklypai turi būti formuojami atsižvelgiant į anksčiau suformuotus žemės sklypus,– šiuo atveju į G. P. žemės sklypą, nepažeidžiant jų ribų. G. P. net ir G. Š. personalinės įmonės sudarytas žemės sklypo planas, kuris suderintas su atsakovų ir ieškovės ribų paženklinimo aktus braižiusiu G. B. ir kitais valstybės institucijų pareigūnais, buvo sudarytas 2001 m. rugpjūčio mėnesį, t.y. beveik prieš tris metus iki atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo. Nurodė, kad G. B. parodymai nėra patikimi. Nurodė, kad taip nustačius žemės sklypų ribą, atsakovai taip pat galės naudotis pakrante, nes jų žemės sklypas dar ilgesne kraštine ribojasi su minėtu ežeru, todėl darytina išvada, kad taip nustačius ribas nebus pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas. Taip pat nurodė, kad nesudaro pagrindo ieškinį atmesti ir atsakovo argumentai apie deklaruotą žemės plotą ir žemės mokesčių mokėjimą, nes šie duomenys neparodo žemės sklypo ribų, o tik patvirtina, jog žemės sklypas buvo naudojamas, o mokestis mokamas ir deklaracija pildoma pagal Nekilnojamojo registro duomenis. (b. l. 31-35, 2 tomas).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10A. E. S., A. M., S. J. ir G. R. apeliaciniu skundu (b.l. 37-42, 2 tomas), prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2012-02-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir atsakovų besiribojančių žemės sklypų ribas nustatyti pagal byloje esantį 2009-10-23 UAB “Geovisata” parengtą žemės sklypo planą M1:2000. Nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi 1995 m. gegužės 26 d. Žemės sklypo ribų nustatymo abrisu ir Laikinuoju žemės sklypo planu. Pažymėtina tai, kad dėl aukščiau nurodytų dokumentų suklastojimo, dokumentinės ekspertizės skyrimo, nesirėmimo šiais dokumentais, kaip suklastotais (CPK 184 str. 1 d.), atsakovai nurodė ne tik savo 2011 m. lapkričio 15 d. atsiliepime, bet atsakovų advokatas nurodė ir teismo posėdžių metu, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų dėl to, tame tarpe nepasinaudojo ir jam CPK 203 str. suteikta teise. Nurodo, kad abi ribos akivaizdžiai taisytos ranka, linijos pažymėtos žemiau, o kairioji apatinė linija (prie ( - ) ežero) yra suapvalinta. Yra akivaizdūs neatitikimai tarp besiribojančių G. P. ir atsakovų sklypų j kraštinių ilgių. Nurodo, kad VĮ Registrų centro teismui pateiktoje ieškovės žemės sklypo byloje abrisas akivaizdžiai skiriasi nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyriaus teismui pateiktoje G. P. žemės tvarkymo byloje esančio sklypo Nr.256 ribų nustatymo abriso. Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyriaus teismui pateiktoje G. P. žemės tvarkymo byloje esančiame 1995-05-26 d. žemės sklypo (ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo akte nurodyta, jog buvo pastatyti 4 laikini matavimo ženklai, o toje pačioje byloje esančio šio sklypo abrise matyti, kad yra 5 matavimo ženklai, kas rodo, kad šis abrisas yra suklastotas. Nurodo, kad sklypo abrisos suklastojimą paliudijo ir G. B.. Taip pat nurodo, kad atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo ribų nustatymo abrise yra nurodytas tik su atsakovų žemės sklypu besiribojančio G. P. sklypo kraštinės (20, 170 ir 120 metrų), tačiau jame nėra pavaizduotos G. P. sklypo koordinatės ar G. P. sklypo padėtis ( - ) ežero atžvilgiu. Nurodo, kad G. Š. personalinės įmonės sudarytas žemės sklypo planas, sudarytas 2001 m. rugpjūčio mėnesį, nėra galiojantis, esant galiojančiam aukščiau nurodytam planui, todėl teismas negalėjo juo remtis kaip įrodymu. Pažymi, kad 1995 m. rugpjūčio mėnesį sudarytame G. P. laikinajame žemės sklypo plane VĮ Registrų centro Vilniaus filialo spaudas „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje” buvo uždėtas 2006-02-24 d, kai tuo tarpu atsakovams priklausančiam žemės sklypo plane toks spaudas uždėtas 2004-08-26 d., t.y. anksčiau, tačiau teismas į šį įrodymą neatsižvelgė. Nurodo, kad VĮ Registrų centro teismui pateiktoje G. P. žemės sklypo kadastrinių duomenų byloje dokumentai, kurie buvo pateikti tada, kai jie buvo nesuklastoti, yra atitinkantys tikrovę, kitus byloje esančius dokumentus, liudytojų bei atsakovų parodymus. Nurodo, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino 2009 m. gruodžio 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytas aplinkybes, nurodydamas, jog jis „parodo, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios ir kad buvo atstatytos pagal atsakovų žemės sklypo planą, kuris neatitinka ieškovės žemės sklypo plano ir kad teismas, remdamasis dokumentais ir kitais byloje esančiais įrodymais, turi nustatyti žemės sklypų ribas”. Mano, kad kad teismas, priimdamas 2012 m. vasario 29 d. sprendimą, neatsižvelgė į aukščiau nurodytas teisės normas ir teismų praktiką, netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio 1 dalį, nes, patenkindamas ieškovės ieškinį ir palikdamas ne mažesnę kaip 37 metrų I. D. nuosavybės teise valdomo sklypo, kadastro Nr. 89010002-0270, ribą su ( - ) ežeru, tuo pačiu 37 metrus atimdamas iš atsakovų žemės sklypo ribos su ( - ) ežeru, sprendime nenurodė, kaip pasikeis ieškovės ir atsakovų besiribojančių sklypų kraštinių ilgiai, sklypų plotai, neįvertino, ar toks žemės sklypų ribų nustatymas atitinka maksimalias leistinas (ribines) ploto paklaidas, nustatytas LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimo Nr.534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo” 1 priede, nepatvirtino jokio žemės sklypų ribų nustatymo plano (schemos). Teismas tokiu sprendimu ne nustatė sklypų ribas, o iš esmės performavo žemės sklypus, o tokia teisė teismui nėra suteikta.

11Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimu (b.l. 55-57, 2 tomas) į apeliacinį skundą nurodo, kad abrisas yra lauko matavimo brėžinys. Abriso originalas yra tik vienas egzempliorius ir jis įdedamas į nuosavybės teisės atkūrimo bylą kartu su kitais dokumentais. Atkūrus nuosavybės teises piliečiams, nuosavybės atkūrimo bylos saugomos skyriaus archyve. Atsakingas darbuotojas už archyvą išduoda bylas skyriaus darbuotojams tik darbo funkcijų vykdymui. Pažymėtina, kad abrisas gali būti taisomas, nes kaip minėjome, jis braižomas ranka ir lauke, t.y. žemės sklype. Žemės sklypo Nr. 256 (kadastro Nr. 8901/0002:270) abrisas yra pirminis žemės sklypo matavimo dokumentas, kurį vietoje rengė Širvintų rajono Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius matininkas G. B.. Nubraižęs abrisą, G. B. surašė žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad G. P. žemės sklypas 1995-05 -26 buvo paženklintas ir surašytas žemės sklypo skiriamų privačiom ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo aktas. Sis aktas pasirašytas G. P., kviestinio asmens J. V., bei sklypo ribų paženklinimą parodžiusio G. B.. Nurodo, kad teismas teisingai vertino G. B. parodymus kaip ne visiškai patikimus. G. B. per darbo laikotarpį yra pamatavęs daug žemės sklypų, parengęs žemės sklypų abrisų ir paženklinęs žemės sklypų ribas, todėl išskirtinai prisiminti 1995 m. G. P. žemės sklypo ženklinimo darbus, riboženklių skaičių žemės sklype yra neįtikėtina. Taip pat nurodo, kad G. P. suformuotas žemės sklypas ir atkurtos nuosavybės teisės 1996 metais, o atsakovams žemės sklypas buvo suformuotas ir atkurtos nuosavybės teisės 2004 metais, todėl vėliau formuojant atsakovų žemės sklypą turėjo būti remiamasi G. P. nuosavybės atkūrimo byloje esančiu abrisu, žemės sklypo planu ir kitais byloje esančiais dokumentais.

12Atsiliepimu (b.l. 60-67, 2 tomas) į apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kaip tik ėmėsi visų šiame straipsnyje nustatytų procesinių veiksmų, siekiant nustatyti, ar aukščiau nurodyti dokumentai nesuklastoti: apklausė liudytoju žemės sklypo nustatymo ribų abrisą sudariusį G. B., išreikalavo ne tik originalias ieškovės ir atsakovų sklypų tvarkymo bylas iš Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus, bet ir originalias ieškovės ir atsakovų Nekilnojamojo turto registro bylas iš VĮ Registrų centro bei palygino gautus dokumentus su 1995-05-26 Žemės sklypo ribų nustatymo abrisu ir G. P. žemės tvarkymo byloje esančiu Laikinuoju žemės sklypo planu. Nurodo, kad ieškovės Nekilnojamojo turto registro byloje, pateiktoje VĮ Registrų centro, yra 2001 metais sudarytas žemės sklypo planas, patvirtintas G. B. ir kitų valstybės institucijų parašais, iš kurio matyti, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su ( - ) ežeru 37 metrais. Atsakovų Nekilnojamojo turto registro byloje (1 1.) yra 2004-04-13 Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. V., taip pat G. B. bei atsakovių Surblienės ir Razmaratienės parašais pavirtintas atsakovų žemės sklypo planas, kurio gretimybių lentelėje nurodyti atstumai sutampa su abrise nurodytais atstumais ir akivaizdžiai matyti, kad šalia esantis ieškovės sklypas ribojasi su ežeru ne viename taške. Taip pat nurodo, kad tiek ieškovė, tiek Širvintų žemėtvarkos skyriaus atstovė paaiškino, kad Laikinasis žemės sklypo planas nėra tikslus, jame galima paklaida skanuojant ir pakartotinai spausdinant žemės sklypo planus, ypač, kai tokiame smulkiame plane vertinamas tik 37 metrų ilgio atstumas. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Laikinasis žemės sklypo planas nebuvo sudarytas pagal tikslius geodezinius matavimus, sklypo ribos nėra tikslių geometrinių formų, atsižvelgiant į tai, kad sklypas ribojasi su ežero pakrante. Ieškovė taip pat mano, kad atsakovų teiginys, jog sklypo „abi ribos akivaizdžiai taisytos ranka” yra nepagrįstas, jokio akivaizdaus taisymo Laikinajame žemės sklypo plane nematyti. Nurodo, kad atsakovų originalioje Nekilnojamojo turto registro byloje yra žemės sklypo planas (atsakovų kadastrinės bylos 1 ?.), kurį yra pasirašiusios atsakovės E. S. ir G. R., taip pat raštu patvirtinęs abiejų žemės sklypų abrisus sudaręs G. B.. Iš minėto plano akivaizdžiai matosi, kad ieškovės sklypas ribojasi su ežeru ne viename taške, o plane esančioje gretimybių lentelėje nurodyti ieškovės ir atsakovo sklypų ribos atstumai visiškai sutampa su nurodytaisiais abrise. Taip pat nurodo, kad tariamai „akivaizdūs” taisymai ir trynimai G. P. žemės tvarkymo byloje esančiame abrise yra niekuo nepagrįstas atsakovų teiginys, jokio akivaizdaus abriso taisymo šiame dokumente nematyti. Taip pat pažymi, kad G. P. žemės tvarkymo byloje yra abriso originalas, o ieškovės Nekilnojamojo turto registro byloje, pateiktoje VĮ Registrų centro, yra originalus 2001 metais, t.y. dar iki atsakovų sklypo ribų paženklinimo 2003 metais, sudarytas žemės sklypo planas, patvirtintas abrisą sudariusio G. B. ir kitų valstybės institucijų pareigūnų parašais, iš kurio matyti, kad ieškovės žemės sklypas ribojasi su ( - ) ežeru 37 metrais. Nurodo, kad liudytoju apklaustas G. B., nurodęs, kad G. P. žemės tvarkymo byloje esantis abrisas yra suklastotas, kadangi jis tokio abriso nebraižė ir nepasirašė, o ieškovės žemės sklypas su ežeru ribojosi tik viename taške, negalėjo paaiškinti, kodėl 2001 metais, puikiai prisimindamas šias aplinkybes, jis savo parašu ieškovės žemės sklypo plane patvirtino, kad ieškovės žemės sklypas su ežeru ribojasi 37 metrais. Nurodo, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, kadangi atsakovų žemės sklypo abrise kaip tik yra pavaizduoti orientyrai - kelias ir ežeras, bei ieškovės ir atsakovų sklypų padėtis šių orientyrų atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovų sklypo abrise nesunku įvertinti ieškovės žemės sklypo padėtį ežero atžvilgiu, ji apytiksliai atitinka ir ieškovės sklypo konfigūraciją ieškovės sklypo abrise, taip pat yra akivaizdu, kad abiejuose abrisuose pavaizduota ieškovės žemės sklypo konfigūracija skiriasi nuo pavaizduotosios atsakovų užsakymu 2009-10-23 UAB „Geovisata” parengtame atsakovų žemės sklypo plane. Nurodo, kad 2001 metais visi nurodyti asmenys sutiko ir pripažino, kad ieškovės žemės sklypas ribojosi su ( - ) ežeru 37 metrais, nors G. B., duodamas parodymus teisme, tai neigė, o G. P., skirtingai, nei atsakovai teigia savo apeliaciniame skunde, teigė neprisimenanti sklypo ribų nustatymo ir ženklinimo aplinkybių. Nurodo, kad kad ieškovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje dar iki pažymint šiame žemėlapyje atsakovų sklypo ribas. Taip pat nurodo, kad atsakovų Nekilnojamojo turto registro byloje (1 1.) yra 2004-04-13 Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. V., taip pat G. B. bei atsakovių Surblienės ir Razmaratienės parašais pavirtintas atsakovų žemės sklypo planas, kurio gretimybių lentelėje nurodyti atstumai sutampa su abrise nurodytais atstumais ir akivaizdžiai matyti, kad šalia esantis ieškovės sklypas ribojasi su ežeru ne viename taške. Nurodo, kad ieškovės žemės sklypo laikinajame plane nurodytas spaudas uždėtas tada, kai šis planas buvo teikiamas notarui prieš sudarant 2006-03- 07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir žymi ne pažymėjimo kadastro žemėlapyje datą o spaudo uždėjimo datą. Taip pat nurodo, kad žemės sklypo plane taip pat nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-10 įsakymu Nr.2351-89 suprojektuotas ribas, nors atsakovai byloje teigia priešingai. Nurodo, kad 2009-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.93/09/72 neįrodo jokių naujų aplinkybių šioje byloje, tik atspindi ginčo esmę ir prieštarauja G. P. Žemės tvarkymo byloje (b.l. 104) ir atsakovų Žemės atkūrimo byloje (b.l. 104) esantiems dokumentams, jame nurodyti riboženklių numeriai ir ženklinimas nesutampa su nurodytuoju minėtuose dokumentuose (b.l. 104). Taip pat nurodo, kad ieškovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje dar iki pažymint šiame žemėlapyje atsakovų sklypo ribas. Todėl akivaizdu, kad ieškovės žemės sklypas pagal kadastro duomenis, suformuotus, remiantis Laikinuoju žemės sklypo planu, neabejotinai ribojasi su ( - ) ežeru ne viename taške, kitaip ieškovės ir atsakovų sklypų ribos kadastro žemėlapyje nebūtų persidengusios. Minėti dokumentai patvirtina, kad ieškovės žemės sklypas pietinėje jo dalyje ribojasi su ( - ) ežeru 37 metrais, jis buvo suformuotas ir įregistruotas bei pažymėtas kadastro žemėlapyje dar iki atsakovams įgyjant nuosavybės teisę į jų sklypą todėl atsakovų pretenzijos dėl ieškovės sklypo ribų yra nepagrįstos.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. sąlygos panaikinti priimtą teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

17Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų faktinių aplinkybių, reikšmingų bylos išnagrinėjimui. Teismas patenkindamas ieškinį visiškai netyrė ir nesiaiškino aplinkybių, susijusių su atsakovų pateiktu 2009-10-23 d. UAB „Geovisata“ parengtu žemės sklypo planu, pagal kurį atsakovų teigimu turėjo būti nustatytos sklypo ginčo ribos. Pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nepasisakė dėl atsakovų pateiktas žemės sklypo planas.

18Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimą dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo, tačiau kolegija konstatuoja, kad ieškinio reikalavimai nebuvo aiškiai nurodyti, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

19Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti žemės sklypo ribas pagal G. P. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus – Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimą, žemės sklypo parodymo ir paženklinimo vietoje aktą bei sklypo ribų nustatymo abrisą. Kolegija nurodo, kad žemės sklypo, kaip nekilnojamo daikto, ribų nustatymas minėtų dokumentų pagrindu nėra galimas. Iš ieškinio matyti, kad ieškovė siekia nustatyti jai priklausančio žemės sklypo ribas, tikslu jas įregistruoti nekilnojamo turto kadastre. Todėl patenkinus ieškovės reikalavimą toks, koks jis yra suformuluotas ieškinyje, iškyla teismo sprendimo įgyvendinimo problema.

20Žemės įstatymo 2 str. nustato, jog žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane. Minėto įstatymo 30 str. nustato, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės įstatymo 41 str. išvardinti ir nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemėtvarkos projektus. Žemės sklypo plano sąvoką nustato Nekilnojamo turto kadastro įstatymas (įstatymo 2 str.) - tai pagal matavimus vietovėje Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Pagal minėto įstatymo nuostatas, registruojant nekilnojamo turto kadastro objektą – žemės sklypą, turi būti nurodyti 6 str. įvardinti duomenis, kurie nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, nagrinėjamu atveju nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Tokiu būdu kolegija konstatuoja, kad minėtų norminių aktų pagrindu vadovaujantis, nustatant žemės sklypo ribas turi būti pateikiamas tam įgaliotų institucijų parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį ir turėtų būti nustatomos žemės sklypo ribos. Kadangi tokio plano ieškovė nepateikė ir ribas prašė nustatyti ne pagal planą, teismas vadovaudamasis CPK 115 str., 135 str., turėjo nurodyti ieškovei jos teikiamo teismui ieškinio trūkumus. Kai ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiškiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė ir netgi visiškai suformuluotas šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

21Esant tokiems neaiškumams dėl paties ieškinio reikalavimo, pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje, siekdamas išsiaiškinti ginčo esmę, privalėjo išsiaiškinti ginčo esmę, apimtį, pasiūlyti ieškovei patikslinti reiškiamą reikalavimą, išaiškinant būtinumą nagrinėjamu atveju pateikti tinkamai parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį prašoma nustatyti žemės sklypo ribas (CPK 159 str. 1 d. 179 str. 1 d., 225 str. 1 d., 226 str., 230 str.).

22Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju reikalinga byloje grįžti prie ieškinio trūkumų šalinimo stadijos, ko apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės padaryti, dėl to yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 2 d.).

23Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

24Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija

Nutarė

25Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,... 3. kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Neringos Švedienės,... 4. kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų E. S., A.... 5. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 6.
  1. Ginčo esmė
...
7. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b.l. 13-15, 1 tomas)... 8. Širvintų rajono apylinkės teismas 2012-02-29 sprendimu ieškinį patenkino... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. A. E. S., A. M., S. J. ir G. R. apeliaciniu skundu (b.l. 37-42, 2 tomas),... 11. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atsiliepimu (b.l.... 12. Atsiliepimu (b.l. 60-67, 2 tomas) į apeliacinį skundą ieškovė I. D. prašo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 14. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 16. Kolegija konstatuoja, kad yra CPK 327 str. 1 d. 2 p. sąlygos panaikinti... 17. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų faktinių aplinkybių,... 18. Nagrinėjamu atveju ieškovė kelia reikalavimą dėl jai nuosavybės teise... 19. Ieškovė ieškinyje prašo nustatyti žemės sklypo ribas pagal G. P.... 20. Žemės įstatymo 2 str. nustato, jog žemės sklypo riba – riba tarp žemės... 21. Esant tokiems neaiškumams dėl paties ieškinio reikalavimo, pirmosios... 22. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 23. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutarus bylą grąžinti... 24. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., kolegija... 25. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 29 d. sprendimą panaikinti...