Byla eA-1675-629/2019
Dėl įsakymo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba, VSTT, atsakovas) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. P1-125 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Aukštadvario regiono parko direktoriui V. P.“ (toliau – Įsakymas).

72.

8Pareiškėjas nurodė, kad iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio nėra aišku, kokį tarnybinį nusižengimą jis padarė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje cituojama daug teisės aktų, tačiau nenurodyta nė viena faktinė aplinkybė ar objektyvus įrodymas, pagrindžiantis net hipotetinę prielaidą, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas. Taip pat nenurodoma, kokios pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos pareiškėjas neįvykdė.

93.

10Pareiškėjas manė, kad tai, jog jis neskundė savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo, nelaikytina kaltės įrodymu bei tarnybiniu nusižengimu. Pareiškėjo kaltė grindžiama hipotetinėmis prielaidomis, objektyviai nepagrįstomis išvadomis, nebuvo sulaukta kompetentingų institucijų sprendimų bei atitinkamų teisinių procedūrų pabaigos. Objektyvių duomenų nebuvimas, esančios faktinės situacijos neištyrimas bei bandymas dirbtinai sukelti tariamų privačių ir viešųjų interesų konfliktą rodo Tarnybos priimtų sprendimų nepagrįstumą.

114.

12Pareiškėjas teigė, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta už galimą pažeidimą, padarytą daugiau nei prieš 20 metų, o tai prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatoms. Šiuo atveju yra suėjęs senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Be to, tariamą tarnybinį nusižengimą pareiškėjas padarė būdamas ne Aukštadvario regioninio parko direktoriumi, o Strėvos girininkijos girininku, todėl vertinant tariamą pažeidimą griežtesni reikalavimai negali būti taikomi.

135.

14Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neaptarta tarnybinės nuobaudos skyrimo būtinybė. Papeikimo skyrimas turi būti pagrįstas tarnybinio nusižengimo pasekmėmis, nusižengimo aplinkybių visuma, valstybės tarnautojo kalte ir veikla iki nusižengimo padarymo, tačiau visų šių aplinkybių išsamaus įvertinimo tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra. Be to, Įsakyme nėra nuorodos į konkrečią teisės normą, kuri pažeista. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenurodyta, kokį konkretų pažeidimą padarė pareiškėjas, būdamas Aukštadvario regioninio parko direktoriumi. Pareiškėjo manymu, Įsakymas neteisėtas taip pat dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

156.

16Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

177.

18Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo pradėtas 2017 m. kovo 24 d. gavus asociacijos „Visuomeninė kraštotvarkos draugija“ raštą „Dėl jūsų pavaldume esančio parko direktoriaus nuolatinių įstatymų pažeidimų“ ir 2017 m. kovo 30 d. gavus tarnybinį pranešimą. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype užfiksavo savavališkos statybos faktą ir nurodė jam pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti savavališkai pastatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. (nustatytas terminas pareiškėjo prašymu buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 8 d.).

198.

20Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas Aukštadvario regioninio parko vadovu dirba nuo 1994 m. rugsėjo 8 d. ir yra atsakingas už regioninio parko priežiūrą ir apsaugą. Taigi, visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovas yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamasis aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Pareiškėjo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, pasinaudodamas savo pareigomis, būdamas regioninio parko direktoriumi, savavališkos statybos faktą savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype slėpė nuo tiesioginio vadovo, kitų asmenų, nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti, ieškojo ir tebeieško būdų, kaip įteisinti savavališką statybą, tokiais veiksmais menkindamas savo, kaip įstaigos vadovo, statusą bei saugomų teritorijų sistemos įvaizdį.

219.

22Atsakovas teigė, kad nustatyto pažeidimo faktas (įstatymų nesilaikymas ir neteisėtas veikimas) pagrindžia pareiškėjo kaltę dėl netinkamo pavestų pareigų vykdymo, netinkamo teisės aktų reikalavimų laikymosi užtikrinimo. Tokie veiksmai vertinami kaip kalti. Visus veiksmus pareiškėjas atliko sąmoningai, ignoruodamas privalomas įstatymų nuostatas.

2310.

24VSTT nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti tiek tarnybinio nusižengimo rezultatai, tiek teisinis pagrindas, kuriuo remiantis nustatytas tarnybinis nusižengimas. Kadangi ši išvada pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką laikytina įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, sudėtine dalimi, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir motyvuotas.

2511.

26Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeistos procedūros nuobaudai skirti, ir teigė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra atlikta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas. Be to, pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kurios, jo manymu, procedūros buvo pažeistos.

27II.

2812.

29Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

3013.

31Teismas nustatė, kad gavus pranešimą bei 2017 m. kovo 30 d. tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo nusižengimo, Tarnybos direktorius 2017 m. kovo 31 d. rezoliucija nusprendė pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą ir 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. V-53 sudarė komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija). Komisija 2017 m. rugsėjo 28 d. išvadoje dėl valstybės tarnautojo V. P. tarnybinio nusižengimo Nr. V6-6 (toliau – ir Išvada) konstatavo, kad pareiškėjo, kuris vadovauja Aukštadvario regioninio parko direkcijai, neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad, pasinaudodamas pareigomis, būdamas regioninio parko direktoriumi, savavališkos statybos faktą savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype slėpė nuo tiesioginio vadovo, kitų asmenų, nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti, ieškojo ir ieško būdų, kad savavališka statyba būtų įteisinta, tokiais veiksmais menkindamas tiek savo, kaip įstaigos vadovo, statusą, tiek ir saugomų teritorijų sistemos įvaizdį. Toks elgesys (neveikimas) diskredituoja valstybės tarnybą, (įstaigos vadovo) vardą, o tokia veikla akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais visuomenės lūkesčiais. Komisija pareiškėjo veiksmus vertino kaip kaltus, o atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, taigi padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktų nuostatas bei pasiūlė skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Tarnybos direktorius ginčijamu Įsakymu, vadovaudamasis VTĮ 29 ir 30 straipsniais, Taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

3214.

33Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie tarnybinio nusižengimo pradėjimo laiką, Inspekcijos savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo pareiškėjui datą, Išvados ir Įsakymo priėmimo datą, atsižvelgęs į tai, kad didžiąją tarnybinio nusižengimo tyrimo laiko dalį pareiškėjas sirgo, į VTĮ 30 straipsnio 1 dalies nuostatą, sprendė, kad terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas.

3415.

35Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytos Aukštadvario regioninio parko direktoriaus funkcijos yra plataus pobūdžio, o Išvadoje šių funkcijų pažeidimas nėra detaliai atskleistas. Iš Išvados turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 4 punktą (organizuoti kraštotvarkos bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę), o kitų punktų pažeidimo sudėties atsakovas nenurodė, todėl teismas darė išvadą, kad kitų punktų pažeidimai neįrodyti.

3616.

37Įvertinęs Išvados turinį teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė teisingumo ir viešumo principą, nes būdamas vadovu ir kontroliuodamas kitus asmenis savo kontrolės srityje padarė pažeidimą ir neužtikrino savo veiksmų viešumo, apie savo neteisėtus veiksmus nepranešdamas vadovui. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjui surašyto savavališkos statybos akto matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis namas, dėl kurio savavališko rekonstravimo surašytas šis aktas, yra Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Šis savavališkos statybos aktas nenuginčytas, todėl yra galiojantis. Teismas sutiko su Išvados argumentais, kad pareiškėjas, būdamas valstybės tarnautojas ir vienas iš saugomų teritorijų sistemos vadovų, turi elgtis taip, kad nepažeistų teisės aktų, t. y. pagal kompetenciją organizuodamas kraštotvarkos bei statybinę veiklą, vykdomą parko teritorijoje, bei vykdydamas tų veikų kontrolę, pats nepažeidinėti įstatymų.

3817.

39Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti, ieškojo ir ieško būdų, kad savavališka statyba būtų įteisinta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymu privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. priimant ginčijamą Įsakymą nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo pasyvus.

4018.

41Teismas sprendė, jog dėl pareiškėjo veiksmų buvo surašytas savavališkos statybos aktas, t. y. buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl jam nuosavybės teise priklausančio pastato rekonstrukcijos Aukštadvario regioninio parko teritorijoje, apie kuriuos pareiškėjas nepranešė vadovui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas atliko neteisėtus veiksmus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas buvo nerūpestingas, nes nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padarinių, nors pagal buvusias aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokie pareiškėjo veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą, Tarnybos prestižą bei autoritetą.

4219.

43Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo pobūdį, nedidelį kaltės laipsnį, neigiamas pasekmes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pareiškėjui pritaikyta neproporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda), o nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti kita tarnybinės nuobaudos rūšimi – papeikimu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui skirtą nuobaudą – griežtą papeikimą – teismas pakeitė į papeikimą.

44III.

4520.

46Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą.

4721.

48Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4921.1.

50Atsakovas jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs pareigybės aprašymo 4 punktą, t. y., būtų netinkamai organizavęs kraštotvarkos bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, nenurodė Išvadoje ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Minėtų objektyvių duomenų nėra nurodyta ir skundžiamame teismo sprendime.

5121.2.

52Tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės skiriama už veiksmus, kurie buvo atlikti daigiau nei prieš 20 metų. Kitaip tariant, pareigybės aprašymo nuostatos jam taikomos retrospektyviai, už veiksmus, kurie buvo padaryti jam dar nebūnant regioninio parko direkcijos vadovu. Duomenų, jog pareiškėjas pažeistų Aprašo 4 punkto imperatyvus būdamas Aukštadvario regiono parko direktoriumi, nėra. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pateikto Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašto N r. 2D-12653, kuriame, be kita ko, užfiksuota, kad gyvenamasis namas buvo rekonstruotas (padidintas) iki 2000 metų. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinama, ar pareigybės aprašymo 4 punkto redakcija galiojo iki 2000 metų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo pareigybės aprašymo 4 punkto pažeidimą.

5321.3.

54Teismas neįvertino aplinkybės, jog savavališkos statybos aktas neatitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytų duomenų.

5521.4.

56Teismas nepagrįstai tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė už nepranešimą vadovui, tai nepagrįstai laikyta neteisėtais veiksmais. Joks teisės aktas neįpareigoja informuoti darbdavį apie savo asmeninį gyvenimą.

5721.5.

58Teisingumo principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams, nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas nevienodai tarnautų visiems žmonėms nepaisydamas jų rasės, tautybės, lyties ar pan.; nėra įrodymų, jog jis neteisingai spręstų prašymus ar piktnaudžiautų jam suteiktomis galiomis bei valdžia. Viešumo principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais. Byloje nėra įrodymų, kad dėl namo rekonstrukcijos pareiškėjas būtų priėmęs kokį nors sprendimą, kaip valstybės tarnautojas, tad viešumo principas taip pat netaikytinas.

5922.

60Atsakovas VSTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

6123.

62Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6323.1.

64Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime suformuota pozicija ir VTĮ įtvirtinti valstybės tarnautojų etikos principai bei įstaigos vadovo statusas įpareigoja viešus asmenis ir privačiose valdose elgtis taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl jų veiklos teisėtumo. Pareiškėjas turėjo darbdaviui pranešti ne apie savo asmenini gyvenimą, o apie nustatytus nelegalios statybos faktus ir nedelsdamas imtis priemonių situacijai ištaisyti.

6523.2.

66Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-2793-12 konstatuota, kad VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 ir 6 punktai, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktai įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus. Veiklos etikos principų nesilaikymas šiuo atveju pagrįstai įvertintas kaip valstybės tarnautojo pareigos laikytis teisės aktų neatlikimas, už kurį galima taikyti tarnybinę atsakomybę. Valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali būti nustatyti ne tik VTĮ, bet ir kituose teisės aktuose.

6723.3.

68Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne už patį savavališkos statybos faktą. Išvadoje pažymėta, jog atsižvelgiant į tai, kad statybos įvykdytos daugiau nei prieš 20 metų, ir kad situaciją nuo 2015 m. nagrinėjo įvairios institucijos, įtarimai dėl galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su pačiomis statybomis, nėra reiškiami. Neteisėtos statybos padariniai turės būti likviduoti pagal pradėtą administracinę procedūrą, kurią inicijavo Inspekcija. Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybės, jog savavališkos statybos aktas neatitinka VĮ Registrų centro nurodytų duomenų, ir apeliacinio skundo motyvas dėl Inspekcijos 2015 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 2D-12653 turinio vertinimo, neturi teisinės reikšmės.

69Teisėjų kolegija

konstatuoja:

70IV.

7124.

72Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

7325.

74Skundžiamu Įsakymu Tarnybos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 ir 30 straipsniais, Taisyklėmis bei atsižvelgdamas į Išvadą, pripažino, kad pareiškėjas, pasinaudodamas pareigomis, būdamas regioninio parko direktoriumi, savavališkos statybos faktą savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype slėpė nuo tiesioginio vadovo, kitų asmenų, nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti, ieškojo ir ieško būdų, kad savavališka statyba būtų įteisinta, tokiais veiksmais menkindamas tiek savo, kaip įstaigos vadovo, statusą, tiek ir saugomų teritorijų sistemos įvaizdį. Nurodė, kad toks pasyvus elgesys (neveikimas) diskredituoja valstybės tarnybą, (įstaigos vadovo) vardą, o tokia veikla akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės normomis bei teisėtais visuomenės lūkesčiais.

7526.

76Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

7727.

78Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti, todėl, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ginčo esmės, šių motyvų nekartoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

7928.

80Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

8129.

82Pasisakydamas dėl į pareigas valstybės tarnautoją priėmusio asmens sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Teismas, spręsdamas individualaus administracinio akto, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Tokios praktikos pagrįstai laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas aptarė tarnybinės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo procedūrą ir pažeidimų nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomų argumentų, susijusių su procedūrine tarnybinės nuobaudos skyrimo dalimi, nepateikė, detaliau šiuo aspektu nepasisakys.

8330.

84Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir pateikia savo vertinimą.

8531.

86Šiuo aspektu pažymėtina, jog bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

8732.

88Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015 yra pažymėjusi, jog valstybės tarnautojo veikos neteisėtumas pasireiškia kaip atitinkamų pareigų ir reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose, kituose teisės aktuose, inter alia (be kita ko) vidaus administravimo aktuose, taip pat nustatytų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Šiuo aspektu taip pat pastebėtina, jog atitinkamos pareigos, reikalavimai ir veiklos principai, kurių turi laikytis valstybės tarnautojai, įgyvendindami savo funkcijas, teisės aktuose gali būti apibrėžti skirtingai. Tais atvejais, kai atitinkamos teisės aktų nuostatos įtvirtina aiškią ir konkrečią, vienareikšmiškai suprantamą elgesio taisyklę (pareigą atitinkamoje situacijoje elgtis vienu ar kitu konkrečiu būdu ir pan.), valstybės tarnautojui pažeidus tokią nuostatą, konstatuotas jo veikos neteisėtumas savo ruožtu galėtų suponuoti ir išvadą apie jo kaltę (valstybės tarnautojas, žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja atitinkama teisės norma, savo veika sąmoningai arba būdamas nepakankamai rūpestingas bei atidus ją pažeidžia).

8933.

90Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2016 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-463-662/2016; 2018 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018). Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-492/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino Vidaus audito ataskaitos reikšmę, o Išvada yra lygiavertė kitiems įrodymams, yra atmetami.

9134.

92Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Aptariamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pažymėtina, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas pirmiausiai yra teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

9335.

94Tarnybos direktoriaus 2002 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų Aukštadvario regioninio parko direkcijos nuostatų (Tarnybos direktoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-229 redakcija) 1 punkte nustatyta, kad ši direkcija yra biudžetinė įstaiga, pagal kompetenciją vykdanti Aukštadvario regioninio parko kraštovaizdžio kompleksų ir objektų (vertybių), biologinės įvairovės apsaugą, organizuojanti nuolatinę jų priežiūrą ir tvarkymą, skatinanti pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, pagal kompetenciją kontroliuojanti, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla regioniniame parke atitiktų nustatytus saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo reikalavimus.

9536.

96Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas be kita ko pažeidė Tarnybos direktoriaus 2002 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 42 patvirtinto pareigybės aprašymo IV skyriaus 1 punkto (organizuoti aplinkosauginę ir aplinkotvarkinę, mokslinę, pažintinę, rekreacinę, švietėjišką, propagandinę ir kitą direkcijos veiklą, siekiant išsaugoti vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti), 4 punkto (pagal kompetenciją organizuoti kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę), 6 punkto (nagrinėti ir teikti išvadas regionų aplinkos apsaugos departamentams dėl projektinės dokumentacijos derinimo), 15 punkto (sprendžiant jam patikėtus uždavinius ir funkcijas, vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Aplinkos ministerijos ir Tarnybos įsakymais, nurodymais, instrukcijomis, kitais teisės aktais, parko direkcijos nuostatais) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad Išvadoje minimos pareigybės aprašyme nurodytos Aukštadvario regioninio parko direktoriaus funkcijos yra plataus pobūdžio, o Išvadoje šių funkcijų pažeidimas nėra detaliai atskleistas, darė išvadą, kad iš Išvados turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 4 punktą (organizuoti kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę), o kitų punktų pažeidimo sudėties atsakovas nenurodė, todėl teismas sprendė, kad kitų punktų pažeidimų atsakovas neįrodė.

9737.

98Nustatyta, kad pareiškėjas Aukštadvario regioninio parko vadovu dirba nuo 1994 m. rugsėjo 8 d. ir yra atsakingas už regioninio parko priežiūrą ir apsaugą. Pareiškėjui dėl savavališkai rekonstruoto gyvenamojo namo 2017 m. vasario 8 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-170208-00011 už statinio savavališką rekonstrukciją įvykdytą vandens telkinio (Stankos ež.) pakrantės apsaugos juostoje bei tą pačią dieną Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš minėto savavališkos statybos akto matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis namas, dėl kurio savavališko rekonstravimo surašytas šis aktas, yra Aukštadvario regioninio parko teritorijoje. Šis savavališkos statybos aktas nenuginčytas, todėl yra galiojantis. Būtent aplinkybės, susijusios su savavališka statyba regioninio parko teritorijoje, ir buvo vada pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė pareigybės aprašymo 4 punktą (organizuoti kraštotvarkinės bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę), nes negalima situacija, kad asmuo pagal kompetenciją turintis organizuoti kraštotvarkos bei statybinę veiklą, vykdomą parko teritorijoje, bei vykdydamas tų veikų kontrolę, pats pažeidžia šiuos reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė bei nenurodė Išvadoje ar bylos nagrinėjimo teisme metu jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs pareigybės aprašymo 4 punktą, t. y., būtų netinkamai organizavęs kraštotvarkos bei statybinės veiklos, vykdomos parko teritorijoje, kontrolę, vertintini kritiškai ir atmestini.

9938.

100Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareigybės aprašymo nuostatos jam taikomos retrospektyviai, už veiksmus, kurie buvo padaryti jam dar nebūnant regioninio parko direkcijos vadovu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pažeidimas, lėmęs tarnybinės atsakomybės taikymą pareiškėjui (pareiškėjas, pasinaudodamas pareigomis, būdamas regioninio parko direktoriumi, savavališkos statybos faktą savo nuosavybės teise valdomame žemės sklype slėpė nuo tiesioginio vadovo, kitų asmenų, nesiėmė veiksmų pažeidimui pašalinti, tokiais veiksmais menkindamas savo, kaip įstaigos vadovo, statusą ir saugomų teritorijų sistemos įvaizdį), yra tęstinis, o pats savavališkos statybos faktas konstatuotas 2017 m. vasario 8 d. ir pareiškėjo nebuvo ginčijamas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarnybinė nuobauda paskirta už daugiau nei prieš 20 metų padarytą pažeidimą.

10139.

102Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą.

10340.

104VTĮ 3 straipsnio, nustatančio pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, 2 dalyje įtvirtinta, kad vieni iš svarbiausių valstybės tarnautojų principų yra pagarbos žmogui ir valstybei principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Lietuvos Respublikos Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus (1 punktas) ir pavyzdingumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas (8 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1, 3 ir 5 punktuose įtvirtintas nuostatas, valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams bei laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Pagal tų pačių taisyklių 9.2 ir 9.4 punktus, valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis ir būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais bei kitais žmonėmis.

10541.

106Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu: „<...> privataus gyvenimo teisinė samprata siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Jei asmuo atlieka viešo pobūdžio veikas ir tą supranta arba turi ir gali suprasti, nors ir savo namuose ar kitose privačiose valdose, tai tokios viešo pobūdžio veikos nebus apsaugos objektas pagal Konstitucijos 22 ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 8, užtikrinančio privataus gyvenimo neliečiamybę, straipsnius, ir asmuo negali tikėtis privatumo. Valstybės bei savivaldybių pareigūnų ir tarnautojų veikla, susijusi su valstybės bei savivaldybių valdžios ir valdymo funkcijų įgyvendinimu, visada yra viešo pobūdžio. Demokratinėje teisinėje valstybėje jos pareigūnų ir tarnautojų viešas pareigų atlikimas yra vienas esminių principų, saugančių nuo jų savivalės ar piktnaudžiavimo <...>“.

10742.

108Vadovaudamasi nutarties 39–41 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei konstitucine jurisprudencija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pažeidė teisingumo ir viešumo principą, nes būdamas vadovu ir kontroliuodamas kitus asmenis savo kontrolės srityje padarė pažeidimą ir neužtikrino savo veiksmų viešumo apie savo neteisėtus veiksmus nepranešdamas vadovui, bei kritiškai vertina pareiškėjo argumentus šiuo aspektu.

10943.

110Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė ir paskirtos nuobaudos proporcingumo bei adekvatumo klausimą, pakeisdamas ją švelnesne, ši nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina pagrįsta.

11144.

112Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

113Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

114Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

115Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

116Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su... 7. 2.... 8. Pareiškėjas nurodė, kad iš tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados turinio... 9. 3.... 10. Pareiškėjas manė, kad tai, jog jis neskundė savavališkos statybos akto ir... 11. 4.... 12. Pareiškėjas teigė, kad jam tarnybinė nuobauda paskirta už galimą... 13. 5.... 14. Pareiškėjas nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje neaptarta... 15. 6.... 16. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.... 17. 7.... 18. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo... 19. 8.... 20. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas Aukštadvario regioninio parko vadovu dirba... 21. 9.... 22. Atsakovas teigė, kad nustatyto pažeidimo faktas (įstatymų nesilaikymas ir... 23. 10.... 24. VSTT nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyti tiek... 25. 11.... 26. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeistos procedūros... 27. II.... 28. 12.... 29. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad gavus pranešimą bei 2017 m. kovo 30 d. tarnybinį... 32. 14.... 33. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie tarnybinio nusižengimo... 34. 15.... 35. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pareigybės aprašyme nurodytos Aukštadvario... 36. 16.... 37. Įvertinęs Išvados turinį teismas darė išvadą, kad pareiškėjas... 38. 17.... 39. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus, kad pareiškėjas nesiėmė... 40. 18.... 41. Teismas sprendė, jog dėl pareiškėjo veiksmų buvo surašytas savavališkos... 42. 19.... 43. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto pažeidimo... 44. III.... 45. 20.... 46. Pareiškėjas V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios... 47. 21.... 48. Apeliacinis skundas, be pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, grindžiamas... 49. 21.1.... 50. Atsakovas jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pažeidęs... 51. 21.2.... 52. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui iš esmės skiriama už veiksmus, kurie buvo... 53. 21.3.... 54. Teismas neįvertino aplinkybės, jog savavališkos statybos aktas neatitinka... 55. 21.4.... 56. Teismas nepagrįstai tarnybinę nuobaudą pareiškėjui skyrė už... 57. 21.5.... 58. Teisingumo principas reiškia, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai... 59. 22.... 60. Atsakovas VSTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios... 61. 23.... 62. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be atsakovo atsiliepime į skundą... 63. 23.1.... 64. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarime... 65. 23.2.... 66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartyje... 67. 23.3.... 68. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta ne už patį savavališkos... 69. Teisėjų kolegija... 70. IV.... 71. 24.... 72. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus Įsakymo, kuriuo... 73. 25.... 74. Skundžiamu Įsakymu Tarnybos direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 ir 30... 75. 26.... 76. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 77. 27.... 78. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama... 79. 28.... 80. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad... 81. 29.... 82. Pasisakydamas dėl į pareigas valstybės tarnautoją priėmusio asmens... 83. 30.... 84. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad... 85. 31.... 86. Šiuo aspektu pažymėtina, jog bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl... 87. 32.... 88. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija... 89. 33.... 90. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad... 91. 34.... 92. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodyta, kad valstybės... 93. 35.... 94. Tarnybos direktoriaus 2002 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 11 patvirtintų... 95. 36.... 96. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas be kita ko pažeidė Tarnybos... 97. 37.... 98. Nustatyta, kad pareiškėjas Aukštadvario regioninio parko vadovu dirba nuo... 99. 38.... 100. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareigybės aprašymo nuostatos jam taikomos... 101. 39.... 102. Valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su... 103. 40.... 104. VTĮ 3 straipsnio, nustatančio pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės... 105. 41.... 106. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d.... 107. 42.... 108. Vadovaudamasi nutarties 39–41 punktuose išdėstytu teisiniu reguliavimu bei... 109. 43.... 110. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas... 111. 44.... 112. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 113. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 114. Pareiškėjo V. P. apeliacinį skundą atmesti.... 115. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti... 116. Nutartis neskundžiama....