Byla 2-3370-560/2014
Dėl bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. Bruzgio IĮ „Silava“, UAB „Taurakalnis“, V. K. firma „Viakiras“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, E. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, V. L., A. L., A. T

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Almai Jokužytei, dalyvaujant pareiškėjo AB DNB banko atstovei advokato padėjėjai A. F., suinteresuoto asmens bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotam asmeniui S. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB DNB banko skundą dėl bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys V. Bruzgio IĮ „Silava“, UAB „Taurakalnis“, V. K. firma „Viakiras“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, E. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, V. L., A. L., A. T.,

Nustatė

2Pareiškėjas AB DNB bankas pateikė teismui patikslintą skundą (b. l. 1-4), kuriuo prašė panaikinti 2013-12-20 vykusiame bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą „Dėl lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo“ dalyje dėl lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstymo.

3Nurodė, kad aukščiau minėtu 2013-12-20 bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo nutarta iš lėšų, gautų pardavus V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, atsiskaityti su 2-os eilės kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir su kitais 3-ios eilės kreditoriais, išskyrus kreditorių AB DNB banką, kadangi jis yra hipotekos kreditorius, ir kol hipoteka apsunkintas turtas nėra realizuotas, AB DNB bankas negali būti vertinamas kaip 3-ios eilės kreditorius. Nurodė, kad šiuo atveju visiškai patenkinus antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikalavimą, iš už parduotą turtą gautų lėšų lieka 102 974 Lt suma, kuri turi būti skirstoma tarp visų trečios eilės kreditorių. AB DNB bankas nesutinka, kad jis negali būti laikomas trečios eilės kreditoriumi, kol nėra realizuotas jo naudai hipoteka apsunkintas turtas. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nėra numatytas draudimas hipotekos kreditoriui dalyvauti lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstyme. Pažymėjo, kad bankroto procesas skirtas visų kreditorių reikalavimų proporcingam patenkinimui užtikrinti. Be to, nurodė, kad hipotekos kreditorius privalo prisidėti prie įmonių bankroto administravimo išlaidų dengimo, o hipotekos kreditoriui tenkanti mokėti administravimo išlaidų dalis yra skaičiuojama nuo hipotekos kreditoriui priklausančios kreditorinio reikalavimo sumos. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu turtas parduodamas už didesnę kainą nei hipotekos kreditoriaus kreditorinio reikalavimo suma, tai administravimo išlaidos skaičiuojamos iš jam tenkančios sumos, todėl nėra užtikrintumo, jog AB DNB banko, kaip hipotekos kreditoriaus, reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad skundo tenkinimo atveju nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, nes pardavus įkeistą turtą už didesnę kainą, negu AB DNB banko kreditorinio reikalavimo suma, gautų lėšų likutis būtų skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Taip pat nurodė, kad, nors kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsuoja kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, tačiau tai negali būti suprantama kaip kreditorių teisė priimti balsų dauguma bet kokius sprendimus, jų niekaip nemotyvuojant, o tokiu atveju bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

4Suinteresuoto asmens bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo S. G. pateikė atsiliepimą į AB DNB banko skundą, kurio tenkinimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ĮBĮ nenustato būtinybės (prievolės) visas bankroto proceso metu gautas lėšas skirstyti pačioje bankrutavusios įmonės bankroto proceso pabaigoje, o, vadovaujantis ĮBĮ 23 str. 5 p., bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Nurodė, kad bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ bankroto administratorius turėjo teisę parduoti neįkeistą turtą – V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, o jį pardavus, bankroto administratorius turėjo teisę būti aktyviu ir pateikti kreditoriams (kreditorių susirinkimui) neįkeistų lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymo ir administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo nutarimo projektą. Mano, kad bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ 2013-12-20 kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl lėšų paskirstymo neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Nurodė, kad kol nebus realizuotas įkeistas turtas, neaišku, kokia apimtimi hipotekos kreditoriaus reikalavimas bus patenkintas – ar pilna apimtimi, ar dalinai. Be to, pažymėjo, kad AB DNB bankui įkeisto turto vertė yra santykinai didelė lyginant ją su skolos likučiu AB DNB bankui, nes AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto vertė gali būti 430 000 Lt – 450 000 Lt, o banko faktinis finansinis reikalavimas bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ bankroto byloje yra 52 121 Lt. Taigi, yra didelė tikimybė, kad AB DNB banko finansinis reikalavimas pardavus įkeistą turtą bus patenkintas pilna apimtimi. Be to, V. Bruzgio IĮ „Silava“ pasibaigus dėl bankroto ir išregistravus šią individualią įmonę iš juridinių asmenų registro, N. B. ir V. B. prievolė įkaito turėtojui AB DNB bankui nepasibaigs, kadangi sandoris yra sudarytas ne su individualia įmone, o su individualios įmonės savininkais (dalyviais) – fiziniais asmenimis. Taigi, daro išvadą, kad kol nėra realizuotas įkeistas turtas ir įkeistos lėšos nepervestos įkaito turėtojui, AB DNB bankas (hipotekos kreditorius) negali būti priskiriamas prie 3-ios eilės kreditorių, kadangi jis 3-ios eilės kreditoriumi gali nebūti ir ateityje, jeigu su kreditoriumi – įkaito turėtoju – bus atsiskaityta visiškai pardavus įkeistą turtą. Pažymėjo, kad, jeigu būtų pirmiausia parduotas įkeistas turtas ir būtų žinoma gautų įkeistų lėšų suma, tik tuomet būtų galima spręsti, ar AB DNB bankas gali būti priskirtas prie 3-ios eilės kreditorių, ar ne, tačiau šioje bankroto byloje pirmiausia buvo leista parduoti neįkeistą turtą, todėl, bankroto administratoriaus nuomone, šiame proceso etape nėra galimybės neįkeistų lėšų priskirti įkaito turėtojui AB DNB bankui. Taip pat nurodė, kad pagal 2013-12-30 kreditorių susirinkime patvirtintą lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, paskirstymą ir nustatytą administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, visa bankroto administravimo išlaidų apmokėjimo našta tenka 3-ios eilės kreditoriams ir įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) – AB DNB bankui, o kiekvienam šių kreditorių apmokėti tenkanti bankroto administravimo išlaidų dalis yra apskaičiuota proporcingai pagal kiekvieno kreditoriaus, taip pat ir įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) AB DNB banko finansinio reikalavimo (finansinių reikalavimų) dydį.

5Suinteresuoti asmenys UAB „Taurakalnis“, V. K. firma „Viakiras“, Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija, E. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, V. L., A. L., A. T. atsiliepimų į pareiškėjo AB DNB banko skundą nepateikė.

6Teismo posėdžio metu pareiškėjo AB DNB banko atstovė advokato padėjėja A. F. ir suinteresuoto asmens bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgaliotas asmuo S. G. palaikė skunde ir atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

7Skundas atmestinas.

8Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2013-12-20 įvyko bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimas, kurio metu 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu buvo nutarta iš lėšų, gautų pardavus V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, atsiskaityti su 2-os eilės kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir su kitais 3-ios eilės kreditoriais (b.l. 10-14). Įkaito turėtojas AB DNB bankas į kreditorių, su kuriais bus atsiskaitoma iš lėšų, gautų pardavus V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, sąrašą įtrauktas nebuvo, kadangi jis yra hipotekos kreditorius, ir kol hipoteka apsunkintas turtas nėra realizuotas, AB DNB bankas negali pretenduoti į 3-ios eilės kreditoriams tenkančias neįkeistas lėšas. Pateiktu skundu pareiškėjas AB DNB bankas nesutinka su 2013-12-20 įvykusio kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtu nutarimu ir mano, jog jis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

9Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl 2013-12-20 įvykusiame bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalyje dėl administravimo išlaidų mokėjimo eilės ir tvarkos nustatymo nėra, neginčijamas ir nutarimas iš lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą, visiškai atsiskaityti su 2-os eilės kreditoriumi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat pareiškėjo skunde nėra nurodomi ir priimto nutarimo procedūrinių reikalavimų pažeidimai. Tačiau pareiškėjas AB DNB bankas skunde teigia, kad minėtas 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dalyje dėl lėšų, gautų pardavus V. B. nuosavybės teise priklausantį 21,40 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą paskirstymo, o būtent nutarimas be 2-os eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsiskaityti tik su 3-ios eilės kreditoriais, neįskaitant hipoteka užtikrinto kreditoriaus AB DNB banko reikalavimo, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, protingumo ir sąžiningumo principams.

10Pažymėtina, kad, nepaisant to, jog pareiškėjo skunde nėra nurodomi skundžiamo priimto nutarimo procedūrinių reikalavimų pažeidimai, tačiau teismų praktikoje pažymėta, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų būtina patikrinti, ar jie priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos. ĮBĮ 24 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2013-12-20 įvykusio bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimo metu dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 83,32 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, o už ginčijamą 2013-12-20 kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu svarstytą nutarimą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro net 66,66 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, t. y. daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi, atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog 2013-12-20 bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2 klausimu svarstytas nutarimas priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos jo priėmimo tvarkos.

11ĮBĮ 34 str. numatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tuo tarpu ĮBĮ 35 str. 2 d. numatyta, jog pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais; reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe; fizinių ir juridinių asmenų reikalavimai apmokėti už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją. ĮBĮ 35 str. 3 d. nurodyta, kad antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų; dėl paskolų, suteiktų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymą garantuoja valstybė, garantija; dėl paramos, suteiktos iš Europos Sąjungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų, o ĮBĮ 35 str. 4 d. numatyta, kad trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Minėto ĮBĮ 35 str. 6 d. taip pat nurodyta, kad kiekviename etape kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami po to, kai visiškai patenkinti atitinkamo etapo pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai, o jeigu neužtenka lėšų visiems vieno etapo vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, šie reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą. Iš išdėstytų nuostatų matyti, kad ĮBĮ numatyta bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kiekvienos eilės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Taigi, įvertinus ĮBĮ nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tai, jog nagrinėjamu atveju hipotekos kreditoriui pareiškėjui AB DNB bankui hipoteka užtikrintas turtas nėra realizuotas ir šiam pareiškėjui nėra pervesta atitinkama suma jo reikalavimui patenkinti iš parduoto hipoteka užtikrinto turto, darytina išvada, jog 2013-12-20 bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu patvirtinta kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarka neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje nurodoma, jog kuriam nors kreditoriui, manančiam, kad kitų kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia jo teises, ir tokį nutarimą ginčijant teismine tvarka, pagal analogiją gali būti taikoma CK 2.82 str. ketvirtoji dalis, pagal kurią bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1042/2008). Tačiau bylą nagrinėjantis teismas nagrinėjamu atveju nenustatė skundžiamo nutarimo prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms ir/ar juridinio asmens steigimo dokumentams fakto. Pažymėtina, kad konkrečių argumentų ir konkrečių teisės aktų nuostatų, kurioms, pareiškėjo teigimu, prieštarauja 2013-12-20 įvykusio kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas, nenurodė ir pats pareiškėjas AB DNB bankas. Taip pat, teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir teisės aktų nuostatas, minėtas nutarimas neprieštarauja ir protingumo bei sąžiningumo principams, kadangi, minėta, nutarime numatyta kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka atitinka ĮBĮ numatytai tvarkai.

12Bylą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad sutiktina su bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ bankroto administratoriaus atsiliepimo į skundą argumentu, jog kol nėra realizuotas įkeistas turtas ir įkeistos lėšos nepervestos įkaito turėtojui, AB DNB bankas (hipotekos kreditorius) negali būti priskiriamas prie 3-ios eilės kreditorių, o ĮBĮ nenustato būtinybės (prievolės) visas bankroto proceso metu gautas lėšas skirstyti pačioje bankrutavusios įmonės bankroto proceso pabaigoje. Tačiau, nepaisant to, nors ir įvertinant administratoriaus teiginius, jog, atsižvelgiant į AB DNB reikalavimo dydį ir įkeisto turto vertę, tikėtina, kad AB DNB banko finansinis reikalavimas, pardavus įkeistą turtą, bus patenkintas pilna apimtimi, tačiau, nesat parduotam įkeistam turtui ir pareiškėjo reikalavimo nepatenkinus, nėra pagrindo daryti atitinkamą vienareikšmę išvadą. Teismo vertinimu, nors pareiškėjo AB DNB banko skundas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, laikytinas nepagrįstu, o 2013-12-20 įvykusiame bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas laikytinas neprieštaraujančiu teisės aktų nuostatoms bei protingumo ir sąžiningumo principams, tačiau, pažymėtina, kad pardavus hipoteka užtikrintą turtą ir kreditoriaus AB DNB banko reikalavimui padengti iš parduoto turto lėšų nepakankant, kreditoriaus AB DNB banko likusi finansinio reikalavimo dalis būtų įtraukta į bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ trečios eilės kreditorių sąrašą. Tokiu atveju, nesant išmokėtoms už V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą gautoms lėšoms, pareiškėjas būtų tinkamas subjektas iš hipoteka užtikrinto parduoto turto lėšų nepatenkintam kreditoriam reikalavimui ar jo daliai padengti pagal 2013-12-20 įvykusio bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Taigi, atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju esant aktualiam tik laiko klausimui, šiuo atveju darytina išvada, jog bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ bankroto administratoriui tikslinga iš už parduotą V. B. priklausantį neįkeistą nekilnojamąjį turtą gautų lėšų bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ trečios eilės kreditoriams kreditorinius reikalavimus (jų dalį) proporcingai patenkinti po hipoteka užtikrinto turto pardavimo.

13Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 2013-12-20 įvykęs bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkimas ir jo metu priimtas 2-uoju darbotvarkės klausimu svarstytas nutarimas dalyje dėl lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstymo, yra teisėtas, dėl to teismas pareiškėjo AB DNB banko skundo dėl 2013-12-20 bankrutavusios V. Bruzgio IĮ „Silava“ kreditorių susirinkime 2-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo dalyje dėl lėšų, gautų pardavus neįkeistą turtą, paskirstymo, panaikinimo netenkina.

14Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292 str. bei Įmonių bankroto įstatymo 34 str., 35 str.,

Nutarė

15Pareiškėjo AB DNB banko skundą atmesti.

16Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai