Byla A-662-377-14
Dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, B. K., R. S., D. P. ir Valstybinei miškų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą ir prašė pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI, Inspekcija) 2012 m. birželio 25 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120625-00044 (toliau – ir Reikalavimas) įvykdymo terminą iki 2016 m. birželio 25 d.

5Pareiškėjas nurodė, jog jam bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. K., R. S., D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ( - )., Kauno r. sav. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja G. D. 2012 m. birželio 25 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-120625-00050. Jame nustatyta, kad statinys – gyvenamasis namas, esantis ( - ), Kauno r., – pastatytas savavališkai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus, 20 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Inspekcija 2012 m. birželio 25 d. surašė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-120625-00044. Jame nurodyta, kad pareiškėjas privalo ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios surašytas 2012 m. birželio 25 d. savavališkos statybos aktas, padarinius: nugriauti gyvenamąjį namą ir ūkio paskirties pastatą, esančius žemės sklype. 2012 gruodžio 18 d. pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2012 m. gruodžio 12 d. priėmė sprendimą dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. RE-662-(15.29). Minėtu aktu pratęsė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2013 m. kovo 25 d. 2012 m. birželio 12 d. pareiškėjas su UAB „Geometra“ sudarė paslaugų sutartį Nr. GKA-0238 dėl žemės sklypų teritorijos detaliojo plano rengimo. 2013 m. sausio 9 d. pareiškėjas VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui pateikė prašymą patikslinti miškų kadastro duomenis žemės sklype, nes faktiškai jame miško žemės yra mažiau nei įregistruota VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. 2013 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 257 VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas informavo, kad 2013 m. kovo 26 d. raštu Nr. R2-900 buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atsakymas, jog Lietuvos miškų kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype, nebus keičiami. Pastaroji institucija nustatė, kad visas žemės sklypas antstolio areštuotas, be to, yra VTPSI reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Siekiant gauti gyvenamojo namo bei ūkio paskirties pastato statybą leidžiantį dokumentą, turi būti pakeista žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, pagrindinė naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitą.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7Nurodė, jog 2012 m. birželio 13 d. skyriaus specialistai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nustatė, kad statytojui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gyvenamasis namas su priestatu, terasa ir balkonu ir ūkio paskirties pastatas pastatyti savavališkai. Savavališkos statybos fiksavimo metu galiojo Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, kuri reglamentavo, kad statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį, yra naujo statinio statyba. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 94 dalimi, namas ir ūkinis pastatas yra neypatingos kategorijos, kadangi nepriskiriamas nei ypatingiems, nei nesudėtingiems statiniams. Remiantis savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybai yra rengiamas statybos projektas. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo neypatingo statinio statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti naują statinį. Taigi, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, statytojas namo ir ūkinio pastato statybai privalėjo turėti statybos projektą bei gauti leidimą statyti naują statinį. Šių dokumentų statytojas skyriui nepateikė. Savavališkos statybos fiksavimo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis apibrėžė, jog statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba, todėl buvo surašytas savavališkos statybos aktas ir pareikalauta iki 2012 m. gruodžio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2012 m. gruodžio 18 d. skyriuje buvo gautas statytojo prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, skyrius 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. RE-662-(15.29) reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 25 d. Remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. balandžio 16 d. išrašo duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Pagal galiojančius teisės aktus miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje statybos negalimos, išskyrus galimybę įsirengti rekreacinius įrenginius. Be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio žemėje reikalavimus taip pat nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (toliau – ir Miškų įstatymas) ir Žemės įstatymas. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai gali būti ant miško žemės. Taigi gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuriame draudžiama tokių statinių statyba, pareiškėjas neturi objektyvių galimybių gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo. Remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, galimybė pasinaudoti savavališkų statinių įteisinimo procedūra suteikta tik tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal šiuo metu galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

10Pirmosios instancijos teismas nurodė Statybos įstatymo 28 straipsnį, jo 1, 2, 4 ir 5 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) 37 punktu, statytojas arba statinio ar žemės sklypo naudotojas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo reikalavimo įvykdymo termino pabaigos, gali pateikti Inspekcijai motyvuotą prašymą pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą. Taigi Reglamentas nustato 3 darbo dienų terminą kreiptis į skyrių su prašymu pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, tačiau jokiame teisės akte nėra nustatyta termino, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su analogišku prašymu. Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Reglamento 37 punkto tikslą, pažymėta, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl padaryta išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Taigi šis teisės aktų nuostatų aiškinimas suponuoja išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. K. dėl Reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs Reikalavimo įvykdymo terminas, todėl kolegija manė, kad tenkinti pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.

11Pažymėta, jog remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. balandžio 16 d. išrašo (registro Nr. 44/345928) duomenimis, sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra miškų ūkio (b. l. 12-13). Vadovaujantis Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Teismas nurodė Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalį. Remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, miško žemė – tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pagal galiojančius teisės aktus miškų ūkio tikslinės paskirties žemėje statybos negalimos, išskyrus galimybę įsirengti rekreacinius įrenginius (miško baldus, pavėsines, sūpynes ir pan.). Teismas nurodė Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimą.

12Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 26 d. rašte Nr. R2-500 nurodyta, jog valstybės kadastro duomenys apie miškus, esančius žemės sklype, kadastrinis Nr. 5237/0005:180 ( - ) k. v., nebus keičiami (b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuriame draudžiama tokių statinių statyba, pareiškėjas neturi objektyvių galimybių gauti statybą leidžiantį dokumentą, todėl ir pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju ginčas iš esmės nebūtų išspręstas.

13III.

14Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 66-69) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

15Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir papildomai pažymi, jog nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad asmuo turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos, kiekvienu atveju situacija turi būti vertinama individualiai ir turi būti atsižvelgta į visumą aplinkybių, kurios teismui sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes pripažinti svarbiomis arba ne (pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 26 d. sprendimas). Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas siekia gauti namo ir ūkinio pastato statybą leidžiantį dokumentą, nevertino veiksmų, kuriuos pareiškėjas atliko iki prašymo pateikimo dienos. Atkreipia dėmesį, jog miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, o pavertus ją kitomis naudmenomis, žemės savininkas įgyja teisę savo žemės sklype ne tik įrengti rekreacinius įrenginius, bet ir statyti statinius (Miškų įstatymo 11 str. 1 ir 2 d.). Pažymi, jog Miškų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis ir 11 straipsnio 1 dalies 7 punktas suponuoja, jog, priešingai nei nustatė Kauno apygardos administracinis teismas, pareiškėjas turi objektyvias galimybes gauti statybą leidžiantį dokumentą.

16Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 77-79) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teisimo sprendimą palikti nepakeistą.

17Mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Nurodo ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį ir teigia, jog apeliantas apeliaciniame skunde neįvardijo priežasčių, kodėl naujų su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Taip pat nurodo Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir pažymi, kad Miškų įstatymo 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, nurodanti, kad visais atvejais miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi būti suplanuotas specialiuose arba detaliuose planuose. Atkreipia dėmesį, kad teismui nustačius minėtą juridinį faktą asmuo įgyja ne teisę miško žemėje statyti sodybą, o teisę miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. 5237/0005:180, esantis miškas nepatenka nei į vieną iš Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų ribojimų, kurie draudžia miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Tačiau apeliantas nesikreipė į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, taip pat paveldėjo jo bei bendraturčių bendra daline nuosavybės teise esantį turtą (žemės sklypą), kurio visame plote buvo registruotos miško naudmenos, todėl neįrodė, jog turi objektyvių galimybių gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teigia, jog Miškų įstatyme ir Žemės įstatyme nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie kiti statiniai gali būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Darytina išvada, kad pagal Miškų įstatymą ir Žemės įstatymą miškų ūkio paskirties žemėje yra leidžiama tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų (įrenginių) statyba. Pažymi, kad 2012 m. birželio 25 d. savavališkos statybos akte Nr. SSA-20-120625-00050 užfiksuoti statiniai negalėjo būti statomi miškų ūkio paskirties žemėje. Pritaria teismo sprendime išdėstytai nuomonei, kad remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos ir Reglamento 37 punkto tikslą, minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas yra jau pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 81-84) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

19Pažymi, kad byloje nėra pateiktas joks ginčo teritorijos planavimo dokumentas, kuriame būtų numatyta kokia nors galimybė statyti namą ir ūkinį pastatą, todėl nėra vienos iš esminių sąlygų (galiojančio teritorijos planavimo dokumento), kuri suteiktų galimybę pareiškėjui pageidaujamu būdu įteisinti savavališką statybą. Be to, Statybos įstatymo 28 straipsnis numato galimybę nustatyti terminą projektinės dokumentacijos ir statybą leidžiančio dokumento gavimui. Apelianto apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, kad jis siekia parengti ir teritorijos planavimo dokumentus, kai tokios galimybės Statybos įstatymas iš viso nenumato (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-645/2013). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas sprendime nepasisakė dėl tų aplinkybių, jog pareiškėjas siekia gauti namo ir ūkinio pastato statybą leidžiantį dokumentą, tačiau tam turi būti pakeista žemės sklypo, kuriame yra šie statiniai, pagrindinė naudojimo paskirtis iš miškų ūkio į kitą (naudojimo būdas: gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis: mažaaukščių namų statybos). Taip pat pareiškėjas turės kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog vietoje, kurioje dabar stovi namas ir ūkinis pastatas, anksčiau buvo analogiški statiniai. Visi šie veiksmai užtruks ne vienerius metus. Be to, jis 2012 m. birželio 12 d. su UAB „Geometra“ sudarė paslaugų sutartį Nr. GKA-0238 dėl topografinės nuotraukos miškų ūkio paskirties žemės sklypui (unikalus Nr. 4400-0509-0160, kadastrinis Nr. 5237/0005:180) parengimo ir pasiūlymo žemės sklypų detaliojo plano rengimui. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2013 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-252/2013 ir kt. bei teigia, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Be to, atsižvelgiant į tai, jog ginčo statiniai pastatyti miškų ūkio paskirties žemės sklype, kuriame draudžiama tokių statinių statyba, o pareiškėjas nepateikė įrodymų apie tai, jog jis turi objektyvių galimybių gauti statybą leidžiantį dokumentą, mano, jog teismas įvertinęs visumą aplinkybių pagrįstai netenkino prašymo dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo iki 2016 m. birželio 25 d.

24Byloje nustatyta, kad atlikus patikrinimą pareiškėjui 2012 m. birželio 25 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120625-00050, kuriame konstatuota, jog pastatytas gyvenamasis namas, medinio karkaso, išorės apdailos nėra, stogo danga asbecementinio šiferio lakštai, langai – plastikiniai, durys medinės, kurio išorės metmenys 12,15 m x 12,50 m, aukštis iki kraigo h=8,20 m, su priestatu, kurio išorės metmenys 3,20 m x 2,50 m, aukštis iki kraigo h=4,65 m, terasa su balkonu, kurios išorės metmenys 11,35 m x 3,50 m, aukštis iki kraigo h=7,00 m ir ūkio paskirties pastatas, kurio išorės matmenys 14,00 m x 6,00 m, aukštis iki karnizo h=2,30 m, adresu ( - ), Kauno r. sav., žemės sklypo kadastrinis Nr. 5237/0005:180 (žemės sklypo paskirtis – miškų ūkio). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-06-25 reikalavimu Nr. REI-20-120625-00044 nurodė statytojui ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 25 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2012 m. birželio 25 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-120625-00050, padarinius, t. y. nugriauti gyventąjį namą su priestatu ir terasa su balkonu bei ūkinį pastatą. Pareiškėjas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 2012 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2013 m. kovo 25 d.

25Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas - projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

26Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti.

27Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012).

28Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

29Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-12-21 sprendimu Nr. RE-662-(15.29) reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2013 m. kovo 25 d. Tuo tarpu V. K. prašymą teismui dėl šio reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo pateikė tik 2013 m. balandžio 17 d., t. y. pasibaigus anksčiau minėtame sprendime nustatytam šio reikalavimo įvykdymo terminui. Tai reiškia, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktais nustatytos termino pratęsimo tvarkos, todėl pagrindo pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą nėra.

30Be to, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, tiek ir Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra nurodę, kad statiniai negali būti įteisinti, nes statyba toje vietoje, kur pastatyti statiniai (miškų ūkio žemė), yra negalima. Tai patvirtina ir išrašas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko.

31Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi... 5. Pareiškėjas nurodė, jog jam bei tretiesiems suinteresuotiems asmenims 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 7. Nurodė, jog 2012 m. birželio 13 d. skyriaus specialistai atliko faktinių... 8. II.... 9. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 12 d. sprendimu... 10. Pirmosios instancijos teismas nurodė Statybos įstatymo 28... 11. Pažymėta, jog remiantis nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko... 12. Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2013 m. kovo 26 d.... 13. III.... 14. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu... 15. Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde... 16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba prie Aplinkos... 17. Mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes,... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos... 19. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas joks ginčo teritorijos planavimo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl reikalavimo pašalinti... 24. Byloje nustatyta, kad atlikus patikrinimą pareiškėjui 2012 m. birželio 25... 25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr.... 26. Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas... 27. Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei... 28. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m.... 29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Valstybinės teritorijų planavimo ir... 30. Be to, tiek Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 31. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 33. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą palikti... 34. Nutartis neskundžiama....