Byla e2-293-400/2019
Dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams G. M., BUAB „(duomenys neskelbtini)“ , tretieji asmenys VSDFV Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei, dalyvaujant ieškovui M. R., jos atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, atsakovui G. M., jo atstovui Algimantui Kolpertui, atsakovui BUAB „( - )“ atstovui, trečiųjų asmenų VSDFV Panevėžio skyriaus atstovui VMI prie FM atstovui nedalyvaujant,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovams G. M., BUAB „( - )“ , tretieji asmenys VSDFV Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM

3Teismas

Nustatė

4Ieškovas M. R. (toliau- ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašo pripažinti 2018-01-29 UAB „( - )“ pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo pagal darbotvarkės 4 (ketvirtą) punktą priimtą sprendimą- G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų), negaliojančiu, dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms bei sąžiningumo principui. Taikyti restituciją ir priteisti BUAB „( - )“ naudai iš atsakovo G. M. 3108,72 Eur sumą, kurią BUAB „( - )“ išmokėjo atsakovui G. M. ir valstybės biudžetams dėl to, kad atsakovas G. M., nesant teisinio pagrindo (savavališkai) pasididino sau darbo užmokestį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, ieškovas 2017 m. gruodžio antroje pusėje gavo 2017-12-11 pranešimą dėl UAB „( - )“ visuotinio akcininku susirinkimo sušaukimo, kuriuo buvo informuojama 2018-01-04 10.00 val. vyks UAB „( - )“ akcininkų susirinkimas, kuriame bus nagrinėjami klausimai pagal sekančią darbotvarkę: 1) dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkaujančio rinkimų; 2) dėl 2016 metų finansinių ataskaitų rinkimo tvirtinimo; 3) dėl įmonės likvidavimo; 4) dėl likvidatoriaus paskyrimo. Tuo pačiu pranešimu buvo informuojama ir apie pakartotiną visuotinį akcininkų susirinkimą (tuo atveju, jei neįvyks susirinkimas nustatytu metu), - pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyks tose pačiose patalpose pagal tą pačią darbotvarkę 2018 metų 29d., 10.00 val. Atkreipė teismo dėmesį, kad pranešime nebuvo nurodyta tiksli pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo data (nenurodytas mėnuo). 2018-01-04 10 val. į šaukiamą UAB „( - )“ (toliau- bendrovė) visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris įvyko atsakovo namuose adresu ( - ). ieškovas nuvyko kartu su žmona L. R.. Atsakovui G. M. atsisakius ieškovui pateikti susipažinimui įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, tiesiogiai susijusius su kiekvieno visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimo projektu, susirinkimas neįvyko. Su atsakovu buvo sutarta, kad jis parduos bendrovės turtą ir bendrovę likviduos. Apie 2018-01-29 neva įvykusį pakartotinį bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, ieškovas sužinojo tik 2018-09-07, t. y. atsakovui per EPP civilinėje byloje Nr. eB2-484-212/2018 su atsiliepimu į 2018-08-24 atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018-08-17 nutarties dalies, pateikus 2018-01-29 UAB “( - )“ pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kad atsakovas nuo 2018-01-01 neteisėtai pasididino sau atlyginimą nuo 40,00 Eur per mėnesį iki 1 000 Eur per mėnesį. Ieškovui kilo įtarimų susipažinus su dalimi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų t, y. 2018-02-09 kasos išlaidų orderis Nr. 03, 2018-01-15 kasos išlaidų orderis Nr. 01, kuriuos ieškovui pavyko išsireikalauti 2018 m. kovo- balandžio mėn. iš atsakovo. Apie tai ieškovas 2018-04-06 pranešimu išreiškė pretenzijas bendrovės vadovui ir akcininkui atsakovui G. M. bei reikalavo šį pažeidimą pašalinti per 7 dienas. Ieškovo nuomone, 2018-01-29 protokole išdėstyti atsakovo vienbalsiai priimti sprendimai (nutarimai), nesudarant galimybės ieškovui išreikšti savo pozicijos. Ieškovui nedalyvaujant bendrovės 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo metu, akcininkas (atsakovas) vienbalsiai priėmė sprendimus (nutarimus) pagal darbotvarkę, kuri 4 (ketvirtuoju) klausimu savo apimtimi ir turiniu skiriasi nuo 2017-12-11 pranešime nurodyto darbotvarkės projekto: 1) klausimu nutarta “išrinkti pirmininkaujančiu G. M.“; 2) antru klausimu nutarta „atidėti klausimo svarstymą“; 3) trečiu klausimu nutarta „nelikviduoti“; 4) ketvirtu klausimu nutarta „likvidatoriaus neskirti“, G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1 000 Eur“.

6Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas jam pasiūlė nerengti visuotinio akcininkų susirinkimo, tada jie sutarė, kad atsakovas parduos bendrovės turtą ir bendrovę likviduos. Tuo pačiu ieškovas įspėjo atsakovą, kad nepardavinėtų bendrovės medienos pigiau nei rinkos vertė. Jokių dokumentų atsakovas 2018-01-04 jam nepateikė ir neprašė pasirašyti.

7Atsakovas G. M. (toliau- atsakovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, nes ieškovo nurodytos aplinkybės, kad šaukiant pakartotinį susirinkimą padaryti esminiai procesiniai pažeidimai neatitinka objektyviai tiesai. Imant domėn, kad pats ieškovas pripažįsta, kad jis buvo raštu informuotas ir gavo 2017-12-11 pranešimą dėl UAB „( - )“ akcininkų susirinkimo. Šiame pranešime nurodyta, kad susirinkimas vyks 2018-01-04 dieną, nurodyta, kad pakartotinis susirinkimas vyks 2018 m. 29 dieną. Pranešime nurodyta susirinkimo darbotvarkė, siūlomi nutarimų projektai. Tame tarpe, pranešime nurodyta, kad su susirinkimo dokumentais galima susipažinti iš anksto raštu informavus bendrovės vadovą G. M.. Ieškovas pripažįsta, kad į susirinkimą, kuris buvo kviestas 2018-01-04 nuvyko kartu su žmona, tačiau kaip nurodo ieškovas, susirinkimas neįvyko G. M. atsisakius pateikti ieškovui susipažinti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovas neginčija, fakto, jog 2018-01-04 bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. Ieškovo teiginys, kad jis negavo kvietimo į pakartotinį akcininkų susirinkimą yra nepagrįstas, nes ieškovas tuo pačiu 2017-12-11 pranešimu, buvo informuotas apie tai, kad neįvykus akcininkų susirinkimui 2018-01-14 dieną, pakartotinis susirinkimas ta pačia dienotvarke bus šaukiamas 2018-01-29 d. 10:00 val. Toks pranešimo įteikimas yra laikomas tinkamu. Be to, kai ieškovas atvyko 2018-01-04 dieną, jam buvo pranešta žodžiu, kad pakartotinis susirinkimas vyks būtent sausio 29 dieną. Ieškovas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl susirinkimo sušaukimo datos, su nurodyta sausio 29 dienos data sutiko. Ta aplinkybė, kad nenurodytas pranešime susirinkimo mėnuo yra laikytina tik technine, rašybos klaida, neturinti įtakos akcininkų teisių įgyvendinimui dalyvauti akcininkų susirinkime.

82018-01-29 įvyko pakartotinis akcininkų susirinkimas, kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Minėto susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas dėl administracijos vadovo algos. Ieškovas nebuvo aktyvus , nesidomėjo kokie galimi svarstomų klausimų sprendimų variantai.

9Kas liečia ieškovo argumentus dėl bendrovės finansinės veiklos dokumentų pateikimo 2018-01-04 susirinkime, tai ieškovas iki susirinkimo nepranešė, kad pageidauja susipažinti su minėtais dokumentais, todėl šie dokumentai jam ir nebuvo pateikti. Ieškovas neprašė jam pateikti galimų nagrinėjamų klausimų sprendimų projektų. Atsakovas, kaip bendrovės administracijos vadovas ir akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatorius buvo pasiruošęs ir alternatyvius visuotinio akcininkų susirinkimo projektus tuo atveju, jei nebūtų paskelbtas bendrovės likvidavimas ir nepaskirtas likvidatorius. Tokiu alternatyviu sprendimu nepaskyrus likvidatoriaus, buvo sprendimas padidinti bendrovės vadovo atlyginimą. Ieškovo ginčijamas pakartotinio akcininkų sprendimas buvo priimtas pagal susirinkimo darbotvarkę, nagrinėjamu klausimu dėl likvidatoriaus paskyrimo ir kaip alternatyvus pasiūlymas - nepaskyrus likvidatoriaus nustatyti direktoriaus atlyginimą - 1000 Eur. Pakartotinis akcininkų susirinkimas sprendė neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimus. Jau pirmam susirinkimui buvo paruošti akcininkų sprendimų projektai - jeigu bus paskelbtas likvidavimas ir jeigu nebūtų paskelbtas likvidavimas. Tai, kad akcininkų pakartotinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas praėjus daugiau kaip 21 dienai nuo neįvykusio akcininkų susirinkimo dienos, nėra esminis pažeidimas, nes ieškovas buvo pakartotinai informuotas žodžiu 2018-01-04, kad pakartotinis akcininkų susirinkimas įvyks sausio 29, tam neprieštaravo, kaip neprieštaravo ir 2017-12-11, raštiškame jam skirtame pranešime nurodytai pakartotinio susirinkimo datai- 2018-01-29.

10Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo ginčijam pakartotinio akcininkų susirinkimo nutarimui, nes ieškovas praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą, kuris yra skaičiuojamas nuo jo priėmimo dienos. Kadangi ginčijamas akcininkų susirinkimo nutarimas yra priimtas 2018-01-29, o ieškovas į teismą kreipėsi jau praleidus 30 dienų terminą. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2018-01-04 bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes ieškovas atsisakė pasirašyti dokumentus, kad jis atvyko ir dalyvaus akcininkų susirinkime.

12Atsakovė Bankrutuojanti Uždaroji akcinė bendrovė „( - )“atstovaujama Uždarosios akcinės bendrovės Bankroto administratorių biuras (bankroto administratorius) atsiliepime į ieškinį, nurodė, kad duomenų patvirtinančių ieškovo nurodytas aplinkybes neturi, siūlė teismui šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

13Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

14Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atsiliepimo į ieškinį per įstatymo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra.

15Liudytoja apklausta L. R. parodė, kad 2019-01-04 kartu su vyru nuvykus į G. M. namus, pastarasis pasiūlė nerengti susirinkimo, o pasikalbėti dėl bendrovės reikalų.

16Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad 2019-01-04 pas juos į namus atvyko kaimynai G. ir L. R.. Ji ant stalo matė spausdintą pranešimą ir jos vyro ranka rašytą akcininkų susirinkimo protokolą. Atvykęs G. R. pasakė, kad joks surinkimas neįvyks, nes reikia pasikalbėti apie bendrovės reikalus. Siūlė bendrovės turtą tame tarpe ir medieną parduoti, bendrovę likviduoti. Kalbėjo, kad žino žmogų Ukmergėje, kuris galėtų visą medieną nupirkti.

17Liudytoja V. Š. parodė, kad ji nuo 2017m gruodžio iki 2018 m. kovo mėnesio imtinai dirbo UAB „( - )“ buhaltere. Atsakovo paprašyta ji rašė pranešimą ieškovui dėl akcininkų susirinkimo 2018-01-04. Ruošė kitus dokumentus, tačiau tiksliai negali pasakyti kokiam akcininkų susirinkimui. Atsakovo, kaip bendrovės vadovo atlyginimas iš pradžių buvo tik 40 Eur į rankas. Atlyginimą reikėjo būtinai padidinti, tačiau akcininkas nepasirašinėjo dokumentų. Ji pripažįsta, kad pagal vadovo įsakymą ji neturėjo teisės mokėti didesnį atlyginimą atsakovui.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad ieškovas yra UAB „( - )“ akcininkas, jam priklauso 50 procentų šios bendrovės akcijų, kiti 50 procentų akcijų priklauso atsakovui. 2018-01-04 atsakovas sušaukė visuotinį UAB „( - )“ akcininkų susirinkimą, o 2018-01-29 – pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą. 2018-01-29 pakartotiniame visuotiniame UAB „( - )“ akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti bendrovės vadovo atsakovo atlyginimą. Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta alternatyvi prievolė vienu iš nurodytų būdų pranešti akcininkams apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus (CK 6.26 straipsnio 1 dalis, Akcinių bendrovių įstatymo 23 straipsnis). Atsakovo nuomone, Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytų būdu pranešus apie šaukiamus susirinkimus, t. y. išsiuntus pranešimus registruotais laiškais, laikytina, kad bendrovės prievolė pranešti akcininkams apie 2018-01-04 ir 2018-01-29 susirinkimus yra visiškai įvykdyta ir baigėsi (CK 6.27 straipsnio 1 dalis, 6.123 straipsnis). Ieškovui registruotu laišku buvo išsiųstas bendrovės vadovo 2017-12-11 pranešimas apie 2018-01-04 šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, nurodant, kad jis įvyks 2018-01-04 10:00 val. ( - ) ir pakartotiną akcininkų susirinkimą, nurodant, kad jis įvyks 2018 m.29 d. 10.00 val. tose pačiose patalpose, pagal tą pačią dienotvarkę. Iš byloje esančio 2017-12-11 Pranešimo teksto matyti, kad 2018-01-04 dienos akcininkų susirinkimas turėjo įvykti pagal sekančią dienotvarkę: 1) Pirmininkaujančio rinkimai; 2) Dėl 2016 ūkinių metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo; 3) Dėl įmonės likvidavimo; 4) Dėl likvidatoriaus paskyrimo. Šalys neginčija, kad 2018-01-04 visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko. Ieškovas nurodo, kad jam pareikalavus pateikti bendrovės finansinius dokumentus, atsakovas pasiūlė 2018-01-04 akcininkų susirinkimo nerengti ir jie apsvarstę verslo perspektyvas nutarė parduoti bendrovės turtą ir bendrovę likviduoti. Atsakovas teigia, kad ieškovas pasiūlęs 2018-01-04 akcininkų susirinkimo nerengti, siūlydamas parduoti bendrovės turtą ir įmonę likviduoti. Pranešė, kad žino kas galėtų Ukmergėje nupirkti bendrovės medieną. Byloje pateiktas 2018-01-29 UAB „( - )“ pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kuriame nurodoma „... 2018-01-04 šaukiamas susirinkimas neįvyko, nes akcininkas M. R. neatvyko. Tuomet buvo šaukiamas pakartotinis susirinkimas 2018-01-29 dieną. Apie susirinkimą M. R. buvo informuotas 2017-12-11 (paštu). Pakartotinio susirinkimo darbotvarkė. Svarstyta: 1) Pirmininkaujančio rinkimai: Nutarta: Išrinkti pirmininkaujančiu G. M.; 2) Dėl 2016 ūkinių metų finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo. Nutartą: Atidėti klausimo svarstymą; 3) Dėl įmonės likvidavimo. Nutarta: Nelikviduoti.; 4) Dėl likvidatoriaus paskyrimo. Nutarta: Likvidatoriaus neskirti, G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1000 eur (vienas tūkstantis eurų)...“.

19Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo.

20Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima pareigas ir jas įgyvendina per savo organus – visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį (bendrovės vadovas) arba kolegialų (valdyba) valdymo organą. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja CK, Akcinių bendrovių ir kitų įstatymų bei jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pažymėtina, kad bendrovės valdymo organų kompetencija yra griežtai atribota. Pavyzdžiui, remiantis ABĮ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 19 straipsnio 5 dalimi, visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės pavesti kitiems bendrovės organams spręsti jo kompetencijai priskirtų klausimų.

21Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, darytina išvada, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę spręsti dėl svarbiausių bendrovės veiklos klausimų. Tai reiškia, kad jo priimti sprendimai gali lemti esminius bendrovės veiklos pokyčius, kurie gali būti naudingi bendrovei, jos dalyviams, kreditoriams arba gali sukelti jiems neigiamų turtinių padarinių. Siekiant užtikrinti tiek bendrovės, tiek su jos veikla susijusių asmenų (dalyvių, kreditorių) interesus, įstatyme įtvirtinama visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumo patikrinimo galimybė – teisė nuginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, remiantis įstatyme nustatytais pagrindais. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams.

22Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į dvejopą jo paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Antra, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali sustabdyti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Dėl to, sprendžiant ginčus dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti į abu šio instituto tikslus ir siekti akcininkų ir bendrovės interesų pusiausvyros. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais tik tuo atveju, jeigu buvo pažeistos ABĮ imperatyviosios normos, reglamentuojančios susirinkimo sušaukimą, eigą ar sprendimų priėmimą, taip pat kai šie pažeidimai lėmė bendrovės ar viešojo intereso pažeidimą ir pažeidimo padarinių negalima pašalinti niekaip kitaip, kaip tik pripažįstant sprendimus negaliojančiais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.). Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintą baigtinį visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindų sąrašą ir į formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismas sutinka su atsakovo atsiliepime į ieškinį ir patikslintą ieškinį pateiktais teisiniais argumentais, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių bendrovei, jos akcininkams ar kuriais nepažeistas viešasis interesas.

23Dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų pažeidus akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarką. Ieškovo ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos imperatyviosios ABĮ ir UAB „( - )“ įstatų normos bei sąžiningumo principas priimant skundžiamą pakartotinio akcininkų susirinkimo sprendimą.

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas, ar nebuvo pažeista visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarka, teismas privalo atsižvelgti į bendrovės įstatuose nustatytos pranešimo apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą tvarkos įgyvendinimo racionalumą, į susiklosčiusią bendrovėje tokio pranešimo praktiką, akcininko, kuriam nebuvo pranešta apie susirinkimą, turimų akcijų skaičių ir tokio akcininko galimą įtaką balsavimo rezultatams, jeigu jis būtų dalyvavęs susirinkime, į bendrovės valdybos, atsakingos už tinkamą visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimą, veiksmus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB „Sangreta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2000). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilnamisa“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3K-3-878/2002; kt.). Taigi, tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Plass Investments Limited“ v. įmonių grupė „Alita“, AB ir kt., bylos Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

25Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2018-01-04 visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvimo, o dėl to, kad atsakovas nepateikė jam dokumentų apie finansinę bendrovės būklę ir nurodytu laiku atvykus į susirinkimo vietą, atsakovas pats pasiūlė visuotinio susirinkimą nerengti, pokalbio metu sutarė parduoti bendrovės turtą ir bendrovę likviduoti. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ir šiuo atveju neturi jokios reikšmės ar ieškovas ar atsakovas pasiūlė susirinkimo nerengti.

26ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nėra visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumo, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris turi teisę priimti sprendimus tik pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę ir kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas. Taigi pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali būti šaukiamas tik tada, kai pirmasis visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta dėl kvorumo nebuvimo. Kadangi UAB „( - )“, 2018-01-04 visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko ne dėl kvorumo nebuvo, nes ieškovas atvyko į atsakovo nurodytu laiku į susirinkimo vietą, tačiau atsakovas susirinkimo nepravedė, nors šalys skirtingai aiškina priežastys dėl kurių neįvyko visuotinis akcininkų susirinkimas, tačiau neginčija, kad susirinkimas neįvyko ne dėl to, kad ieškovas 2018-01-04 10:00 val. neatvyko atsakovo nurodytu adresu, o dėl to, kad atsakovas jo nepravedė, todėl 2018-01-04 pagrindu pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo būti šaukiamas. Remiantis gausia kasacinio teismo praktika, 2018-01-29 visuotinis akcininkų susirinkimas laikytinas ne pakartotiniu, o pirmuoju visuotiniu akcininkų susirinkimu, kuriam, skirtingai nei pakartotiniam, yra taikomas kvorumo reikalavimas. UAB „( - )“ įstatų (toliau- įstatai) 14 punkte ir ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad akcininkų susirinkimas gali priimti visus nutarimus, jeigu jame dalyvauja akcininkai, turintys daugiau kaip 1/2 visų balsų, t. y. 51 proc. visų balsų. 2018-01-29 visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo akcininkas, turintys 50 proc. balsų. Taigi 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo ginčijamas sprendimas priimtas nesant balsų kvorumo. Tam, kad 2018-01-29 visuotinis akcininkų susirinkimas ir jame priimti sprendimai būtų laikomi teisėtais, ieškovo dalyvavimas buvo būtinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad 2018-01-29 visuotinis akcininkų susirinkimas negali būti laikomas pakartotiniu, jis turėjo būti sušauktas apie tai ieškovui pranešus ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos (ABĮ 26 straipsnio 4 dalis, įstatų 14 punktas). Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad ieškovui realiai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti 2018-01-29 visuotiniame akcininkų susirinkime, kad jis, kaip akcininkas, išreikštų savo valią, kiek tai susiję ir su informavimo forma.

27Nurodyti pažeidimai pranešant apie šaukiamą 2018-01-29 visuotinį akcininkų susirinkimą pagal kasacinio teismo praktiką savaime nelemia pagrindo naikinti susirinkimo priimtus sprendimus, minėta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai neturi būti pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui. Tačiau 2018-01-29 visuotinį akcininkų susirinkimą kvalifikuojant ne kaip pakartotinį, o kaip pirmąjį, minėta, tokiu atveju taikytinas bendrovės įstatų 14 punktas ir ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl daugiau kaip 1/2 balsų kvorumo visiems sprendimams priimti, tačiau tokio kvorumo 2018-01-29 visuotiniame akcininkų susirinkime nebuvo. Šis pažeidimas negali būti laikomas formaliu, nes buvo pažeistos ABĮ ir bendrovės įstatų nuostatos, reglamentuojančios bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo teisę priimti sprendimus, ieškovo kaip akcininko interesai. Dėl nurodytų priežasčių visi 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas dėl darbo užmokesčio padidinimo bendrovės vadovui G. M. pripažintinas negaliojančiu, nes priimtas, nesant balsų kvorumo, o pats susirinkimas pripažintinas neteisėtu.

28Pažymėtina, kad pagal ABĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalis teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės. Kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias civilines teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo tikslu įstatymo leidėjas ABĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtino, kad bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą inter alia turi būti nurodyta susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Darbotvarkės reikšmę atspindi ABĮ 27 straipsnio 9 dalis, pagal kurią visuotinis akcininkų susirinkimas neturi teisės priimti sprendimų darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus atvejus, kai jame dalyvauja visi akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia balsavimo teisę, ir nė vienas akcininkas nebalsavo raštu.

29Dėl pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą tinkamumo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pranešime apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą būtina tiksliai ir nedviprasmiškai įvardyti, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime. Informacija apie susirinkimo darbotvarkę turi būti aiški ir nekelti abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Sangreta”, bylos Nr. 3K-3-383). Visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė turi būti pakankamai išsami, kad akcininkai galėtų suvokti sprendžiamų klausimų esmę ir nebūtų suklaidinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. ir kt. v. AB “Mažeikių nafta”, bylos Nr. 3K-3-650/2003). Sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus negaliojančiais dėl pažeistos darbotvarkės sudarymo ir sušaukimo tvarkos pažeidimo, turi būti vertinama, ar pranešimas ir darbotvarkės projektas skiriasi nuo susirinkimo darbotvarkės ir priimto nutarimo. Pranešime nurodytos darbotvarkės projektas turi būti konkretus, o ne bendro pobūdžio. Informavimo apie šaukiamą susirinkimą tikslas – pranešti akcininkui, kokius klausimus susirinkimas svarstys, kad akcininkas galėtų juos išanalizuoti ir atsakingai pasiruošti įgyvendinti teisę balsuoti, nes priimti nutarimai negali būti žalingi bendrovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Ortopedijos technika” v. UAB ,,Ortopedijos paslaugos”, bylos Nr. 3K-3-161/2003).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bei pakartotinio susirinkimo sušaukimą 2018-01-04 ir 2018-01-29 pranešė ieškovui paštu išsiųsdamas 2017-12-17 pranešimą. 2018-01-04 įvyksiantį visuotinį akcininkų susirinkimą darbotvarkės 4-uoju klausimu buvo nurodyta, jog bus svarstoma „ Dėl likvidatoriaus paskyrimo“. Skelbiant apie 2018-01-29 šaukiamą pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą, buvo nurodyta tokia pati susirinkimo darbotvarkė. Iš darbotvarkėje nurodyto svarstymui klausimo - „ Dėl likvidatoriaus paskyrimo“ akcininkas negalėjo suprasti, jog bus svarstoma ir bendrovės vadovo atlyginimo padidinimo klausimas, nes tai yra atskiri, vienas kito neapimantys klausimai. Teismui pripažinus, kad šis klausimas, kaip atskiras, o ne kaip klausimo dėl bendrovės likvidatoriaus dalis turėjo būti įtrauktas į darbotvarkę, darytina išvada, kad akcininkas neturėjo pagrindo siekti susipažinti su neįtraukto į darbotvarkę klausimo sprendimo projektu.

31Remdamasi šiais argumentais teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą pripažinti neteisėtu UAB „( - )“, 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 4 „ Likvidatoriaus neskirti, G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1000 eurų“ pripažįsta negaliojančiu.

32Dėl restitucijos taikymo. Pagal suformuota kasacinio teismo praktika sandoris yra viena iš aukščiausio lygmens privatinės teisės doktrinos sukurtų abstrakcijų. Nors sandoris yra aukščiausia abstrakcija, tačiau sandoriu gali būti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuriam būdingi tam tikri bruožai, o jų visuma leidžia tą juridinį faktą pripažinti sandoriu. Sandoris iš tiesų yra dažniausias civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, tačiau ne vienintelis – civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir iš kitų juridinių faktų (įvykių, veiksmų), kurie nėra sandoriai (CK 1.136 straipsnis). Taigi ne kiekvienas juridinis faktas (juridinis veiksmas) gali būti kvalifikuojamas kaip sandoris, o tik toks, kuris turi visus būdingus sandoriui požymius.

33Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra įstatymo nustatytos juridinio asmens dalyvio – akcininko neturtinės teisės (Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Akcininkas, balsuodamas visuotiniame akcininkų susirinkime, įgyvendina jam įstatymo suteiktą vieną iš neturtinių teisių – dalyvauti aukščiausiam juridinio asmens organui (juridinio asmens dalyvių susirinkimui) priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Teismas pažymi, kad tai, jog balsavimas yra valinis akcininko veiksmas, dar nėra pagrindas vertinti šį teisinį veiksmą kaip sandorį. Ne kiekvienas valinis veiksmas yra sandoris. Ta aplinkybė, kad balsavimu siekiama tam tikrų teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindas pripažinti nurodytą veiksmą sandoriu. Yra teisinių veiksmų, kuriais siekiama įgyvendinti turimas turtines ir neturtines teises ir pan., tačiau kurie nėra sandoriai. Balsavimas, kaip neturtinės teisės realizavimas, savaime nesukuria civilinių teisių ir pareigų. Teismas sprendžia, kad balsavimas visuotiniame akcininkų susirinkime – tai teisiškai reikšmingas juridinio asmens dalyvio – akcininko elgesys (veiksmas), jam įgyvendinant įstatymo suteiktą neturtinę teisę dalyvauti sprendžiant bendrovės reikalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ir UAB „Kriptonika“ v. I. D. (I. D.), A. D., V. P. (V. P.), UAB „Ashburn International“, UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-135/2008).

34Nagrinėjamoje byloje sprendžiant akcininko balsavimo visuotiniame susirinkime teisinio įvertinimo klausimą, teismas daro išvada, kad UAB „( - )“, 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas Nr. 4 „ Likvidatoriaus neskirti, G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1000 eurų, negali būti laikomas sandoriu, kadangi neturi būdingų sandoriui požymių. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas buvo nesąžiningas, savavališkai pradėjo pardavinėti bendrovės medienos atsargas, o gautas lėšas, pasisavino įvairia forma, tame tarpe ir neteisėtai pasikeltu darbo užmokesčiu. Atsakovas nurodė, kad bendrovės turtą tame tarpe ir medieną pardavinėjo ieškovui pritarus, o jo kaip bendrovės vadovo atlyginimas į rankas buvo tik 40 Eur. Tokiu būdu ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui atsakovo veiksmus pripažinti nesąžiningais. Sprendimo pripažinimas negaliojančiu neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, o nenustačius atsakovo nesąžiningumo restitucija negalima. Kitų pagrindų taikyti restituciją teismas nagrinėdamas bylą nenustatė.

35Dėl ieškininės senaties termino taikymo. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 punkte įtvirtintas sutrumpintas 30 dienų terminas bendrovės organų sprendimams ginčyti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto sutrumpinto 30 dienų termino visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams ginčyti, lemiamą reikšmę turi subjektyvusis kriterijus, t. y. momentas, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. ABĮ ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja ne su visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo priėmimo, o su sužinojimo apie jo priėmimą momentu. Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ginčijant akcininkui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą, sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties termino eiga prasideda ne nuo ginčijamo nutarimo priėmimo dienos, o nuo tos dienos, kai nutarimą ginčijantis akcininkas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v. UAB “Sangreta”, bylos Nr. 3K-3-383/2009). Teismui nustačius, kad apie 2018-01-29 pakartotinį akcininkų susirinkimą tinkamai pranešta nebuvo, apie sprendimo bendrovės vadovui pakelti darbo užmokestį ieškovas ir negalėjo žinoti, nes pareiga domėtis ir savalaikiai ginti teises atsiranda tik tuo klausimu, apie kurį akcininkui pranešta tinkamai, t. y. laikantis įstatuose nustatytos tvarkos. CK 1.127 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad ieškovas turėjo sužinoti apie klausimo, neįtraukto į darbotvarkę, svarstymą ir sprendimo priėmimą. todėl teismas atmeta atsakovo reikalavimus taikyti ieškinio senatį ginčijam akcininkų sprendimui nuginčyti ir tuo pagrindu ieškovo reikalavimus atmesti.

36Dėl procesinio pobūdžio reikalavimų. Ieškovas 2019-05-08 pateikė teismui prašymą, kuriame nurodė, kad ieškovas atsisako ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytų procesinių reikalavimų dėl šios bylos nagrinėjimo perdavimo Panevėžio apygardos teismui, kuri nagrinėja UAB „( - )“ bankroto bylą, taip pat reikalavimo dėl nagrinėja UAB „( - )“ dokumentų patikrinimo , nes pastarasis prašymas yra įgyvendintas teismui išdavus liudijimą dėl įrodymų gavimo, todėl teismas šioje dalyje civilinę bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 4 p.).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas turėjo 177 Eur žyminio mokesčio, 1 100 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Atsakovas G. M. turėjo 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinį patekinus iš dalies šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

38Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad ieškovo patenkintas iš dalies (apie 50 procentų), ieškovui iš atsakovo G. M. priteistinos 638,50 Eur ( 88,50 Eur+500 Eur) bylinėjimosi išlaidų teisme, iš ieškovo atsakovui G. M. priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidų teisme. Iš ieškovo ir atsakovo G. M. priteistina po 7,60 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

39Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu,

Nutarė

40Ieškinį tenkinti iš dalies.

41Pripažinti UAB „( - )“, 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą Nr. 4 „ Likvidatoriaus neskirti, G. M. nustatyti darbo užmokestį nuo 2018-01-01 dienos 1000 eur. (vienas tūkstantis eurų)“ negaliojančiu.

42Ieškinį dalyje dėl restitucijos taikymo atmesti.

43Civilinę bylą dalyje dėl procesinių reikalavimų nutraukti.

44Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas ( - ) ieškovo M. R., asmens kodas ( - ) naudai 638,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

45Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas ( - ) atsakovo G. M., asmens kodas ( - ) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

46Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

47Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660

48Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovas M. R. (toliau- ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu ir patikslintais... 5. Ieškovas ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodė, ieškovas 2017 m.... 6. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad atsakovas jam... 7. Atsakovas G. M. (toliau- atsakovas) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su... 8. 2018-01-29 įvyko pakartotinis akcininkų susirinkimas, kuriam netaikomas... 9. Kas liečia ieškovo argumentus dėl bendrovės finansinės veiklos dokumentų... 10. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo ginčijam pakartotinio... 11. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad 2018-01-04 bendrovės visuotinis... 12. Atsakovė Bankrutuojanti Uždaroji akcinė bendrovė „( - )“atstovaujama... 13. Tretysis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio... 14. Tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos... 15. Liudytoja apklausta L. R. parodė, kad 2019-01-04 kartu su vyru nuvykus į G.... 16. Liudytoja apklausta R. M. parodė, kad 2019-01-04 pas juos į namus atvyko... 17. Liudytoja V. Š. parodė, kad ji nuo 2017m gruodžio iki 2018 m. kovo mėnesio... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad... 19. Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų teisėtumo.... 20. Juridinis asmuo – akcinė bendrovė – įgyja civilines teises, prisiima... 21. Atsižvelgiant į ABĮ 20 straipsnyje reglamentuojamą visuotinio akcininkų... 22. Pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo... 23. Dėl akcininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo pagrindų pažeidus... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vertindamas, ar nebuvo pažeista... 25. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2018-01-04 visuotinis... 26. ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei nėra visuotinio akcininkų... 27. Nurodyti pažeidimai pranešant apie šaukiamą 2018-01-29 visuotinį... 28. Pažymėtina, kad pagal ABĮ 16 straipsnio 1 ir 2 dalis teisė dalyvauti... 29. Dėl pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą tinkamumo. Kasacinio... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas apie visuotinio akcininkų... 31. Remdamasi šiais argumentais teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą... 32. Dėl restitucijos taikymo. Pagal suformuota kasacinio teismo praktika sandoris... 33. Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal... 34. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant akcininko balsavimo visuotiniame susirinkime... 35. Dėl ieškininės senaties termino taikymo. Akcinių bendrovių įstatymo 19... 36. Dėl procesinio pobūdžio reikalavimų. Ieškovas 2019-05-08 pateikė teismui... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas turėjo 177 Eur žyminio mokesčio, 1... 38. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į tai,... 39. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu,... 40. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 41. Pripažinti UAB „( - )“, 2018-01-29 visuotinio akcininkų susirinkimo... 42. Ieškinį dalyje dėl restitucijos taikymo atmesti.... 43. Civilinę bylą dalyje dėl procesinių reikalavimų nutraukti.... 44. Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas ( - ) ieškovo M. R., asmens kodas (... 45. Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas ( - ) atsakovo G. M., asmens kodas (... 46. Priteisti iš ieškovo M. R., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 7,60... 47. Priteisti iš atsakovo G. M., asmens kodas ( - ) į valstybės biudžetą 7,60... 48. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui...