Byla 2A-306/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Violetai Drėmienei, dalyvaujant ieškovo atstovams Romualdui Jonui Gužauskui, adv. Kazimierui Motiekai, atsakovo atstovui Rimantui Čatrauskui, trečiajam asmeniui ir trečiojo asmens Geologijos ir geografijos instituto atstovui Algirdui Zuzevičiui, trečiojo asmens Lietuvos žemės ūkio universiteto atstovei Jolantai Vilkevičiūtei, viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamo Vyriausybės kanceliarijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-838-41/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos HES“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai dalyvaujant tretiesiems asmenims: Lietuvos žemės ūkio universitetui, Alvydui Žibui, Liudui Kinčiui, Arvydui Šikšniui, Jonui Čaplikui, Antanui Dubrauskui, Algidui Guzevičiui, Algirdui Antanui Brukui, Tomui Virbickui, Gintautui Mozgeriui, Rimvydui Tumui, Zenonui Baubininiui, Rimantui Vaisvalavičiui, Laimonui Jakštui, Aliui Feliksui Valiui, Vidaus vandens kelių direkcijai, Antano Griciaus firmai, valstybės įmonei Valstybinis miškotvarkos institutas, Geologijos ir geografijos institutui, uždarajai akcinei bendrovei „Hidroprojektas“, dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas UAB „Karolinos HES“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos atstovaujamos Vyriausybės 1 686 587,80 Lt nuostolių ir teismo išlaidas. Ieškovas nurodė, kad ieškovo akcininkų susirinkimas 2001 m. lapkričio 5 d. nusprendė pritarti hidroelektrinių (toliau tekste - HE) ant Nemuno upės statymo planui. Šis sprendimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams ir ieškovas pradėjo ruošti reikiamą dokumentaciją: poveikio aplinkai vertinimo programą ir ataskaitą su detaliuoju planu. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus ieškovas savo lėšomis privalėjo atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Ieškovas pagal galiojančius teisės aktus paruošė Poveikio aplinkai vertinimo programą ir Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Šioms vertinimo procedūroms atlikti ieškovas sudarė 30 sutarčių, pagal kurias tretieji asmenys (vykdytojai) atliko darbų už 1 686 587,80 Lt. Aplinkos apsaugos agentūra 2003 m. balandžio 28 d. priėmė sprendimą „Dėl hidroelektrinių ant Nemuno poveikio aplinkai vertinimo programos“. Patvirtinus minėtą programą ieškovas joje išnagrinėjo nurodytus klausimus ir pateikė išnagrinėtų klausimų alternatyvų analizę, aplinkos monitoringo planą ir kitus duomenis. Tačiau Poveikio aplinkai vertinimo subjektai šios, išsamiai paruoštos, ataskaitos išnagrinėti negalėjo, nes Lietuvos Respublikos Seimas (toliau tekste – Seimas) 2004 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. IX-2089 (VŽ., 2004 m. Nr. 54-1833) pakeitė Vandens įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuria uždraudė statyti užtvankas Nemuno upėje. Dėl šio įstatymo priėmimo ieškovas buvo priverstas nutraukti visus darbus susijusius su HE statyba ir tuo patyrė nuostolius dėl jau atliktų darbų. Ieškovo darbai nutraukti be jo valios, be jo kaltės ar kitų nuo ieškovo priklausančių priežasčių. Kaltė tenka Seimui pakeitusiam įstatymą, todėl ieškovui atsirado konstitucinė teisė reikalauti nuostolių atlyginimo. Vandens įstatymo pakeitimai buvo atlikti ieškovui atlikus visus su poveikio aplinkai vertinimu susijusius darbus, įstatymas pakeistas skubos tvarka ir rėmėsi ne mokslininkų išvadomis, bet Seimo narių nerimu ir abejonėmis. Todėl laikytina, kad valstybė paėmė iš ieškovo nuosavybę dalies visuomenės poreikiams tenkinti ir privalo kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius (CK 4.100 str. 1-3 d.d.; Konstitucijos 23 str.).

4Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui UAB „Karolinos HES“ iš Lietuvos Respublikos 731 933,81 Lt nuostolių atlyginimui. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pagal nustatytą tvarką savo lėšomis atliko numatytus HE poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kurios atitiko ir Europos Sąjungos aplinkosaugos aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo aplinkybę, kad nesulaukus HE poveikio aplinkai vertinimo, niekas negali atsakyti dėl planuotos HE statybos galimybių ir jos poveikio aplinkai. Tik šios ataskaitos įvertinimas ir atitinamų institucijų priimtos išvados būtų leidę valstybinėms institucijoms priimti pagrįstą sprendimą – leisti ar neleisti vykdyti tam tikrą veiklą, šiuo atveju statyti ar nestatyti HE. Pradėta ieškovo veikla buvo naudinga visuomenei bei atitiko asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sampratą, neprieštaravo įstatymams ir buvo kuriama siekiant padidinti energetinius šaltinius. Siekdamas šių tikslų ieškovas sudarė 30 sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Šalys, pasirašydamos sutartis dėl konkrečių darbų atlikimo, vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu, galėjo tikėtis atlikti sutartyse sulygtus darbus ir gauti sutartą atlygį. Tačiau Seimui pakeitus Vandens įstatymą, buvo uždrausta statyti užtvankas Nemuno upėje, todėl tolimesnių darbų atlikimas tapo negalimas. Teismo manymu, ieškovas neprivalo įrodinėti Vandens įstatymo pakeitimo įstatymo neišvengiamų pasekmių, nes tai preziumuojama pagal įstatymą aplinkybė. Teismas nustatė, kad pagal sutarčių sudarymo metu galiojusius įstatymus ir pagal sudarytas sutartis, šalys negalėjo tikėtis, kad Seimas pakeis galiojantį Vandens įstatymą ir taip paveiks privačius šalių santykius. Teismas nesprendė ar visuomenės interesas reikalavo pakeisti įstatymo normą leidžiančią HE statybą Nemuno upėje iki Alytaus miesto ir/ar tokio įstatymo pakeitimas negalėjo būti siejamas su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Teismas pažymėjo, jog ieškovas pradėjęs atlikti darbus pagal galiojančius įstatymus negalėjo numatyti, kad Seimas uždraus pabaigti atlikti darbus, kuriuos ieškovas jau buvo pradėjęs atlikti. Teismo manymu, pagal Konstitucijos 46 straipsnį, Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, bei reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ieškovas veikė savo rizika, tačiau visus darbus vykdė laikydamasis galiojančių teisės aktų ir atsakovas šias aplinkybes iš esmės pripažįsta. Teismas pažymėjo, kad atliekant pirmines užduotis aktyviai dalyvavo vietos savivaldos institucijos, kurie pritarė poveikio aplinkai vertinimo programai, dalyvavo rengiant detalųjį planą. Tačiau pakeisdamas įstatymą atsakovas atėmė iš ieškovo galimybę naudotis jo lėšomis paruošta dokumentacija, susijusia su elektrinės statyba, t.y. priimtas įstatymas pažeidė ieškovo konstitucines teises (Konstitucijos 23 str.). Teismo manymu ieškovas įrodė, kad CK 4.100 straipsnio prasme valstybė iš jo paėmė nuosavybę visuomenės reikmėms, o tai prieštarauja viešosios teisės sampratai, pagal kurią jos vienintelė paskirtis yra ginti visuomenės interesus, susijusius su visuomenės uždavinių ir tikslų įgyvendinimu. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog įstatymo pakeitimas priimtas ginant visuomenės interesus, kartu su tuo jos interesų labui paimant ieškovo nuosavas lėšas, kurias pastaroji investavo pagal 30 sutarčių už atliktus darbus ruošiant dokumentus HE statybai. Toks lėšų paėmimas visuomenės poreikiams yra išimtinis, nes visuomenės interesų gynimas pakeičiant įstatymą yra neatskiriamai susietas su ieškovo ūkinės veiklos nutraukimu. Todėl priimdamas įstatymo pakeitimus Seimas privalėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes, numatyti priemones pasekmių išvengimui ir numatyti biudžeto lėšas įstatymo įgyvendinimu kilusių nuostolių atlyginimui. Teismas pažymėjo, kad priimant įstatymo pakeitimus buvo žinoma apie ieškovo ketinimus statyti HE, todėl, pagal Seimo Statuto 19 skirsnio 135 straipsnį 7 punktą, turėjo būti aiškinamajame rašte nurodyta, kaip įstatymo pakeitimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. O Seime nebuvo svarstytas klausimas dėl įstatymo pakeitimu atsiradusių pasekmių ir nuostolių atlyginimo. Teismas padarė išvadą, kad neatlyginant ieškovui patirtų nuostolių CK 4.100 straipsnio 1 – 3 dalių pagrindu, būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo, interesų pusiausvyros bei teisėtų lūkesčių principai. Ieškovas projekto įgyvendinimui patyrė 731 933,81 Lt nuostolių, todėl teismas ir priteisė minėtą sumą.

5Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos, apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:

  1. Dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams fakto konstatavimo. Teismas sprendime rėmėsi CK 4.100 straipsniu numatančiu, kad turtą visuomenės poreikiams leidžiama paimti tik išimtinais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teismas nagrinėdamas ginčą turėjo įvertinti koks įstatymas nustato paėmimo tvarką, ar paėmimas atliktas nustatyta tvarka ir tik nustatęs tvarkos pažeidimus spręsti dėl ieškovo teisių gynimo ir nuostolių atlyginimo, tačiau šiuo atveju teismas šių veiksmų neatliko. Be to teismas konstatavo, kad ieškovo turtas buvo paimtas visuomenės poreikiams, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad buvo paimtas koks nors ieškovo turtas bei kokį turtą atsakovas įgijo savo nuosavybėn CK 4.100 straipsnio prasme. Taip pat teismas konstatavęs nuosavybės paėmimo visuomenės naudai faktą, neišsprendė paimto turto perdavimo atsakovui klausimo. Taigi, teismas neteisingai konstatavo paėmimo nuosavybės paėmimo visuomenės labui faktą.
  2. Dėl ieškovo veiklos naudingumo visuomenei fakto konstatavimo. Teismui buvo pateikta įgaliotų institucijų neigiamos išvados, kad ieškovo HE statyba pažeistų Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo reikalavimus. Pateiktoje Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje taip pat nurodomas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms. Tačiau šių įrodymų teismas nevertino (CPK 197 str. 2 d.). Be to, atsižvelgiant, kad ieškovo pirminis tikslas buvo pelno siekimas, bei neigiamas kai kurių institucijų išvadas, teismas neteisingai konstatavo ieškovo veiklos naudingumą visuomenei.
  3. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo, visų pirma turėjo išspręsti atsakovo civilinės atsakomybės klausimą. Ieškovas dar neturėjo teisės statyti užtvankos Nemuno upėje, jis dar tik rinko informaciją, rengė dokumentaciją ir neturėjo jokių garantijų, kad bus priimtas teigiamas sprendimas suteikiantis ieškovui teisę užsiimti planuojama veikla. Be to, jau pradinėje stadijoje buvo gautas neigiamas, poveikio aplinkai vertinimas Saugomų teritorijų ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo prasme. Civilinė atsakomybė galima tik dėl šalies neteisėtų veiksmų. Seimas veikė savo kompetencijos ribose, nustatyta tvarka, todėl Seimo veiksmai yra teisėti ir jų pagrindu negali būti taikoma civilinė atsakomybė, o ieškovo veiksmai vertintini kaip verslo rizika.
  4. Dėl teismo kompetencijos. Teismas neturėjo pagrindo spręsti ar įstatymo pakeitimas pažeidė ieškovo konstitucines teises numatytas Konstitucijos 23 straipsnyje, nes spręsti klausimą dėl įstatymų atitikimo Konstitucijai kompetentingas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, todėl teismas, manydamas, jog įstatymas pažeidžia Konstituciją, turėjo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be to ieškovas nagrinėjant bylą nekėlė klausimo dėl įstatymo atitikimo Konstitucijai.
  5. Dėl priteistos nuostolių sumos dydžio. Teismas priteisė 731 933,81 Lt, nors ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius tik 597 416 Lt išmokėjimą. Kitoje dalyje yra nurodytas tik apmokėtos sąskaitos numeris, todėl neįmanoma nustatyti atlikto mokėjimo paskirties. Todėl laikytina, kad ieškovas nepagrindė tinkamais įrodymais visų nuostolių dydžio.

6Ieškovas UAB „Karolinos HES“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:

  1. Teismas pagrįstai nustatė, kad įstatymo pakeitimu buvo patenkinti visuomenės poreikiai, tačiau dėl to ieškovas neteko galimybės naudotis savo lėšomis, kurias buvo investavęs ruošiant dokumentaciją, todėl pagrįstai rėmėsi CK 4.100 straipsnio 2 dalimi ir Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalimi.
  2. Apeliantas nepagrįstai nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams nepagrįstai sutapatina su turto paėmimu valstybės naudai, todėl nepagrįstas prašymas pateikti įrodymus apie turto nuosavybės teisės perėjimą valstybės naudai.
  3. Poveikio aplinkai vertinimo stadijoje šio proceso dalyvių neigiama nuomonė neturi galutinės reikšmės. Pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 10 straipsnį įgaliota institucija priima sprendimą įvertinusi visas aplinkybes ir dokumentus ir jos sprendimas yra galutinis ir suteikiantis arba nesuteikiantis teisės vykdyti tam tikrą veiklą.
  4. Apeliantas nepagrįstai teigia neva ieškovo veikla yra visų pelno siekimas tik po to visuomenės interesų tenkinimas. Pagal Elektros energetikos įstatymą hidroelektrinė yra ne privačios, o valstybinės reikšmės objektas. Atmestinas argumentas, kad ieškovas neturėjo garantijos, jog gaus leidimą statyti HE, nes joks teisės aktas nenustato pareigos gauti išankstines veiklos garantijas. Be to Vyriausybės 2001 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 620 patvirtintame Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo plane, atitinkančiame ES reikalavimus, numatyta parengti Nemuno ir Neries upių naudojimą hidroenergetikai plėtoti. Tai ir laikytina ieškovui garantija, jog galima atlikti paruošiamuosius darbus ir investuoti lėšas.
  5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovo veikla laikytina verslo rizika. Įstatymo pakeitimo įstatyme nenurodytas nuostolių atlyginimas neatleidžia nuo pareigos atlyginti nuostolius, nes pagal LR Seimo statutą įstatymo aiškinamajame rašte turėjo būti numatytos įstatymo įgyvendinimo pasekmės ir priemonės neigiamoms pasekmėms išvengti. Tačiau to nebuvo atlikta. Be to verslo rizika laikytina rizika, kylanti iš verslo santykių, o ne iš valstybinių institucijų veiklos.
  6. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas konstatavo Seimo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstai nurodo, neva teismas vertino įstatymo atitikimą Konstitucijai. Nes teismas nenagrinėjo įstatymo atitikimo Konstitucijai, tačiau tik nustatė, kad įstatymas buvo priimtas pažeidžiant Seimo Statutą.
  7. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismui nepateikti įrodymai pagrindžiantys priteistų nuostolių dydį, nes priteista suma yra detalizuota teismo sprendime ir pagrįsta bylos medžiaga.

7Tretysis asmuo Lietuvos žemės ūkio universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens yra susiklostę sutartiniai santykiai, ieškovas už atliktus darbus yra sumokėjęs 10 000 Lt iš visos 150 000 Lt sumos.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

10Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą.

12Iš ieškinio pareiškimo turinio matyti, jog ieškovas ieškinį grindžia (faktinis pagrindas) tuo, kad dėl įstatymo pakeitimo buvo priverstas nutraukti planuojamos statyti ant Nemuno hidroelektrinės projektavimo darbus ir dėl to patyrė nuostolių.

13Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. nutarimu patvirtino Nacionalinę energetikos strategiją. Šiame nutarime pažymėta, kad atnaujinta Nacionalinė energetikos strategija išreiškia pagrindines valstybės nuostatas ir jų įgyvendinimo kryptis modernizuojant šalies energetikos ūkį, visapusiškai priderinant jį prie didėjančių valstybės poreikių ir naujausių tarptautinių reikalavimų ekonomiškumo, patikimumo, gamtosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais. Strategijoje be kita ko nurodyta, kad atsižvelgiant į organinio kuro rinką, gali pasiteisinti Neries kaskados bei Nemuno vidurupio naujų hidroelektrinių statyba.

14Buvo įtvirtinta nuostata, laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint sumažinti kuro importą, maksimaliai panaudoti turimus išteklius ir kurti naujas darbo vietas, Lietuvoje bus stengiamasi toliau didinti vietinių energijos išteklių naudojimą plečiant kitų energijos išteklių (hidroenergijos, atliekinės energijos, biodujų, buitinių atliekų, vėjo, saulės, geoterminės energijos) naudojimą, remiantis parodomuosiuose valstybės remiamuose bei užsienio investuotojų finansuojamuose objektuose sukaupta ir apibendrinta patirtimi.

15Strategijoje nutarta tęsti energetikos objektų privatizavimą, skatinti vietinius ir užsienio investitorius dalyvauti modernizuojant ir pertvarkant energetikos objektus.

16Analogiškos nuostatos, tame tarpe ir dėl naujų hidroelektrinių statybos Neries kaskadoje bei Nemuno vidurupyje, nurodytos ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 10 d. nutarimu patvirtintoje Nacionalinės energetikos strategijoje.

172001 m. lapkričio 5 d. ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą, kuriuo numatė statyti hidroelektrinę ant Nemuno upės.

18Prieš pradėdamas hidroelektrinės statybą ieškovas, laikydamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau tekste - Įstatymas) 1, 2, 3 straipsnių reikalavimų, privalėjo atlikti planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymą, apibūdinimą ir įvertinimą.

19Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - fizinis ar juridinis asmuo, taip pat Lietuvoje veikiantys Europos Sąjungos valstybių narių bei kitų užsienio valstybių įmonių filialai, planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (Įstatymo 2 str. 3 d.). Sutinkamai su minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.

20Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:

211) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;

222) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau - programa) rengimas, derinimas ir tvirtinimas;

233) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau - ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;

244) sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas apie priimtą sprendimą.

25Ieškovas 2003 m. kovo 19 d. atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (3 t., b.l. 61-62), poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimą bei pranešė visuomenei apie priimtą atrankos išvadą (3 t., b.l.170-173). Taip pat buvo parengta, suderinta ir 2003 m. balandžio 28 d. patvirtinta su sąlyga planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programa (3 t., b.l. 184-190; 185; 64-65).

262003 m. birželio mėn. ieškovas pradėjo rengti hidroelektrinės detalųjį planą (3 t., b.l.191-192), 2003 m. liepos 1 d. sudarė detaliojo plano organizavimo sutartį su Alytaus rajono savivaldybe ( 3 t., b.l. 193-194).

272004 m. sausio 14 d. Seime buvo užregistruotas nutarimas, kuriuo siūloma uždrausti statyti hidroelektrinę ant Nemuno (1 t., b.l. 194), 2004 m. sausio 26 d. užregistruotas Vandens įstatymo pakeitimo projektas (2 t., b.l . 50), o 2004 m. kovo 30 d. priimtas minėtas įstatymo pakeitimas (2 t., b.l. 84), kuriuo uždraudžiama hidroelektrinių statyba ant Nemuno.

28Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Nacionalinę energetikos strategiją, išreiškė valstybės nuostatą, didinti vietinių energijos išteklių naudojimą plečiant kitų energijos išteklių, tame tarpe hidroenergijos, naudojimą Nemuno vidurupyje. Ieškovas, kaip verslo atstovas, ėmėsi realizuoti verslo projektą, pradėdamas, galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, rengti dokumentaciją hidroelektrinės statybai. Suspėti parengti projektiniai tyrimai nenustatė kokių nors priežasčių, trukdančių realizuoti verslo projektą. Nors buvo pareikštos neigiamos išvados dėl kultūros vertybių ir gamtos paminklų išsaugojimo (3 t., b.l. 63, 66), poveikio aplinkai vertinimo programa su sąlyga buvo patvirtinta. Programos patvirtinimo faktas rodo, kad minėtų neigiamų išvadose nurodytų padarinių buvo galima išvengti ar jas kompensuoti.

29Projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau nutraukti, paaiškėjus, kad rengiamas įstatymas, uždraudžiantis hidroelektrinių statybą ant Nemuno.

30Kolegija sprendžia, kad ieškovas, pradėdamas realizuoti hidroelektrinės ant Nemuno upės statybos projektą, veikė skatinamas aukščiausių valstybės institucijų deklaruojamu pritarimu tokios elektrinės statybai. Visi ieškovo veiksmai atlikti laikantis Poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatytos tvarkos. Taigi, ieškovas veikė laikydamasis Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų.

31Ieškovo verslo projektas buvo nutrauktas naujai priimtu įstatymu uždraudus hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės. Ši nutraukimo priežastis vertinama kaip subjektyvi, atspindinti pasikeitusią valstybės energetinę ir gamtosauginę politiką.

32Projekto nutraukimo priežastis negali būti vertinama kaip verslo rizika, kadangi, kaip minėta, projektas pradėtas realizuoti esant valstybės deklaruojamai tokiems projektams paramai, projektas buvo vykdomas laikantis visų galiojančių įstatymų ir buvo nutrauktas įstatymu valstybei pakeitus savo energetinę politiką.

33Sutinkamai su CK 1.2 straipsniu civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis jų subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.

34Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus ( CK 1.5 str. 1 d.).

35Pagrįsto tikėjimosi arba teisinių lūkesčių principo turinį sudaro draudimas pernelyg dažnai keisti civilinius įstatymus, verslo sąlygas. Šis principas reikalauja, kad asmuo, veikdamas šiandien, turėtų garantiją, jog ir toliau civilinių teisinių santykių reglamentavimas drastiškai nepasikeis.

36Vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pradėdamas hidroelektrinės statybą ieškovas pagrįstai tikėjosi, kad valstybės deklaruojama parama tokių hidroelektrinių statybai nepasikeis ir pradėtas verslo projektas bus sėkmingai užbaigtas. Įstatymų leidėjas, įstatymu imperatyviai uždrausdamas hidroelektrinių statybą ant Nemuno upės, pažeidė ieškovų teisėtų lūkesčių principą. Tuo ieškovui buvo padaryti nuostoliai. Todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nuostolių atlyginimą įstatymų reikalavimų nepažeidė (CK 1.2, 1.5; CK 6.251 str. 1 d.; LR Konstitucijos 46 str. 1, 2, 3 d.d.).

37Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendė įstatymo dėl Vandens įstatymo pakeitimo konstitucingumo klausimą ir tuo peržengė savo kompetencijos ribas. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl Vandens įstatymo pakeitimo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Teismas sprendė ar priimant įstatymą nebuvo pažeistos ieškovo Konstitucijoje įtvirtintos teisės. Todėl, spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas savo kompetencijos ribų neperžengė.

38Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas be pagrindo priteisė 731 933,81 Lt, nes ieškovas pateikė įrodymus patvirtinančius tik 597 416 Lt išmokėjimą. Iš ieškovo pateiktų pažymų, mokėjimo dokumentų, skaičiuotės apie sumokėtą fizinių asmenų pajamų mokestį (1 t., b.l. 190-191, 2 t., b.l. 92-122, 3t., b.l. 250, 4 t., b.l. 39) matyti, kad nuostolių dydis apskaičiuotas teisingai.

39Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas UAB „Karolinos HES“ kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė... 4. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 5. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Vyriausybės kanceliarijos,... 6. Ieškovas UAB „Karolinos HES“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo... 7. Tretysis asmuo Lietuvos žemės ūkio universitetas atsiliepime į apeliacinį... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas... 11. Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą ir... 12. Iš ieškinio pareiškimo turinio matyti, jog ieškovas ieškinį grindžia... 13. Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. spalio 5 d. nutarimu patvirtino... 14. Buvo įtvirtinta nuostata, laikantis Europos Sąjungos nuostatų ir norint... 15. Strategijoje nutarta tęsti energetikos objektų privatizavimą, skatinti... 16. Analogiškos nuostatos, tame tarpe ir dėl naujų hidroelektrinių statybos... 17. 2001 m. lapkričio 5 d. ieškovo akcininkų susirinkimas priėmė nutarimą,... 18. Prieš pradėdamas hidroelektrinės statybą ieškovas, laikydamasis Lietuvos... 19. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) - fizinis ar juridinis... 20. Pagal šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktą planuojamos ūkinės veiklos... 21. 1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo... 22. 2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau -... 23. 3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau... 24. 4) sprendimo, ar planuojama ūkinė veikla leistina, priėmimas, ir poveikio... 25. Ieškovas 2003 m. kovo 19 d. atliko atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo... 26. 2003 m. birželio mėn. ieškovas pradėjo rengti hidroelektrinės detalųjį... 27. 2004 m. sausio 14 d. Seime buvo užregistruotas nutarimas, kuriuo siūloma... 28. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas,... 29. Projektiniai darbai buvo sustabdyti, o vėliau nutraukti, paaiškėjus, kad... 30. Kolegija sprendžia, kad ieškovas, pradėdamas realizuoti hidroelektrinės ant... 31. Ieškovo verslo projektas buvo nutrauktas naujai priimtu įstatymu uždraudus... 32. Projekto nutraukimo priežastis negali būti vertinama kaip verslo rizika,... 33. Sutinkamai su CK 1.2 straipsniu civiliniai teisiniai santykiai reglamentuojami... 34. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei... 35. Pagrįsto tikėjimosi arba teisinių lūkesčių principo turinį sudaro... 36. Vertindama aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad... 37. Apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmos instancijos teismas sprendė... 38. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog teismas be pagrindo priteisė 731 933,81... 39. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą....