Byla 2S-469-102/2007

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Valiulienės ir Ramunės Čeknienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo Utenos apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-590-82/2007 pagal Utenos apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui A. M., tretiesiems asmenims Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijai, Utenos rajono savivaldybės administracijai ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

Nustatė

3Ieškovas Utenos apskrities viršininko administracija kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismą, prašydama įpareigoti atsakovą A. M. per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti užtvarą, pastatytą ( - ), bei sutvarkyti statybvietę ir priteisti iš atsakovo teismo išlaidas. Nurodė, kad atsakovas A. M., neturėdamas nustatyta tvarka suderinto supaprastinto projekto, pastatė užrakinamą užtvarą, kuriuo užtvėrė valstybei nuosavybės teise priklausantį pravažiavimą, einantį per atsakovo sodybą bei jungiantį Minčios ir Minčiakampio kaimus, dėl ko keliu nebegali naudotis šių kaimų gyventojai. Atsakovas užtvarą pastatė saugomoje teritorijoje – Aukštaitijos nacionaliniame parke. Užtvaras atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. IX-583 2 str. 6 d. bei Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ 6.2, 9 punktuose pateiktas nesudėtingo statinio charakteristikas. Pagal nurodyto reglamento 12.2 p., nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje rengiamas supaprastintas statinio projektas. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. 108-3902 13 str. 2 d. 4 p. valstybiniuose parkuose draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytse vietose. Atsakovas pažeidė šių teisės normų reikalavimus.

4Utenos rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 164 str. 4 p. ir 166 str. 1 d. 6 p., 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė iki Utenos apskrities viršininkas ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus informuos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių.

5Atskiruoju skundu Utenos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad byloje pateikta Seimo kontrolieriaus pažyma dėl A. M. skundo, kuriuo jis pageidavo, kad būtų sprenžiamas kelio, kurį jis užtvėrė neteisėtu statiniu, pakoregavimo klausimas. A. M. pageidauja, kad kelio vieta būtų pakeista, aplenkiant jo sodybą. Seimo kontrolierius, ištyręs skundą, pasiūlė Utenos apskrities viršininko administracijai ir Utenos rajono savivaldybei spręsti šį klausimą. Šiuo siūlymu rėmėsi teismas, stabdydamas bylos nagrinėjimą. Teismas, sustabdydamas bylą, nutarties nemotyvavo ir tuo pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p. reikalavimus. Nutartyje visiškai nenurodyta, kaip minėtų pareigūnų atsakymas į Seimo kontrolieriaus pasiūlymą įtakotų savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą. Neaišku, kokią įtaką bylos nagrinėjimui gali turėti įtakos valstybinėse institucijose sprendžiamas kelio, kurį savavališkai užtvėrė atsakovas, vietos pakeitimo klausimas ir Seimo kontrolieriaus siūlymai. Mano, kad kelio vietos pakeitimo klausimo svarstymas negali turėti įtakos bylos pagal ieškovo pareikštą reikalavimą atsakovui nagrinėjimui.

6Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Ieškovas nepagrįstai aiškina, kad jis trukdo naudotis keliu ir kaltina jį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pažeidimais. Atsakovo nuosavybėje jokio kelio nėra. Ir ieškovas sutinka, kad yra tik pravažiavimas. Statinio statybos teisėtumo klausimas iš esmės išspręstas administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. N5-1453/2006. Seimo kontrolieriaus 2007 m. gegužės 22 d. pažymoje konstatuota, kad A. M. skundas pagrįstas, nustatytos faktinės aplinkybės, taip pat paneigia kelio buvimą atsakovo sklype. Todėl pirmosios instancijos teismui, priimant sprendimą, būtina žinoti, kokių veiksmų imsis ir kokius sprendimus priims ieškovas iki 2007 m. lapkričio 16 d., atsakydamas į Seimo kontrolieriaus pažymą. Nuo šio atsakymo priklausys teisingas bylos išsprendimas. CPK 164 str. numato teismo teisę sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai teismas mano, kad tai daryti būtina (CPK 164 str. 4 d.). Ši teismo teisė negali būti paneigta, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia, jog sprendime reikės pasisakyti dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys. Todėl civilinės bylos sustabdymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka CPK 2 str. numatytus tikslus.

7Utenos rajono savivaldybės administracija ir Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė teismui atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriuose nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais sutinka. Nurodo, kad bylos esmė yra neteisėtos statybos padarinių šalinimas, o Seimo kontrolieriaus pažymoje siūloma spręsti klausimą dėl kelio vietos pakeitimo.

8Atskirasis skundas tenkintinas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

9CPK 291 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Motyvų nenurodymas nutartyje sudaro absoliutų jos negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

10Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis (b. l. 98) neatitinka CPK 291 str. reikalavimų, nes joje nenurodyti jokie motyvai motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, jog bylą būtina sustabdyti iki Utenos apskrities viršininkas ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus informuos Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl jo pateikto pasiūlymo. Ir tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą(CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Tai apeliantas nurodo ir atskirajame skunde kaip vieną iš argumentų, dėl ko nutartis yra neteisėta. Todėl nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11Teisėjų kolegija, nustačiusi absoliutų skunžiamos nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako.

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 str. 3 p.,

Nutarė

14Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.