Byla AS-442-655-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. M., A. M. ir J. A., dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Valstybės turto fondui, dėl administracinių aktų ir priėmimo–perdavimo aktų panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 2806, kuriuo E. M. atkurtos nuosavybės teisės į dalį B. A. valdytos žemės, 6 punktą; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. 2807, kuriuo J. A. atkurtos nuosavybės teisės į dalį B. A. valdytos žemės, 6 punktą; 3) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 02-01-6023 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“; 4) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 5070, kuriuo E. M. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę už 0,9426 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis); 5) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 5071, kuriuo J. A. (po mirties) atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę už 0,9425 ha žemės atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis); 6) pripažinti negaliojančiu Kauno apskrities viršininko administracijos 2004 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 5069, kuriuo J. A. atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę už 0,20 ha žemės išmokant 15 360 Lt kompensaciją; 7) pripažinti negaliojančiu 2005 m. sausio 31 d. neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 7562 ir taikyti restituciją; 8) pripažinti negaliojančiu 2005 m. vasario 7 d. neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo–priėmimo aktą Nr. 8546 ir taikyti restituciją; 9) priteisti valstybės naudai J. A. išmokėtą kompensaciją – 8 651 Lt.

5Pareiškėjas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1484/1996 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,14 ha žemės sklypą ( - ), Kaune. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo atnaujintas procesas. Išnagrinėjus bylą po proceso atnaujinimo, Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 1996 m. vasario 6 d. sprendimas buvo pakeistas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad B. A. iki nacionalizacijos valdė 0,70 ha žemės sklypą ( - ), Kaune. Pareiškėjas nurodė, kad jo šioje administracinėje byloje ginčijamais aktais pretendentėms atkurti nuosavybės teises į B. A. valdytą žemę J. A., E. M. ir J. A. neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės plotą nei iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė (remiantis Kauno apygardos teismo 2007 m. balandžio 25 d. sprendimu) B. A.. Todėl ginčijami aktai turi būti panaikinti ir atitinkamai atstatyta buvusi padėtis.

6II.

7Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

8Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuo atveju į teismą kreipėsi gindamas viešąjį interesą, tačiau nepateikė konkrečių duomenų ir neįvardijo jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima objektyviai pripažinti konkrečių reikšmingų visuomenės ar jos dalies vertybių, valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų teisių pažeidimo faktą ir kartu konstatuoti viešojo intereso buvimą. Pareiškėjo ginami interesai nelaikytini viešuoju interesu, todėl jis šiuo atveju neturi teisės kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies pagrindu ir jo paduotą prašymą atsisakytina priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9III.

10Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį ir prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11Pareiškėjas nurodo, kad jo šioje byloje ginčijami aktai prieštarauja specialaus teisės akto (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo) imperatyvioms normoms. Nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti teisėtumą, o tai laikytina viešuoju interesu. Be to, ginčijamų aktų pagrindu nepagrįstai asmenims, kurie neturėjo teisės į atitinkamą nuosavybės teisių atkūrimą, buvo atkurtos nuosavybės teisės išmokant pinigines kompensacijas arba perleidžiant vertybinius popierius. Tokiu būdu buvo pažeistos ne tik imperatyvios įstatymo normos, bet ir materialinis valstybės interesas, kuris turi būti ginamas kaip viešasis. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ginamas ne viešasis interesas, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV.

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, nes padarė išvadą, kad šiuo prašymu siekiama apginti ne viešąjį interesą. Teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.

16Iš pareiškėjo prašyme pateikiamos argumentacijos matyti, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog ginčijamų aktų pagrindu nuosavybės teisės tam tikriems asmenims buvo atkurtos į didesnį žemės plotą nei iki nacionalizacijos turėjo buvęs savininkas, t. y. jog šie pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą iš valstybės gavo daugiau turto nei turėjo teisę gauti. Tuo tarpu įgijimas iš valstybės daugiau turto nei priklausė pagal įstatymą neabejotinai daro įtaką valstybės turtiniams interesams, o tai yra susiję su viešuoju interesu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia apginti viešąjį interesą ir turi teisę kreiptis į teismą Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalies bei Prokuratūros įstatymo

1719 straipsnio 1 dalies pagrindu.

18Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir, kadangi būtina patikrinti pareiškėjo prašymo atitikimą kitiems Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimams, šio prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Atskirąjį skundą tenkinti.

21Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

22Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai