Byla 2S-1022-115/2008

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. 2-563-335/2008 pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Utenos apskrities viršininko administracijai, S. K. , A. V. , M. K. , H. K. ir J. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, kad 1991-10-23 ji kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. žemę Bučeliškių km. Molėtų rajone. Molėtų rajono apylinkės teismas 2008-07-14 nutartimi atsisakė priimti A. P. pareiškimą, tačiau pareiškėja šios nutarties neskundė ir vėl kreipėsi su tapačiu pareiškimu.

5Molėtų rajono apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atsisakė priimti A. P. pareiškimą ir jį su priedais grąžino pareiškėjai. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja turi teisę kreiptis į administracinį teismą su prašymu atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja be kitų dokumentų, pridėjo teismui ir Utenos apskrities viršininkės 2007-10-15 raštą, iš kurio matyti, jog administracija kategoriškai paneigė, kad pareiškėja 1991 m. ir pakartotinai 1996 m. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, tačiau prašymas buvo savavališkai Utenos apskrities viršininko administracijos darbuotojų sunaikintas. Tai patvirtina ir teismui pateikta LR Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto pažyma dėl A. P. skundo, kur nurodyta, jog pareiškėja negali būti laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą, nes nustatytu laiku nėra pateikusi prašymo atkurti nuosavybės teises į Bučeliškių km. Molėtų raj. esantį žemės sklypą.

6Pareiškėja A. P. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008-09-19 nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad ji pretenduoja atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę. Pareiškėjos senelis S. K. mirė 1930 metais. Tačiau Žemėtvarkos skyrius nepripažįsta fakto, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė ir S. K. sūnaus V. duktė A. P. . Pareiškėja mano, kad Molėtų rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pareiškimo neturėjo teisės niekur išmesti ar sunaikinti, tačiau negali paaiškinti, kur prašymas dingo. Pažymi, kad 2007-06-18 Utenos apskrities viršininko administracijos raštu Nr. (3.19)-10-412 pareiškėja buvo informuota, jog ji turėtų bendros kompetencijos teisme nustatyti juridinį faktą, kad buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju situacija negali būti vertinama kaip termino prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo praleidimas, kadangi prašymas žemėtvarkos tarnyboje neatsirado, todėl nesvarstytinas klausimas dėl termino atstatymo, nes realiai prašymas buvo pateiktas, žemėtvarkos darbuotojai patį prašymo pateikimo faktą pripažino, bet nesant pačio prašymo ir nežinant, kaip vertinti susidariusią situaciją, nukreipia į teismą dėl fakto nustatymo. Pareiškėja nurodo, kad Utenos apskrities viršininko administracija ir jos struktūriniai padaliniai pažeidžia konstitucines Lietuvos Respublikos piliečio teises. Pareiškėjos ir jos motinos A. K. prašymai asmeniškai buvo įteikti Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojui L. B. , o vėliau, 1996 metais pakartotinai žemėtvarkos skyriaus Inturkėje darbuotojui V. S. . Pastarasis pareiškimą priėmė, tačiau nurodė, kad pareiškėja A. P. , esant pretendentės A. K. prašymui, negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi galiojantis įstatymas nenumatė teisės vaikaičiams pretenduoti į seneliams priklausiusį turtą. Pareiškėja mano, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Seimo kontrolieriaus išvada, padarė išankstines išvadas ir pareiškė išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos pareiškimo bei jo nagrinėjimo.

7Pareiškėjos A. P. atskirasis skundas tenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

9Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja A. P. kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji 1991-10-23 kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. žemę Bučeliškių kaime, Molėtų rajone. Tačiau pirmos instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodydamas, jog Utenos apskrities viršininko administracija 2007-10-15 rašte nurodė, jog administracija kategoriškai paneigė, jog pareiškėja buvo tokį prašymą padavusi 1991 m. ir pakartotinai 1996 m. Taip pat pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus A. Normanto pažymoje irgi nurodyta, jog pareiškėja negali būti laikoma pretendente į nuosavybės teisių atkūrimą, nes nustatytu laiku nėra pateikusi atitinkamo prašymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo argumentu ir pažymi, kad pareiškimo priėmimo metu negali būti vertinami įrodymai pareiškimo pagrįstumo aspektu. Teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjamu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str. 1 d.). Tai reiškia, kad įrodymai civilinėje byloje vertinami iš esmės dviem etapais: pirmasis etapas, kai juos vykstant teisminiams ginčams vertina byloje dalyvaujantys asmenys, ir antrasis etapas, kai juos sprendimų priėmimo kambaryje, priimdamas sprendimą byloje, galutinai vertina teismas. Akivaizdu, kad pareiškimo priėmimo stadijoje negali būti sprendžiama dėl pareiškimo pagrįstumo. Todėl laikytina, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino Utenos apskrities viršininko administracijos 2007-10-15 raštą bei LR Seimo kontrolieriaus A. Normanto pažymą dar pareiškimo priėmimo stadijoje. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjai kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą, kur turėtų būti sprendžiamas termino atnaujinimo pareiškimui dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo padavimo klausimas. Pareiškėja pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji dar 1991-10-23 kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į S. K. žemę, t.y., kad ji nepraleido įstatyme numatyto termino prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti. Kadangi jos pateiktų prašymų nėra išlikę, prarastų dokumentų atkurti negalima, o pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, ji pagrįstai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji 1991 m. ir 1996 m. kreipėsi į Molėtų rajono Inturkės agrarinės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (LR CPK 445 str.). Todėl pažymėtina, kad šiam klausimui išnagrinėti nereikia kreiptis į administracinį teismą dėl termino atnaujinimo.

10Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti ieškovų teises nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (LR CPK 337 str. 3 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pateiktas pareiškimas yra pakankama prielaida procesui prasidėti, tačiau pareiškimo priėmimo klausimo iš esmės spręsti negali, nes būtų peržengtos atskirojo skundo ribos. Atsižvelgiant į išdėstytą, klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

12

Nutarė

14panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-563-335/2008 ir pareiškėjos A. P. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai